PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-400 PRIEŠ VALSTYBINĘ TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 4 d. gavo X (toliau tekste ir citatose – Pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste ir citatose – Inspekcija) pareigūnų veiksmų (neveikimo), atliekant statybos valstybinę priežiūrą pagal jo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundą ir nepateikiant atsakymo į šį skundą (toliau – Skundas).

Seimo kontrolierė 2025 m. balandžio 17 d. iš Pareiškėjo gavo papildomą skundą (toliau – Papildomas Skundas; bendrai Papildomas Skundas ir 2025 m. balandžio 4 d. Skundas – Skundai).

2. Pareiškėjas Skunde rašo:

2.1. „Esu Klaipėdos rajono […] kaimo gyventojas. Čia yra […] gatvės gyvenamasis kvartalas, kuriame beveik pilnai visuose sklypuose pastatyti gyvenamieji namai ir įsikūrusios šeimos. Gretimai mano sklypo, kaimynas savo sklype [toliau tekste ir citatose – Sklypas] […] pastatė negyvenamą patalpą, kurioje vykdo komercinę veiklą, tačiau greta tame pačiame Sklype pastatė dar du tokius pat pastatus ir visus juos sujungė į vienatūrį pastatą, taip pastatydamas sieną palei visą mano sklypą, užstodamas visiškai vaizdą ir vakarinę saulę. Kadangi šis Sklypas yra gyvenamosios paskirties, vadinasi jo naudojimo būdas galimas tik gyvenamojo namo statybai, prie kurio gali būti ir pagalbinė patalpa, tačiau ne komercinės paskirties objektai“ (šios ir kitų citatų kalba bei skyryba netaisytos).

2.2. „2024 m. rugpjūčio 26 d. Inspekcijai […] pateikiau prašymą (Inspekcijos reg. Nr. 3D-2945), kuriuo prašiau įvertinti privačiame Sklype […] vykdomų statybų teisėtumą, ar neviršijamas Sklypo užstatymo tankis ir aukštis, ar statiniai išlaiko atstumus nuo kaimynų sklypų ir ar galima juos visus sujungti į vientisą pastatą, tiesiog suformuojant akliną sieną priešais per visą mano sklypo perimetrą.“

2.3. „2024-10-03 gavau pranešimą apie 2024-10-21 planuojamą faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Po patikrinimo vietoje statybos nebuvo sustabdytos, o priešingai sparčiai vyko toliau ir buvo pastatytas vienatūris pastatas formuojantis sieną palei per visą mano sklypo perimetrą, su penkiais atskirais įėjimais.“

2.4. „Nesulaukęs atsakymo, 2024 m. gruodžio 6 d. pakartotinai kreipiausi į Inspekciją (Inspekcijos reg. Nr. 3D-4397) su prašymu informuoti apie atliekamo tyrimo eigą ir klausimu, kada bus pateiktas atsakymas, tačiau iki šiol atsakymas negautas, statybos vyksta toliau, ar jos teisėtos ar ne nėra žinoma.“

2.5. „2025 m. balandžio 2 d. paaiškėjo aplinkybė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės [toliau tekste ir citatose – Savivaldybė] administracija (toliau – Administracija) gavo prašymą dėl minėto žemės Sklypo paskirties pakeitimo į komercinės paskirties objektų teritoriją ir buvo priimtas įsakymas, kuriuo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo (kad. Nr. […]) […]., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav. detalųjį planą, tikslu pakeisti žemės naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritorijas.“

„Akivaizdu, kad Sklypo […] savininkas pateikdamas prašymą Administracijai dėl Sklypo naudojimo paskirties pakeitimo, siekia pašalinti daromą pažeidimą ir tai daro sau palankiausiu būdu tiesiog pateikdamas prašymą, tačiau neinformuodamas gyventojų ir nieko su jais nederindamas ir nebendraudamas, o Administracija priima prašymą ir pradeda tam reikalingas procedūras. Dėl to, taip pat kreipiausi į Savivaldybę su prašymu, įtraukti ir […] kvartalo gyventojus ir atsižvelgti į jų teisėtus lūkesčius ir nepabloginti esamos padėties, priimant sprendimą dėl minėto sklypo paskirties pakeitimo.“

2.6. „[…] tokie komercinės paskirties objektai (angarai), pastatyti gyvenamųjų namų kvartale, darko ir bendrą kvartalo bei gyvenvietės vaizdą, mažina gyvenamųjų sklypų vertę. Be to, nerimą kelią ir sklype ketinama vykdyti komercinė veikla (dėl veiklos pobūdžio, galimo triukšmo šaltinių, poveikio aplinkai ir gyventojams ir pan.), nes viename objekte jau vykdoma veikla susijusi su autotransportu.“

2.7. „Šioje situacija darytina išvada, jog Inspekcija – kaip valstybinė institucija – ignoruoja fizinių asmenų prašymus, vilkina tyrimą ir nežinia dėl kokių priežasčių vengdama pateikti atsakymus, pažeidžia mano teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų prašymų ir skundų nagrinėjimą ir sudaro kliūtis man ginti savo teisėtus interesus.“

 

3. Skunde Seimo kontrolierės prašoma: „pagalbos įvertinant Inspekcijos darbą, o taip pat, kad kuo greičiau būtų atliktas tyrimas dėl privačiame Sklype […] vykdomų statybų (ne)teisėtumo nustatymo fakto bei atsakyta į aktualius klausimus“:

3.1. „ar gyvenamos paskirties Sklype nepakeitus jo paskirties į komercinės paskirties teritoriją galima statyti komercinės paskirties statinius, ar jau esantys pastatyti statiniai neviršija Sklypo užstatymo tankio ir aukščio“;

3.2. „ar statiniai išlaiko atstumus nuo kaimynų sklypų ir ar galima juos visus sujungti į vienatūrį pastatą, tiesiog suformuojant akliną sieną priešais per visą mano sklypo perimetrą“;

3.3. „ar kol nebaigtas tyrimas po inspektoriaus atlikto patikrinimo vietoje (tai buvo 2024 m. spalio mėn.) neturėjo būti stabdomi statybų darbai (nes po to labai greitai buvo pastatytas pilnai visas vienatūris statinys)“;

3.4. „kadangi dabar jau žinoma, jog minėto Sklypo savininkas bando pakeisti gyvenamo Sklypo paskirtį ir taip įteisinti savo Sklype vykdomas statybas, svarbu žinoti kaip Inspekcija vertina šį faktą, kad Sklypo paskirtis dar nepakeista, o jame jau pastatyti komercinės paskirties statiniai – ar tai nėra laikoma pažeidimu, ir jei buvo nustatyti pažeidimai, ar buvo taikytos poveikio priemonės (administracinė atsakomybė).“

4. Pareiškėjas su Skundu pateikė šiuos dokumentus, kuriuose nurodyta:

4.1. Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skunde Inspekcijai (pažymos 2.2 papunktis) nurodyta:

„[…]. Adresu […] yra gyvenamosios paskirties žemės Sklypas, vadinasi jame be pagalbinių patalpų, pagal priskirtą žemės paskirtį, turėtų būti pastatyta (statomas) gyvenamosios paskirties namas.

Turimais duomenimis, žemės Sklypo […] savininkas, šiame Sklype stato tris negyvenamos paskirties pastatus ir ketina įregistruoti juos kaip pagalbines patalpas. Vienas toks pastatas jau pastatytas, kiti du dar statomi. Be to, visus tris pastatus ketina po įregistravimo sujungti į vientisą pastatą, tokiu būdu priešais mano sklypą atsirastų tiesiog aukšta ištisinė pastato siena ir užstotų visiškai vaizdą.

