PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-303 PRIEŠ LIETUVOS BANKĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. kovo 7 d. gavo X skundą dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su atsakymo į 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą nepateikimu, taip pat dėl informacijos pateikimo kitu būdu, nei Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą Lietuvos bankui (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. „2024-11-30 per e. pristatymas kreipiausi į LB [Lietuvos bankas] dėl sukčių, LB gavo ir perskaitė (2024-11-30 epr1.png, 2024­11-30 epr2.png, 2024-11-30 SEB.pdf)“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „2024-12-06 d. gavau el. paštu galimai sukčių pranešimą (2024-12-06 vagys.pdf), dėl ko kreipiausi į LB paaiškinimo (2024-12-06 epr1.jpg, 2024-12-06 epr2.jpg, 2024-12-06 – Prašymas LB.pdf).“

2.3. „Kaip gerai žinote, VAĮ 13 str. 1 d. nesilaiko ir pranešimus siunčia ne tuo pačiu kontaktu tik visokie užkietėję biurokratai, kurie nesilaiko įstatymų ir netarnauja žmogui, arba kokie nors asmens duomenų vagys paprastieji. Per 20 d. d., kaip numato VAĮ, regis, taip ir negavau atsakymo į 2024-12-06 d. paklausimą iš LB. Dėl šių paminėtų dviejų VAĮ pažeidimų man kilo neišmatuojamo dydžio skriauda – neturtinė žala (1984 Eur).“

2.4. Su Skundu Pareiškėjas pateikė:

2.4.1. Lietuvos banko Pareiškėjui 2024 m. gruodžio 6 d. siųstą informaciją, kurioje nurodyta:

„Laba diena, siunčiame Jums ADOC tipo dokumentą, atitinkantį elektroniniu parašu pasirašyto elektroninio dokumento specifikaciją ADOC-V1.0, patvirtintą Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-60. Patikrinti ir peržiūrėti gautą elektroninį dokumentą, prieš tai išsisaugoję ADOC failą, Jūs galite naudodamiesi laisvai prieinamomis elektroninio dokumento formavimo ir tikrinimo priemonėmis, kurias Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba pateikia adresu: https://signa.mitsoft.lt/signa-web/ app/index.html/ln/en?ln=lt.“

2.4.2. Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą, kuriame nurodyta:

„2024-12-06  d., tvarkydami mano asmens duomenis […], į mane kreipėsi (žr. priedą: 2024-12-06 vagys.pdf) neabejotinai asmens duomenų vagys, gal net sukčiai su kenkėjišku laiško priedu (matyt, virusu). Tie vagys apsimeta Lietuvos banku. Tokie mano įtarimai visiškai pagrįsti, nes: Lietuvos bankas tikrai nesiųstų jokios informacijos, pažeidžiant asmens teisę į gerą viešąjį administravimą, atsakant į e. pristatymo pranešimą ne tuo pat kontaktu, kaip užklausa buvo gauta, taip nesilaikant VAĮ 13 str. 1 d., ir tuo neteisėtai tvarkant asmens duomenis, pažeidžiant BDAR. Lietuvos bankas tikrai nesiųstų .zip failo, melagingai nurodydamas, kad tai .ADOC failas.

Sunku pasakyti ar tai tik apsimetėliai Lietuvos banko vardu, ar Lietuvos banko pašto sistema buvo nulaužta ir platinami tokie pranešimai. Prašau nedelsiant pasidomėti incidentu. Tuo atveju, jei tie asmens duomenų vagys esate jūs patys, tuomet prašau: apriboti mano asmens duomenų tvarkymą (žr. BDAR nuostatas žemiau); nurodyti, kokie mano asmens duomenys buvo tvarkomi šiame incidente; paaiškinti aplinkybes ir mano asmens duomenų tvarkymo pagrindus, teisėtumą, tikslus šiame incidente; nurodyti kokiems asmenims mano asmens duomenys buvo atskleisti dėl šio incidento. Lauksiu informacijos apie incidentą ir mano asmens duomenų tvarkymą. Jei pažeidimas padarytas Lietuvos banko, sutinku ginčą spręsti taikiai (nesikreipiant į VDAI), jei bus pažeidimas pripažintas ir atlyginta neturtinė žala dėl nepagrįsto trukdymo ir asmens duomenų tvarkymo, sumokant 300 Eur į banko sąskaitą […], nurodant paskirtį „Neturtinės žalos atlyginimas dėl trukdymo“.“

