PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ALYTAUS PATAISOS NAMUS
Dokumento numeris | 4D-2021/1-253 |
---|---|
Data | 2021-05-21 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ALYTAUS PATAISOS NAMUS |
Kontrolierius | Augustinas Normantas |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas, pareiškėjas) skundą ir skundo papildymo raštą, kuriuose skundžiasi dėl Alytaus pataisos namų (toliau tekste ir citatose vadinama – Alytaus PN, APN) pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamo materialinio buitinio aprūpinimo, kai nesudaromos sąlygos išsiųsti skundų į institucijas (toliau vadinama – Skundas).
- Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:
2.1. „[…] nepykit, kad ant tokio lapo rašau, nes man čia KTP sėdint neturiu už ką nusipirkti nes negaunu pašalpos ir visur kreipiausi į įstaigos direktorių, net į Kalėjimų departamentą ir [atseit] jie neprivalo duoti. […] ką man daryti, kas nors gali išspręsti tą problemą, nes aš esu zonos atsisakęs, tai man dabar kas mėnesį […] po 30 parų duoda, […] tai aš tos pašalpos negaunu, […] esu neįgalus žmogus […] už mane valstybė gauna pinigus […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „[…] yra nekultūringa taip rašyti ant tualetinio popieriaus, bet kitaip aš negaliu, nes APN man atrašė į mano rašytą skundą, tokį atsakymą, kad aš galiu už savo lėšas nusipirkti, bet aš tegaunu tik už mokyklą 2 eurus, tai vadinama pašalpa.[…] už tuos pinigus 2 eurus, nusiperku vokų ir markučių […].“
- Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierius 2021-02-25 raštu Nr. 4D-20121/1-253/3D-55 kreipėsi į APN, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2021-03-15 Seimo kontrolierius gavo
2021-05-25 APN raštą Nr. 8-1981.
Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:
4.1. „[…] vadovaujantis Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiu (pridedama) nuteistajam X buvo išmokėta: 2020-01-06 pašalpa už mokslą – 3,00 Eur., 2020-04-17 piniginė išmoka už kovo mėn. – 3,80 Eur., 2020-05-15 piniginė išmoka už balandžio mėn. – 3,80 Eur., 2020-10-06 piniginė išmoka už rugsėjo mėn. 6,00 Eur., 2020-11-06 piniginė išmoka už spalio mėn. – 3,80 Eur., 2021-02-23 pašalpa už mokslą 2021-01 mėn. – 2,00 Eur., 2021-03-08 pašalpa už mokslą 2021-02 mėn. – 2,00 Eur.[…]“;
4.2. „[…] nuteistasis X į Alytaus pataisos namų administraciją kreipėsi 2021-02-24 prašymu Nr. 97-605, įstaigos atsakymas nuteistajam 2021-03-02 Nr. 363-486. […]“;
4.2.1. Pareiškėjui pateiktame APN atsakyme (2021-03-02) Nr. 363-486 nurodoma, kad: „[…] BVK ir pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato pataisos įstaigų administracijai prievolės aprūpinti nuteistuosius pašto vokais, pašto ženklais ar kitomis kanceliarinėmis prekėmis. Šias prekes galite nusipirkti nuteistųjų parduotuvėje ar laiškais gauti iš savo artimųjų, kitų asmenų. […] prašymas tenkintas nebus.[…]“.