Prašau įvertinti, ar žemės Sklypo […] savininkas, gyvenamosios paskirties Sklypą užstatydamas trimis pagalbinėmis patalpomis, kuriose tikėtina bus vykdoma komercinė veikla, nedaro pažeidimo, tai yra ar statybas vykdo teisėtai, ar neviršija Sklypo užstatymo tankio ir aukščio, ar statiniai išlaiko atstumus nuo kaimynų sklypų ir ar galima juos visus sujungti į vientisą pastatą, tiesiog suformuojant akliną sieną priešais per visą mano sklypo perimetrą.“

4.2. Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. skunde Inspekcijai (pažymos 2.4 papunktis) nurodyta:

„2024-08-26 pateikiau prašymą […], kuriuo prašiau įvertinti privačiame Sklype […] vykdomų statybų teisėtumą.

2024-10-03 gavau pranešimą apie 2024-10-21 planuojamą faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

Po patikrinimo vietoje statybos nebuvo sustabdytos, o priešingai vyksta toliau ir šiai dienai, jau stovi vienatūris pastatas formuojantis sieną palei per visą mano sklypo perimetrą, su penkiais atskirais įėjimais (foto pridedu).

Atsakymas dėl vykdomų statybų teisėtumo negautas, statybos jau beveik baigtos, ar jos teisėtos ar ne mums nežinoma.

Gautame pranešime nurodyta, kad […] skundai ir pranešimai Inspekcijoje išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

Šioje susidariusioje situacijoje visiškai neaišku kokie tyrimo terminai, kada tikėtis atsakymo, ar kol atliekamas tyrimas ir toliau vykdomos statybos darbai nėra daromas pažeidimas, jei jau buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, kokių dar dokumentų ar informacijos trūksta vertinant statybų (ne)teisėtumo faktą. Atkreipiu dėmesį, jog tyrimą vykdote jau daugiau kaip tris mėnesius.

Prašau informuoti apie atliekamo tyrimo eigą ir atsakymo pateikimo datą.“

5. Papildomame Skunde rašoma:

„[…]  2025 m. balandžio 11 d. gavau atsakymą į savo 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. skundus“. „[…] susipažinus su gautu atsakymu, matyti, jog Inspekcija mano skundus išnagrinėjo ne pilna apimtimi, nevertino žemės Sklypo (kuriame statomi komercinės paskirties objektai) paskirties – juk tai yra gyvenamos paskirties Sklypas, naudojimo būdas – kita – vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų statyba, taip pat nepateikė atsakymų į visus iškeltus klausimus (neatsakyta ar galima visus statomus penkis objektus sujungti į vientisą pastatą, tiesiog suformuojant akliną sieną priešais per visą mano sklypo perimetrą). […]

„Be to, remiantis Inspekcijos pateiktu atsakymu noriu patikslinti faktines aplinkybes ir pažymėti atsakymo trūkumus, keliančius abejonių dėl Inspekcijos atliekamų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo:

1. Atsakyme nurodyta, jog Inspekcija 2024-10-21 ir 2025-03-06 pakartotinai atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje (toliau – Patikrinimas) adresu […], tačiau pranešimą apie planuojamą patikrinimą aš gavau tik 2025-10-03, kuriame nurodyta, jog bus 2024-10-21 organizuojamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, o apie pakartotinį patikrinimą informacijos aš negavau ir nors pirmame patikrinime nedalyvavau dėl darbo pobūdžio, antrame patikrinime neturėjau galimybės sudalyvauti, nes nebuvau informuotas apie jo atlikimo datą ir laiką.
2. Faktinės aplinkybės vietoje užfiksuotos 2025-04-01 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-420, tačiau toliau atsakyme nurodyti tik pakartotinio patikrinimo metu užfiksuoti duomenys pažymint, kad prie įregistruoto ūkinio pastato statomi dar keturi vienas šalia kito statiniai (įvardija juos: Inžinerinis Statinys1, Ūkinis Pastatas1, Inžinerinis Statinys2 ir Ūkinis Pastatas 2 ir apibūdina kaip atskirus pastatus, tačiau 2024-10-21 patikrinimo metu buvo pastatytas vienas pastatas ir prie jo prijungtas ir pilnai surinktas vientisas konstruktyvas (karkasas) dar keturių pastatų […] ir tai turėjo fiksuoti inspekcijos pareigūnas.
3. Po pirmojo patikrinimo labai greitai ant pastatyto karkaso buvo pritvirtintos skardos su poliuretanu (tai yra pastatytas vienatūris statinys) ir taip atsirado siena priešais visą mano sklypą. Kadangi nesulaukiau jokio atsakymo, o pastatas vienatūris su atskirais penkiais įėjimais jau buvo surinktas aš 2024-12-06 pakartotinai kreipiausi į Inspekciją dėl atsakymo ir pateikiau esamo pastato fotonuotrauką. Ir nors atsakymo vis dar nebuvo 2025 m. sausio pradžioje sklype buvo išardyti atsakyme Inžineriniu statiniu 1 ir Inžineriniu statiniu 2 įvardinti pastatai ir atjungti nuo ūkinių pastatų atpjaunant konstruktyvą (karkasą) nuo jų maždaug 10 cm atstumu ties stogu, tačiau pats konstruktyvas (karkasas) liko ir yra iki šiol. Atkreipiu dėmesį, kad Inspekcija į mano 2024-12-06 pranešimą sureagavo ir atvyko pakartotiniam patikrinimui tik po trijų mėnesių, kai jau pasikeitė statinių padėtis.

   Atsakyme nurodyta, jog tikrinimo metu nustatyta, kad tarp Inžinerinio Statinio1 ir Statinio2 1,27 m atstumu nuo kolonos iki išorinės pastato sienos pietų kryptimi pastatytas Ūkinis Pastatas1. Inžinerinio Statinio2 pietų pusėje, apie 1,47 m atstumu (atstumas matuotas nuo Inžinerinio Statinio2 kolonos iki Ūkinio pastato2 išorinės sienos) fiksuotas nebaigtas statyti Ūkinis Pastatas2, tačiau pagal esamą viršutinę stogo konstrukciją (karkasą) realiai atstumas tarp pastatų yra tik apie 10 cm., o kadangi buvusios sumontuotos skardos su poliuretanu yra išmontuotos ir paliktos šalia, tikėtina, jog ketinama atgal jas sumontuoti ir vėl suformuojant vientisą sieną priešais mano sklypą. Kitaip tariant Inspekcija atsakyme neatsako į klausimą ar galima tokia vientisa pastatų konstrukcija formuojanti sieną palei mano sklypą, o priešingai tvirtina, jog tai atskiri pastatai. Iš vykusios statybų veiksmų sekos suprantama, jog tokia buvusi pastatyta vientisa pastatų konstrukcija visgi negalima, nes inžineriniai statiniai buvo išardyti ir atskirti jų konstruktyvai (karkasai), tik Inspekcija tuo klausimu nepasisako, o iš vykdomų statybų eigos darytina išvada, kad visa tai daroma (statoma o vėliau ardoma) sąmoningai, siekiant išvengti pažeidimų, o Inspekcija atvyksta ir fiksuoja tik faktinius duomenis neatsižvelgdama į pateikiamą informaciją ir esamus jau pastatytus pastatus bei surinktus karkasus ir Sklype esamas statybines medžiagas.

4. Inspekcija vadovaudamasi statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (suvestinės redakcijos galiojusios nuo 2023-08-01 iki 2024-06-14) pagal K koeficientą Inžinerinį Statinį 1 ir Inžinerinį Statinį 2 priskiria II grupės nesudėtingiesiems inžineriniams statiniams, tačiau kuo vadovaujantis Ūkinis pastatas 1 ir Ūkinis pastatas 2 bei jau esamas įregistruotas pastatas priskiriami II grupei nesudėtingiems statiniams nenurodyta. Be to, to paties reglamento VI skyriaus I skirsnio 19 punkte nurodyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m., tačiau Inspekcijos atsakyme šie atstumai nenurodyti.
5. Atsakyme nurodyta, kad vertinant Sklype statomų pastatų užstatymo plotą inžinerinio Statinio1 ir Inžinerinio Statinio2 užstatymo plotai nevertinami, kadangi statiniai neturi stogo dangų ir neatitinka stogą turinčių stoginių apibrėžimų. Atsižvelgiant į statybų eigą, kad šie inžineriniai statiniai buvo pastatyti ir su sienomis ir su stogu, tačiau vėliau išardyti bet konstruktyvas (karkasas) paliktas ir dėl to tikėtina, kad vėl bus pritvirtintos skardos su poliuretanu ir sumontuoti stogai, ar pagrįstai šie pastatai nėra skaičiuojami į užstatymo plotą. Juk klausimas keliamas ar galimi gyvenamos paskirties Sklype tokie statiniai, kokie jie yra numatyti pastatyti pagal esamą sukonstruotą karkasą.
6. Atsakyme nurodyta, kad pagal Sklypui galiojantį Klaipėdos rajono detalųjį planą Sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis: kita paskirtis: gyvenamosios teritorijos (G1); Statinių aukštų skaičius: 1+M; Tankumas, % – 25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-199 patvirtintu „Žemės naudojimo būdų aprašu“, kai žemės sklypo naudojimo būdas – kitos paskirties žemė – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, tai jų naudojimo būdo turinys: žemės sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių paskirties grupės pastatams ir įvairių socialinių grupių paskirties pastatams, skirtiems socialinės globos ar socialinės priežiūros paslaugoms su apgyvendinimu ne daugiau kaip 10 paslaugų gavėjų, nurodytų prie konkrečios socialinės paslaugos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge, teikti.

Tai ar pagal nurodytą žemės naudojimo paskirtį ir teisinį reglamentavimą bei vertinant esamą padėtį, galima statyti negyvenamos paskirties (ūkinius ar inžinerinius) statinius, žinant, kad šiame Sklype niekada nebus gyvenamos paskirties pastato (jam tiesiog nelieka vietos Sklype pilnai pastačius pradėtus statinius) lieka neaišku, nors Inspekcijos pareiga yra tikrinant įvertinti ar objektai naudojami pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kyla klausimas ar tokioje veikoje nėra žemės Sklypo naudojimo ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pažeidimo sudėties.

7. Inspekcija atsakyme vadovaujasi Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ […] ir konstatuoja, jog pažeidimų nenustatyta, tačiau šis reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų namų, bet ne inžinerinių statinių ar ūkinių pastatų“.

 

6. Papildomame Skunde Seimo kontrolierės prašoma: „įvertinti ar skunde minimi Inspekcijos veiksmai neprieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams, ar pareigūnų veikoje nėra piktnaudžiavimo arba biurokratizmo“.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

7. Siekdama išsiaiškinti pirmiau aprašytas aplinkybes, Seimo kontrolierė 2025 m. gegužės 8 d. raštu kreipėsi į Inspekcijos viršininką ir Savivaldybės merą, prašydama pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, reikalingus tyrimui atlikti.

 

8. Inspekcijos 2025 m. birželio 5 d. rašte Nr. 2D-13975 Seimo kontrolierei nurodyta ši informacija, patvirtinta atitinkamais informaciją įrodančiais dokumentais:

8.1. Į prašymą „išsamiai ir nuosekliai chronologine tvarka surašyti visus veiksmus, kuriuos Inspekcija atliko nuo Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo gavimo dienos, nurodant teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovautasi“, pateikta ši informacija:

– Į klausimą, „ar Inspekcija 2024 m. spalio 21 d. atliko patikrinimą Sklype; jeigu taip, pateikti patikrinimo akto kopiją ir nurodyti, kas nustatyta patikrinimo vietoje metu; jeigu patikrinimo vietoje metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, informuoti, kokie pažeidimai, taip pat informuoti, kada, kokių veiksmų Inspekcija ėmėsi dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo; pateikti paaiškinimą dėl šio Skundo teiginio: „po patikrinimo vietoje statybos nebuvo sustabdytos, o priešingai sparčiai vyko toliau“, atsakyta:

„Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo [toliau tekste ir citatose – Priežiūros įstatymas] 11 straipsnyje nustatyta tvarka 2024-10-21 ir 2025-03-06 atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje adresu […]. Faktinės aplinkybės vietoje užfiksuotos 2025-04-01 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-420 (toliau – Aktas).

Patikrinimo metu nustatyta, kad Sklypo rytinėje dalyje, kuris ribojasi su žemės sklypu […], yra pastatytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (toliau – NTR) pagalbinio ūkio paskirties statinys, kurio greta (pietų kryptimi) statomi dar keturi vienas šalia kito statiniai (du inžineriniai statiniai ir du ūkiniai pastatai (toliau kartu – Statiniai). Patikrinimo vietoje metu nebuvo nustatyti teisės aktų pažeidimai.

Taip pat prašote pateikti paaiškinimą dėl Pareiškėjo Skundo teiginio: „po patikrinimo vietoje statybos nebuvo sustabdytos, o priešingai sparčiai vyko toliau“. Pažymime, kad Inspekcija, nenustačiusi teisės aktų pažeidimų neturėjo teisinio pagrindo stabdyti statybos darbų, o tai kokiu greičiu vykdomi ir organizuojami statybos darbai nėra Inspekcijos kompetencijos klausimas“.

– Į klausimą, „ar Inspekcija vertino Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skunde […] nurodytas aplinkybes“, pateikta ši informacija:

1. a) Dėl Pareiškėjo klausimo, „ar žemės Sklypo […] savininkas, gyvenamosios paskirties Sklypą užstatydamas trimis pagalbinėmis patalpomis, kuriose tikėtina bus vykdoma komercinė veikla, nedaro pažeidimo, tai yra ar statybas vykdo teisėtai“, atsakyta:

„Pažymėtina, kad Inspekcija nesivadovauja prielaidomis apie tai, kokiu tikslu, Pareiškėjo nuomone, galimai bus naudojami statiniai. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos“.

1. b) Dėl Pareiškėjo klausimo, „ar neviršija Sklypo užstatymo tankio ir aukščio“, atsakyta:

„Akte nurodyta, kad „Gautas užstatymo tankis su dviem II grupės nesudėtingosios kategorijos statiniais ir įregistruotu ūkiniu pastatu yra 17,87%, o pagal DP sprendinius yra numatyta 25 % ir užstatymo maksimalus plotas turi būti iki 370 m², natūroje užstatymo plotas yra apie 236 m². Leidžiamas sklypo užstatymo tankis 7,13% ir 134 m² mažesnis už sklypo užstatymo tankį“.

1. c) Dėl Pareiškėjo klausimo, „ar statiniai išlaiko atstumus nuo kaimynų sklypų“, atsakyta:

„Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 4 punkte nurodyta, kad statinius statyti galima ne mažesniu kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos, o norint statyti mažesniu atstumu, privaloma gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus). Akte nurodyta, kad „Remiantis riboženkliais atstumas nuo statinių iki rytinės sklypo ribos yra apie 3,50 m“.