 

3. Papildomai Pareiškėjas pateikė 2025 m. kovo 21 d. skundą „informacija prie bylų“, adresuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Lietuvos bankui. Šiame skunde nurodoma: „LB, regis, teikėtės man atsakyti tik tada, kai buvote priversti VDAI ir/ar LRSKĮ. informuoju, kad jūsų raštas 2025-03-21 nr. 2025/S12-1185 su ten esančiais asmens duomenimis perduodamas LRV, LRSKĮ, VDAI, siekiant ginti savo teises nuo ne teisės, o galimai ir visuomenės interesą. Taip pat prašau pateikti man atsakymus“.

 

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

4. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, 2025 m. kovo 13d. ir 2025 m. kovo 25 d. paklausimais kreipėsi į Lietuvos banką, prašydama pateikti informaciją (pagrindžiant teisės aktų nuostatomis ir dokumentų kopijomis), dokumentus, paaiškinimus dėl Pareiškėjo Skunde ir 2025 m. kovo 21 d. skunde nurodomų aplinkybių.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

5. Iš Lietuvos banko Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta:

5.1. „Pareiškėjo 2024 m. lapkričio 30 d. skundas „dėl sukčių“ Lietuvos banke gautas 2024 m. gruodžio 2 d., […]. Skundas buvo nagrinėjamas vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos banko valdybos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 03-76 (toliau – Taisyklės).“

5.2. „[…] prieš kreipiantis į Lietuvos banką su skundu, Pareiškėjas nesikreipė į finansų rinkos dalyvį (AB SEB bankas) [toliau – Bankas] raštu, kaip nustatyta Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 03-76 (toliau – Taisyklės), 15 punkte. Todėl atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 90 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių 57 punktu, Lietuvos bankas 2024 m. gruodžio 6 d. pranešimu persiuntė Pareiškėjo 2024 m. lapkričio 30 d. skundą Bankui. Lietuvos banko 2024 m. gruodžio 6 d. pranešimas tuo pačiu metu 2024 m. gruodžio 6 d. el. pašto adresu<…>  [toliau – el. pašto adresas] buvo išsiustas ir Pareiškėjui, naudojant saugaus apsikeitimo informacija su trečiosiomis šalimis sistemą Deltagon.“

5.3. „Paaiškiname, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 13 str. 1 d. nustato, kad jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas. Tačiau pažymėtina, kad VAĮ 11 straipsnyje yra nustatyta, kad Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 42 punkte nustatyta, kad į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Be to minėtų taisyklių 3 punkte nustatyta, kad nuostatos, kurios nėra įtvirtintos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose, tačiau yra reikalingos sklandžiam asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimui ir asmenų aptarnavimui institucijoje, taip pat nuostatos, kurių reikia tinkamam Taisyklių įgyvendinimui, gali būti reglamentuotos institucijos vadovo ar pagal kompetenciją kito institucijos valdymo organo (toliau – institucijos vadovas) priimtu vidaus administravimo aktu. Šios nuostatos jokia forma negali bloginti besikreipiančių į instituciją asmenų padėties.“ Atitinkamai Lietuvos bankas, siekdamas užtikrinti sklandų ir saugų duomenų perdavimą, Taisyklių 72 punkte yra numatęs, kad jei pareiškėjas nenurodo pageidaujamo atsakymo gavimo būdo, Lietuvos bankas turi teisę pats pasirinkti atsakymo pateikimo asmeniui būdą. Atsakymai, kuriuose yra privačios informacijos, asmeniui siunčiami saugiais apsikeitimo informacija kanalais: per E. siuntų pristatymo sistemą, per Deltagon sistemą arba siunčiant registruotąja pašto siunta, kuo šiuo konkrečiu atveju ir buvo vadovautasi.“

5.4. „Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymas Lietuvos banke gautas ir užregistruotas 2024 m. gruodžio 9 d., pridedama registracijos DVS sistemoje kopija. Prašymas buvo nagrinėjamas vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos banko valdybos 2024 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 03-76.“

