SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. kovo 5 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų, sprendžiant pašto ženklų perdavimo klausimus (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodė:

2.1. Šiaulių kalėjimo administracija nebeleidžia gauti pašto ženklų kartu su laišku voke, pašto ženklus leidžiama gauti tik kaip siuntinį.

2.2. 2025 m. sausio mėnesį trumpalaikio pasimatymo metu Pareiškėjas kreipėsi į administraciją su prašymu, kad įstaigoje saugomi jo turimi pašto ženklai būtų pridėti prie gauto siutinio, kad juos galėtų panaudoti siųsdamas laiškus, tačiau atsakymo į prašymą Pareiškėjas nesulaukia, pašto ženklai su siuntiniu įteikti taip pat nebuvo.

 

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė 2025 m. kovo 19 d. raštu Nr. SE-572 kreipėsi į LKT prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2025 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 1S-2767 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Informuojame, kad, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos
taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, nuteistieji turi teisę įsigyti pašto ženklus kalėjimo parduotuvėje. Iki 2024-07-16 pašto ženklus buvo galima įsigyti perkant juos kalėjimo parduotuvėje bei gaunant laišku. Nuo 2024-07-16 pašto ženklus gauti laišku draudžiama, atsižvelgiant į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. V-577 „Dėl suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo vietų, kuriose laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems įteikiamos tik jų vardu gautų laiškų kopijos, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas).“
4.2. „Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime 2024-10-18 buvo gautas laiškas, adresuotas nuteistajam X (toliau – pareiškėjas). Vadovaujantis Įsakymu, 2024-10-18 įteikiant pareiškėjui laiško kopijas, kartu su laišku voke buvo rastas pašto ženklas, kuris negalėjo jam būti įteiktas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas išreiškė norą pašto ženklą priimti ne kaip laišką, o kaip siuntinį, tad pašto ženklas iš karto sunaikintas nebuvo. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad norint gauti pašto ženklą kaip siuntinį, šį prašymą jis turi išdėstyti raštu. Tokio prašymo iš nuteistojo gauta nebuvo iki 2025-01-16. Laiku negavus nuteistojo prašymo, vadovaujantis Taisyklių 54 p., pašto ženklas buvo sunaikintas.“

Dėl Pareiškėjo vardu gauto laiško ir jame rasto pašto ženklo 2024 m. spalio 18 d. buvo surašytas Tarnybinis pranešimas.

4.3. „2025-01-16 gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. NPS-24-542) dėl pašto ženklo
prijungimo prie kito siuntinio. Atsakymas į pareiškėjo prašymą pateiktas nebuvo.“

4.4. Seimo kontrolierei pateiktas 2025 m. kovo 30 d. Šiaulių kalėjimo turto sunaikinimo aktas Nr. RV-24-2042, kuriame nurodyta, kad Komisija „sunaikino turtą, perduotą Komisijai pagal Resocializacijos skyriaus specialistės R. V. 2025-01-01 Tarnybinį pranešimą Nr. RV-24-1 (rasta laiške) ir Saugumo valdymo skyriaus specialistės K. Š. Tarnybinius pranešimus 2025-03-25 Nr. SV-24-7792 ir 2025-03-27 Nr. SV-24-8070 dėl Siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda biure gautus suimtiesiems ir nuteistiesiems skirtus daiktus, kurie nėra įtraukti į suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims leidžiamų perduoti, siųsti reikmenų ir kiti daiktų sąrašą“.