4.3. „[…] nuteistasis kreipėsi 2020-11-03 prašymu Nr. 6-1621, įstaigos atsakymas nuteistajam 2020-11-13 Nr. 363-1297. Pridedame Alytaus pataisos namų Nuteistųjų siunčiamų laiškų valstybės ir tarptautinėms institucijoms apskaitos žurnalo išrašą. […].“
4.3.1. Pareiškėjui pateiktame APN atsakyme (2020-11-13) Nr. 363-1297 nurodoma, kad: „[…] BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato pataisos įstaigų administracijai prievolės aprūpinti nuteistuosius rašomuoju popieriumi, pašto vokais, tušinukais ar kitomis kanceliarinėmis prekėmis. […] prašymas pripažįstamas nepagrįstu. […].“
Tyrimui reikšmingi teisės aktai
- Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų rekomendacijų šalims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau vadinama – Kalėjimų taisyklės):
4 punktas – „Kalinimo sąlygos, kurios pažeidžia žmogaus teises, negali būti pateisinamos finansavimo trūkumu“;
70.1 punktas – „Kaliniams, kiekvienam individualiai ar grupei, turi būti sudarytos pakankamos galimybės žodžiu ar raštu pareikšti kalėjimo vadovui ar kitai kompetentingai valdžiai prašymus ar skundus.“
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK):
100 straipsnis „Nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais“ – „1. Nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jeigu reikia, pridedami pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai. […]. 7. Siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.“
Tyrimui reikšminga Seimo kontrolieriaus praktika
- Seimo kontrolieriaus 2016 m. gegužės 27 d. pažymos Nr. 4D-2015/1-1795:
11 punktas – „Nuteistųjų teisė kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas yra įtvirtinta BVK 100 straipsnyje, pagal kurį nuteistieji turi teisę neribotą kiekį kartų raštu kreiptis į atsakingas institucijas dėl bausmių vykdymo institucijos pareigūnų, valstybės tarnautojų, darbuotojų ir kitų asmenų galimų piktnaudžiavimo atvejų ir nesąžiningų veiksmų.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, nuteistieji patys apmoka siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas.
Pažymėtina, kad BVK nėra nustatyta, kokiu būdu šią teisę gali realizuoti nuteistieji, neturintys lėšų.
Seimo kontrolieriaus nuomone, nustačius, kad nuteistieji gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas tik tuo atveju, jeigu yra mokūs, t. y. gali patys apmokėti pašto išlaidas, ir nenumačius jokios tvarkos, kaip prašymą (pareiškimą), peticiją ir skundą galėtų pateikti nemokūs nuteistieji, sudaromos prielaidos tam tikrais atvejais apriboti nuteistųjų galimybę tinkamai ir veiksmingai realizuoti savo konstitucinę teisę kritikuoti ir / arba apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus, nors nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių tokio ribojimo būtinumą“;
15 punktas – „Šio tyrimo metu nagrinėjamas atvejis yra susijęs su teise kritikuoti ir / arba apskųsti laisvės atėmimo vietos pareigūnų sprendimus. Ši teisė yra vienodai reikšminga visiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, t. y. tiek suimtiesiems, tiek nuteistiesiems. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad suimtojo ir nuteistojo statusų skirtumai gali lemti poreikį jiems nustatyti skirtingas galimybes kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas“;
16 punktas – „[…] Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui […] rekomenduotina įvertinti galimybę papildyti BVK nuostatomis, kuriomis būtų užtikrinta visų nuteistųjų, t. y. tiek mokių, tiek nemokių, teisė apskųsti pareigūnų veiksmus.“
Tuometis teisingumo ministras, atsakydamas Seimo kontrolieriui į pateiktas rekomendacijas, laikėsi nuomonės, kad papildyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (BVK) nuostatomis, kurios užtikrintų nemokių nuteistųjų teisę skųsti pareigūnų sprendimus, netikslinga.
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau vadinama ir – LVAT) 2014 balandžio 9 d. aprobuoto praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo 94 punkte nurodyta:
„[…] konstitucinės teisės kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus užtikrinimo laisvės atėmimo vietose svarba ne kartą pripažinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Administracinėje byloje Nr. I-143-22/2011 teisėjų kolegija pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 100 straipsnių nuostatos, kiek tai susiję su nuteistųjų teise kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną – yra konkretizuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalimi laiduojamos piliečių teisės kritikuoti ir apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus išraiška. Jose yra įtvirtinta nuteistųjų, inter alia atliekančių laisvės atėmimo bausmes, konstitucinė teisė kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus. Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nėra jokių teisinių argumentų teigti, jog šios konstitucinės teisės įgyvendinimui nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, gali būti taikomi apribojimai, nenumatyti įstatymuose ar neišplaukiantys iš jų (2011 m. gruodžio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I143-22/2011).“
Tyrimo išvados
- Pareiškėjas Skunde teigia, kad APN administracija neužtikrina jo teisės kreiptis į valstybės institucijas, nesudaro realios galimybės įsigyti kanceliarinių ir pašto reikmenų.