5.5. „Lietuvos bankas patikrino Pareiškėjo 2024-12-06 prašyme nurodytą informaciją ir nustatė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad Lietuvos banko el. pašto sistema būtų buvusi nulaužta ar kad Lietuvos banko vardu 2024 m. gruodžio 6 d. būtų išsiųstas pranešimas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, įskaitant su Pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu susijusių teisės aktų reikalavimus. Pastebėtina, kad Lietuvos banko 2024 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjui išsiųsto el. laiško su 2024 m. gruodžio 6 d. Lietuvos banko pranešimu metaduomenys (siuntimo ir gavimo laikas, kreipimosi numeris) sutampa su Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. gauta žinute iš [email protected] el. pašto adreso. Tuo metu 2024 m. gruodžio 6 d. Lietuvos banko pranešimas buvo persiųstas finansų rinkos dalyviui saugiu apsikeitimo informacija kanalu, E. pristatymo sistema kaip numatyta Taisyklių 72 punkte. Svarbu pastebėti, kad Bankas 2024 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. SEBLT/24/CR44855 į jo 2024 m. lapkričio 30 d. skundą, kurio pirmame sakinyje nurodė, kad atsako į gautą Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento Mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus 2024 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. S 2024/(34.55.E-4700)-12-4591. Tai tik patvirtina, jog 2024 m. gruodžio 6 d. Lietuvos banko atliktas dokumentų išsiuntimo veiksmas (dėl ko ir gavo 2024 gruodžio 6 d. el. laišką iš Lietuvos banko pusės) buvo padarytas pagrįstai, tinkamai ir savalaikiai pasiekė savo adresatus, t. y. tiek Pareiškėją, tiek ir finansų rinkos dalyvį Banką, kuris pagal atitinkamus dokumentus ir atsakė Pareiškėjui 2024 m. gruodžio 31 d.“

5.6. „Lietuvos bankas apgailestauja, jog dėl žmogiškosios klaidos atsakymo į 2024 m. gruodžio 6 d. kreipimąsi, Pareiškėjui teko laukti. Lietuvos bankas 2025 m. kovo 21 d. raštu Pareiškėjo atsiprašė dėl pateikto pavėluotai atsakymo ir raštu paaiškino susijusias aplinkybes.“

5.7. „Akcentuojame, kad nebuvo padarytas pažeidimas pateikiant 2024 m. gruodžio 6 d. dokumentus ir atliekant susijusius veiksmus ir pripažįstame pavėluotą atsakymą į Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą, dėl ko nuoširdžiai apgailestaujame ir dar kartą atsiprašome Pareiškėjo. Į 2025 m. kovo 25 d. Jūsų persiųstus Pareiškėjo keliamus naujus klausimus Pareiškėjui pateikėme 2025 balandžio 4 d.“

5.8. Lietuvos bankas pateikė 2025 m. kovo 21 d. atsakymo kopiją, kuriuo atsakė į Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymą, kuriame, be kitų aplinkybių (atsakymų į Pareiškėjo klausimus), nurodoma:

5.8.1. „Lietuvos banko 2024 m. gruodžio 6 d. pranešimas, kaip minėta, tuo pačiu metu 2024 m. gruodžio 6 d. el. pašto adresu buvo išsiustas ir Jums, naudojant saugaus apsikeitimo informacija su trečiosiomis šalimis sistemą Deltagon.“

5.8.2. „Atitinkamai Lietuvos bankas, siekdamas užtikrinti sklandų ir saugų duomenų perdavimą, Taisyklių 72 punkte yra numatęs, kad jei pareiškėjas nenurodo pageidaujamo atsakymo gavimo būdo, Lietuvos bankas turi teisę pats pasirinkti atsakymo pateikimo asmeniui būdą. Atsakymai, kuriuose yra privačios informacijos, asmeniui siunčiami saugiais apsikeitimo informacija kanalais: per E. siuntų pristatymo sistemą, per Deltagon sistemą arba siunčiant registruotąja pašto siunta., kuo šiuo konkrečiu atveju ir buvo vadovautasi.“

5.8.3. „Lietuvos bankas apgailestauja, jog dėl žmogiškosios klaidos šio rašto, t. y. atsakymo į Jūsų 2024 m. gruodžio 9 d. kreipimąsi, Jums teko laukti. Atsiprašome, kad atsakymas į Jūsų kreipimąsi yra pateikiamas pavėluotai.“

5.9. Lietuvos bankas pateikė atsakymo į Pareiškėjo 2025 m. kovo 21 d. prašymą kopiją.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