1. d) Dėl Pareiškėjo klausimo, „ar galima juos visus sujungti į vientisą pastatą, tiesiog suformuojant akliną sieną priešais per visą mano sklypo perimetrą“, atsakyta:

„Akte nustatyta, kad Statiniai nėra sujungti į vientisą pastatą, jie turi atskiras konstrukcijas ir nėra suformavę aklinos sienos“.

– Į klausimą, „kokių konkrečių veiksmų ir kuo vadovaudamasi ėmėsi Inspekcija, gavusi Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. pakartotinį skundą […], kuriame nurodyta, kad „po patikrinimo vietoje statybos nebuvo sustabdytos“, „statybos jau beveik baigtos“, ir, ar Pareiškėjas buvo informuotas apie jo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo nagrinėjimo eigą bei atsakymo pateikimo datą; jeigu nesiėmė, nurodyti, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaudamasi“, atsakyta:

„Informuojame, kad Pareiškėjo 2024-12-06 skundas „Dėl vykdomų statybos darbų teisėtumo“ (DBSIS reg. Nr. 3D-4397) buvo perduotas vykdyti Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui V. S., kuriam suformuota užduotis Nr. 118169982 „Susieti su jau vykdoma užduotimi ir atsakyti“. 2025-03-06 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimus vietoje, surašytas Aktas bei 2025-04-11 pateiktas atsakymas Nr. 2D-8596 Pareiškėjui“.

– Į klausimą, „ar Inspekcija 2025 m. kovo 6 d. (jeigu Inspekcija pakartotinį patikrinimą atliko kitu metu, nurodyti kada) atliko patikrinimą Sklype; jeigu taip, pateikti patikrinimo akto kopiją ir nurodyti, kas nustatyta patikrinimo vietoje metu; jeigu patikrinimo vietoje metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, informuoti, kokie pažeidimai, taip pat informuoti, kada, kokių veiksmų Inspekcija ėmėsi dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo“, atsakyta:

„2024-10-21 ir 2025-03-06 Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje. Faktinės aplinkybės užfiksuotos 2025-04-01 Akte.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Sklypo rytinėje dalyje, kuris ribojasi su žemės sklypu […], yra pastatytas ir įregistruotas NTR pagalbinio ūkio paskirties statinys, kurio greta (pietų kryptimi) statomi dar keturi vienas šalia kito statiniai (du inžineriniai statiniai ir du ūkiniai pastatai (toliau kartu – Statiniai). Patikrinimo vietoje metu nebuvo nustatyti teisės aktų pažeidimai. […]“.

– Į klausimą, „ar Inspekcija, atlikusi statybos Sklype valstybinę priežiūrą, tikrino, ar statybos vykdomos pagal projektą; jeigu ne, nurodyti, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaudamasi“, atsakyta:

„pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (suvestinės redakcijos galiojusios nuo 2023-08-01 iki 2024-11-01) 3 priedo 1.1 punktą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas ginčo statiniams nėra privalomi, t. y. atlikti statinių statybos darbai, kuriems neprivalomas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas“.

8.2. Į prašymą „pateikti išsamius ir motyvuotus paaiškinimus dėl šių Pakartotiniame Skunde […] nurodytų teiginių, kartu atsakant į Pareiškėjo keliamus klausimus, pateikta ši informacija:

1. a) Dėl teiginio: „apie pakartotinį patikrinimą informacijos aš negavau ir nors pirmame patikrinime nedalyvavau dėl darbo pobūdžio, antrame patikrinime neturėjau galimybės sudalyvauti, nes nebuvau informuotas apie jo atlikimo datą ir laiką“; ar Inspekcija, vadovaudamasi teisės aktais, turėjo Pareiškėją informuoti apie pakartotinį patikrinimą; jeigu taip, dėl kokių priežasčių neinformavo, atsakyta:

„Inspekcija neturėjo prievolės informuoti Pareiškėją apie patikrinimą. Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2023-12-20 įsakymu Nr. 1V-176, (toliau – Aprašas) 11.1 punkte nurodyta, kad „į patikrinimą kviečiami tikrinami asmenys, kiti statybos dalyviai (išskyrus teisės aktuose nurodytas išimtis, kai jų galima iš anksto neinformuoti). Dalyvauti patikrinimuose pagal bendradarbiavimo susitarimus ar galiojančius teisės aktus gali būti kviečiami kitų suinteresuotų viešojo administravimo subjektų atstovai, statybos dalyviai, liudytojai, subjektų vykdančių tyrimus atstovai (kai atliekami statybos produktų bandinių poėmiai) ir kiti suinteresuoti asmenys“.

1. b) Dėl teiginio: „Faktinės aplinkybės vietoje užfiksuotos 2025-04-01 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-420“; nurodyti, kada surašytas patikrinimo aktas ir kada užregistruotas informacinėje sistemoje „Infostatyba“; ar patikrinimo aktas surašytas ir užregistruotas teisės aktuose numatytais terminais (kokiais); jei ne, nurodyti, dėl kokių priežasčių“, atsakyta:

„Aprašo 18.2 punkte nurodyta, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas registruojamas Aprašo 55 punkte nustatyta tvarka. Aprašo 55 punkte nurodyta, kad „Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas pradedamas pildyti patikrinimo metu, jame nurodomas faktinių duomenų patikrinime dalyvavusių asmenų sąrašas (akto priedas). Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas baigiamas pildyti ir užregistruojamas DVIS ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimo atlikimo“.

Taigi, vadovaujantis Aprašo nuostatomis Aktas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ neturėjo būti registruojamas. Aktas turėjo būti pradėtas pildyti patikrinimo metu (2024-10-21, 2025-03-06), o DBSIS registruotas 2025-04-01. Dėl kokių priežasčių Aktas užregistruotas DBSIS pažeidžiant Apraše nurodytus terminus šiuo metu Inspekcija neturi duomenų ir nurodyti negali, kadangi patikrinimą atlikęs darbuotojas iki 2025-06-23 nebus darbe“.

1. c) Dėl teiginio: „atsakyme nurodyti tik pakartotinio patikrinimo metu užfiksuoti duomenys pažymint, kad prie įregistruoto ūkinio pastato statomi dar keturi vienas šalia kito statiniai (įvardija juos: Inžinerinis Statinys1, Ūkinis Pastatas1, Inžinerinis Statinys2 ir Ūkinis Pastatas 2 ir apibūdina kaip atskirus pastatus, tačiau 2024-10-21 patikrinimo metu buvo pastatytas vienas pastatas ir prie jo prijungtas ir pilnai surinktas vientisas konstruktyvas (karkasas) dar keturių pastatų […] ir tai turėjo fiksuoti inspekcijos pareigūnas“; ar 2024 m. spalio 21 d. atlikto patikrinimo metu buvo keturi atskiri pastatai ar, kaip teigia Pareiškėjas, „pilnai surinktas vientisas konstruktyvas“, atsakyta:

„pateiktose prie Akto nuotraukose matyti užfiksuotas minimas konstruktyvas. Nurodyta, kad nuotrauka fiksuota 2024-10-21“.

1. d) Dėl teiginio: „Inspekcija atsakyme neatsako į klausimą ar galima tokia vientisa pastatų konstrukcija formuojanti sieną palei mano sklypą, o priešingai tvirtina, jog tai atskiri pastatai. Iš vykusios statybų veiksmų sekos suprantama, jog tokia buvusi pastatyta vientisa pastatų konstrukcija visgi negalima, nes inžineriniai statiniai buvo išardyti ir atskirti jų konstruktyvai (karkasai), tik Inspekcija tuo klausimu nepasisako, o iš vykdomų statybų eigos darytina išvada, kad visa tai daroma (statoma o vėliau ardoma) sąmoningai, siekiant išvengti pažeidimų, o Inspekcija atvyksta ir fiksuoja tik faktinius duomenis neatsižvelgdama į pateikiamą informaciją ir esamus jau pastatytus pastatus bei surinktus karkasus ir Sklype esamas statybines medžiagas“; motyvuotai atsakyti, ar „galima tokia vientisa pastatų konstrukcija formuojanti sieną palei“ Pareiškėjo sklypą; paaiškinti, ar Sklype buvo „(statoma o vėliau ardoma) sąmoningai, siekiant išvengti pažeidimų“, atsakyta:

„Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 7 priedo 4 punkte nurodyta, kad statinius statyti galima ne mažesniu kaip 3 m atstumu iki sklypo ribos, o norint statyti mažesniu atstumu, privaloma gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus). Akte nurodyta, kad „Remiantis riboženkliais atstumas nuo statinių iki rytinės sklypo ribos yra apie 3,50 m“, negana to, Akte nurodyta, kad nepažeistas ir Sklypo užstatymo tankis bei neviršytas statinių aukštis, todėl teisės aktų pažeidimai nenustatyti“.

1. e) Dėl teiginio: „kuo vadovaujantis Ūkinis pastatas 1 ir Ūkinis pastatas 2 bei jau esamas įregistruotas pastatas priskiriami II grupei nesudėtingiems statiniams nenurodyta“; nurodyti prašomą teisinį reglamentavimą“, atsakyta:

„pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, 5 priedo 1 lentelės 2 punkte nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – be gyvenamųjų patalpų, kurių didžiausias aukštis iki 8.5 m. ir didžiausias plotas iki 80 m².

NTR įregistruoto ūkinio pastato užstatymo plotas 78 m², o kitų dviejų, vadovaujantis Aktu – po 79 m². Atsižvelgiant į tai, šie minėti statiniai priskirtini pagalbinio ūkio paskirties II grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams“.

1. f) Dėl teiginio: „to paties reglamento VI skyriaus I skirsnio 19 punkte nurodyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m., tačiau Inspekcijos atsakyme šie atstumai nenurodyti“; nurodyti prašomus atstumus“, atsakyta:

„pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, VI skyriaus 19 punktą, nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6.0 m. Akte fiksuotas statinio didžiausias atstumas tarp atramų yra apie 5,98 m“.

1. g) Dėl teiginio: „Atsakyme nurodyta, kad vertinant Sklype statomų pastatų užstatymo plotą inžinerinio Statinio1 ir Inžinerinio Statinio2 užstatymo plotai nevertinami, kadangi statiniai neturi stogo dangų ir neatitinka stogą turinčių stoginių apibrėžimų. Atsižvelgiant į statybų eigą, kad šie inžineriniai statiniai buvo pastatyti ir su sienomis ir su stogu, tačiau vėliau išardyti bet konstruktyvas (karkasas) paliktas ir dėl to tikėtina, kad vėl bus pritvirtintos skardos su poliuretanu ir sumontuoti stogai, ar pagrįstai šie pastatai nėra skaičiuojami į užstatymo plotą“; paaiškinti, kuo vadovaujantis inžinerinio Statinio1 ir Inžinerinio Statinio2 užstatymo plotai nevertinami, nes, kaip nurodo Pareiškėjas, „šie inžineriniai statiniai buvo pastatyti ir su sienomis ir su stogu“ ir vėliau, tikėtina, „vėl bus pritvirtintos skardos su poliuretanu ir sumontuoti stogai“, atsakyta:

„Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, III skyriaus 4.6 punkte nurodytas stoginės apibrėžimas: „Stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų)“. Buvo atsižvelgta į tai, kad inžineriniai statiniai neturi stogo dangų, todėl neatitinka stogą turinčių stoginių apibrėžimo ir dėl šios priežasties šių inžinerinių statinių užstatymo plotai nebuvo vertinami“.

1. h) Dėl teiginio: „ar pagal nurodytą žemės naudojimo paskirtį ir teisinį reglamentavimą bei vertinant esamą padėtį, galima statyti negyvenamos paskirties (ūkinius ar inžinerinius) statinius, žinant, kad šiame Sklype niekada nebus gyvenamos paskirties pastato (jam tiesiog nelieka vietos Sklype pilnai pastačius pradėtus statinius) lieka neaišku“, atsakyta:

„Inspekcijai nepriskirta kompetencija vertinti, ar Sklype bus statomas gyvenamos paskirties pastatas“.

2. i) Dėl teiginio: „Inspekcija atsakyme vadovaujasi Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ […] ir konstatuoja, jog pažeidimų nenustatyta, tačiau šis reglamentas nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų namų, bet ne inžinerinių statinių ar ūkinių pastatų“, atsakyta:

„pažymėtina, kad Sklypui, vadovaujantis NTR išrašu, yra nustatytas naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Atsižvelgiant į tai Inspekcija 2025-04-11 rašte Nr. 2D-8596 pagrįstai pažymėjo, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338, 8 punktu, namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio specialiuosiuose architektūros reikalavimuose nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams. Minėto statybos techninio reglamento 9 priede nustatytas maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai, o 8 priede statinių išdėstymo reikalavimai“.

8.3. Į klausimą, „ar Pareiškėjui buvo pranešta apie jo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo nagrinėjimo Inspekcijoje termino pratęsimą, kaip numatyta teisės aktuose; jeigu taip, pateikti rašto kopiją; jeigu ne, nurodyti dėl kokių priežasčių“, atsakyta:

„Inspekcija 2024-10-03 raštu Nr. 2D-22893 „Dėl Jūsų skundo“ informavo Pareiškėją apie planuojamą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, o taip pat apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą“.

Inspekcijos 2024 m. spalio 3 d. rašte Nr. 2D-22893, be kita ko, nurodyta:

„Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamente […] gautas Jūsų 2024-08-26 skundas […]. […].

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundai ir pranešimai Inspekcijoje išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

Dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų.

Apie Inspekcijos Departamento priimtus sprendimus Jus informuosime atskiru raštu“.

8.4. Į klausimą, „dėl kokių priežasčių Inspekcija teisės aktuose numatytais terminais nepateikė Pareiškėjui atsakymo į jo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundą“, atsakyta:

„Inspekcija atsakymo į Pareiškėjo skundą nepateikė teisės aktuose nustatytais terminais, nes Inspekcijos darbuotojui reikėjo laiko susipažinti su visais dokumentais ir informacija, įsigilinti į užduotį. Papildomai informuotina, jog Inspekcijoje yra susidariusi tokia situacija, kuomet yra ženklus statybos valstybinę priežiūrą atliekančių specialistų trūkumas, ko pasekoje, esamų darbuotojų darbo krūvis yra itin didelis, dėl ko ne visais atvejais yra objektyvių galimybių išnagrinėti visus gautus prašymus (skundus) laiku“.

8.5. Į klausimą, „kada Inspekcijoje buvo gautas paskutinis reikalingas dokumentas nuo kurio gavimo dienos turėjo būti pradėtas skaičiuoti 20 darbo dienų terminas Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundui nagrinėti“, atsakyta:

„DBSIS statytojo paaiškinimas registruotas 2024-10-21 Nr. 1D-21578, Aktas 2025-04-01“.

 

9. Inspekcija Seimo kontrolierę taip pat raštu informavo, kad „2025-05-26 Inspekcija gavo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2025-05-23 pranešimą administracinio ginčo byloje Nr. AG2-104/13-2025 kartu su Pareiškėjo patikslintu skundu dėl Inspekcijos 2025-04-11 rašto Nr. 2D-8596 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“.