- Pagal BVK 100 straipsnį, nuteistieji turi teisę neribotą kiekį kartų raštu kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas. Nuteistieji patys apmoka siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas. BVK nėra nustatyta, kokiu būdu šią teisę gali realizuoti nuteistieji, neturintys lėšų.
Seimo kontrolierius savo praktikoje yra konstatavęs, jog nustačius, kad nuteistieji gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas tik tuo atveju, jeigu yra mokūs, t. y., gali patys apmokėti pašto išlaidas, ir nenumačius jokios tvarkos, kaip prašymą (pareiškimą), peticiją ir skundą galėtų pateikti nemokūs nuteistieji, sudaromos prielaidos tam tikrais atvejais apriboti nuteistųjų galimybę tinkamai ir veiksmingai realizuoti savo konstitucinę teisę kritikuoti ir / arba apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus, nors nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių tokio ribojimo būtinumą. Teisė kritikuoti ir / arba apskųsti laisvės atėmimo vietos pareigūnų sprendimus yra vienodai reikšminga visiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, todėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui buvo rekomenduota įvertinti galimybę papildyti BVK nuostatomis, kuriomis būtų užtikrinta visų nuteistųjų, t. y., tiek mokių, tiek nemokių, teisė apskųsti pareigūnų veiksmus.
Vis dėlto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įvertino, kad būtinybės keisti nustatytą teisinį reglamentavimą nėra, kadangi nemokiems nuteistiesiems kylančios problemos, susijusios su pašto reikmenų įsigijimu, galėtų būti sprendžiamos jiems kreipiantis į laisvės atėmimo vietų administracijas.
- Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas į APN administraciją kreipėsi
2020-11-03 prašymu Nr. 6-1621 ir 2021-02-24 prašymu Nr. 97-605, abu kartus jam buvo atsakyta, jog teisės aktai nenumato APN prievolės aprūpinti nuteistuosius vokais, pašto ženklais bei kanceliarinėmis priemonėmis, bei pasiūlyta šių prekių nusipirkti už savo lėšas. Alytaus PN Seimo kontrolieriui taip pat pateikė informaciją, jog, vadovaujantis Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiu, Pareiškėjui buvo skirtos piniginės išmokos: „[…] nuo 2020-11-06 piniginė išmoka už spalio mėn. – 3,80 Eur., 2021-02-23 pašalpa už mokslą 2021-01 mėn. – 2,00 Eur., 2021-03-08 pašalpa už mokslą 2021-02 mėn. – 2,00 Eur. […]“.
Atsižvelgiant į tai, Seimo kontrolieriui kyla pagrįstų abejonių, ar 2 eurai per mėnesį yra pakankamos lėšos, už kurias nuteistieji, tarp jų, ir Pareiškėjas, gali nusipirkti kanceliarinių ir pašto prekių, kad būtų tinkamai užtikrinta nuteistųjų galimybė veiksmingai realizuoti savo konstitucinę teisę kritikuoti ir / arba apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus. Ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad kanceliarinės prekės nėra vienintelės prekės, kurias savo poreikiams tenkinti nuteistieji gali (turi) pirkti už asmenines lėšas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas 2021-04-13 Seimo kontrolieriui atsiuntė skundo papildymo raštą, parašytą tualetinio popieriaus lapeliuose.
- Kalėjimų taisyklėse nustatyta, kad kaliniams turi būti sudarytos pakankamos galimybės žodžiu ar raštu pareikšti kalėjimo vadovui ar kitai kompetentingai valdžiai prašymus ar skundus (šios pažymos 5 punktas).