Akte pažymėta, kad buvo sunaikintas Pareiškėjui priklausantis daiktas pagal 2024 m. spalio 18 d. surašytą tarnybinį pranešimą.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK):

38 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų teisė bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, šių daiktų įgijimo būdai ir naudojimosi tais daiktais reikalavimai“:

1 dalis – „Nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras.“

6 dalis – „Uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų. Konkrečių daiktų, kurie šiems nuteistiesiems gali būti perduodami arba atsiunčiami paštu, sąrašą, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato teisingumo ministras. Viena pašto siunta (vienu kartu perduodami daiktai) neturi sverti daugiau kaip penkiolika kilogramų.“

7 dalis – „Pas nuteistuosius rasti daiktai, kurie nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose, ar leidžiamą turėti daiktų kiekį arba bendrą jų masę viršijantys daiktai teisingumo ministro nustatyta tvarka saugomi arba sunaikinami, o pas nuteistuosius, atliekančius bausmę uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose, rasti pinigai ir lėšos, gautos teisės aktų nustatyta tvarka realizavus rastus vertingus daiktus, motyvuotu laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno nutarimu perduodami į fondą.“

41 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė susirašinėti“:

1 dalis – „Nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų.“

2 dalis – „Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms. Be to, draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų asmenų vardu.“

3 dalis – „Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.“

4 dalis – „Bausmės atlikimo vietose nuteistųjų vardu gautų laiškų įteikimo ir nuteistųjų laiškų išsiuntimo tvarką nustato teisingumo ministras.“

 

6. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis“ – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

 

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos“ – „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: […]; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 3) saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei; […] 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą;“.

 

8. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 2 dalis – „Administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais“:

„[…] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta:

1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas;

2) administracinio sprendimo data;

3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris;

4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos;

5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės;

6) administracinio sprendimo motyvai;

7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką;

8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

 

9. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […].“

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

 

10. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės):

38 punktas – „Darbuotojų ir šioje įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bendravimas turi būti grindžiamas abipuse pagarba, sąžiningumo ir žmogiškumo principais bei pozityvių tarpusavio santykių kūrimu ir puoselėjimu.“

42 punktas – „Lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) laisvės atėmimo vietų įstaigoje leidžiama įsigyti ir turėti:

[…]

42.5.2. vokų, pašto ženklų, proginių atvirukų, nuotraukų, nuotraukų albumų, asmeninių užrašų ir kitų smulkių asmeninių daiktų, religinės simbolikos, kalendorių, knygų, laiškų, žurnalų, laikraščių ir kitų periodinių leidinių (išskyrus leidinius, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, taip pat pornografinius leidinius), rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų“.

43 punktas – „Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, ir nuteistuosius, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 3 dalimi, perkeltus iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų drausmės grupės arba grąžintus į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą) leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.10, 42.1.12, 42.1.17, 42.2, 42.3, 42.4.1, 42.4.3, 42.4.4, 42.4.6, 42.4.7, 42.4.10, 42.4.11 ir 42.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių.“

44 punktas – „Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems ir nuteistiesiems, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 37 straipsnio 3 dalimi, perkeltiems iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų drausmės grupės arba grąžintiems į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą) leidžiama įsigyti ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje turėti Taisyklių 42.2, 42.3, 42.4.3, 42.4.11, 42.5.1, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.7, 42.5.10, 42.5.13 ir 42.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat šviežių vaisių ir daržovių, vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų, rankinį laikrodį, kitų daiktų, kurie skirti Taisyklių 42.4.11, 42.5.8 ir 42.5.16 papunkčiuose nurodytiems daiktams eksploatuoti.“

50 punktas – „Drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), akinius, akinių dėklą, kontaktinių lęšių, jiems skirtų dėtuvių ir kontaktinių lęšių priežiūros priemonių, informacijos laikmenų, laikrodžių, knygų, reikmenų, skirtų užsiimti individualia veikla, elektros prietaisų ir medicinos priemonių suimtieji ir nuteistieji (išskyrus atliekančius Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 3 punkte ir Bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytas drausmines nuobaudas) taip pat gali gauti pašto ar perduodamu siuntiniu. Nėščios ir krūtimi maitinančios suimtosios ir nuteistosios, pagal gydytojo išvadą, kartą per mėnesį pašto ar perduodamu siuntiniu taip pat gali gauti ne daugiau kaip 15 kg maisto produktų.“

50¹ punktas – „Nuotraukų, atvirukų ir dokumentų, kurių leidžiama turėti suimtajam ar nuteistajam, suimtasis ar nuteistasis gali gauti laišku.“