6. Lietuvos Respublikos įstatymai

6.1. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

1 dalis – „Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.“

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

13 straipsnio „Administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimas (paskelbimas)“ 1 dalis – „[…]. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

6.2. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio „Teisėkūros principai“:

1 dalis – „Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.“

2 dalis – „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: […]; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. […].“

 

7. Kiti teisės aktai

7.1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

3 punktas – „Nuostatos, kurios nėra įtvirtintos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose, tačiau yra reikalingos sklandžiam asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimui ir asmenų aptarnavimui institucijoje, taip pat nuostatos, kurių reikia tinkamam Taisyklių įgyvendinimui, gali būti reglamentuotos institucijos vadovo ar pagal kompetenciją kito institucijos valdymo organo (toliau – institucijos vadovas) priimtu vidaus administravimo aktu. Šios nuostatos jokia forma negali bloginti besikreipiančių į instituciją asmenų padėties.“

32 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas. Jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu. Jeigu asmuo, pateikdamas prašymą ar skundą vietoje (institucijoje), aiškiai žodžiu nurodo pageidaujamą atsakymo gavimo būdą, asmenį aptarnaujantis institucijos darbuotojas tą informaciją užfiksuoja ir asmeniui yra atsakoma jo pageidautu būdu.“

7.2. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2014 m. gegužes 8 d. nutarimu Nr. 03-76 (toliau – Taisyklės):

6 punktas – „Nagrinėdami prašymus ir skundus, tarnautojai privalo vadovautis turinio viršenybės prieš formą (sprendžiant dėl Lietuvos bankui pateikto dokumento turi būti atsižvelgiama ne į dokumento pavadinimą, formalią jo išraišką, bet į dokumento turinį), pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat įstatymo viršenybės, teisėtumo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, išsamumo bei tikslumo principais.“

12 punktas – „Skundai dėl Lietuvos banko arba tarnautojų veiksmų, neveikimo arba sprendimų, dėl kurių galimai pažeistos asmens teisės arba teisėti interesai, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

15 punktas – „Asmuo, manantis, kad finansų rinkos dalyvis pažeidė jo teises arba teisėtus interesus, susijusius su teikiamomis finansinėmis paslaugomis, prieš kreipdamasis su skundu į Lietuvos banką pirmiausia privalo raštu kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodydamas jam savo reikalavimus. Jeigu per finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą terminą atsakymas asmeniui nepateikiamas arba atsisakoma tenkinti jo reikalavimą, asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos banką.“

17 punktas – „Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės).“

45 punktas – „Prašymai ir skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Lietuvos banke dienos. Jeigu prašymo arba skundo nagrinėjimo metu pareiškėjas jį patikslina (papildo) arba suformuluoja iš esmės naujus reikalavimus, nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto (papildyto) prašymo arba skundo gavimo dienos.“

48 punktas – „Jeigu prašymo arba skundo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio šaukimu, kitomis organizacinėmis priemonėmis arba yra kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau, nei nurodyta Taisyklių 45 punkte, Lietuvos bankas turi teisę pratęsti šį terminą. Prašymo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų, o skundo nagrinėjimo terminas – iki 20 darbo dienų. Likus 2 darbo dienoms iki Taisyklių 45 punkte nustatyto termino pabaigos, Lietuvos bankas išsiunčia asmeniui raštu arba elektroniniu būdu, jeigu pateiktas elektroninis prašymas arba skundas, pranešimą, kuriame nurodomas pratęstas nagrinėjimo terminas ir paaiškinamos nagrinėjimo termino pratęsimo priežastys.“

72 punktas – „Kai asmuo pateikia prašymą ar skundą elektroninėmis priemonėmis, paštu arba atvykęs tiesiai į Lietuvos banką ir nenurodo pageidaujamo atsakymo gavimo būdo, Lietuvos bankas turi teisę pats pasirinkti atsakymo pateikimo asmeniui būdą. Atsakymai, kuriuose yra privačios informacijos, asmeniui siunčiami saugiais apsikeitimo informacija kanalais: per E. siuntų pristatymo sistemą, per Deltagon sistemą arba siunčiant registruotąja pašto siunta.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:

2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas:

„pagal Konstituciją valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant; valstybės tarnybos prieinamumo žmonėms reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi ir su būtinumu užtikrinti valstybės tarnybos sistemos vieningumą); neleistina, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės ar savivaldybės instituciją, valstybės tarnautoją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.“

2023 m. balandžio 26 d. nutarimas:

„Aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šio principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais.“

 

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

„Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo. […].“ (LVAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012).

