SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. sausio 21 d. ir 2025 m. sausio 22 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, MD) pareigūnų veiksmų, susijusių su atsisakymu priimti prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje (toliau – Skundas).

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „Aš […] kartu su savo nepilnamečiu sūnumi, nepilnamečiu broliu ir žmona, į Europos Sąjungą atvykau prasidėjus karui Ukrainoje. Atvykus į Lietuvą tiek aš, tiek mano šeimos nariai pasirašėme laikinosios apsaugos. Pripažinus, kad atitinkame laikinosios apsaugos taikymo sąlygas, mums buvo išduoti elektroniniai leidimai gyventi […]. Šie leidimai gyventi galioja iki 2025 m. kovo 4 d.“ (Šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „2024 m. lapkričio 6 d. aš kreipiausi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dėl leidimo gyventi pratęsimo (supildžiau MIGRIS anketą ir pridėjau visus reikiamus dokumentus), bet mano prašymą priimti buvo atsisakyta, nes neturiu galiojančio kelionės dokumento“.

2.3. „Pažymėtina, kad Lietuvoje turiu šeimą, nepilnametį sūnų ir nepilnametį brolį, kuriam esu vienintelis globėjas, taigi man išvykus iš Lietuvos, jis liktų be globėjo“.

2.3. „Manau, kad Migracijos departamento veiksmai (neveikimas) yra neteisėtas, o man turi būti išduotas leidimas gyventi nereikalaujant pateikti galiojančio kelionės dokumento.“

2.4. „Manau, kad reikalavimas pateikti galiojantį kelionės dokumentą, kreipiantis dėl leidimo gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, buvo ir yra neteisėtas, pažeidžiantis gero viešojo administravimo principą“.

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2025 m. sausio 30 d. raštu Nr. SE-227 kreipėsi į MD, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

MD 2025 m. vasario 24 d. atsakymu Nr. 25SD3922 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Informuojame, kad pareiškėjui pirmas leidimas laikinai gyventi Lietuvos
Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau –
Įstatymas) 40 str. 1 d. 10 p. buvo išduotas 2022-08-19, po to pakeistas 2024-03-19 ir 2025-02-
02.“

4.2. „Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per
Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildė 2024-11-04 (vizitą rezervavo
2024-11-06).“

4.3. „Pareiškėjo 2024-11-04 prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo nepriimtas,
nes pareiškėjas nepateikė galiojančio kelionės dokumento. Kartu su prašymu nebuvo pateikti
duomenys ir dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių užsienietis negali
pateikti galiojančio kelionės dokumento.“

4.4.  „[…] informuojame, kad pareiškėjas prie 2025-01-28 užpildyto prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi prisegė Ukrainos paso kopiją (pasas išduotas 2024-04-22, galioja iki 2034-04-22). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2025-02-02 priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi (pareiškėjai išduotas skaitmeninis leidimas laikinai gyventi, galiojantis nuo 2025-02-02 iki 2026-03-04).“

4.5. „Informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės
padėties“ (toliau – Įstatymas) 92 straipsnio 2 dalį, užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją
apsaugą, į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami netaikant reikalavimų turėti galiojantį
kelionės dokumentą ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę jiems atvykti į Lietuvos
Respubliką ir joje būti, taip pat gali būti netaikomos nacionalinių vizų ar leidimų gyventi
išdavimo sąlygos, jeigu šių reikalavimų užsienietis negali (negalėjo) užtikrinti dėl objektyvių
priežasčių. Įstatymo 26 str. 2 d. nustato, kad šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos
sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba), 8, 10, 11 ar 12
punkte nustatytu pagrindu. Tvarkos aprašo 8.1 papunktyje taip pat reglamentuota, kad
užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti
leidimą turi pridėti, be kita ko, galiojantį kelionės dokumentą, išskyrus atvejus, kai užsienietis
galiojančio kelionės dokumento negali pateikti dėl objektyvių priežasčių; jeigu užsienietis dėl objektyvių priežasčių negali pateikti galiojančio kelionės dokumento skaitmeninės kopijos, jis
turi pridėti kito dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, skaitmeninę kopiją (jeigu turi).
Taigi, tiek Įstatymo, tiek tvarkos aprašo nuostatos numato, kad atvejai, kai užsienietis gali
nepateikti galiojančio kelionės dokumento, yra išimtis (o ne bendra taisyklė), o ši išimtis
taikoma tik tais atvejais, kai yra objektyvios priežastys. Įstatymo 26 str. 2 d. nuostata
nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes ji taikoma tik leidimo gyventi išdavimo, o ne keitimo
atveju. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvoje veikia Ukrainos ambasada ir Ukrainos
piliečiai turėtų imtis aktyvių veiksmų, kreipdamiesi į Ukrainos ambasadą Ukrainos teisės aktų
nustatyta tvarka, dėl kelionės dokumento gavimo.“

4.6. „Dėl paso išdavimo Ukrainos piliečiai gali kreiptis į Ukrainos ambasadą (V. Kudirkos g. 22, Vilnius, registracija vizitui https://go.mfa.gov.ua/) arba į Lenkijos
Respublikoje veikiančius paslaugų centrus Ukrainos piliečiams (pvz.: Pawia g. 5, Krokuva,
daugiau informacijos https://mapujpomoc.pl).“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (toliau – Direktyva):