53 punktas – „Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas privalo užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigai perduoti suimtųjų ir nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie nepasiima laikinai išvykdami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba negali turėti dėl paskyrimo į paprastąją ar drausmės grupę arba atlikdami drausminę nuobaudą, bus saugiai laikomi, kol suimtasis ar nuteistasis vėl galės šiais daiktais naudotis. Šie daiktai perduodami saugoti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir suimtajam ar nuteistajam grąžinami sugrįžus į suėmimo vykdymo (bausmės atlikimo) vietą arba įgijus teisę šiuos daiktus turėti. Greitai gendantys maisto produktai sunaikinami. Už laisvės atėmimo vietų įstaigai neperduotus saugoti suimtojo ar nuteistojo asmeninius daiktus laisvės atėmimo vietų įstaiga neatsako.“

54 punktas – „Per laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytą laiką laikinai iš vienos suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietos į kitą išvykusiam suimtajam ar nuteistajam negrįžus į tą pačią suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, jo asmeniniai daiktai persiunčiami į suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietą, kurioje tuo metu yra suimtasis ar nuteistasis, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių suimtojo ar nuteistojo laikino išvykimo laikas pratęstas, bet ne ilgiau kaip 60 dienų nuo jo išvykimo dienos. Jei tokio laikino išvykimo laikotarpiu baigiasi suimtojo suėmimo ar nuteistojo bausmės atlikimo terminas arba suimtasis ar nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo asmeniniai daiktai toliau saugomi laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kol juos pasiims suimtasis ar nuteistasis arba jo nurodytas asmuo, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jei per vieną mėnesį šie daiktai neatsiimami, jie sunaikinami.“

60 punktas – „Pašto siunta suimtojo ar nuteistojo, kurio vardu ji gauta, akivaizdoje atidaroma ir patikrinama, ar joje nėra daiktų, kurių perdavimas nenustatytas Suėmimo vykdymo įstatyme ar Bausmių vykdymo kodekse ir Taisyklėse.“

61 punktas – „Paštu gautoje siuntoje rasti daiktai, kurių perdavimas Suėmimo vykdymo įstatyme ar Bausmių vykdymo kodekse ir Taisyklėse nenumatytas (išskyrus pinigus ir vertingus daiktus), sunaikinami, jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena, o rasti pinigai ir vertingi daiktai perduodami į fondą, skirtą nuteistųjų socialinei paramai (toliau – fondas).“

113 punktas – „Suimtojo ar nuteistojo (išskyrus nuteistuosius, kurie atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, taip pat nuteistuosius, apgyvendintus bausmės atlikimo vietų gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų) vardu gautas laiškas, išskyrus laiškus, gautus iš suimtojo ar nuteistojo gynėjo (advokato ar advokato padėjėjo), valstybės ir savivaldybių institucijų ir tarptautinių organizacijų, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti asmenų, kuriems Lietuvoje vykdomas suėmimas ar kurie Lietuvoje atlieka bausmes, pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, suimtojo arba nuteistojo akivaizdoje atplėšus voką neskaitant nuskenuojamas ir jam įteikiama tik popierinė laiško kopija.

Jeigu šiame punkte nurodytam suimtajam ar nuteistajam su laišku atsiunčiami Taisyklių 50¹ punkte nurodyti daiktai, jie suimtajam ar nuteistajam parodomi (su dokumentais leidžiama susipažinti laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojo akivaizdoje), bet neįteikiami. Suimtojo ar nuteistojo prašymu su laišku gauti Taisyklių 50¹ punkte nurodyti daiktai neskaitant nuskenuojami ir jam įteikiamos popierinės šių daiktų kopijos arba šie nuskenuoti daiktai ir laiškas įrašomi į suimtojo ar nuteistojo asmeninę informacijos laikmeną ir (arba) perduodami ar išsiunčiami suimtojo ar nuteistojo nurodytam asmeniui (siuntimo išlaidas apmoka patys suimtieji ar nuteistieji).

Visi šiame punkte nurodyto suimtojo ar nuteistojo vardu gautame laiške rasti daiktai, išskyrus pinigus ir vertingus daiktus, Taisyklių 50¹ punkte nurodytus daiktus, kai suimtasis ar nuteistasis prašo juos perduoti ar išsiųsti jo nurodytam asmeniui, ir dokumentų originalus (notaro patvirtintas dokumentų kopijas) bei nuotraukas, kai suimtasis ar nuteistasis prašo juos saugoti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, taip pat laiškas ir vokas sunaikinami suimtojo ar nuteistojo akivaizdoje, jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena.“

114 punktas – „Suimtojo ar nuteistojo vardu gautus laiškus arba jų kopijas jam įteikia laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Suimtojo ar nuteistojo vardu gautame laiške rasti pinigai ir vertingi daiktai perduodami į fondą. Taisyklių 113 punkte nurodyto suimtojo ar nuteistojo prašymu jo vardu gautame laiške rasti Taisyklių 50¹ punkte nurodyti daiktai perduodami ar išsiunčiami jo nurodytam asmeniui (siuntimo išlaidas apmoka patys suimtieji ar nuteistieji). Saugomi dokumentų originalai (notaro patvirtintos dokumentų kopijos) ir nuotraukos suimtajam ar nuteistajam atiduodami, kai jis išvyksta į trumpalaikę išvyką į namus ar pas artimuosius, perkeliamas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą arba apgyvendinamas bausmės atlikimo vietų gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, ar paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.“

 

11. Suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo vietų, kuriose laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems įteikiamos tik jų vardu gautų laiškų kopijos, sąrašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-577 (toliau – Įsakymas):

1 punktas – „Visose Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) struktūriniuose padaliniuose – kalėjimuose esančios:

1.1. uždaro tipo bausmės atlikimo vietos;

1.2. drausmės grupei priskirtų nuteistųjų bausmės atlikimo vietos;

1.3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą
drausminę nuobaudą atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo vietos (išskyrus atviro tipo bausmės atlikimo vietas).“

 

Tyrimo išvados

 

12. Skunde Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių kalėjimo administracija nebeleidžia pašto ženklų gauti kartu su laišku voke, pašto ženklus leidžia gauti tik kaip siuntinį. Pareiškėjas 2025 m. sausio mėnesį trumpalaikio pasimatymo metu kreipėsi į administraciją su prašymu, kad įstaigoje saugomas jo anksčiau kartu su laišku gautas pašto ženklas būtų pridėtas prie gauto siutinio ir tokiu būdu jis galėtų jį panaudoti siųsdamas laiškus. Atsakymas į prašymą nebuvo pateiktas, o pašto ženklas su siuntiniu taip pat nebuvo įteiktas.

 

13. Skundo tyrimo metu iš LKT pateiktos informacijos nustatyta:

– Šiaulių kalėjime 2024 m. spalio 18 d. buvo gautas Pareiškėjui adresuotas laiškas. Pareiškėjo akivaizdoje atplėšus voką, kartu su laišku voke buvo rastas pašto ženklas, kurio negalima gauti laišku.

– Pareiškėjas išreiškė norą pašto ženklą priimti ne kaip laišką, o kaip siuntinį, todėl pašto ženklas nebuvo sunaikintas, o nuteistajam buvo paaiškinta, kad, jeigu jis nori gauti pašto ženklą kaip siuntinį, turi parašyti prašymą.

– Pareiškėjas 2025 m. sausio 16 d. įteikė prašymą dėl pašto ženklo gavimo kartu su siuntiniu, tačiau pašto ženklo negavo.

– Atsakymas į Pareiškėjo 2025 m. sausio 16 d. prašymą dėl pašto ženklo
įteikimo kartu su siuntiniu pateiktas nebuvo.

– Pareiškėjui priklausantis pašto ženklas 2025 m. kovo 30 d. buvo sunaikintas.

 

14. BVK 38 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų. Konkrečių daiktų, kurie šiems nuteistiesiems gali būti perduodami arba atsiunčiami paštu, sąrašą, perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems tvarką nustato teisingumo ministras.