 

„Pagal oficialiosios konstitucinės doktrinos ir administracinės jurisprudencijos nuostatas, teisėkūros subjektai, įgyvendindami jiems pavestus įgaliojimus administracinio reglamentavimo (teisėkūros) srityje, privalo paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų, inter alia nepažeisti teisės aktų hierarchijos, įstatymų viršenybės imperatyvų ir įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nekonkuruotų, neprieštarautų įstatyme nustatytajam, kuris būtų grindžiamas įstatymu ir jį detalizuotų tik įstatyme nustatytose ribose (išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimai administracinėse bylose: 2018 m. gegužės 10 d. Nr. eI-5-492/2018; 2023 m. lapkričio 22 d. Nr. eI-11-822/2023; 2024 m. rugsėjo 25 d. Nr. I-7-662/2024).

 

Tyrimo išvados

 

10. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, išskirtinos šios tyrimo dalys:

10.1. dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su terminų atsakymui pateikti nesilaikymu;

10.2. dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su informacijos pateikimu kitu būdu, nei Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą Lietuvos bankui.

 

Tyrimas atliekamas ir išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių tyrimo dalių atskirai.

 

Dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su terminų atsakymui pateikti nesilaikymu

 

 

11.  Pagal Viešojo administravimo įstatymo ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatas (pažymos 6.1 ir 7.1 papunkčiai), viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Taisyklių 45 straipsnyje (pažymos 7.2 papunktis) nustatyta, kad prašymai ir skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo Lietuvos banke dienos.

Šiuo tyrimu nustatyta, kad Lietuvos banke 2024 m. gruodžio 9 d. gautas ir užregistruotas Pareiškėjo 2024 m. gruodžio 6 d. prašymas (pažymos 2.4.2 papunktis). Į šį prašymą Lietuvos bankas atsakė tik 2025 m. kovo 21 d. raštu, t. y. tik gavęs Seimo kontrolierės paklausimą, po daugiau nei 3 mėnesių, prašymo nagrinėjimo terminas nebuvo pratęstas (nei Pareiškėjas, nei Lietuvos bankas apie tai neinformavo). Paminėtina, kad Lietuvos bankas apgailestavo, „jog dėl žmogiškosios klaidos šio rašto, t. y. atsakymo į Jūsų 2024 m. gruodžio 9 d. kreipimąsi, Jums teko laukti“, bei atsiprašė, kad „atsakymas į Jūsų kreipimąsi yra pateikiamas pavėluotai“. Taigi, Lietuvos Bankas atkreipė dėmesį į Pareiškėjo iškeltą problemą, ją įvertino ir ėmėsi veiksmų, kad atsakymas Pareiškėjui būtų pateiktas.

Visgi tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad Pareiškėjas, pateikęs prašymą pagrįstai tikėjosi, kad atsakymas bus pateiktas per teisės aktuose nustatytus terminus.

 

12. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad buvo pažeistos VAĮ ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatos, todėl ši Skundo dalis pripažintina pagrįsta.

 

Dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su informacijos pateikimu kitu būdu, nei Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą Lietuvos bankui

 

13. VAĮ 13 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad, jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas. Ši nuostata atkartota Prašymų nagrinėjimo taisyklių 42 punkte: į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas; jeigu asmens prašyme ar skunde buvo nurodytas būdas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, atsakoma nurodytu būdu.

Tyrimu nustatyta, kad Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 30 d. skundą Lietuvos bankui pateikė per E. pristatymo sistemą. Kadangi Pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Lietuvos banką su skundu, nesikreipė į finansų rinkos dalyvį raštu (pažymos 5.2 papunktis), Lietuvos bankas 2024 m. gruodžio 6 d. pranešimu persiuntė Pareiškėjo 2024 m. lapkričio 30 d. skundą Bankui. Lietuvos banko 2024 m. gruodžio 6 d. pranešimas tuo pačiu metu Pareiškėjo el. pašto adresu, naudojant saugaus apsikeitimo informacija su trečiosiomis šalimis sistemą Deltagon, buvo išsiųstas Pareiškėjui. Lietuvos bankas atsakymuose į 2024 m. gruodžio 6 d. ir 2025 m. kovo 21 d. Pareiškėjo prašymus paaiškino, iš kur sužinojo jo el. pašto adresą, kurio Pareiškėjas nebuvo nurodęs savo skunde, prašyme.