9.1. Pareiškėjo 2025 m. gegužės 10 d. skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau tekste ir citatose – Komisija), be kita ko, nurodyta:

„Į Komisiją kreipiuosi nesutikdamas su Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Atsakovas, Inspekcija) 2025-04-11 priimtu sprendimu Nr. 2D-8596 (toliau – skundžiamas sprendimas) […], kuriuo nutraukta mano 2024-08-26 ir 2024-12-06 skundų nagrinėjimo procedūra dėl adresu […] vykdomų statybų. […].

[…] susipažinus su skundžiamu sprendimu, matyti, jog Inspekcija mano skundus išnagrinėjo ne pilna apimtimi, nevertino žemės Sklypo (kuriame statomi komercinės paskirties objektai) paskirties – nes tai yra gyvenamos paskirties Sklypas, kurio naudojimo būdas – kita – vienbučių dvibučių gyvenamųjų namų statyba, taip pat nepateikė atsakymų į visus iškeltus klausimus […]. […].

[…] Inspekcijos atliktas tyrimas neišsamus, o pateiktas skundžiamas sprendimas klaidina ir kelią abejonių dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo. […].

[…] šiuo konkrečiu atveju Inspekcijos skundžiamas sprendimas nėra aiškus ir pakankamas, neatitinka VAĮ [Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas] įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo, gero administravimo principų.

Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 1 dalie 3 punktu prašau:

– Įpareigoti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą pašalinti padarytus pažeidimus ir pateikti atsakymą atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas […]“.

9.2. Komisijos 2025 m. gegužės 23 d. rašte Nr. 19R2-(AG2-104/13-2025), adresuotame Inspekcijai, be kita ko, nurodyta:

„Komisijoje 2025 m. gegužės 23 d. rezoliucija priimtas nagrinėti Pareiškėjo patikslintas skundas atsakovei Inspekcijai dėl Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2025 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 2D-8596 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rengiant bylą posėdžiui […] prašome per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos pateikti Komisijai atsiliepimą į Pareiškėjo skundą […].

Informuojame Jus, kad […] šios administracinės bylos nagrinėjimas paskirtas 2025 m. birželio 18 d. […]. […].“

 

10. Savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 5 d. rašte Nr. 2D-13975 Seimo kontrolierei nurodyta ši informacija, patvirtinta atitinkamais informaciją įrodančiais dokumentais:

10.1. „Informuojame, kad Klaipėdos rajone galioja Savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – Bendrasis planas), patvirtinto Savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimu Nr. T11-111 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (2020-08-20 Nr. T11-333 redakcija) sprendiniai, Savivaldybės tarybos 2025-01-30 sprendimas Nr. T11-34 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“.

Vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, žemės Sklypas […] patenka į vidutinio užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną […], kurioje galima kita paskirtis (K), galimi naudojimo būdai − daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (G2), vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1), komercinės paskirties objektų teritorijos (K), visuomeninės paskirties teritorijos (V), rekreacinės teritorijos (R), bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos (B), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2), atskirųjų želdynų teritorijos (E), naudingųjų iškasenų teritorijos (N)“.

10.2. Į klausimą, ar „Savivaldybės administracija pradėjo (ir kada) žemės Sklypo paskirties keitimo procedūrą“, atsakyta:

„Administracijos direktorius 2025 m. kovo 27 d. priėmė įsakymą Nr. AV-439 „Dėl žemės Sklypo […] detaliojo plano koregavimo“.

10.3. Į klausimą, ar „Pareiškėjas raštu kreipėsi į Savivaldybę dėl vykstančio žemės Sklypo paskirties keitimo“, atsakyta:

„Pareiškėjas 2025 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į Savivaldybę, kuri Savivaldybės mero vardu parengė 2025-05-02 raštą Nr. T17-622 (5.1.48 Mr) „Dėl informacijos pateikimo“.

10.4. Į klausimą, ar „vykdant žemės Sklypo paskirties keitimo procedūrą atsižvelgta į Pareiškėjo prašymą „įtraukti ir […] kvartalo gyventojus ir atsižvelgti į jų teisėtus lūkesčius ir nepabloginti esamos padėties, priimant sprendimą dėl minėto sklypo paskirties pakeitimo“; jeigu ne, nurodyti, dėl kokių priežasčių ir kuo vadovaujantis“, atsakyta:

„[…]. Koreguojant detaliuosius planus, taikoma Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose nustatyta bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka […].

Planavimo iniciatoriai 2025 m. vasario 27 d. prašymu […] kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašydami: „leisti koreguoti 2005-12-01 Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T11-353, koregavimas žemės Sklype […]“.

2025 m. kovo 10 d. buvo pritarta iniciatorių pasiūlymui dėl detaliojo plano, reg. Nr. T00062348, koregavimo. Pritarti buvo nuspręsta, nes planavimo tikslai atitinka Savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo, patvirtinto 2025-01-30 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-34 (reg. Nr. T00095326), sprendinius.

Įsakymo dėl detaliojo plano koregavimo projektas (skundžiamo įsakymo projektas) buvo viešinamas Savivaldybės interneto svetainėje, taip pat informacija dėl viešinimo seniūnijos skelbimų lentoje perduota Savivaldybės administracijos Sendvario seniūnijai.

Skelbime nurodyta, kad: „Susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais galima nuo 2025 m. kovo 13 d. iki 2025 m. kovo 26 d. planavimo organizatoriaus patalpose − Klaipėdos g. 2, Gargždai, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje. Pasiūlymus ir pastabas dėl planavimo tikslų visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui iki 2025 m. kovo 26 d.“

Per nurodytą laikotarpį visuomenės pasiūlymų negauta.

2025 m. kovo 27 d. (tai yra pasibaigus viešinimui) buvo priimtas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-439 „Dėl žemės Sklypo […] detaliojo plano koregavimo“.

10.5. Į klausimą, ar „priimtas sprendimas dėl žemės Sklypo paskirties keitimo“, atsakyta:

„Administracija nėra priėmusi sprendimo dėl žemės Sklypo paskirties keitimo, yra tik priimtas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2025 m. kovo 27 d. įsakymas Nr. AV- 439 „Dėl žemės Sklypo […] detaliojo plano koregavimo“, kuriuo nusprendžia pradėti rengti žemės Sklypo […] detalųjį planą, numatantį koreguoti detaliojo plano, reg. Nr. T00062348, sprendinius (planavimo tikslai – pakeisti žemės naudojimo būdą į komercinės paskirties objektų teritorijos. Nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Esant poreikiui suformuoti infrastruktūros bei želdynų teritorijas)“.

10.6. „Administracija informuoja, kad Pareiškėjas 2025-04-10 pateikė skundą Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams“ […]. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. priėmė nutartį“.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta:

„Regionų administracinio teismo teisėja […]

n u s t a t ė :

Pareiškėjai […] skundu prašo panaikinti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, paskelbtą 2025 m. kovo 10 d,. dėl žemės Sklypo […] detaliojo plano koregavimo.