BVK 41 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji.

Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, visi nuteistieji, nepriklausomai, kokio tipo bausmės atlikimo vietoje atlieka bausmę, turi teisę turėti vokų, pašto ženklų, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų, kai kurių kitų daiktų.

Taisyklių 113 punkte nurodyta, kad suimtojo ar nuteistojo vardu gautas laiškas, suimtojo arba nuteistojo akivaizdoje atplėšus voką neskaitant nuskenuojamas ir jam įteikiama tik popierinė laiško kopija.

Visi suimtojo ar nuteistojo vardu gautame laiške rasti daiktai, išskyrus pinigus ir vertingus daiktus bei Taisyklių 50¹ punkte nurodytus daiktus (dokumentai, nuotraukos, atvirukai), kai suimtasis ar nuteistasis prašo juos perduoti ar išsiųsti jo nurodytam asmeniui, ir dokumentų originalus (notaro patvirtintas dokumentų kopijas) bei nuotraukas, kai suimtasis ar nuteistasis prašo juos saugoti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, taip pat laiškas ir vokas sunaikinami suimtojo ar nuteistojo akivaizdoje, jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena.

Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų aplinkybių, Šiaulių kalėjimo administracija, gavusi Pareiškėjui adresuotą laišką, jį atplėšė nuteistojo akivaizdoje ir voke, be paties laiško, dar rado pašto ženklą. Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, pašto ženklų gauti laišku negalima, todėl jis kartu su laišku ir voku turėjo būti sunaikintas. Pareiškėjui išreiškus pageidavimą šį pašto ženklą gauti kartu su siunta, jis nebuvo sunaikintas, o padėtas saugoti, kol nuteistasis pateiks rašytinį prašymą gauti šį ženklą su siunta.

 

15. Taisyklių 53 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas privalo užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigai perduoti suimtųjų ir nuteistųjų asmeniniai daiktai bus saugiai laikomi, kol suimtasis ar nuteistasis vėl galės šiais daiktais naudotis. Šie daiktai perduodami saugoti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir suimtajam ar nuteistajam grąžinami įgijus teisę šiuos daiktus turėti.

Tyrimo metu LKT informavo, kad Pareiškėjas 2025 m. sausio 16 d. įteikė prašymą pridėti saugomą jo pašto ženklą prie gautos siuntos, tačiau ženklas prie siuntos pridėtas nebuvo, o atsakymas nuteistajam taip pat nepateiktas. Seimo kontrolierei buvo paaiškinta, kad „laiku negavus nuteistojo prašymo, vadovaujantis Taisyklių 54 p., pašto ženklas buvo sunaikintas“. Pastebėtina, kad, kaip matyti iš turto sunaikinimo akto Nr. RV-24-2042, Pareiškėjui priklausantis pašto ženklas buvo sunaikintas tik 2025 m. kovo 30 d., taigi 2025 m. sausio mėnesį minėtas pašto ženklas dar nebuvo sunaikintas, todėl LKT rašte nurodyti teiginiai, kad pašto ženklas buvo sunaikintas nesulaukus nuteistojo prašymo, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Pastebėtina ir tai, kad Taisyklių 54 punkte kalbama apie tuos nuteistųjų ir suimtųjų asmeninių daiktų sunaikinimo atvejus, kai suimtasis ar nuteistasis išvyksta į kitą įstaigą ar yra paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o Pareiškėjas Skunde nurodytu laikotarpiu nebuvo išvykęs iš Šiaulių kalėjimo, todėl pašto ženklo sunaikinimas, vadovaujantis šiuo Taisyklių punktu, kelia pagrįstų abejonių.

 

16. VAĮ 10 straipsnyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Prašymų nagrinėjimo taisyklėse numatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį, t. y. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo sistemos įstatymu, bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą. Kartu būtina atkreipti dėmesį, kad, kaip numatyta Taisyklėse, tiek darbuotojų, tiek ir kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bendravimas turi būti grindžiamas abipuse pagarba, sąžiningumo ir žmogiškumo principais bei pozityvių tarpusavio santykių kūrimu ir puoselėjimu.

Šiuo tiriamu atveju nustatyta, kad Pareiškėjas prašė atiduoti pašto ženklą kartu su siunta, tačiau, nepaisant teisės aktuose numatytos prašymų nagrinėjimo procedūros, prašymas nebuvo įvykdytas, atsakymas į jo prašymą nebuvo parengtas, todėl darytina išvada, kad atsakingi kalėjimo administracijos darbuotojai savo pareigų tinkamai neatliko ir nesielgė taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą. Tokie pareigūnų veiksmai nedera su atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, apimančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą bei įpareigojančiu valstybės institucijas dirbti rūpestingai ir atidžiai.

Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad atsakymo pareiškėjams nepateikimas ne tik nedera su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bet gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą.

 

17. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolieriai prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan.

Seimo kontrolieriai, gindami žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, skatina kiek įmanoma mažinti biurokratizmo apraiškas institucijų veikloje. Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma.

Pareiškėjo Seimo kontrolierei pateiktas Skundas ir tyrimo metu gauta informacija akivaizdžiai parodo, kad šiuo atveju buvo sukurta ilga, biurokratiška ir galiausiai tikslo nepasiekusi situacija. Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, jeigu prašyme išdėstytus klausimus galima išspręsti iš karto, tokių prašymų nebūtina registruoti ir nereikia teikti atsakymų. Todėl ir šiuo atveju, Pareiškėjui išreiškus savo valią gauti pašto ženklą, klausimas galėjo būti išspręstas žodžiu, nesukuriant papildomos pareigos nuteistajam rašyti prašymą, o pareigūnams – jį registruoti ir į jį atsakyti, kas galiausiai vis vien nebuvo padaryta. Atsakingiems pareigūnams negavus Pareiškėjo prašymo, buvo pradėta pašto ženklo sunaikinimo procedūra. Šį procesą dar lydėjo keli papildomi raštai ir tarnybiniai pranešimai. Visa ši situacija sukėlė Pareiškėjo nepasitenkinimą, nes jam priklausantis daiktas nebuvo atiduotas.

Seimo kontrolierė ragina vengti tokių situacijų ir papildomos biurokratinės naštos kūrimo bei siūlo kiek įmanoma dažniau kilusius klausimus spręsti dialogu ar taikant teisės aktuose reglamentuotą žodinių prašymų nagrinėjimo procedūrą.

 

18. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad LKT Šiaulių kalėjimo administracija, gavusi Pareiškėjo prašymą perduoti jam pašto ženklą su gauta siunta, į jį neatsižvelgė – pašto ženklo Pareiškėjui neperdavė, nors tuo metu jis dar nebuvo sunaikintas, ir atsakymo į prašymą nepateikė. Tokiais veiksmais kalėjimo administracija nesilaikė teisės aktuose reglamentuotos prašymų nagrinėjimo tvarkos bei gero viešojo administravimo principo, neužtikrino Pareiškėjo teisės į įstatymais pagrįstą ir objektyvų prašymo išnagrinėjimą, nesilaikė BVK ir Bausmių vykdymo sistemos įstatyme įtvirtintų pozityviųjų pareigų ir principų, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų, sprendžiant pašto ženklo perdavimo klausimus ir nagrinėjant prašymą, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja apsvarstyti galimybę pašto ženklus įtraukti į laiškais leidžiamų gauti daiktų sąrašą arba priskirti juos vertingiems daiktams, kurie leidžiami gauti laišku. Tai padėtų išvengti pareigūnams tenkančios papildomos biurokratinės naštos ir užtikrinti nuteistųjų ir suimtųjų teisę susirašinėti.

 

21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad nuteistųjų ir suimtųjų prašymai ir skundai būtų nagrinėjami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir, atsižvelgiant į prašymo pobūdį, dėl klausimų, kuriuos galima išspręsti iš karto, nereikalauti rašytinių prašymų.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją),  bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                          Erika Leonaitė