SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2025 m. sausio 3 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, MD) pareigūnų veiksmų, vilkinant prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą (toliau – Skundas).

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas išnagrinėti prašymą iš
naujo yra nuo 2024 m. birželio 19 d. Rugsėjo 19 dieną suėjo 3 mėnesiai. Visą tą laiką rašėm pareigūnui laiškus, klausėme dėl termino. Pareigūnas el. paštu atsakė, kad bus paruoštas sprendimas laiku. Kai atėjo laikas, negavom jokio paaiškinimo, kodėl užsitęsė sprendimo priėmimas.“ (Šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Spalio pradžioje patys parašėme pareigūnui, kuris užsiima ta byla, bet jis atsakė, kad ne nuo jo priklauso, ir nieko paaiškinti negali. Tad spalio 19 d. sueis 4 mėnesiai nuo nagrinėjimo dienos, o tai yra ilgiau nei 3 mėnesiai pagal įstatymą.“

2.3. „Pastebėjus, kad vyksta mano bylos nagrinėjimo uždelsimas, aš parašiau el. laišką pareigūnui, su kurio bendravau apklausos rugpjūčio mėnesio Vilniuje metu – K. B. [Seimo kontrolierei vardas ir pavardė žinomi]. Visus galimus rastus dokumentus, informaciją, liudytojos teisme kontaktinius duomenis aš pateikiau laiku. Migracijos departamento pareigūnas 2024 m. spalio 08 d. į mano paklausimą apie terminą, kuris pagal įstatymą jau praėjo, atsakė: „Negaliu pasakyti dėl termino, kadangi ne nuo manęs priklauso“. Remiantis mano patirtimi, tai įprasti Migracijos departamento pareigūnų veiksmai.“

2.4. „Ir dabar, gavau sprendimą tik 2025.01.03 d. kai praėjo 5.5 mėnesiai. Jokio paaiškinimo, kodėl pavėlavo negavau. Į paklausimą apie tai, kad pagal Įstatymo 82 straipsnį 3 punktą turiu būti susipažindintas su sprendimo tekstu suprantama man kalba, pareigūnas Klaipėdos skyriuje nenorėjo tai daryti, jaučiau diskriminaciją, dėl to, kad negaliu pasakyti lietuviškai, tačiau kartu buvo mano draugė, vertėja, kuri pasakė, kad tai yra užsieniečio teisė. Tada pareigūnas nenoriai paskambino į Vilnių ir susitarė, kad išvers man tekstą.“

2.5. „Aš esu priverstas išlikti stresinėje situacijoje, nuolat patirti diskriminaciją ir negaliu gyventi visaverčio gyvenimo dėl MD pareigūnų veiksmų ir neveikimo.“

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2025 m. sausio 14 d. raštu Nr. SE-82 kreipėsi į MD, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

MD 2025 m. sausio 24 d. atsakymu Nr. 10K-537 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Po 2024 m. birželio 19 d. priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, Migracijos departamentas ėmėsi iš naujo nagrinėti Pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. atliko jo apklausą. Taip pat 2024 m. rugsėjo 26 d. suformuoti paklausimai Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui […] [toliau citatose ir tekste – VSD], Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos […] [toliau citatose ir tekste – PD] ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos […] [toliau citatose ir tekste – VSAT] dėl Pareiškėjo grėsmių įvertinimo. Išanalizavus duomenų ir dokumentų visumą, 2024 m. gruodžio 22 d. priimtas sprendimas Nr. 24S301419 nesuteikti Pareiškėjui prieglobsčio, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, taip pat uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos bei į Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“

4.2. „Pranešimai ar prašymai pateikti papildomus dokumentus ar informaciją Pareiškėjui nebuvo siųsti. Paminėtina tai, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. vykusios apklausos metu Pareiškėjas su apklausą vykdžiusiu Migracijos departamento darbuotoju susitarė, jog jis atsiųs papildomą informaciją, svarbią nagrinėjant prieglobsčio prašymą. Nurodytą informaciją Pareiškėjas atsiuntė el. paštu 2024 m. rugsėjo 3 ir 4 dienomis.“

4.3. „Kaip nurodyta 4.1. punkte, į kompetentingas institucijas kreiptasi 2024 m. rugsėjo 26 d. PD informaciją pateikė 2024 m. spalio 2 d., VSAT atsakė spalio 4 d., o VSD vertinimas gautas lapkričio 18 d.“

4.4. „Pareiškėjas 2024 m. liepos 22 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl informacijos apie prieglobsčio prašymo nagrinėjimo eigą (1 priedas), atsakymas jam pateiktas 2024 m. rugpjūčio 26 d. (2 priedas), taip pat buvo susisiekta telefonu. Be to, 2024 m. spalio 8 ir 10 dienomis dėl prašymo nagrinėjimo eigos Pareiškėjas susirašinėjo su prašymą nagrinėjusiu Migracijos departamento darbuotoju (3 priedas).“

4.5. „Kaip minėta, sprendimas nesuteikti prieglobsčio priimtas 2024 m. gruodžio 22 d. Su priimtu sprendimu Pareiškėjas supažindintas 2024 m. sausio 3 d., informacija apie supažindinimą nurodyta priimto sprendimo paskutiniame lape esančioje lentelėje (4 priedas).“