Atsakovė Savivaldybės administracija ir tretieji suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus į skundą, turimą su ginču susijusią medžiagą. […].“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

11. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (Priežiūros įstatymas):

30 straipsnio „Bendrosios skundų nagrinėjimo taisyklės“:

1 dalis – „Jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų skundui išnagrinėti reikalingų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.“

2 dalis – „Dėl objektyvių priežasčių šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas Inspekcijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai per 5 darbo dienas nuo termino pratęsimo raštu informuojant skundą pateikusį asmenį ir nurodant termino pratęsimo priežastis, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“

4 dalis – „Skundai, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

32 straipsnio „Inspekcijos sprendimų, veiksmų ir neveikimo apskundimas“ 2 dalis – „Inspekcijos administracijos padalinių teritorijų planavimo valstybinės priežiūros pareigūnų, statybos valstybinės priežiūros pareigūnų, žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnų administraciniai sprendimai, priimti teritorijų planavimo, statybos ar žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityse, gali būti skundžiami tų padalinių vadovams, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba teismui.

 

12. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […].“

 

13. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo:

2 straipsnio „Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai“ 1 dalis – „Skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius.“

20 straipsnio „Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys. Sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėto“ 1 dalis – „Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;

2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;

3) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą per administracinių ginčų komisijos nustatytą laiką priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą;

4) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą.“

22 straipsnio „Sprendimų apskundimas ir įsiteisėjimas“:

1 dalis – „Bylos šalys, nesutinkančios […] su administracinių ginčų komisijos sprendimu […] turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

2 dalis – „Neapskųsti sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui.“

23 straipsnio „Administracinių ginčų komisijos sprendimų vykdymas“:

1 dalis – „Įsiteisėjęs administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas […] turi būti įvykdytas per 20 darbo dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo gavimo dienos arba per kitą administracinių ginčų komisijos nurodytą terminą.“

3 dalis – „Atsakovui neįvykdžius įsiteisėjusio administracinių ginčų komisijos sprendimo per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, sprendimas vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

 

14. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo:

17 straipsnio „Atsisakymas nagrinėti skundą“:

1 dalis – „Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka informuodamas pareiškėją, jeigu: […]; 4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme; […]; 6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje.“

4 dalis – „Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas. […].“

22 straipsnio „Seimo kontrolieriaus sprendimai“:

1 dalis – „Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: […]; 3) nutraukti skundo tyrimą.“

3 dalis – „Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“

 

Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. KT177-A-N14/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“:

„[…] Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog […] Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų ir dėl to negali būti skundžiami administraciniam teismui (inter alia 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-249/2010, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-611/2012). […]. […] Europos Žmogaus Teisių Teismas yra, be kita ko, pažymėjęs, jog skundas Seimo kontrolieriui (ombudsmenui) nelaikytinas veiksminga teisinės gynybos priemone pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį ir pareiškėjams nėra pareigos išnaudoti šią priemonę pagal šios konvencijos 35 straipsnio 1 dalį, nes, nors ir būdami nepriklausomi nuo vykdomosios valdžios, Seimo kontrolieriai neturi įgaliojimų priimti valdžios institucijoms privalomų sprendimų (inter alia 2000 m. kovo 14 nutarimas dėl priimtinumo byloje Valašinas prieš Lietuvą, […]). […].

Tirdami skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo jiems nustatytomis galiomis ar įstatymų suteiktų įgaliojimų viršijimo, biurokratizmo ar teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir taip gindami žmogaus teises ir laisves, Seimo kontrolieriai yra papildomas (subsidiarus) žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantas. […].

Tarp Konstitucijoje nurodytų valstybės institucijų (pareigūnų), pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nepriskiriamų nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai, yra ir Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje įvardyti Seimo kontrolieriai […].“

 

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

16.1. LVAT teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas (I dalis) (LVAT biuletenis Nr. 19, pritarta LVAT teisėjų 2010 m. rugsėjo 22 d. pasitarime):

„Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).“

16.2. Taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas (LVAT biuletenis Nr. 30, pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime):

„[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas […]. Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų […]. […]. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). […]. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų […].“

 

Tyrimo išvados

 

17. Esminė Pareiškėjo Skunduose keliama problema yra Inspekcijos pareigūnų veiksmai (neveikimas), atliekant statybos valstybinę priežiūrą pagal jo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundą.

Atsižvelgus į Skunduose nurodytas ir tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, išskirtinos šios Skundų dalys:

17.1. dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant statybos valstybinės priežiūros funkciją;

17.2. dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), gavus Pareiškėjo skundus.

Tyrimo išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių Skundų dalių atskirai.

 

Dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant statybos valstybinės priežiūros funkciją

 

18. Tyrimo metu paaiškėjo (pažymos 9 punktas), kad Pareiškėjas 2025 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Inspekcijos 2025 m. balandžio 11 d. administracinio sprendimo Nr. 2D-8596, atlikus statybos valstybinę priežiūrą. Įvertinus 2025 m. gegužės 10 d. skunde išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skunde Komisijai keliami iš esmės tie patys klausimai kaip ir Skunduose Seimo kontrolierei (pažymos 2–5 punktai), nesutinkama su Inspekcijos atlikta statybos valstybine priežiūra, be kita ko, nurodant, kad „Inspekcijos atliktas tyrimas neišsamus“, keliami klausimai išnagrinėti „ne pilna apimtimi“, nepateikti atsakymai „į visus iškeltus klausimus“. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodo, kad nesutinka su Inspekcijos „2025-04-11 priimtu sprendimu Nr. 2D-8596 […], kuriuo nutraukta […] 2024-08-26 ir 2024-12-06 skundų nagrinėjimo procedūra dėl adresu […] vykdomų statybų“, ir prašo Komisijos įpareigoti „Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą pašalinti padarytus pažeidimus ir pateikti atsakymą atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas“. Komisija 2025 m. gegužės 23 d. rezoliucija priėmė nagrinėti Pareiškėjo 2025 m. gegužės 10 d. skundą, o šios administracinės bylos nagrinėjimas paskirtas 2025 m. birželio 18 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Skunduose nurodytos aplinkybės dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant statybos valstybinės priežiūros funkciją, yra nagrinėjamos ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka – Komisijoje.

Taigi, kaip Skundų tyrimo metu paaiškėjo, Pareiškėjas, turėdamas teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą ir vadovaudamasis Priežiūros įstatymo nuostatomis (pažymos 11 punktas), įtvirtinančiomis galimybę Inspekcijos statybos valstybinės priežiūros pareigūnų administracinius sprendimus, priimtus statybos valstybinės priežiūros srityse, skųsti, be kita ko, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba teismui, dėl Inspekcijos 2025 m. balandžio 11 d. priimto administracinio sprendimo Nr. 2D-8596, jai atlikus statybos valstybinę priežiūrą, pasirinko būtent ikiteisminį ginčo nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į pažymoje cituojamą teismų praktiką (15–16 punktai), šiuo atveju svarbu paminėti tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir LVAT yra pažymėję, jog „Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų ir dėl to negali būti skundžiami administraciniam teismui“, „Seimo kontrolieriai neturi įgaliojimų priimti valdžios institucijoms privalomų sprendimų“, tirdami skundus „Seimo kontrolieriai yra papildomas (subsidiarus) žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantas“. Ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, kurią Pareiškėjas ir pasirinko, neabejotinai yra efektyvi ir veiksminga gynyba. Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, o neapskųsti sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui. Įsiteisėjęs administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, turi būti įvykdytas per 20 darbo dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo gavimo dienos arba per kitą administracinių ginčų komisijos nurodytą terminą, o atsakovui neįvykdžius įsiteisėjusio administracinių ginčų komisijos sprendimo per nurodytą terminą, sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Seimo kontrolierės nuomone, Pareiškėjui šiuo atveju tikslingiausia yra sulaukti Komisijos sprendimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis, kad skundo tyrimas nutraukiamas, jei skundo tyrimo metu Seimo kontrolierius padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje (pažymos 14 punktas), o šiuo konkrečiu atveju ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Komisijoje, Seimo kontrolierė priima sprendimą nutraukti Skundų dalies dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant statybos valstybinės priežiūros funkciją, tyrimą.