8 straipsnio:

1 dalis – „Valstybės narės imasi priemonių, būtinų, kad asmenims, kurie naudojasi laikina apsauga, būtų išduoti leidimai gyventi visą apsaugos laiką. Dokumentai ar kiti lygiaverčiai įrodymai išduodami tuo pačiu tikslu.“

2 dalis – „Nepaisant šio straipsnio 1 dalyje minėtų leidimų gyventi galiojimo termino, valstybių narių nustatytos sąlygos asmenims, kurie naudojasi laikina apsauga, negali būti mažiau palankios nei tos, kurios nustatytos šios direktyvos 9–16 straipsniuose.“

3 dalis – „Prireikus valstybės narės asmenims, kurie į jų teritorijas įleidžiami, kad būtų suteikta laikina apsauga, sudaro visas galimybes įsigyti būtinas vizas, įskaitant tranzitines vizas. Formalumų turi būti kuo mažiau dėl skubėti verčiančios padėties. Vizos turėtų būti išduodamos neatlygintinai arba jų kaina turėtų būti kuo mažesnė.“

6. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas):

26 straipsnio „Leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos“:

1 dalis – „Leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas;

2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai;

5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą;

6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.“

2 dalis – „Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu, ir šio užsieniečio šeimos nariams arba užsieniečiui, kuriam išduodamas leidimas nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytu pagrindu. Šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 (kai užsieniečiui yra nustatyta globa (rūpyba), 8, 10, 11 ar 12 punkte nustatytu pagrindu.“

40 straipsnio „Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai“ 1 dalis – „Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu: […]

10) jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;“.

95 straipsnio „Asmens dokumentų išdavimas užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga“:

1 dalis – „Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Migracijos departamentas išduoda arba keičia leidimus laikinai gyventi ar šio Įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytomis sąlygomis išduoda arba keičia skaitmeninį dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantį suteiktą laikinąją apsaugą, kurio išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šis skaitmeninis dokumentas prilyginamas leidimui laikinai gyventi.“

2 dalis – „Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, tačiau vis dar esantiems užsienio valstybės teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką.“

7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ (toliau – Nutarimas)

1 punktas – „Suteikti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje (toliau – laikinoji apsauga) nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2026 m. kovo 4 d.:

1.1. asmenims, 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau pasitraukusiems (perkeltiems) iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos […].“

9. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. lapkričio 16 d.) (toliau – Aprašas):

33¹ punktas – „Užsienietis, kuris kreipiasi į Migracijos departamentą dėl laikinosios apsaugos, turi pateikti šiuos duomenis ir dokumentus:

33¹.1. vardą, pavardę, pilietybę, gimimo datą ir vietą, šeiminę padėtį, giminystės ryšius;

33¹.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir (ar) kelionės dokumentą, jei juos turi;

33¹.3. dokumentus, patvirtinančius šeimos ryšius (santuokos liudijimą, gimimo liudijimą, įvaikinimo dokumentą);

33¹.4. jeigu nepateikiami Aprašo 33¹.2 ir (ar) 33¹.3 papunkčiuose nurodyti dokumentai – kitą informaciją, būtiną asmens tapatybei ar šeimos ryšiams nustatyti.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:

10.1. „Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai). Pažymėtina, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu“ (2016 m. liepos 8 d., 2018 m. balandžio 12 d. nutarimai).

10.3. „Teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas suponuoja valstybės pareigą apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės galės būti realiai įgyvendintos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“ (2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d., 2020 m. vasario 18 d. nutarimai).

Tyrimo išvados

11. Pareiškėjas nurodė, kad jis atvyko iš Ukrainos dėl karo veiksmų ir jam buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, nes jis atitinka laikinosios apsaugos kriterijus. Šis leidimas galiojo iki 2025 m. kovo 4 d. Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi pratęsimo, tačiau MD atsisakė priimti prašymą, nes jis nepateikė galiojančio kelionės dokumento.

12. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– Pareiškėjui skaitmeninis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – SLLG) buvo išduotas 2022-08-19, vėliau leidimas buvo pakeistas ir galiojo iki 2025 m. kovo 4 d.;

– Pareiškėjas pirmą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per
MIGRIS užpildė 2024 m. lapkričio 4 d., vizitą rezervavo 2024 m. lapkričio 6 d.;

– Pareiškėjo 2024 m. lapkričio 4 d. prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo nepriimtas, nes Pareiškėjas nepateikė galiojančio kelionės dokumento;

– Pareiškėjas prie 2025 m. sausio 28 d. užpildyto naujo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pridėjo ir Ukrainos paso kopiją (pasas išduotas 2024 m. balandžio 22 d.);

– Migracijos departamentas 2025 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Pareiškėjui buvo išduotas SLLG, galiojantis 2026 m. kovo 4 d.“

13. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas šio Įstatymo 40straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu, tai yra užsieniečiui suteikiama laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, nustatytos sąlygos dėl atitikties Šengeno sienų kodekse nustatytoms atvykimo sąlygoms (reikalavimas turėti galiojantį kelionės dokumentą) netaikomos.

Direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad asmenims, kurie naudojasi laikinąja apsauga, būtų išduoti leidimai gyventi visą apsaugos laiką. Nutarime numatyta, kad laikinosios apsaugos taikymas Lietuvoje yra pratęstas iki 2026 m. kovo 4 d.

Įstatymo 95 straipsnyje numatyta, kad užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, Migracijos departamentas išduoda arba keičia leidimus laikinai gyventi ar šio Įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytomis sąlygomis išduoda arba keičia skaitmeninį dokumentą, suteikiantį užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantį suteiktą laikinąją apsaugą, kurio išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Šis skaitmeninis dokumentas prilyginamas leidimui laikinai gyventi.

Aprašo 33¹.2 papunktyje numatyta, kad laikinosios apsaugos gavėjas privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir (ar) kelionės dokumentą tuo atveju, jei juos turi. Vadovaujantis Aprašo 33¹.4 papunkčiu, nepateikus asmens tapatybės ar kelionės dokumento, pateikiama kita informacija, būtina asmens tapatybei nustatyti.

14. Šio tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas į Lietuvą atvyko iš Ukrainos dėl karo veiksmų ir jam buvo išduotas SLLG. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į MD su prašymu pakeisti išduotą SLLG, kurio galiojimas turėjo baigtis už keleto mėnesių, tačiau Pareiškėjo prašymas nebuvo priimtas, nurodant, kad jis kartu su prašymu turi pateikti galiojantį kelionės dokumentą.

Pažymėtina, kad nė viename iš teisės aktų, reglamentuojančių laikinosios apsaugos taikymą, nėra numatyta užsieniečio pareiga pateikti galiojantį kelionės dokumentą, kad jis galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu. Priešingai, remiantis Įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, išduodant leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, nereikalaujama, kad užsienietis atitiktų Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (įskaitant pareigą turėti galiojantį kelionės dokumentą).

Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos taikymas Lietuvoje yra pratęstas iki 2026 m. kovo 4 d., ir vadovaujantis Direktyvos ir Įstatymo nuostatomis, Pareiškėjui įteikus prašymą dėl SLLG pakeitimo, MD turi išduoti visą šį laikotarpį galiojantį leidimą, netaikant jokių papildomų reikalavimų ar sąlygų.

Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Migracijos departamento sprendimas atsisakyti priimti Pareiškėjo prašymą dėl SLLG pakeitimo ir reikalavimas pateikti galiojantį kelionės dokumentą yra prieštaraujantis Įstatymo ir Direktyvos nuostatoms bei pažeidžiantis laikinosios apsaugos gavėjo teises.

15. Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan. Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo. Konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Atsakingo valdymo principas yra aiškinamas kartu su jau pirmiau aprašytu Konstitucijoje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu.

Taigi, apibendrinant, viešosios teisės subjektai yra saistomi konstitucinių teisės principų – teisinės valstybės, teisės viršenybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir kt., taip pat gero administravimo, atsakingo valdymo principų.

Šiuo tiriamu atveju MD taikoma Įstatymo nuostatų neatitinkanti užsieniečių prašymo pakeisti SLLG nagrinėjimo procedūra pažeidžia ne tik pirmiau išvardintus principus, bet ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

Asmenų teisėti lūkesčiai yra vienas iš teisinės valstybės principo elementų greta teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, kuriuos visus privalo užtikrinti valstybė. Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Pastebėtina, kad šių principų tinkamas įgyvendinimas tampa ypač svarbus, kai kalbama apie užsieniečius, kurių gyvenimas kitoje šalyje yra sudėtingas tiek socialiniu, tiek ekonominiu aspektu, ir jų teisių užtikrinimas yra būtinas siekiant sukurti pasitikėjimą priimančiąja valstybe.

16. Vienas iš Seimo kontrolierių veiklos tikslų – viešojo administravimo gerinimas ir siekis mažinti biurokratizmo apraiškas. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymu, biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.

Pažymėtina, kad šioje pažymoje aptarti Migracijos departamento pareigūnų veiksmai – reikalavimas pateikti galiojantį kelionės dokumentą, nors toks reikalavimas nenumatytas nei Įstatyme, nei Direktyvoje, vertinami kaip biurokratizmas ir laikytini prieštaraujančiais jau pirmiau aptartiems teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos bei gero viešojo administravimo principams.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas Pareiškėjo prašymą dėl SLLG pakeitimo, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tokio pobūdžio prašymo nagrinėjimo tvarkos, klaidino Pareiškėją, nurodydamas, kad jis privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą, ir tokiu būdu nesivadovavo įstatymo viršenybės, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos bei gero viešojo administravimo principais, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų, susijusių su atsisakymu priimti prašymą pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei rekomenduoja imtis priemonių, kad Migracijos departamente būtų mažinamos biurokratizmo apraiškos, o pareiškėjų prašymai būtų nagrinėjami laikantis tik teisės aktuose nustatytos prašymų nagrinėjimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją),  bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

Seimo kontrolierė                                                                                                     Erika Leonaitė