4.6. „Pareiškėjas pateikė skundą Regionų administraciniam teismui dėl Migracijos
departamento 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 24S301419 panaikinimo (5 priedas). Nurodytas skundas Migracijos departamente gautas 2025 m. sausio 20 d., atsiliepimas į jį dar nėra pateiktas.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas):

4 straipsnio „Užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė“:

4 dalis – „Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“

5 dalis – „Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų teikiamos išvados, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir (ar) viešajai tvarkai ar visuomenei, turi būti motyvuotos.“

76 straipsnio „Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės“:

1 dalis – „Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.“

2 dalis – „Nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.“

81 straipsnio „Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai“1 dalis – „Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.“

82 straipsnio „Prieglobsčio prašytojo apklausa ir supažindinimas su sprendimais“ 3 dalis – „Prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas.“

6. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388:

9 punktas – „Migracijos departamento veiklos tikslas yra užtikrinti ir organizuoti Europos Sąjungos laisvo asmenų judėjimo principo, vizų, imigracijos, prieglobsčio, taip pat kitus užsieniečių teisinės padėties klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimą, asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų, tarnybinio paso išdavimą.“

10 punktas – „Migracijos departamentas, siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas: […] 10.29. nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, priima sprendimus dėl juose keliamų klausimų; […].“

Seimo kontrolierių darbo praktika

7. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės 2024 m. liepos 23 d. pažymos Nr. 4D-2024/1-500 9 punktas – „Kartu atkreiptinas Migracijos departamento direktorės dėmesys, kad pareiškėjai turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su jų prašymų nagrinėjimo procesu, o teisė gauti informaciją gali būti ribojama tik išimtiniais, teisės aktuose numatytais, atvejais. Įvertinus šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, būtina akcentuoti, kad Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procesas užsitęsė labai ilgą laiką, ir netgi jei tai lėmė objektyvios priežastys, Pareiškėjas turi teisę žinoti delsimo priimti sprendimą priežastis ir bent preliminarius sprendimo priėmimo terminus, todėl Migracijos departamento direktorei siūlytina imtis priemonių, kad pareiškėjai periodiškai būtų informuojami apie jų prašymo nagrinėjimo procesą.“

Tyrimo išvados

8. Pareiškėjas nurodė, kad LVAT sprendimas išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo įsigaliojo 2024 m. birželio 19 d. ir vadovaujantis Įstatymo nuostatomis MD sprendimą turėjo priimti iki 2024 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas visus dokumentus ir informaciją pateikė nedelsdamas, tačiau sprendimas nebuvo priimtas per nustatytą terminą. Pareiškėjas sprendimą gavo tik 2025 m. sausio 3 d., nepaaiškinant, kodėl buvo praleistas terminas.

9. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– MD, po 2024 m. birželio 19 d. priimtos LVAT nutarties, ėmėsi iš naujo nagrinėti Pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. atliko Pareiškėjo apklausą;

– MD 2024 m. rugsėjo 26 d. suformavo paklausimus VSD, PD ir VSAT dėl Pareiškėjo grėsmių įvertinimo;

– Pareiškėjas papildomą informaciją MD atsiuntė el. paštu 2024 m. rugsėjo 3 ir 4 dienomis;

– PD informaciją pateikė 2024 m. spalio 2 d., VSAT atsakė spalio 4 d., o VSD vertinimas gautas lapkričio 18 d.;

– Pareiškėjas į MD dėl prašymo nagrinėjimo eigos kreipėsi 2024 m. liepos 22 d., atsakymas jam pateiktas 2024 m. rugpjūčio 26 d., taip pat kreipėsi el. paštu 2024 m. spalio 8 ir 10 dienomis, atsakymus el. paštu nedelsdamas pateikė atsakingas darbuotojas, paaiškindamas, kad sprendimo priėmimo terminai nėra aiškūs;

– MD 2024 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą nesuteikti Pareiškėjui prieglobsčio, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, taip pat uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos bei į Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos;

– Pareiškėjas su priimtu MD sprendimu supažindintas 2024 m. sausio 3 d.

– Pareiškėjas MD 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, skundas 2025 m. sausio 20 d. nutartimi priimtas nagrinėti.

10. Įstatymo 81straipsnyje numatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų, tai yra VSD, PD ir (arba) VSAT, įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje užsieniečiui suteikiamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

Tyrimo metu nustatyta, kad LVAT 2024 m. birželio 19 d. priėmė nutartį, kuria MD įpareigojo Pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėti iš naujo. MD, vykdydama teismo nutartį, iš naujo atliko visą prašymo nagrinėjimo procedūrą: 2024 m. rugpjūčio 30 d. atliko Pareiškėjo apklausą, 2024 m. rugsėjo 26 d. pateikė paklausimus atsakingoms institucijoms. Pareiškėjas papildomą informaciją MD pateikė 2024 m. rugsėjo 3 d. ir rugsėjo 4 d. Sprendimo priėmimui reikalinga paskutinė informacija iš VSD buvo gauta 2024 m. lapkričio 18 d.

Apibendrinant šias nustatytas aplinkybes, akcentuotina, kad Pareiškėjo apklausa buvo atlikta praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo teismo nutarties įsigaliojimo dienos, kai sprendimas iš esmės turi būti priimtas ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. MD į atsakingas institucijas kreipėsi jau praėjus Įstatyme numatytam sprendimo priėmimo terminui. Sprendimas nesuteikti Pareiškėjui prieglobsčio buvo priimtas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo paskutinės informacijos gavimo ir praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo LVAT nutarties įsigaliojimo dienos. Vertintina, kad šiuo atveju prašymas ne tik kad nebuvo išnagrinėtas kuo greičiau, kaip tai atlikti Migracijos departamentą įpareigoja Įstatymas, bet ir viršijant maksimalų jame nustatytą 3 mėnesių terminą (šios pažymos 4.5 papunktis).

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjas nebuvo informuotas apie vėlavimo priimti sprendimą priežastis. Pareiškėjui į jo 2024 m. liepos 22 d. atsiųstą užklausą dėl prašymo nagrinėjimo eigos buvo atsakyta tik 2024 m. rugpjūčio 26 d., pakviečiant jį į apklausą. Pareiškėjui į jo el. paštu siųstus paklausimus dėl sprendimo priėmimo terminų buvo atsakyta, kad terminai neaiškūs ir nesuteikta jokia konkreti informacija.

Seimo kontrolierė pastebi, kad tiriant pareiškėjų skundus dėl MD pareigūnų veiksmų (neveikimo) pažymose jau ne kartą buvo akcentuota pareiškėjų teisė žinoti delsimo priimti sprendimą priežastis ir bent preliminarius sprendimo priėmimo terminus, todėl Migracijos departamento direktorei buvo siūlyta imtis priemonių, kad pareiškėjai periodiškai būtų informuojami apie jų prašymo nagrinėjimo procesą (Seimo kontrolierės 2024 m. liepos 23 d. pažyma Nr. 4D-2024/1-500).

MD, atsakydamas į Seimo kontrolierės teiktas rekomendacijas, buvo nurodęs, kad „dės pastangas, jog nagrinėjant prieglobsčio prašymus būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių šių prašymų nagrinėjimo procedūrų ir sprendimų priėmimo terminų, o atvejais, kai prieglobsčio prašymo nagrinėjimas užtrunka ilgiau nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, pareiškėjams teikti informaciją apie terminų praleidimo priežastis ir numatomą sprendimo priėmimo terminą“ (MD 2024 m. spalio 14 d. raštas Nr. 10K-9397).

Kaip nustatyta šio tyrimo metu, Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas per du kartus ilgesnį terminą nei numatyta Įstatyme, o Pareiškėjas ir šį kartą nebuvo informuotas apie delsimo priimti sprendimą priežastis ir preliminarius sprendimo priėmimo terminus.

12. Migracijos departamentas yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką migracijos srityje, t. y. užtikrinti ir organizuoti Europos Sąjungos laisvo asmenų judėjimo principo, vizų, imigracijos, taip pat kitus užsieniečių teisinės padėties klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimą, asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimą. Siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, Migracijos departamentas, be kitų jam teisės aktuose įtvirtintų funkcijų, nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, priima sprendimus dėl juose keliamų klausimų. Nagrinėdamas asmenų prašymus ir skundus, Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, efektyvumo principų, be to, LVAT savo praktikoje pabrėžia, kad valstybės institucijos turi veikti apdairiai ir rūpestingai (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013).

Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan. Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo. Konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Atsakingo valdymo principas yra aiškinamas kartu su jau pirmiau aprašytu Konstitucijoje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu.

Taigi, apibendrinant, viešosios teisės subjektai yra saistomi konstitucinių teisės principų – teisinės valstybės, teisės viršenybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir kt., taip pat gero viešojo administravimo, atsakingo valdymo principų.

Įvertinus Skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nebuvo išnagrinėtas per Įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, Pareiškėjas nebuvo informuotas apie vėlavimo priimti sprendimą priežastis, sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo buvo priimtas praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tokie Migracijos departamento pareigūnų veiksmai laikytini prieštaraujančiais Įstatymo nuostatoms ir nesuderinami su gero viešojo administravimo principu.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas Pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo, nesilaikė teisės aktuose numatytų sprendimo priėmimo terminų, o nesilaikydamas terminų, nesivadovavo gero viešojo administravimo principu, neveikė apdairiai bei rūpestingai ir neinformavo Pareiškėjo apie užsitęsusį prašymo nagrinėjimo procesą, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų, vilkinant prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento prieLietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei pakartotinai rekomenduoja imtis priemonių, kad Migracijos departamentas laikytųsi prašymų nagrinėjimo procedūros ir terminų, sprendimus priimtų per įmanomai trumpiausią terminą, o paaiškėjus aplinkybėms, kad sprendimas nebus priimtas laiku, apie tai nedelsdamas informuotų pareiškėjus.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

Seimo kontrolierė                                                                                                      Erika Leonaitė