Vadovaujantis pirmiau nurodytų teisės aktų – VAĮ ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių – nuostatomis, nustatytomis aplinkybėmis, pažymėtina, jog Lietuvos bankas 2024 m. gruodžio 6 d. pranešimą Pareiškėjui turėjo pateikti tokiu pat būdu, kokiu buvo pateiktas Pareiškėjo skundas, t. y. per E. pristatymo sistemą, nes jis skunde nebuvo nurodęs, kad atsakymą pageidauja gauti kitu būdu, nei pateikė skundą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas Lietuvos banko pranešimą gavo, jis buvo pateiktas Pareiškėjo el. pašto adresu, naudojant saugaus, kaip nurodė Lietuvos bankas, apsikeitimo informacija su trečiosiomis šalimis sistemą Deltagon, o kokias Pareiškėjui konkrečias neigiamas pasekmes sukėlė pranešimo pateikimas kitu, nei buvo pateiktas skundas, būdu, Skunde Pareiškėjas konkrečiai nepaaiškina (tik nurodo, jog dėl Lietuvos banko dviejų pažeidimų „kilo neišmatuojamo dydžio skriauda – neturtinė žala (1984 Eur)“). Atsižvelgus į tai bei į Seimo kontrolierių įstaigoje formuojamą praktiką (5D-2025/2.1-166, 5D-2025/2.2-172)[1], Lietuvos banko veiksmai, kai pranešimas (kiti atsakymai Pareiškėjui pateikti per e. pristatymo sistemą) buvo pateiktas kitu būdu, šio Skundo kontekste vertintini kaip mažareikšmiai[2], iš esmės nesukėlę tiesioginių neigiamų pasekmių, neturintys įtakos pateikto pranešimo turiniui. Visgi tikslinga atkreipti Lietuvos banko  valdybos pirmininko dėmesį į tai, kad vadovaujantis VAĮ asmenims (tiriamu atveju Pareiškėjui) atsakymai būtų teikiami tokiu pat būdu, kokiu pateikė kreipimąsi (skundą ar prašymą), išskyrus atvejus, kai kreipimesi (skunde ar prašyme) asmenys aiškiai nurodys, kokiu būdu pageidauja gauti atsakymą į kreipimąsi (skundą ar prašymą).

Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinės žalos faktą ir dydį gali nustatyti tik teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso[3] nuostatomis. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, jeigu, Pareiškėjo nuomone, jam padaryta neturtinė žala, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymo.

 

14. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Pareiškėjas pranešimą gavo; nors ir kitu būdu, nei buvo pateiktas skundas, pranešimas jam buvo pateiktas per saugią apsikeitimo informacija su trečiosiomis šalimis sistemą; tokie Lietuvos banko veiksmai neturėjo įtakos pateikto pranešimo turiniui, nesukėlė tiesioginių neigiamų pasekmių, todėl, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies nuostatomis („jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skundo dalykas yra mažareikšmis, skundo tyrimas nutraukiamas“), šios Skundo dalies tyrimas nutrauktinas.

 

15. Skundo aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Taisyklės, be kita ko, parengtos vadovaujantis VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis (pažymos 7.2 papunktis). Tačiau Lietuvos banko Taisyklių 72 punkte dėl atsakymų pateikimo būdo asmenims nurodoma: „Kai asmuo pateikia prašymą ar skundą elektroninėmis priemonėmis, paštu arba atvykęs tiesiai į Lietuvos banką ir nenurodo pageidaujamo atsakymo gavimo būdo, Lietuvos bankas turi teisę pats pasirinkti atsakymo pateikimo asmeniui būdą. Atsakymai, kuriuose yra privačios informacijos, asmeniui siunčiami saugiais apsikeitimo informacija kanalais: per E. siuntų pristatymo sistemą, per Deltagonsistemą arba siunčiant registruotąja pašto siunta.“ Taigi, Taisyklių nuostatos iš esmės prieštarauja VAĮ bei Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatoms, kuriose imperatyviai nustatyta, kad, jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas, ir, be kita ko, viešojo administravimo subjektui (tiriamu atveju Lietuvos bankui) nėra nustatyta teisė pačiam pasirinkti kitą atsakymų asmenims pateikimo būdą, jeigu pateikimo būdas nėra nurodytas asmens prašyme, skunde.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasisakęs, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie reguliuojami aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis; kitaip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių aktų atžvilgiu.

Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad VAĮ 13 straipsnio 1 dalis imperatyviai reglamentuota atsakymų pateikimo būdo tvarka, ta pati nuostata atkartota Prašymų nagrinėjimo taisyklių 42 punkte. Taigi, vadovaujantis pirmiau minėtu teisiniu reglamentavimu, Taisyklės negali keisti, išplėsti ar kitaip aiškinti įstatymu (VAĮ) jau nustatytų normų dėl atsakymų pateikimo būdo, t. y. konkuruoti su įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties, poįstatyminiais teisės aktais (šiuo atveju vidaus administraciniu aktu) negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme.[4]

Dėl minėtų priežasčių kritikuotinas Lietuvos banko paaiškinimas, jog Taisyklių 72 punkto reglamentavimas paremtas Prašymų nagrinėjimo taisyklių 3 punktu, kad „nuostatos, kurios nėra įtvirtintos įstatymuose, […], tačiau yra reikalingos sklandžiam asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimui ir asmenų aptarnavimui institucijoje, taip pat nuostatos, kurių reikia tinkamam Taisyklių įgyvendinimui, gali būti reglamentuotos institucijos vadovo ar pagal kompetenciją kito institucijos valdymo organo (toliau – institucijos vadovas) priimtu vidaus administravimo aktu.“ Kaip jau buvo minėta, nuostatos dėl atsakymų pateikimo asmenims būdo yra aiškiai reglamentuotos Viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis, todėl tomis nuostatomis privaloma vadovautis renkantis atsakymų asmenims pateikimo būdą, tokiu būdu užtkrinant viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju – Lietuvos Banko) veiklos atitkitį teisėtumo, įstatymo viršenybės, gero viešojo administravimo principams.

Minėti principai aktualūs ir Lietuvos Bankui Taisyklėse reglamentuojant asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo terminus bei jų pratęsimą. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjant tiek asmenų prašymus, tiek skundus Viešojo administravimo įstatymas nustato vienodus terminus, įskaitant galimybę juos pratęsti neilgiau kaip 10 darbo dienų, spręstina, kad Taisyklių 48 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas neatitinka nustatyto VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje.

VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo subjektai (tiriamu atveju Lietuvos bankas), įgyvendindami jiems pavestus įgaliojimus administracinio reglamentavimo srityje, privalo inter alia nepažeisti teisės aktų hierarchijos, įstatymų viršenybės imperatyvų. Tikslinga Lietuvos banko valdybos pirmininkui siūlyti tikslinti Taisyklių 48 ir 72 punktus.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dalį dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), per teisės aktuose nustatytus terminus nepateikus atsakymo į prašymą, pripažinti pagrįsta.

 

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundo dalies tyrimą dėl Lietuvos banko pareigūnų veiksmų (neveikimo), pateikusių pranešimą kitu būdu, nei Pareiškėjas pateikė skundą, nutraukti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 ir 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos banko valdybos pirmininkui rekomenduoja atkreipti dėmesį į pažymos išvadas ir siūlo:

18.1. imtis teisinių ir (ar) organizacinių priemonių, kad Lietuvos banko darbuotojai, nagrinėdami asmenų prašymus ir skundus, veiktų apdairiai, rūpestingai ir operatyviai, laikytųsi visų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių prašymų nagrinėjimo procedūras, įskaitant sprendimų priėmimo terminus bei atsakymų pateikimo būdą, t. y. atsakymai asmenims būtų teikiami tokiu pat būdu, kokiu jie pateikė kreipimąsi (skundą ar prašymą), išskyrus atvejus, kai kreipimesi (skunde ar prašyme) aiškiai nurodyta, kokiu būdu asmuo pageidauja gauti atsakymą į kreipimąsi (skundą ar prašymą);

18.2. vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, tikslinti Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos banke taisyklių 48 ir 72 punktų nuostatas.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                             Erika Leonaitė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

[1] Seimo kontrolierių tarpininkavimai sprendžiant skundų 5D-2025/2.1-166, 5D-2025/2.2-172 problemas.

[2] Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

[3] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6 knygos 6.250 straipsnis.

[4] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d., 2022 m. spalio 12 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai.