PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.2-272 PRIEŠ KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRCIJĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. vasario 13 d. gavo X (toliau – Pareiškėja) pakartotinį skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Seimo kontrolierės rekomendacijų nevykdymu (atsakymų nepateikimo į Seimo kontrolierės 2024 m. rugsėjo 5 d. tarpininkavimo raštą Nr. 4D-2024/2-866 ir į kartotinį 2024 m. lapkričio 26 d. raštą), taip pat dėl priemonių nesiėmimo triukšmui, sklindančiam iš uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Eleneta“ (toliau – Bendrovė) priklausančio baro „Bardakas“ (toliau – Baras), mažinti (toliau – Skundas). 2025 m. balandžio 2 d. Pareiškėja papildomai kreipėsi į Seimo kontrolierę, patvirtindama, kad nors išmatavus garso lygį, sklindantį iš Baro, jis viršijo leistinas normas, Savivaldybė ir toliau vengia imtis veiksmų triukšmo šaltiniui mažinti.

 

2. Pareiškėja nurodo:

2.1. 2025 m. vasario 12 d. skunde: „2024 11 26 d siuntėte raštą, […] kad pakartotinai kreipėtės į Klaipėdos m. savivaldybę […], nors terminas jau seniai praleistas. […] iki 2024 m. lapkričio 26 d nebuvo gauta jokios informacijos iš jų į Jūsų paklausimą. Aš vis dar negavau jokio atsakymo iš Klaipėdos miesto savivaldybės“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. Pakartotiniame 2025 m. balandžio 2 d. skunde: „2024 10 24 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie sveikatos apsaugos ministerijos buvo siuntęs Jums raštą dėl atliktų triukšmo matavimų Bare […], kurie parodė, kad Baras vykdo veiklą pažeisdamas Lietuvos higienos normas (raštas prikabintas laiške). NVSC matavimai atliekami nuo 2019 m. ir visus kartus atliktų infragarso ir žemadažnio garso lygių matavimai viršijo triukšmo higienos normas.

Paskutiniai matavimai buvo atlikti 2024 rugsėjo 29 d. ir 2024 spalio 21 d. […] iki šiol Klaipėdos miesto savivaldybė nepriėmė jokių konkrečių sprendimų triukšmo šaltinio mažinimui. Triukšmas niekur nedingo ir toliau sklinda į gyvenamąsias patalpas nakties metu, savaitgalio naktimis. Nuo 2018 m. Barui skiriami tik įspėjimai, jokių sankcijų, nors Klaipėdos miesto savivaldybei buvo pateikti visi prašomi įrodymai raštiškai. Paaiškinkite prašau, kodėl visada yra vengiama priimti sprendimus triukšmo šaltinio mažinimui? Kodėl nuo esančio baro turi kentėti laikinas apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai, į kurių nuomojamus butus atvyksta turistai? Kodėl vieni verslai palaikom, o kiti žlugdomi?“

 

3. Pareiškėja prašo išsiaiškinti situaciją.

 

4. Reaguodama į jau kurį laiką egzistuojančią triukšmo, sklindančio iš Baro, problemą bei atsižvelgusi į tai, kad Savivaldybė pagal įstatymų nustatytą kompetenciją įgyvendina savivaldybėms priskirtą triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinį valdymą, Savivaldybės meras yra atsakingas už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir Savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą, taip pat jis yra atskaitingas Savivaldybės tarybai ir Savivaldybės bendruomenei už savo ir Savivaldybės veiklą, Seimo kontrolierė 2024 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 4D-2024/2-866 buvo kreipusis į Klaipėdos miesto merą, prašydama pateikti informaciją, ar sprendžiamas klausimas dėl Baro veiklos licencijos sustabdymo, atsižvelgus į gautus gyventojų skundus dėl keliamo triukšmo, kokių papildomų priemonių imtasi iš Baro sklindančiam triukšmui mažinti. Negavusi atsakymo per nustatytą 30 kalendorinių dienų laikotarpį, Seimo kontrolierė 2024 m. lapkričio 26 d. kartotinai kreipėsi į merą, tačiau atsakymas ir vėl nebuvo pateiktas.

 

5. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atsakydamas į Seimo kontrolierės rašte pateiktus klausimus, 2024 m. spalio 24 d. raštu informavo, kad Pareiškėjos gyvenamosiose patalpose 2024 m. rugsėjo 29 d. (veikiant triukšmo šaltiniui) ir 2024 m. spalio 21 d. (neveikiant triukšmo šaltiniui) buvo atlikti infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimai pagal Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ reikalavimus. Atlikti matavimai parodė, kad visi rodikliai viršijo teisės aktais leistinus dydžius, taigi Baras neįgyvendino priemonių, sumažinančių infragarso ir žemadažnio garso lygį iki Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamų dydžių. NVSC Klaipėdos departamentas barui „Bardakas“ nurodė pašalinti nustatytą Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reikalavimo pažeidimą.

Apie infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimų rezultatus Savivaldybės administracija informuota NVSC Klaipėdos departamento 2024 m. spalio 23 d. raštu Nr. (3-12 4.80Mr)2-40419 „Dėl grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės atlikimo“, kuriame pateiktas siūlymas „kompetencijos ribose taikyti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas“.

NVSC Klaipėdos departamentas 2025 m. balandžio 25 d. informavo (telefonu), kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyrius 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu paliko galioti NVSC 2024 m. spalio 23 d. patikrinimo aktą. Daugiau jokie teisminiai ginčai tarp NVSC ir Baro šiuo metu nevyksta.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

6. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, 2025 m. kovo 7 d. kreipėsi į Savivaldybę, prašydama „nurodyti motyvuotas priežastis, dėl kurių nebuvo pateikta informacija į Seimo kontrolierės 2024 m. rugsėjo 5 d. tarpininkavimo rašte Nr. 4D-2024/2-866/ pateiktus klausimus; nurodyti motyvuotas priežastis, dėl kurių Seimo kontrolierei nebuvo atsakyta į kartotinį 2024 m. lapkričio 26 d. raštą; kokių realių priemonių ir veiksmų buvo imtasi gavus NVSC Klaipėdos departamento informaciją apie infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimų rezultatus bei pateiktą siūlymą taikyti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas: ar buvo apribota triukšmo šaltinio – Baro veikla, atsižvelgus į matavimų rezultatus bei gautus gyventojų skundus dėl keliamo triukšmo, ar buvo taikytos kitos triukšmą mažinančios priemonės; jeigu nesiimta realių priemonių ir veiksmų iš Baro sklindančiam triukšmui mažinti, kodėl, nurodyti motyvuotas to priežastis; informuoti, kaip bus sprendžiama ši konfliktinė situacija, t. y. kokių veiksmų bus imtasi siekiant užtikrinti gyventojų teises į saugią aplinką.“

 

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

7. Savivaldybė į minėtą Seimo kontrolierės užklausą atsakė 2025 m. kovo 17 d. raštu, kuriame pateikė tam tikrus paaiškinimus ir kitą informaciją:

7.1. „Siekiant tinkamai išanalizuoti susiklosčiusią situaciją dėl Baro veiklos, nagrinėti įvairūs problemos sprendimo būdai, kuriems parinkti ir atlikti buvo reikalingesnis ilgesnis terminas. Dėl šios priežasties nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakymas į Jūsų 2024 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. 4D-2024/2-866/3D-1698.“

7.2. „Savivaldybė 2024 m. birželio 21 d. raštu Nr. (22.23)-SV7-46 kreipėsi į Bendrovės direktorių su priminimu, kad 2024 m. sausio 17 d. raštu (31.1.)-RS2-46 […], Savivaldybė prašė Baro direktoriaus, įsigaliojus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimui, raštu nedelsiant informuoti Savivaldybės administracijos direktorių apie priimtą sprendimą. Atsakymas nebuvo gautas, todėl skubos tvarka dar kartą paprašyta informuoti Administracijos direktorių apie priimtą sprendimą bei kitus svarbius faktus dėl Baro veiklos vykdymo.“

7.3. „2024 m. liepos 10 d. el. paštu iš Bendrovės atstovo gautas atsakymas […]. Rašte nurodoma, kad Baro direktorius laikėsi nuoseklios pozicijos, jokių pažeidimų nebuvo padaryta, tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui netenkinus minėto asmens prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, laikytina, kad Baro direktorius, neužtikrino, kad būtų pašalinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento (toliau – NVSC) nustatyti pažeidimai (Lietuvos higienos normos HM 30:2018 9 ir 11 punktų reikalavimai). Gautame rašte pažymima, kad Baras 2023 m. spalio 17 d. atliko patalpų sandarumo tyrimą. Tyrimo, atlikto FUR A6301 termovizoriumi, metu aptikti nesandarumo židiniai, pro kuriuos galėjo sklisti triukšmas iš Baro patalpų, 2023 m. spalio 25 d. buvo pašalinti. Bendrovė atliko tame pačiam name, kur yra Baras, gyvenančių asmenų apklausą, kurie raštu patvirtino, jog jokių pretenzijų dėl triukšmo neturi.“

7.4. „Savivaldybė 2024 m. birželio 23 d. raštu Nr. (4.22E)-R2-2119 „Dėl triukšmo šaltinio valdytojo veiklos ribojimo“ paprašė NVSC atlikti grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę dėl Baro įgyvendintų Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribinių dydžių gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ priemonių bei raštu informuoti Savivaldybę apie gautus rezultatus (rašto kopija išsiųsta ir Pareiškėjai).“

7.5. „2024 m. rugpjūčio 30 d. Administracijos direktorius raštu Nr. (4.78E)-R2-2469 „Dėl triukšmo šaltinio valdytojo veiklos ribojimo“ kreipėsi į NVSC su priminimu, kad Administracija nėra gavusi informacijos apie atliktos grįžtamosios valstybinės visuomeninės sveikatos saugos kontrolės rezultatus ir pakartotinai paprašė NVSC atlikti grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę dėl Baro įgyvendintų Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribinių dydžių gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ priemonių bei raštu informuoti Administracijos direktorių apie gautus rezultatus.“

7.6. „Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2024 m. rugpjūčio 27 d. gavo Pareiškėjos raštą […]. Savivaldybė 2024 m. rugsėjo 24 d. raštu (31.16)-R2-772 […], informavo pareiškėją, jog Administracija kreipėsi į NVSC su prašymu atlikti grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę dėl Baro įgyvendintų Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribinių dydžių gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ priemonių, taip pat nurodė, jog Savivaldybės administracijos Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyrius savo kompetencijos ribose vykdo Triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolę.“

7.7. „NVSC 2024 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (3 15.1.1. Mr)2-36922 „Dėl informacijos apie skundo nagrinėjimą pateikimo“ informavo Savivaldybę apie skundo nagrinėjimo termino pratęsiamą iki 2024 m. spalio 9 d. NVSC 2024 m. spalio 10 d. raštu Nr. (3 4. 80 Mr.)2-38494 „Dėl informacijos apie skundo nagrinėjimo pateikimo“ informavo, kad 2024 m. spalio 5 d. apie 1.00 val. NVSC specialistams atvykus su Pareiškėja ir Baro atstovais suderintu laiku infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimai nebuvo atlikti, kadangi gyvenamajame bute adresu: […], kuris yra išnuomotas Barui (ši informacija raštu patvirtinta gyvenamųjų patalpų adresu: […], savininko I. S.), buvo įjungta muzika (apie 10-15 min.). Beldžiant į buto, esančio adresu […], duris, jų niekas neatidarė, prašant Bare dirbančių asmenų, kad minėtame bute būtų išjungta muzika, ji nebuvo išjungta.“

7.8. „NVSC, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, priėmė sprendimą Baro atsakingiems asmenims pradėti administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas. Informuota, kad infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimai, bus atliekami, kitu su abiem pusėms suderintu laiku. Baro atstovai nesutiko su administracinės teisenos pradėjimu ir sprendimą apskundė.“

7.9. „NVSC 2024 m. spalio 23 d. raštu Nr. (3-12 4.80 Mr)2-40419 „Dėl grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės atlikimo“ informavo Savivaldybę, kad atlikti infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimai parodė, kad Baras neįgyvendino priemonių, sumažinančių infragarso ir žemadažnio garso lygį iki Lietuvos higienos normoje HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribinių dydžių gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ reglamentuojamų dydžių. Minėtame rašte NVSC siūlė Savivaldybei savo kompetencijos ribose taikyti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas.“

7.10. „2024 m. gruodžio 3 d. organizuotas nuolatinės darbo grupės triukšmo valdymo problemoms Klaipėdos mieste nagrinėti posėdis, kuriame dalyvavo Baro direktorius bei bendrasavininkas, taip pat NVSC direktorius, NVSC vedėjas ir specialistas. Nagrinėtas klausimas dėl Baro veiklos licencijos sustabdymo, dėl galimų taikyti kitų triukšmo mažinimo priemonių, dėl atliktų infragarso ir žemadažnio garso lygio sumažinimo iki Lietuvos higienos normoje HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribinių dydžių gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ nustatytų dydžių, aptarti kiti klausimai, susiję su Baro veiklos organizavimu.

Baro atstovai posėdžio metu taip pat informavo, kad šiuo metu vyksta teisiniai ginčai su NVSC dėl galimos triukšmo sklaidos iš Baro, t. y. Baras laikosi pozicijos, kad NVSC matavimai nėra tikslūs, triukšmo normų viršijimas nėra susijęs su Baro veikla.“

7.11. „Įvertinus visą pateiktą informaciją, posėdžio metu nutarta siūlyti Baro atstovams kreiptis į akredituotą laboratoriją dėl infragarso ir žemadažnio garso matavimų, kurių tikslas, nustatyti galimą triukšmo šaltinį, atlikimo. Taip pat Baro atstovai įpareigoti informuoti Administraciją apie gautus rezultatus. Gavusi Baro atliktus matavimų rezultatus Administracija dar kartą kreipsis į NVSC su prašymu atlikti grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Bare. Baro veikla, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nebuvo apribota.“

7.12. „Minėtos darbo grupės posėdyje Baro atstovai geranoriškai bendradarbiavo, el. paštu pateikė informaciją, jog 2018–2019 metais buvo atlikti patalpų garso izoliacijos darbai (pridėtas darbų projektas ir nuotraukos); informuota, kad pagrindinė erdvė, kurioje anksčiau vykdavo šokiai, perplanuota ir pakeista į mini barą; panaikintos baro pusėje buvusios dvi garso kolonėles; pakeistas įėjimą į barą, bendras garso lygis sumažintas maždaug 60 procentų, Baro darbuotojų atlikta gyvenančių asmenų apklausa, kurios metu gauti rašytiniai patvirtinimai, jog jokių pretenzijų dėl triukšmo nėra.

Savivaldybės Administravimo departamento Administracinės veiklos ir prevencijos skyriaus specialistai periodiškai vykdo triukšmo prevencijos kontrolę Baro aplinkoje. Skyriaus specialistai informavo, kad savaitgaliais nakties metu vykdytų kelių patikrinimų metu triukšmas, sklindantis iš Baro į išorę, nefiksuotas. Šio skyriaus specialistai taip pat atkreipė dėmesį, kad skundų dėl iš Baro į greta esančias patalpas sklindančio triukšmo nėra gauta, administracinių nuobaudų už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 ar 488 straipsniuose numatytus pažeidimus Bendrovės darbuotojams dėl Baro skleidžiamo triukšmo nėra skirta.“

7.13. „Baro atstovai bendradarbiauja, sutinka kreiptis į akredituotą laboratoriją dėl infragarso ir žemadažnio garso matavimų, kurių tikslas – nustatyti galimą triukšmo šaltinį, atlikimo. 2025 m. sausio 8 d. Baro atstovai el. paštu informavo, kad planuoja perkelti įėjimą, taip pat informavo, kad Pareiškėja ignoruoja Baro prašymą suteikti galimybę atlikti matavimus jos bute, nekelia telefono ragelio, neatsako į el. laiškus, t. y. su minimu asmeniu bendradarbiavimas nevyksta.“

7.14. „Savivaldybė 2025 m. sausio 30 d. raštu Nr. (31.1)-RS2-87 […], kreipėsi į Pareiškėją su prašymu bendradarbiauti su Baro atstovais bei sudaryti galimybę atlikti infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimus bute bei paprašė apie priimtus sprendimus informuoti Savivaldybę, tačiau atsakymas iki šiol nėra gautas.“

7.15. Kartu su Savivaldybės 2025 m. kovo 17 d. raštu Seimo kontrolierei pateikti papildomi dokumentai, iš kurių nustatyta:

7.15.1. Pagal vieno iš pridėtų dokumentų metaduomenis matyti, kad į Seimo kontrolierės pakartotinį 2024 m. lapkričio 26 d. raštą atsakymas buvo teiktas 2024 m. gruodžio 5 d., kuris buvo siųstas Seimo kontrolierių įstaigos ir Pareiškėjos elektroniniais adresais (kaip minėta, Seimo kontrolierių įstaigoje atsakymo į nei vieną Seimo kontrolierės raštą negauta).

Pažymėtina, kad  2024 m. gruodžio 5 d. rašte išdėstyta informacija, analogiška pateiktajai 2025 m. kovo 17 d. rašte (pažymos 7.1-7.14 papunkčiai).

Savivaldybės 2024 m. gruodžio 5 d. rašte be kitų aplinkybių, buvo nurodyta, kad 2024 m. birželio 20 d. gavus NVSC Klaipėdos departamento raštą, buvo kreiptasi į Baro direktorių (2024 m. birželio 21 d.) dėl veiksmų (priimtų priemonių) įsigaliojus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimui, informuota, jog Savivaldybės administracijos specialistai šiuo klausimu nuolat bendradarbiauja su NVSC specialistais, taip pat pareikštas apgailestavimas, kad, siekiant išanalizuoti susiklosčiusią situaciją dėl Baro veiklos, nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakymas į Seimo kontrolierės 2024 m. rugsėjo 5 d. raštą.

7.15.2. Savivaldybė 2025 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į Pareiškėją, nurodydama „Administracijos 2024 m. gruodžio 3 d. organizuotame nuolatinės darbo grupės triukšmo valdymo problemoms Klaipėdos mieste nagrinėti posėdyje, dalyvaujant Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (toliau – NVSC) vadovams, bendru sutarimu nutarta, kad Baro atstovai kreipsis į Jus, dėl galimų naujų infragarso ir žemagarso matavimų, kuriuos atliktų akredituotos laboratorijos specialistai.

Baro atstovai 2025 m. sausio 8 d. informavo, jog siuntė Jums el. laišką. Gautas Jūsų atsakymas, kad minėto baro atstovai kreiptųsi į NVSC. Baro atstovai Jums išsiuntė pakartotinai el. laišką „Dėl galimo triukšmo Jūsų bute“, patikslindami priežastis dėl pakartotinų matavimų reikalingumo, tačiau iš Jūsų atsakymas nebuvo gautas, taip pat neatsiliepiate į skambučius.

Siekiant tinkamai išanalizuoti ir išspręsti susiklosčiusią situaciją, jeigu problema vis dar aktuali, prašome Jūsų susisiekti su Baro atstovais bei sudaryti galimybę atlikti infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimus Jūsų bute. Tikimės geranoriško bendradarbiavimo ir prašome Jūsų apie priimtą sprendimą raštu informuoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

8. Lietuvos Respublikos įstatymai:

8.1. Seimo kontrolierių įstatymo

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

8.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 13) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo struktūrinių padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens.“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

1 dalis – „Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.“

3 dalis – „Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus.“

33 straipsnio „Ūkio subjektų veiklos patikrinimai“:

1 dalis – „Ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. […].“

12 dalis – „Ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. […].“

8.3. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ):

6 straipsnis „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos“ – „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos:

[…]

35) savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas“.

8.4. Triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Įstatymas):

2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“:

13 dalis – „Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. […];

19 dalis – „Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.“

26 dalis – „Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.“

26¹ dalis – „Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo triukšmo poveikio, įskaitant gyventojų apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo […]“.

3 straipsnio „Pagrindiniai triukšmo valdymo principai ir priemonės“:

1 dalis – „Pagrindiniai triukšmo valdymo principai: 1) žmogaus apsauga nuo
triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; 2) žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; […].“

 2 dalis – „Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės: […] 4) techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); […] 6) ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; 7) triukšmo kontrolė; […].“

4 straipsnis „Valstybinis triukšmo valdymas“ – „Valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją įgyvendina: […] 4) savivaldybių institucijos […].“

13 straipsnio „Savivaldybių institucijų kompetencija“ 3 dalis – „Savivaldybių institucijos privalo reikalauti, kad: 1) triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką; […].“

14 straipsnio „Triukšmo šaltinių valdytojų pareigos ir teisės“:

3 dalis – „Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad […] vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų […] nustatytų triukšmo ribinių dydžių.“

22 straipsnio „Triukšmo kontrolė“:

4 dalis – „Triukšmo kontrolę atliekančios […] savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus. Šiuos reikalavimus turi įvykdyti: […] 2) juridiniai asmenys, užsiimantys prekyba, – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; […].“

9 dalis – „Triukšmo šaltinių valdytojams už atsisakymą sudaryti triukšmo mažinimo planą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas leidimo-higienos paso užsiimti ūkine veikla, dėl kurios gali būti viršijami kontroliuojamo triukšmo ribiniai dydžiai, galiojimas.“

27 straipsnio „Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės“ 2 dalis – Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: 1) apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; […].“

30 straipsnis „Asmenų teisės“ – „Asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka: […]; 3) reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.“

8.5. Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio „Teisėkūros principai“ 2 dalis – „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: […]; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; […].“

 

9. Kiti teisės aktai

Triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T2-321, (toliau – Taisyklės):

2 punktas – „Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio ir užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę.“

5 punktas – „Šių Taisyklių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.“

6 punktas – „Taisyklėse vartojamos sąvokos ir apibrėžimai: 6.1. Gyvenamoji aplinka – gyvenamųjų ir visuomeninių, susijusių su laikinu apgyvendinimu, pastatų patalpos ir šiems pastatams priskirtos teritorijos. […]; 6.5. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. […]. 6.11. Viešoji vieta – tai miesto gatvės, aikštės, skverai, parkai, krantinės, stadionai, pėsčiųjų ir dviračių takai, paplūdimiai bei jų prieigos, viešasis transportas, valstybės ir savivaldybių institucijos, parodos, muziejai, prekybos, vasaros estrados, čiuožyklos, viešojo maitinimo, laisvalaikio ir kitos panašaus pobūdžio įstaigos jų darbo metu, valstybei priklausantys objektai bei kitos teritorijos, statiniai ar patalpos, kuriose asmenys gali laisvai lankytis, leisti laiką ar užsiimti veikla. 6.12. Viešosios rimties trikdymas – šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. […].“

7 punktas – „Triukšmas pagal kilmę skirstomas: […]; 7.4. laisvalaikio – renginių, eisenų, ceremonijų bei kitos laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) keliamas triukšmas: lankytojų šūkavimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikiniais instrumentais ar kitais garsiniais aparatais; […].“

11 punktas – „Jei didžiausi leidžiami triukšmo ribinių dydžių viršijimai Triukšmo valdymo įstatyme nustatytais terminais nesumažinami, Savivaldybės administracija kartu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentu, siekdami apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę laikinai: 11.1. apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 11.2. taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; […].“

17 punktas – „Daugiabučiuose namuose įsikūrusių įmonių (parduotuvių, barų, kavinių ir kt.) ir įstaigų, kurių veikloje naudojami triukšmo šaltiniai, savininkai, esant gyventojų skundams ir kontroliuojantiems pareigūnams nustačius triukšmo ribinių dydžių viršijimus, privalo normalizuoti triukšmo lygį ir (ar) keisti triukšmo šaltinio naudojimo laiką.“

36 punktas – „Triukšmo šaltinių valdytojų, kurie yra ūkio subjektai, planiniai ir neplaniniai patikrinimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsniu.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT):

10.1. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas:

„pagal Konstituciją valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant; valstybės tarnybos prieinamumo žmonėms reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi ir su būtinumu užtikrinti valstybės tarnybos sistemos vieningumą); neleistina, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės ar savivaldybės instituciją, valstybės tarnautoją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.“

10.2. 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas:

„žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, […] žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija […]. Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai)“

 

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

„[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. […]“ (2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-610-14).

 

„Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. […] (2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-805-492/2017).

 

„Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. […].“ (administracinė byla Nr. AS-805-492/2017  2017 m. rugsėjo 21 d.)

 

Tyrimo išvados

 

12. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, išskirtinos šios tyrimo dalys:

12.1. dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikus atsakymo į Seimo kontrolierės 2024 m. rugsėjo 5 d. tarpininkavimo raštą Nr. 4D-2024/2-866 bei į kartotinį 2024 m. lapkričio 26 d. raštą;

12.2. dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), nesprendžiant triukšmo, sklindančio iš Baro, valdymo problemos.

 

Tyrimas atliekamas ir išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių tyrimo dalių atskirai.

 

Dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikus atsakymo į Seimo kontrolierės 2024 m. rugsėjo 5 d. tarpininkavimo raštą Nr. 4D-2024/2-866 bei į kartotinį 2024 m. lapkričio 26 d. raštą

 

13. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme nustatyta, kad pareigūnai privalo Seimo kontrolierių reikalavimu nedelsdami pateikti jiems informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtinus jų funkcijoms atlikti (20 straipsnio 1 dalis), asmenys, trukdantys Seimo kontrolieriui atlikti savo pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka (20straipsnio 4 dalis).

13.1. Seimo kontrolierė, gavusi Pareiškėjos skundą dėl Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai nesprendžiant triukšmo, sklindančio iš Baro, valdymo problemos, 2024 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 4D-2024/2-866 kreipėsi į Klaipėdos miesto merą, prašydama pateikti informaciją, ar sprendžiamas klausimas dėl Baro veiklos licencijos sustabdymo, atsižvelgus į gautus gyventojų skundus dėl keliamo triukšmo, kokių papildomų priemonių imtasi iš Baro sklindančiam triukšmui mažinti.

Seimo kontrolierė nei tarpinio rašto dėl galimai vykdomų triukšmo valdymo veiksmų, nei atsakymo į 2024 m. rugsėjo 5 d. raštą per nustatytą 30 kalendorinių dienų laikotarpį iš Savivaldybės negavo. Iš Savivaldybės paaiškinimo 2025 m. kovo 17 d. rašte (pažymos 7.1 papunktis) negalima daryti išvados, kad iš tiesų tuo laikotarpiu buvo imamasi efektyvių veiksmų (pvz., apribota Baro veikla, kol bus sprendžiama triukšmo problema), sprendimų, siekiant spręsti triukšmo, sklindančio iš Baro, klausimą ir dėl to buvo reikalingas „ilgesnis terminas“. Tai, kad tokių veiksmų nebuvo imtasi, rodo ir pakartotiniai Pareiškėjos skundai Seimo kontrolierei. Pažymėtina, kad per 30 kalendorinių dienų terminą, per kurį turėjo būti pateiktas Seimo kontrolierei atsakymas į 2024 m. rugsėjo 5 d. raštą, Savivaldybė jokių realių, efektyvių veiksmų dėl triukšmo problemos nesiėmė (pažymos 15, 16 punktai): per šį terminą Savivaldybė 2024 m. rugsėjo 24 d. raštu pateikė Pareiškėjai atsakymą į jos 2024 m. rugpjūčio 27 d. kreipimąsi, kuriame nurodė, jog kreipėsi į NVSC dėl grįžtamosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės atlikimo dėl Baro įgyvendintų priemonių triukšmui mažinti.

Paminėtina, kad problema dėl iš Baro sklindančio triukšmo Savivaldybei, Pareiškėjos teigimu, žinoma nuo 2018 metų ir iki šiol (šios pažymos surašymo) neišspręsta.

13.2. Negavusi atsakymo į pirmąjį raštą, kuriuo Savivaldybė buvo raginama spręsti susiklosčiusią problemą ir imtis veiksmingų priemonių saugiai gyventojų aplinkai užtikrinti, Seimo kontrolierė 2024 m. lapkričio 26 d. kartotinai kreipėsi į merą, prašydama pateikti atsakymą į pirmiau siųstą raštą Seimo kontrolierei ir Pareiškėjai. Patikrinus Seimo kontrolierių įstaigos Dokumentų valdymo sistemoje užregistruotus dokumentus, gautus per E. pristatymo sistemą, Seimo kontrolierių įstaigos el. paštu, atsakymas į pakartotinį raštą Seimo kontrolierių įstaigoje taip pat nebuvo gautas.

Be kita ko, Pareiškėja 2025 m. vasario 13 d. skunde Seimo kontrolierei taip pat nurodė, kad atsakymų į nė vieną Seimo kontrolierės raštą iš Savivaldybės negavo.

13.3. Savivaldybė kartu su 2025 m. kovo 17 d. raštu, kuriuo atsakyta į Seimo kontrolierės paklausimą pradėjus tyrimą, pateikė dokumentus, iš kurių galima spręsti, jog į kartotinį Seimo kontrolierės 2024 m. lapkričio 26 d. raštą turėjo būti atsakyta, atsakymą išsiunčiant Seimo kontrolierių įstaigos el. pašto adresu, o Pareiškėjai jos el. pašto adresu (7.15.1 papunktis).

Nustatyti technines priežastis, dėl kurių Savivaldybės 2024 m. gruodžio 5 d. raštas į kartotinį Seimo kontrolierės raštą nebuvo gautas Seimo kontrolierių įstaigoje, taip pat ir Pareiškėjos, arba kodėl jis dėl kažkokių ryšio problemų neišsiųstas iš Savivaldybės, nėra galimybių.

 

14. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Savivaldybė tinkamai nepagrindė, jog per terminą, per kurį turėjo pateikti atsakymą Seimo kontrolierei į 2024 m. rugsėjo 5 d. tarpininkavimo raštą, ėmėsi realių veiksmingų priemonių triukšmo, sklindančio iš Baro, problemai spręsti ir būtent dėl to negalėjo pateikti nei tarpinio rašto, nei atsakymo. Todėl ši Skundo dalis pripažintina pagrįsta.

 

Dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), nesprendžiant triukšmo, sklindančio iš Baro, valdymo problemos

 

15. Savivaldybė pagal VSĮ, Įstatyme nustatytą kompetenciją įgyvendina savivaldybėms priskirtą triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinį valdymą. Savivaldybių institucijos įgyvendina triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, privalo reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką. Triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Triukšmo šaltinių valdytojams už atsisakymą sudaryti triukšmo mažinimo planą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas leidimo-higienos paso užsiimti ūkine veikla, dėl kurios gali būti viršijami kontroliuojamo triukšmo ribiniai dydžiai, galiojimas.

Savivaldybės taryba yra patvirtinusi Triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisykles, kurių tikslas yra reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Šių Taisyklių Savivaldybėje privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

15.1. Iš šio tyrimo metu surinktos informacijos matyti, kad problema dėl iš Baro sklindančio triukšmo Savivaldybei, Pareiškėjos teigimu, žinoma nuo 2018 metų ir iki šiol neišspręsta.

Tai, kad iš Baro sklindantis triukšmas viršija didžiausius nustatytus leistinus triukšmo lygius, buvo konstatuota ir anksčiau, Baro valdytojams buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už Įstatyme nustatytų įsipareigojimų nesilaikymą, po ko Baras, kaip nurodoma Savivaldybės pateiktoje informacijoje, ėmėsi tam tikrų priemonių, kad triukšmas būtų mažinamas.

Kaip matyti iš NVSC Seimo kontrolierei, Savivaldybei ir Pareiškėjai pateiktos informacijos, 2024 m. rugsėjį ir spalį atliktų patikrinimų metu konstatuota, kad infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimų rodikliai vis tiek viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamus dydžius. Administracinių ginčų komisija paliko galioti NVSC 2024 m. spalio 23 d. patikrinimo aktą. Būtent jame įtvirtinti matavimų rezultatai leido konstatuoti, kad Baras neįgyvendino priemonių, sumažinančių infragarso ir žemadažnio garso lygį iki Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamų dydžių.

15.2. Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones (Įstatymo 27 straipsnio 2 dalis).

Seimo kontrolierė prašė Savivaldybės nurodyti realias priemones ir veiksmus, kurių ji ėmėsi gavusi NVSC Klaipėdos departamento informaciją apie infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimų rezultatus bei pateiktą siūlymą šioje situacijoje taikyti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Šio tyrimo kontekste Savivaldybė, vykdydama jai priskirtą triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinį valdymą bei, kaip nurodė, siekdama spręsti iš Baro sklindančio triukšmo problemą, ėmėsi šių priemonių:

– 2024 m. birželio 21 d. raštu Savivaldybė kreipėsi į Baro direktorių, prašydama informuoti dėl Baro vykdomos veiklos; negavusi atsakymo, kreipėsi kartotinai. Bendrovė atsakymą pateikė 2024 m. liepos 10 d., kuriame nurodė, jog Baras 2023 m. spalio 17 d. atliko patalpų sandarumo tyrimą. Tyrimo, atlikto FUR A6301 termovizoriumi, metu aptikti nesandarumo židiniai, pro kuriuos galėjo sklisti triukšmas iš Baro patalpų, 2023 m. spalio 25 d. buvo pašalinti;

– 2024 m. birželio 23 d. raštu Savivaldybė paprašė NVSC „atlikti grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę dėl Baro įgyvendintų Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribinių dydžių gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ priemonių bei raštu informuoti Savivaldybę apie gautus rezultatus“. Rašto kopija pateikta ir Pareiškėjai;

– 2024 m. rugpjūčio 30 d. Savivaldybė pateikė pakartotinį prašymą NVSC;

– 2024 m. gruodžio 3 d. Savivaldybė organizavo nuolatinės darbo grupės triukšmo valdymo problemoms Klaipėdos mieste nagrinėti posėdį, kuriame dalyvavo Baro direktorius bei bendraturtis, taip pat NVSC direktorius, NVSC vedėjas ir specialistas. Posėdyje, kaip informavo Savivaldybė (protokolas nepateiktas), nagrinėti klausimai „dėl Baro veiklos licencijos sustabdymo, dėl galimų taikyti kitų triukšmo mažinimo priemonių, dėl atliktų infragarso ir žemadažnio garso lygio sumažinimo iki Lietuvos higienos normoje HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribinių dydžių gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ nustatytų dydžių, aptarti kiti klausimai, susiję su Baro veiklos organizavimu.“  Baro atstovai informavo, kad „šiuo metu vyksta teisiniai ginčai su NVSC dėl galimos triukšmo sklaidos iš Baro, t. y. Baras laikosi pozicijos, kad NVSC matavimai nėra tikslūs, triukšmo normų viršijimas nėra susijęs su Baro veikla.“ Nutarta „siūlyti Baro atstovams kreiptis į akredituotą laboratoriją dėl infragarso ir žemadažnio garso matavimų, kurių tikslas, nustatyti galimą triukšmo šaltinį, atlikimo.“  Savivaldybė informavo, kad gavusi Baro atliktus matavimų rezultatus, dar kartą kreipsis į NVSC su prašymu atlikti grįžtamąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Bare. Baro veikla, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nebuvo apribota.

Kaip minėta, tyrimo metu gauta informacija iš NVSC, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu NVSC Klaipėdos departamento 2024 m. spalio 23 d. patikrinimo aktą paliko galioti, šis sprendimas nebuvo apskųstas, taigi šiame akte fiksuoti matavimų rezultatai yra galiojantys.

– 2025 m. sausio 30 d. raštu Savivaldybė kreipėsi į Pareiškėją, prašydama „bendradarbiauti su Baro atstovais bei sudaryti galimybę atlikti infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimus bute bei paprašė apie priimtus sprendimus informuoti Savivaldybę, tačiau atsakymas iki šiol nėra gautas.“

15.3. Įvertinus aukščiau pateiktą tyrimo metu gautą informaciją, pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad NVSC Klaipėdos departamento patikrinimo aktas ir pateiktas siūlymas „kompetencijos ribose taikyti Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostatas“ paliktas galioti, Savivaldybė, vadovaudamasi Įstatymo, Taisyklių  nuostatomis, privalėjo ir privalo imtis realių triukšmo valdymo priemonių (pvz.: laikinai apriboti Baro veiklą, keisti triukšmo šaltinio naudojimo laiką, taikyti kitas  triukšmo mažinimo priemones[1]). Seimo kontrolierės nuomone, esant galiojančiam kompetentingos institucijos matavimo rezultatus fiksuojančiam NVSC Klaipėdos departamento aktui, siūlymas papildomai kreiptis į akredituotą laboratoriją naujiems matavimas laikytinas pertekliniu ir gali būti vertinamas kaip bandymas vilkinti įsisenėjusios problemos sprendimą.

Savivaldybė informavo, kad „specialistai periodiškai vykdo triukšmo prevencijos kontrolę Baro aplinkoje. Skyriaus specialistai informavo, kad savaitgaliais nakties metu vykdytų kelių patikrinimų metu triukšmas, sklindantis iš Baro į išorę, nefiksuotas“, tačiau patikrinimų aktų Seimo kontrolierei nepateikė ir nepaaiškino, kada ir kokie buvo patikrinimai – planiniai, neplaniniai. Jokios kitos informacijos (naujos) dėl triukšmo valdymo nepateikta. Atsižvelgiant į tai, šie Savivaldybės argumentai negali būti vertinami kaip pateisinantys neveikimą ir nustatytos triukšmo problemos sprendimo vilkinimą.

Pažymėtina, kad tokio paties turinio informacija (išskyrus dėl 2025 m. sausio 30 d. kreipimosi į Pareiškėją) pateikta Savivaldybės 2024 m. gruodžio 5 d. rašte į kartotinį Seimo kontrolierės raštą (tyrimo metu nustatyta, kad šis atsakymas negautas Seimo kontrolierių įstaigoje). Taigi nuo 2024 m. gruodžio 5 d. iki 2025 m. kovo 17 d., kai buvo pateikti paaiškinimai Seimo kontrolierei, atliekančiai tyrimą, taip pat iki 2025 m. balandžio 30 d., kai Savivaldybė kreipėsi į Pareiškėją, Savivaldybė jokių veiksmų, siekdama išspręsti Klaipėdos senamiesčio gyventojus varginančią triukšmo problemą nesiėmė ir, panašu, nesiima iki šiol.

 

16. Šio tyrimo kontekste pažymėtina, kad Pareiškėja ne kartą skundėsi dėl iš Baro sklindančio triukšmo, NVSC Klaipėdos departamentas, atlikęs infragarso ir žemadažnio garso lygio matavimus, nustatė Lietuvos higienos normos HN 30:2018 pažeidimus, ir tai, kad Baras „neįgyvendino priemonių, sumažinančių infragarso ir žemadažnio garso lygį iki Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reglamentuojamų dydžių“, taigi, Savivaldybė, kuriai ši problema turėjo būti žinoma ilgą laiką, privalėjo imtis realių ir veiksmingų triukšmo valdymo priemonių (ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimo ir triukšmo normavimo, realios triukšmo kontrolės ir pan.), kad iš tiesų Baras normalizuotų triukšmo lygį, keistų triukšmo šaltinio naudojimo laiką ar kita. Tai, kad Baras ėmėsi priemonių, kurių nepakako triukšmo lygiui iki leistinos normos sumažinti, nereiškia, kad jo atžvilgiu negali būti taikomos ir kitos priemonės.

Seimo kontrolierės nuomone, susirašinėjimas su Bendrove, Baru ir NVSC bei organizuotas vienas posėdis, kurio metu pateiktas pasiūlymas Barui patiems užsakyti infragarso ir žemadažnio garso matavimus, nelaikytinos efektyviomis priemonėmis, siekiant spręsti nuo 2018 metų egzistuojančią problemą, t. y. iš naktinio klubo – Baro į gyvenamąsias patalpas sklindančio garso, trikdančio gyventojų poilsį, veikiančio sveikatą, problemą. Kaip minėta, tokie siūlymai iš naujo matuoti triukšmo lygį kitoje laboratorijoje gali būti vertinami kaip keliamos problemos sprendimo imitavimas, vengiant problemą spręsti iš tiesų.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog Konstitucijoje įtvirtinta, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ kildinamas gero administravimo principas, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, kad suinteresuotam asmeniui būtų pateikta objektyvi ir teisinga informacija jį dominančiu klausimu ir pan.

Taip pat pažymėtina, kad triukšmas, kurio lygis viršija žmogaus kasdienei veiklai, poilsiui ir miegui reikalingos garsinės aplinkos lygį, yra kenksmingas sveikatai, mažina gyventojų gyvenimo kokybę. Dėl leistinas higienos normas viršijančio triukšmo asmenys gali patirti tiek tiesioginį, tiek netiesioginį triukšmo poveikį organizmui, be kita ko, poveikį nervų, kraujotakos sistemai, protinei, psichinei veiklai, miegui, gali padidėti kraujospūdis, sutrikti miegas, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas[2]. Saugi asmenų gyvenamoji aplinka užtikrinama triukšmo ribojimu ir (arba) kitomis triukšmo valdymo, kurio vykdymą pagal kompetenciją užtikrina savivaldybių institucijos, priemonėmis. Asmenys turi teisę reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių neigiamas poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Baras yra naktinis klubas, ir dėl iš jo sklindančio triukšmo (muzikos, lankytojų balsų ir kita), tikėtina, gyventojai gali patirti gyvenimo kokybės pablogėjimą, didesnį nerimą dėl poilsio trikdymo. Artėjant vasarai, tikėtina, Baro veikla gali tik suaktyvėti, tad iš jo sklindančią triukšmo, galinčio pakenkti gyventojų sveikatai ir gerovei, problemą būtina spręsti nedelsiant. Kaip minėta, žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas. Atsižvelgiant į tai, bet kokia ūkinė veikla gali būti proporcingai ribojama (pavyzdžiui, reikalaujant įgyvendinti papildomas triukšmo mažinimo priemones, ribojant triukšmo šaltinio naudojimo laiką, laikinai apribojant ūkinę veiklą, kol bus įgyvendintos triukšmo mažinimo priemonės), kai tuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą.

Pabrėžtina, kad Savivaldybė, privalanti įgyvendinti triukšmo prevenciją ir triukšmo valdymą, yra atsakinga už tai, kad gyventojai nepatirtų neleistino triukšmo ir kad didelio triukšmo šaltinio subjektui būtų taikomos teisės aktuose nustatytos priemonės. Vadinasi, Savivaldybė, gavusi Pareiškėjos prašymus bei NVSC Klaipėdos departamento matavimų rezultatus, įvertinusi tai, kad iš Baro sklindantis triukšmas viršija nustatytą normos lygį, o pernelyg didelis triukšmas neužtikrina žmonių gyvenimo kokybės ir kelia grėsmę jų sveikatai, privalėjo pagal kompetenciją imtis aktyvių veiksmų triukšmo problemai spręsti, pagal kompetenciją taikyti teisės aktuose numatytas triukšmo kontrolės priemones. Nesiimdama realių, efektyvių veiksmų spręsti Pareiškėjos nerimą sukėlusios situacijos dėl pernelyg didelio triukšmo, sklindančio iš Baro, Savivaldybė neveikė tinkamai ir atsakingai, todėl pažeidė konstitucinį valstybės ir savivaldybių institucijų tarnavimo žmonėms principą.

 

17. Apibendrinus pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Savivaldybė, apsiribojusi susirašinėjimu su Baru, NVSC bei posėdžio suorganizavimu, ilgą laiką nesiėmė (ir nėra duomenų, kad būtų ėmusis) jokių realių, efektyvių triukšmo valdymo priemonių, nesilaikė triukšmo valdymo principų (žmogaus apsaugos nuo triukšmo, žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimo), nepagrįstai vilkino įsisenėjusios problemos sprendimą. Ši Skundo dalis pripažintina pagrįsta

Atsižvelgus į tai, kad triukšmo problema dar yra aktuali, Seimo kontrolierės nuomone, tikslinga Savivaldybės merui teikti rekomendaciją informuoti apie priimtus realius veiksmus ir priemones, siekiant spręsti Pareiškėjos Skunde keliamą triukšmo problemą.

 

18. Be to, tikslinga atkreipti dėmesį, kad triukšmo šaltinių valdytojų patikrinimai atliekami vadovaujantis, be kita ko, Įstatymu bei Savivaldybės patvirtintomis Taisyklėmis, kurių 36 punkte nustatyta, jog „triukšmo šaltinių valdytojų, kurie yra ūkio subjektai, planiniai ir neplaniniai patikrinimai turi būti atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo36⁴ straipsniu“ (pažymos 9 punktas). Čia reikia pažymėti, kad nuo 2020 m. lapkričio 11 d., pasikeitus Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, ūkio subjektų patikrinimai atliekami pagal 33 straipsnio nuostatas. Taigi Savivaldybės patvirtintų Taisyklių 36 punkte yra nurodytos negaliojančio Viešojo administravimo įstatymo straipsnio nuostatos. Seimo kontrolierės nuomone, įgyvendinant Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti tikslus, aiškus (pažymos 8.5 papunktis), Seimo kontrolierės nuomone, yra tikslinga koreguoti Taisyklių 36 punkto nuostatas.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su atsakymo į Seimo kontrolierės tarpininkavimo raštą nepateikimu, pripažinti pagrįsta.

 

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su realių triukšmo valdymo priemonių nesiėmimu, pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Klaipėdos miesto merui rekomenduoja atkreipti dėmesį į pažymos išvadas ir prašo:

21.1. imtis priemonių, kad  būtų užtikrinta, jog į Seimo kontrolierių raštus būtų atsakoma per teisės aktuose nustatytus terminus;

21.2. informuoti, kaip ir kada Savivaldybėje bus sprendžiama problema dėl Baro keliamo triukšmo, kokie tiksliai sprendimai priimti, veiksmai atlikti, kaip  būtent jie padės išspręsti iš Baro sklindančio triukšmo problemą; kokios konkrečios priemonės pagal kompetenciją bus taikomos iš Baro sklindančiam triukšmui mažinti, kokie įpareigojimai teikiami Barui ir kokiais terminais, kaip bus užtikrinama įpareigojimų įgyvendinimo kontrolė, kad būtų užtikrinta gyventojų teisė į saugią aplinką;

21.3. tikslinti Triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 36 punkto nuostatas.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                          Jolita Miliuvienė

[1] Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnis, Triukšmo prevencijos Klaipėdos miesto savivaldybės viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T2-321 11 punktas.

[2] NVSC interneto svetainėje pateikiama informacija.