Dėl Pareiškėjo Skunduose keliamo klausimo, kad „Sklypo savininkas bando pakeisti gyvenamo Sklypo paskirtį“, pažymėtina, jog, kaip nustatyta tyrimo metu (pažymos 10 punktas), Savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą dėl žemės Sklypo detaliojo plano koregavimo, kurį Pareiškėjas 2025 m. balandžio 10 d. apskundė Regionų administraciniam teismui. Taigi ši Skundo aplinkybė dėl žemės Sklypo detaliojo plano koregavimo yra nagrinėjama teisme, tad šis ginčas bus išspręstas teisminio nagrinėjimo metu.

 

Dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), gavus Pareiškėjo skundus

 

19. Įvertinus tyrimo metu gautą informaciją, dokumentus, teisinį reglamentavimą, pacituotą pažymos 11–12 punktuose, teismų praktiką, pacituotą pažymos 16.2 papunktyje, susijusius su Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. skundo nagrinėjimu Inspekcijoje viešojo administravimo aspektu, konstatuotinos toliau išdėstytos aplinkybės.

Pareiškėjas Skunde nurodo (pažymos 2.4 ir 4.2 papunkčiai), kad nesulaukęs atsakymo į savo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundą, pakartotinai kreipėsi į Inspekciją su 2024 m. gruodžio 6 d. skundu. Šiame skunde jis pažymi, kad yra gavęs iš Inspekcijos pranešimą, kad „skundai ir pranešimai Inspekcijoje išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos“, tačiau nurodė, jog „šioje susidariusioje situacijoje visiškai neaišku kokie tyrimo terminai, kada tikėtis atsakymo, ar kol atliekamas tyrimas ir toliau vykdomos statybos darbai nėra daromas pažeidimas, jei jau buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, kokių dar dokumentų ar informacijos trūksta vertinant statybų (ne)teisėtumo faktą“. Pareiškėjas prašė Inspekcijos „informuoti apie atliekamo tyrimo eigą ir atsakymo pateikimo datą“.

Inspekcija, gavusi Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. skundą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 30 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad „skundai, kiek to nereglamentuoja šis ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka“ (pažymos 11 punktas), ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad „viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos“ (pažymos 12 punktas), turėjo per 20 darbo dienų Pareiškėjui pateikti atsakymą, tačiau to nepadarė. Inspekcija Seimo kontrolierei paaiškino (pažymos 8.1 papunktis), kad Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. skundas „buvo perduotas vykdyti Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui V. S., kuriam suformuota užduotis Nr. 118169982 „Susieti su jau vykdoma užduotimi ir atsakyti“. Inspekcija į 2024 m. gruodžio 6 d. skundą Pareiškėjui atsakė tik 2025 m. balandžio 11 d., priimdama administracinį sprendimą dėl statybos valstybinės priežiūros, t. y. bendrai atsakydama į jo 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. gruodžio 6 d. skundus.

Šiuo nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė ir dėl Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo nagrinėjimo termino pratęsimo. Pagal Priežiūros įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalis (pažymos 11 punktas), skundai, kurių pagrindu vykdoma statybos valstybinė priežiūra, Inspekcijoje išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų skundui išnagrinėti reikalingų dokumentų ir informacijos gavimo dienos, o šis terminas Inspekcijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai per 5 darbo dienas nuo termino pratęsimo raštu informuojant skundą pateikusį asmenį ir nurodant termino pratęsimo priežastis. Tyrimo metu Inspekcija Seimo kontrolierę informavo, kad „Inspekcija 2024-10-03 raštu Nr. 2D-22893 „Dėl Jūsų skundo“ informavo Pareiškėją apie planuojamą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, o taip pat apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą“. Tačiau, įvertinus minimo Inspekcijos 2024 m. spalio 3 d. rašto turinį (pažymos 8.3. papunktis), matyti, kad Pareiškėjui buvo nurodyta: „Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, skundai ir pranešimai Inspekcijoje išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų. Apie Inspekcijos Departamento priimtus sprendimus Jus informuosime atskiru raštu“. Taigi šiame rašte Inspekcija apsiribojo vien tik teisės aktų nuostatų pacitavimu, nesusiejo jų su faktinėmis aplinkybėmis ir nenurodė, kad terminas yra pratęsiamas bei dėl kokių konkrečių aplinkybių, kaip to reikalauja pirmiau minėti teisės aktai. Be to, kaip tyrimo metu informavo Inspekcija, paskutinis reikalingas dokumentas, nuo kurio gavimo dienos turėjo būti pradėtas skaičiuoti 20 darbo dienų terminas Pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundui nagrinėti, Inspekcijoje buvo gautas vėliau nei 2024 m. spalio 3 d. – „DBSIS statytojo paaiškinimas registruotas 2024-10-21 Nr. 1D-21578, Aktas 2025-04-01“ (pažymos 8.5. papunktis). Tai, kad ir Pareiškėjas Inspekcijos 2024 m. spalio 3 d. rašto nelaiko informacija dėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo nagrinėjimo termino pratęsimo, patvirtina ir jo 2024 m. gruodžio 6 d. skundo Inspekcijai turinys, kuriame būtent ir teigia, kad jam neaišku, kokie tyrimo terminai ir kada tikėtis atsakymo. Dėl šių visų išdėstytų priežasčių Inspekcijos 2024 m. spalio 3 d. raštas nelaikytinas informacija Pareiškėjui dėl jo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundo nagrinėjimo termino pratęsimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Pareiškėjui pagrįstai galėjo kilti neaiškumų, kada jam konkrečiai tikėtis Inspekcijos atsakymo į jo 2024 m. rugpjūčio 26 d. skundą, kurio pagrindu Inspekcija vykdė statybos valstybinę priežiūrą, nes jis iki pat 2025 m. balandžio 11 d. priimto administracinio sprendimo neturėjo jokios informacijos (nebuvo pateiktas joks atsakymas) apie šio skundo nagrinėjimo eigą ir terminus, nebuvo tinkamai informuotas apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą, jam nebuvo pateikti jokie atsakymai į keltus klausimus, pavyzdžiui, „kokių dar dokumentų ar informacijos trūksta vertinant statybų (ne)teisėtumo faktą“ ir pan. Seimo kontrolierė pažymi, kad Inspekcija savo veikloje turi vadovautis gero administravimo, atsakingo valdymo principais (pažymos 16.2 papunktis), todėl pripažįsta, kad Pareiškėjo teisė į gerą viešąjį administravimą buvo pažeista ir jo Skundų dalis dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), gavus Pareiškėjo skundus, yra pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundų dalies dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), vykdant statybos valstybinės priežiūros funkciją, tyrimą nutraukti.

 

21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundų dalį dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), gavus Pareiškėjo skundus, pripažinti pagrįsta.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui rekomenduoja:

22.1. atkreipti dėmesį į tyrimo išvadas ir nustatytus teisės aktų pažeidimus ir siekti, kad konstatuoti pažeidimai ateityje nesikartotų;

22.2. imtis priemonių užtikrinti, kad esant pagrindui būtų tinkamai priimami sprendimai dėl skundų nagrinėjimo termino pratęsimo ir asmenys apie terminų pratęsimus būtų informuojami laiku ir tinkamai, pranešant raštu ir nurodant termino pratęsimo priežastis.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                Erika Leonaitė