Konstitucinės teisės kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus užtikrinimo laisvės atėmimo vietose svarba ne kartą pripažinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. LVAT pažymi, kad BVK nuostatos, kiek tai susiję su nuteistųjų teise kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, yra konkretizuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalimi laiduojamos piliečių teisės kritikuoti ir apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus išraiška. Jose yra įtvirtinta nuteistųjų, inter alia atliekančių laisvės atėmimo bausmes, konstitucinė teisė kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus. BVK 10 straipsnio 1 dalimi reglamentuota, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nėra jokių teisinių argumentų teigti, jog šios konstitucinės teisės įgyvendinimui nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, gali būti taikomi apribojimai, nenumatyti įstatymuose ar neišplaukiantys iš jų.
Seimo kontrolieriaus nuomone, susiklosčius tokiai situacijai, kai tik mokūs nuteistieji gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas, t. y. gali patys apmokėti pašto išlaidas, ir nesant jokios galimybės, kad prašymą (pareiškimą), peticiją ir skundą galėtų pateikti nemokūs nuteistieji, sudaromos prielaidos tam tikrais atvejais apriboti nuteistųjų galimybę tinkamai ir veiksmingai realizuoti savo konstitucinę teisę kritikuoti ir / arba apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus, nors nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių tokio ribojimo būtinumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas yra visiškai priklausomas nuo APN, todėl šios įstaigos pareigūnams kyla pareiga užtikrinti BVK 100 straipsnyje įtvirtintos Pareiškėjo teisės realizavimą net ir tais atvejais, kai asmuo yra nemokus.
Įvertinęs šias aplinkybes ir BVK 100 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą, Seimo kontrolierius konstatuoja, kad APN pareigūnai, nesudarydami galimybės ir nepatenkinę Pareiškėjo prašymų, neproporcingai ribojo Pareiškėjo teisę kritikuoti ir neribotą kiekį kartų raštu kreiptis į atsakingas institucijas dėl bausmių vykdymo institucijos pareigūnų, valstybės tarnautojų, darbuotojų ir kitų asmenų galimų piktnaudžiavimo atvejų ir nesąžiningų veiksmų.
Svarbu pažymėti ir tai, kad Pareiškėjo gaunamos pašalpos dydis (2 eurai per mėnesį), Seimo kontrolieriaus nuomone, yra neadekvatus norint tinkamai užtikrinti galimybę (rašant raštus ne tualetiniame popieriuje) realizuoti savo konstitucinę teisę kritikuoti ir / arba apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus, nes, kaip pirmiau minėta, tai nėra vienintelės prekės, kurių nuteistieji tenkindami savo poreikius turi įsigyti už asmenines lėšas.
Be kita ko, pažymėtina, kad jau ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-04-24 rašte Nr. 1S-994, adresuotame Seimo kontrolieriui, atkreipė laisvės atėmimo vietų įstaigų dėmesį: „[…] Kadangi teisės aktai nenustato kokiu būdu šią teisę gali realizuoti neturintys lėšų nuteistieji ar suimtieji, prašome kaip įmanoma sudaryti galimybę tokiems asmenims pasinaudoti BVK įtvirtinta teise, tais atvejais kai asmenys dėl objektyvių priežasčių yra nemokūs. […].“
- Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant materialinio buitinio aprūpinimo ir nesudarant sąlygų išsiųsti skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, yra pagrįstas.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant materialinio buitinio aprūpinimo ir nesudarant sąlygų išsiųsti skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 14, 17 punktais Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Alytaus PN direktoriui rekomenduoja:
15.1. imtis priemonių, kad neturintiems lėšų nuteistiesiems nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai ribojama teisė kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas;
15.2. esant poreikiui, aprūpinti Pareiškėją pakankamu vokų, pašto ženklų ir popieriaus kiekiu BVK 100 straipsnyje įtvirtintai teisei įgyvendinti.
- Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui rekomenduoja:
apsivarstyti galimybę įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais sureguliuoti neturinčių lėšų nuteistųjų ar suimtųjų teisę realizuoti BVK įtvirtintą teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines institucijas.
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas