PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 4D-2024/2-1439 PRIEŠ ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRCIJĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. gruodžio 19 d. gavo X (toliau ir citatose – Pareiškėja) ir kitų <…> kaimo gyventojų skundą dėl Šilalės rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai išnagrinėjus prašymus (skundus) dėl A asociacijos (toliau – Asociacijos) veiklos (dėl iš šaudyklos sklindančio didelio triukšmo), nesprendžiant triukšmo, galimai darančio neigiamą įtaką gyventojų sveikatai bei jų gyvenimo kokybei, valdymo klausimų (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėja Skunde nurodo:

2.1. „<…>kaimo vietovėje yra veikianti ,,A asociacija“ […]. Vykdant veiklą yra viršijami garsai […] kurie trukdo kasdienei individualiai ūkiniai veiklai“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. Gyventojams kreipusis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC), „tris kartus buvo atlikti matavimai ir visus kartus buvo viršytas dBA. Tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad triukšmo lygis atitiktų normas.“.

2.3. „[…] įrenginėjant šaudyklą, gyventojų nuomonės ar sutikimo niekas neklausė,
nors vos už 50 metrų yra vykdoma ūkinė veikla, ganosi gyvuliai, sėjami pasėliai.“

2.4. „[…] kreipiamės į Šilalės savivaldybę, Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūną, į savivaldybės administraciją dėl seniūnijos leidimo eksploatuoti šaudyklą, tačiau sulaukėme atsakymų ne mūsų naudai.“

 

3. Pareiškėja prašo „nuodugniai ištirti kaimo gyventojų didelį nerimą keliančią problemą“.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

4. Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, prašydama pateikti informaciją (pagrindžiant teisės aktų nuostatomis ir dokumentų kopijomis): ar 2024 m. buvo gauta (Savivaldybėje, seniūnijoje) Pareiškėjos ar kitų <…> kaimo gyventojų skundų dėl netinkamai eksploatuojamos šaudyklos, keliamo triukšmo, kada, ar jie buvo nagrinėjami iš esmės; kada pateikti atsakymai; kokių priemonių (veiksmų) buvo imamasi, siekiant išsiaiškinti gyventojų nurodomas aplinkybes bei spręsti galimai esamą problemą; ar šaudyklos įrengimo klausimus Asociacija derino su Savivaldybe (žemės sklypo naudojimo, statinių statybos ir kitus klausimus), informuoti, kokius, kada, kokie sprendimai buvo priimti; ar planuojamai ūkinei veiklai (šaudyklos įrengimas) buvo atliekama atranka dėl poveikio aplinkai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas[1], jeigu buvo, kada, jeigu nebuvo atliekama, informuoti, kodėl, nurodyti motyvuotas to priežastis; ar dėl šaudyklos įrengimo buvo informuoti <…> kaimo gyventojai (supažindinta suinteresuota visuomenė), jeigu buvo informuoti, nurodyti, kokia buvo jų pozicija šiuo klausimu, kokios pateiktos pastabos, kaip į jas atsižvelgta, jeigu nebuvo informuoti, kodėl, nurodyti motyvuotas to priežastis; pateikti kitą žinomą informaciją dėl šaudyklos eksploatavimo problemų, keliamo triukšmo bei jų sprendimo; pateikti kitus, Savivaldybės pareigūnų nuomone, jų veiksmų (neveikimo) vertinimui reikalingus paaiškinimus, dokumentus bei nurodyti, kokių veiksmų bus imamasi sprendžiant šią konfliktinę situaciją.

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

5. Iš Savivaldybės Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta:

5.1. „2024 m. kovo 29 d. į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūną (toliau – Seniūnas) kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys J. G. raštu ,,Dėl <…>kaimo gyventojų prašymo“. 2024 m. balandžio 2 d. buvo išsiųstas raštas ,,Dėl informacijos pateikimo“, prie kurio pateikta visa detali informacija apie problemos sprendimą (Seniūnas kreipėsi į Asociaciją dėl reikalavimo organizuoti keliamo triukšmo matavimą, organizavo Asociacijos ir gyventojų susitikimą problemai spręsti, supažindinti su atlikto triukšmo matavimo rezultatais).“

5.2. „2024 m. liepos 8 d. Savivaldybė gavo Pareiškėjos prašymą dėl šaudyklos veiklos. Šis prašymas, atsižvelgiant į pateiktų klausimų pobūdį ir kompetenciją, buvo perduotas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento Šilalės skyriui.“

5.3. „2024 m. rugpjūčio 1 d. gautas papildomas Pareiškėjos prašymas dėl Asociacijos licencijų. Pareiškėjai buvo pateiktas atsakymas, kad licencijų klausimais reikėtų kreiptis į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris atsakingas už leidimų išdavimą bei šaudyklų kontrolę.“

5.4. „Asociacija šaudyklos įrengimo klausimų su Savivaldybe nederino (žemės sklypo naudojimo, statinių statybos ar kitų klausimų). Savivaldybė šiuo klausimu papildomos informacijos neturi. Savivaldybė neturi duomenų, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos (šaudyklos įrengimo) būtų atliktas poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Savivaldybė neturi informacijos apie vykdomos veiklos pobūdį ir apimtį. Savivaldybė neturi informacijos, ar dėl šaudyklos įrengimo buvo informuoti <…> kaimo gyventojai (supažinta suinteresuota visuomenė), ar jie buvo supažindinti su veikla bei ar pateikė pastabų. Savivaldybė neturi papildomos informacijos apie šaudyklos eksploatavimo problemas ar keliamą triukšmą.“

5.5. Skundo tyrimui pateikti dokumentai, iš kurių nustatyta:

5.5.1. Savivaldybės Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas 2023 m. rugpjūčio mėn. (metaduomenys nepateikti) raštu kreipėsi į Asociaciją, prašydamas: „Vadovaujantis Triukšmo prevencijos Šilalės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. Tl-16 „Dėl Triukšmo prevencijos Šilalės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 11 p. reikalaujame, kad triukšmo šaltinio valdytojas – A asociacija organizuotų keliamo triukšmo matavimą pagal šalyje galiojančius teisės aktus ir iki 2023 m. rugsėjo 29 d. pateiktų Šilalės rajono savivaldybės administracijos Šilalės kaimiškajai seniūnijai patikrinimo aktą. Triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo matavimą atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Šilalės skyrius ar kita kompetentinga Įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.“

5.5.2. Asociacija užsakė triukšmo matavimus, kuriuos 2023 m. rugsėjo 27 d. atliko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Asociacija Savivaldybei pateikė protokolo kopiją. Matavimų metu nustatyta, kad triukšmo lygis neviršija ribinių dydžių.

5.5.3. Pareiškėja 2024 m. liepos 8 d. kreipėsi į Savivaldybės merą, prašydama: „išsiaiškinti minėtos įmonės [Asociacijos] objektų veiklos pagrįstumą ir teisėtumą, išreikalauti iš atsakingų valstybinių institucijų ir pateikti kaimo bendruomenės atstovui nurodytais aukščiau kontaktais sekančių dokumentų kopijas: leidimą eksploatuoti tirus, šaudyklas (Toliau – šaudyklos); šaudyklų eksploatavimo bei ginklų nuomos licencijas (jei tai numato teisės aktai); šaudyklų pasus (bylas); visuomenės sveikatos centro išduotus leidimus; eksploatuojamų ir pradėtų statyti šaudyklų projektus, leidimus bei pritarimus statyti tokius objektus; gyventojų sutikimai/leidimai (parašai), dėl šaudymo pramogų centro atidarymo.“

Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. liepos 16 d. persiuntė pagal kompetenciją Pareiškėjos prašymą Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Tauragės AVPK), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) Tauragės departamento Šilalės skyriui. Apie priimtą sprendimą paprašė raštu informuoti Pareiškėją ir Savivaldybės administraciją.

5.5.4. NVSC Tauragės departamento Šilalės skyrius 2024 m. gegužės 9 d. raštu Pareiškėją informavo, kad 2024 m. balandžio 27 d. buvo atlikta operatyvioji tiesioginė valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė siekiant įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir jų atitiktį Triukšmo valdymo įstatymo ir higienos normos HN 33:2011 reikalavimams. Taip pat informuota, kad šaudyklos vadovui duotas nurodymas „numatyti ir įgyvendinti triukšmo mažinimo priemones, kad Šaudyklos keliamas triukšmas, šaudymo metu, neviršytų Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytų ribinių dydžių. Triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą vertinsime grįžtamosios Kontrolės metu.“

5.5.5. Pareiškėja 2024 m. liepos 31 d. elektroniniu laišku Savivaldybės paprašė: „Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo kad 2021-10-11 įmonei „A asociacija“ išdavė licenciją Nr. 001518 eksploatuoti tirus, šaudyklas. Patikrinus pateiktą informaciją nustatyta, kad licencijų informacinėje sistemoje Nr. 001518 registruota audito veikla įmonei UAB „B” (pridedama ekrano nuotrauka), taip pat, kad įmonė „A asociacija“ neturi jokios licencijos registruotos viešuose registruose. Prašome patikslinti aukščiau pateiktą informaciją, nes turime pagrindo manyti, kad ji klaidinga.“

Savivaldybė į Pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 1 d. prašymą atsakė 2024 m. rugsėjo 4 d. raštu, kuriame paaiškino, jog „dėl Jūsų rašte minimos šaudyklos licencijos registravimo turėtumėte kreiptis į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra atsakingas už leidimų išdavimą, ginklų ir šaudmenų kontrolę, įskaitant šaudymo sporto klubų ir asociacijų veiklą.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

6. Lietuvos Respublikos įstatymai

6.1. Seimo kontrolierių įstatymo

12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis – „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

6.2. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“:

5 dalis – „Administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.“

10 dalis – „Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“:

„Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 13) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo struktūrinių padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens.“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“:

1 dalis – „Administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.“

3 dalis – „Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus.“

4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

5 dalis – „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […]; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; […].“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“:

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

3 dalis – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: […]; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.“

4 dalis – „Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. […].“

14 straipsnis „Administracinio sprendimo apskundimas“ – „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.“

6.3. Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ):

6 straipsnio „Savarankiškosios savivaldybių funkcijos“:

Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos:

35 punktas – „savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas“.

34 straipsnio „Savivaldybės administracijos direktorius“:

1 dalis – „Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai merui atsako už įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.“

6 dalis – „[…]; 2) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, tvirtina struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų – nuostatus, tvirtina savivaldybės administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje; […].“

6.4. Triukšmo valdymo įstatymo:

2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 5 dalis – „Dirginimas – per apklausas triukšmo poveikio vietoje nustatytas bendruomenės nepasitenkinimas dėl triukšmo. […]; 13. Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. […]; 19. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.“

3 straipsnio „Pagrindiniai triukšmo valdymo principai ir priemonės“

1 dalis – „Pagrindiniai triukšmo valdymo principai: 1) žmogaus apsauga nuo
triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei
ir sveikatai; 2) žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; […]“

 2 dalis – „Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės: […] 4) techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); […] 6) ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; 7) triukšmo kontrolė; […].“

4 straipsnio „Valstybinis triukšmo valdymas“– „Valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją įgyvendina: […] 4) savivaldybių institucijos […].“

13 straipsnio „Savivaldybių institucijų kompetencija“ 3 dalis – „Savivaldybių institucijos privalo reikalauti, kad: 1) triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką; […].“

22 straipsnio „Triukšmo kontrolė“ 4 dalis – „Triukšmo kontrolę atliekančios […] savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus. Šiuos reikalavimus turi įvykdyti: […] 2) juridiniai asmenys, užsiimantys prekyba, – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų; […] 9. Triukšmo šaltinių valdytojams už atsisakymą sudaryti triukšmo mažinimo planą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka panaikinamas leidimo-higienos paso užsiimti ūkine veikla, dėl kurios gali būti viršijami kontroliuojamo triukšmo ribiniai dydžiai, galiojimas.“

27 straipsnio „Triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės“ 2 dalis – Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: 1) apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; […].“

6.5. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas):

4 straipsnio „Institucijos ir valstybės valdomo subjekto pareiga teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis“ 1 dalis – „Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“

13 straipsnio „Informacijos ir duomenų teikimas“ 1 dalis – „Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“

18 straipsnis „Pareiškėjo teisė apskųsti institucijos ar valstybės valdomo subjekto veiksmus“ – „Pareiškėjo teisės gali būti ginamos šiais būdais: 1) pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka; 2) pareiškėjas turi teisę apskųsti valstybės valdomo subjekto veiksmus ar neveikimą, taip pat valstybės valdomo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus tam pačiam valstybės valdomam subjektui arba bendrosios kompetencijos teismui.“

 

7. Kiti teisės aktai

7.1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės):

29 punktas – „Prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.“

35 punktas – „Prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: […].“

47 punktas – „Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.“

7.2. Triukšmo prevencijos Šilalės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T1-61, (toliau – Taisyklės):

2 punktas – „Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio.“

4 punktas – „Šių Taisyklių Šilalės rajono savivaldybėje privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.“

5 punktas – „Taisyklių vykdymą kontroliuoja Šilalės rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracijos) direktorius ir jo įgalioti Administracijos tarnautojai, seniūnijų seniūnai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento Šilalės skyriaus darbuotojai, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai.“

6 punktas – „Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme ir kituose triukšmą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas: 6.1. Gyvenamoji teritorija – teritorija, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą laikoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija. 6.2. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. […]. 6.5. Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. 6.6. Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. 6.7. Triukšmas pagal kilmę yra: […]; 6.7.4. laisvalaikio – renginių, eisenų, ceremonijų bei kitos laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) keliamas triukšmas: lankytojų šūkavimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikiniais instrumentais ar kitais garsiniais aparatais; […].“

11 punktas – „Triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo matavimą atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Šilalės skyrius ar kita kompetentinga įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka. Administracija turi teisę reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojas organizuotų keliamo triukšmo matavimą pagal šalyje galiojančius teisės aktus.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT)

8.1. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas:

„pagal Konstituciją valstybės tarnybos sistemos, valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant; valstybės tarnybos prieinamumo žmonėms reikalavimas sietinas ir su valstybės tarnybos, kaip sistemos, darna (taigi ir su būtinumu užtikrinti valstybės tarnybos sistemos vieningumą); neleistina, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas būtų organizuotas taip, kad į valstybės ar savivaldybės instituciją, valstybės tarnautoją tam tikru reikalu kreipęsis asmuo būtų priverstas dar kartą kreiptis tuo pačiu reikalu dėl to, kad po pirmojo kreipimosi, nors šis ir buvo pagrįstas ir atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus (įskaitant procedūrinius), šio reikalo nagrinėjimas nebuvo inicijuotas.“

8.2. 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas:

„žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai)“

 

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

„[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […]“ (2014 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-610-14).

 

„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos, įsigaliojusios 2020 m. lapkričio 1 d., 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.) nuostatas, yra ne kartą pažymėjęs, jog tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo.“ (2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

 

„Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo. […].“ (LVAT 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2327/2012).

 

„Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Terminai suteikia stabilumo, aiškumo teisiniuose santykiuose. Terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją.“ (LVAT 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189-13/2013).

 

„Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės
pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo
kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai
bei kryptys. […] (LVAT 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-805-492/2017).

 

Tyrimo išvados

 

10. Apibendrinus Skunde Seimo kontrolierei aprašytas aplinkybes nustatyta, kad Pareiškėjai dėl netoliese esančių šaudyklų veiklos, kurią vykdant, pasak Pareiškėjos, yra viršijamas leistinas garso lygis, kreipusis į Savivaldybę, pastarosios pateiktas atsakymas buvo „ne jų naudai“.

 

11. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (pavyzdžiui, institucijai (pareigūnams) nustatyta tvarka nepateikus atsakymo į kreipimąsi raštu, nepagrįstai ar nemotyvuotai atsisakant spręsti rūpimą klausimą ar pateikti paaiškinimus, papildomą informaciją, dokumentus, nenurodant priimto sprendimo apskundimo tvarkos, vilkinant asmens problemos sprendimą ar kitaip netinkamai vykdant savivaldybių institucijoms priskirtas funkcijas, ir pan.).

 

12. Seimo kontrolieriai taip pat prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“. Iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas yra labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, kad suinteresuotam asmeniui būtų pateikta objektyvi ir teisinga informacija jį dominančiu klausimu ir pan.

Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo. Konstitucinis atsakingo valdymo principas „suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus“. Atsakingo valdymo principas yra aiškinamas kartu su jau pirmiau aprašytu Konstitucijoje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu.

Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą, pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą.

Seimo kontrolierė, turėdama pareigą prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, turėdama teisę teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės, šiuo tyrimu atkreipia dėmesį į kai kuriuos Savivaldybės veiksmų nagrinėjant Pareiškėjos prašymus aspektus, kurie nedera su geru administravimu.

13. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinę nuostatą „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, be kita ko, yra konstatavęs, kad valdžios įstaigų darbas turi būti organizuotas taip, kad į valdžios įstaigas, valstybės tarnautojus kreipęsi žmonės nepatirtų savivalės, piktnaudžiavimo, biurokratizmo, kad jų reikalai būtų nagrinėjami ir sprendžiami nevilkinant.

Viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu.  Asmenų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka. Į prašymus atsakoma pagal kompetenciją atsižvelgus į prašymo turinį. Asmenų prašymai gali būti nenagrinėjami VAĮ 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais (pažymos 6.2 papunktis).

VAĮ įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis vieno langelio principu, kuris reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens (pažymos 6.2 papunktis). Vieno langelio principas realizuojamas vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.

Šiuo tyrimu nustatyta:

– Savivaldybė, gavusi Pareiškėjos 2024 m. liepos 8 d. prašymą bei jame prašomą pateikti informaciją (leidimą eksploatuoti tirus, šaudyklas; šaudyklų eksploatavimo bei ginklų nuomos licencijas (jei tai numato teisės aktai); šaudyklų pasus (bylas); visuomenės sveikatos centro išduotus leidimus; eksploatuojamų ir pradėtų statyti šaudyklų projektus, leidimus bei pritarimus statyti tokius objektus; gyventojų sutikimus (leidimus) (parašus) dėl šaudymo pramogų centro atidarymo; pažymos 5.5.3 papunktis), 2024 m. liepos 16 d. raštu persiuntė minimą prašymą nagrinėti kitoms institucijoms pagal kompetenciją, t. y. Tauragės AVPK (šaudyklų eksploatavimas yra licencijuojama ūkinė veikla, licencijas išduoda, kontroliuoja šaudyklų tinkamą įrengimą ir eksploatavimą policijos įstaigos, vadovaujantis Šaudymo tiruose ar šaudyklose, jų teritorijoje reikalavimų, reikalavimų tirų ar šaudyklų patalpoms bei ginklo naudojimo, nuomos ir panaudos tire ar šaudykloje tvarkos aprašo reikalavimais[2]) ir NVSC Tauragės departamentui (pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą, taip pat triukšmo šaltinių valstybinę kontrolę[3]).

– Savivaldybė į Pareiškėjos 2024 m. liepos 31 d. prašymą patikslinti informaciją dėl Asociacijai išduotos licencijos (pažymos 5.5.4 papunktis), atsakė 2024 m. rugsėjo 4 d. raštu, kuriame Pareiškėjai nurodė, jog ji turi „kreiptis į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra atsakingas už leidimų išdavimą, ginklų ir šaudmenų kontrolę, įskaitant šaudymo sporto klubų ir asociacijų veiklą.“

Taigi vertinant pirmiau pateiktą informaciją, Savivaldybė, įvertinusi Pareiškėjos pateiktų prašymų turinį, pateikė jai atsakymus.

 

14.  Valstybės ir savivaldos institucijų valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus Teisės gauti informaciją įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymonustatyta tvarka (pažymos 6.5 papunktis). VAĮ nustato reikalavimą viešojo administravimo subjektams laikytis išsamumo principo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ10 straipsnio 5 dalis (pažymos 6.2 papunktis) įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui: administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. LVAT, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pasisakęs, kad „administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. […] administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo“ (pažymos 9 punktas).

Tyrimu nustatyta, kad Pareiškėja Savivaldybės prašė pateikti (patikslinti) informaciją (dokumentus), susijusią su Asociacijos veikla, šaudyklos eksploatavimu. Vertinant Savivaldybės atsakymus, pažymėtina:

– 2024 m. liepos 16 d. atsakyme Savivaldybė nurodė tik VAĮ 11 straipsnį, kuriuo vadovaujantis Pareiškėjos prašymas buvo persiųstas nagrinėti kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją. Pareiškėjai nepaaiškintos minimo VAĮ straipsnio nuostatos, persiuntimo priežastys, t. y. priežastys, dėl kurių Savivaldybė negali pateikti prašomos informacijos (dokumentų), valstybės institucijų, į kurias persiųstas Pareiškėjos prašymas, kompetencija ir kokią informaciją (dokumentus) jos gali (turi) pateikti.

– 2024 m. rugsėjo 4 d. atsakyme Savivaldybė tik nurodė, kur Pareiškėja dėl Asociacijai išduotos licencijos turi kreiptis, tačiau nenurodė priežasčių, kodėl pati Savivaldybė negali pateikti (patikslinti, kaip prašė Pareiškėja) prašomos informacijos, kuo vadovaudamasis Policijos departamentas turi Pareiškėjai pateikti prašomą informaciją (teisinis pagrindimas).

Taigi, Savivaldybės atsakymai nelaikytini išsamiais ir motyvuotais, atitinkančiais išsamumo principą.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai administraciniam sprendimui, be kita ko, vienas iš jų, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką (pažymos 6.2, 7.1 papunkčiai).

Atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybė nė viename savo atsakyme nenurodė atsakymų apskundimo tvarkos. LVAT šiuo klausimu yra pasisakęs, kad administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas nesuderinamas su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą.[4] Pažymėtina tai, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Taigi, Savivaldybė, nenurodžiusi atsakymų apskundimo tvarkos, pažeidė VAĮ, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatas.

15. LVAT savo nutartyse ir formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo. Terminai sprendimui priimti yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (pažymos 9 punktas).

VAĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.

Šiuo tyrimu nustatyta:

– Savivaldybė Pareiškėjai atsakymą dėl jos 2024 m. liepos 8 d. prašymo persiuntimo kitoms valstybės institucijoms pateikė 2024 m. liepos 16 d., t. y. praleidusi 5 darbo dienų terminą.

– Savivaldybė Pareiškėjai atsakymą dėl jos 2024 m. liepos 31 d. prašymo pateikė tik 2024 m. rugsėjo 4 d., t. y. praleidusi 20 darbo dienų terminą, kuris nustatytas asmenų prašymų, skundų nagrinėjimui ir atsakymų pateikimui. Vertinant Savivaldybės minimo atsakymo turinį, nustatyta, kad Pareiškėjos prašymas iš esmės nenagrinėtas, o informacija, kuri buvo nurodyta atsakyme, turėjo būti pateikta vadovaujantis VAĮ įtvirtintu vieno langelio principu (pažymos 6.2 papunktis), t. y. vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytais reikalavimais (kadangi Pareiškėjos prašymas iš esmės nenagrinėtas, taigi jis per 5 darbo dienas turėjo būti persiųstas kitai kompetentingai valstybės institucijai nagrinėti).

Taigi, Savivaldybė pažeidė VAĮ nustatytus terminus asmenų prašymams išnagrinėti ir informacijai pateikti.

 

16. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Savivaldybės veiksmai nagrinėjant Pareiškėjos prašymus neatitiko VAĮ nuostatų ir gero administravimo principo reikalavimų, todėl Skundas pripažintinas pagrįstu.

Vadovaujantis VSĮ nuostatomis (pažymos 6.3 papunktis), Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės administracijos darbą, todėl teiktina rekomendacija, susijusi su administravimo gerinimu Savivaldybėje.

 

17. Savivaldybė pagal įstatymų nustatytą kompetenciją įgyvendina savivaldybėms priskirtą triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinį valdymą. Savivaldybės meras yra atsakingas už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą, taip pat jis yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir savivaldybės bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. Meras kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savivaldybės tarybos sprendimus.

Savivaldybės taryba yra patvirtinusi Triukšmo prevencijos Šilalės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisykles, kurių tikslas yra reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio.  Šių Taisyklių Savivaldybėje privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Taisyklių vykdymą kontroliuoja Savivaldybės administracijos direktorius ir jo įgalioti Administracijos tarnautojai, seniūnijų seniūnai, NVSC Tauragės departamento Šilalės skyriaus darbuotojai, Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai. Kaip nustatyta taisyklėse, Savivaldybės administracija turi teisę reikalauti, kad triukšmo šaltinių valdytojas organizuotų keliamo triukšmo matavimą pagal šalyje galiojančius teisės aktus.

Šiuo tyrimu nustatyta, kad Savivaldybės Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas 2023 metais, gavęs gyventojų skundą dėl iš šaudyklos sklindančio triukšmo, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, kreipėsi į Asociaciją, reikalaudamas organizuoti keliamo triukšmo matavimus pagal šalyje galiojančius teisės aktus (pažymos 5.5.1 papunktis). Tuo metu (2023 metais), Asociacijos užsakymu, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija atliko matavimus, kurių metu nenustatyta triukšmo lygio ribinių dydžių viršijimo. Seniūnas organizavo Asociacijos ir gyventojų susitikimą problemai spręsti, supažindinti su atlikto triukšmo matavimo rezultatais.

Tačiau, kaip nustatyta iš tyrimui pateiktos informacijos, problema dėl iš šaudyklos sklindančio triukšmo išliko, gyventojai tuo nepatenkinti, nerimauja dėl savo sveikatos ir saugumo. Dėl šios problemos Pareiškėjai 2024 m. kreipėsi į NVSC, kuris organizavo triukšmo matavimų atlikimą ir nustatė, jog iš šaudyklos sklindantis triukšmas viršija higienos normų reikalavimus (dėl atliktų patikrinimų metu nustatytų rezultatų šiuo metu ginčas nagrinėjamas teisme). Šio tyrimo metu Savivaldybė nurodė, kad neturi informacijos apie kitus triukšmo matavimų rezultatus, ir  nepateikė informacijos, ar 2024 m. buvo imtasi kokių veiksmų, siekiant spręsti bendruomenės keliamą problemą dėl triukšmo, apsaugoti jų sveikatą ir aplinką, ar buvo bendradarbiaujama su kitomis valstybės institucijomis, kurioms priskirta vykdyti funkcijas triukšmo valdymo ir kontrolės srityje. Savivaldybė apsiribojo formaliais atsakymais Pareiškėjai ir jos prašymu persiuntimu kitoms institucijoms, nesiimdama spręsti problemos iš esmės.

Pažymėtina, kad triukšmas, kurio lygis viršija žmogaus kasdienei veiklai, poilsiui ir miegui reikalingos garsinės aplinkos lygį, yra kenksmingas sveikatai, mažina aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybę. Saugi asmenų gyvenamoji aplinka užtikrinama triukšmo ribojimu, kurio vykdymą pagal
kompetenciją užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijos. Asmenys turi teisę reikalauti, kad būtų

nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Šaudyklos yra specifinė ūkinė veikla, kurią vykdant, nesiėmus tinkamų triukšmo mažinimo priemonių, iš jų gali sklisti ypatingai garsus triukšmas, sukeltas šaudymo, savo pobūdžiu galintis priminti karinius veiksmus. Dėl tokio specifinio triukšmo pobūdžio, tikėtina, gyventojai gali patirti didesnį nerimą, nei įprastai. Kaip minėta, žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas. Atsižvelgiant į tai, bet kokia ūkinė veikla gali būti proporcingai ribojama (pavyzdžiui, reikalaujant įgyvendinti papildomas triukšmo mažinimo priemones), kai tuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą.

Pabrėžtina, kad savivaldybė, privalanti įgyvendinti triukšmo prevenciją ir triukšmo valdymą, yra atsakinga už tai, kad gyventojai nepatirtų neleistino triukšmo ir kad didelio triukšmo šaltinio subjektui būtų taikomos teisės aktuose nustatytos priemonės. Vadinasi, savivaldybė, gavusi Pareiškėjos prašymus ir matydama, su kokia problema jie yra susiję, t. y. tai, kad iš šaudyklų sklindantis triukšmas galimai viršija nustatytą normos lygį ir trikdo aplinkinių gyventojų kasdienį gyvenimą ir ūkinę veiklą (nes būtent dėl to gyventojai domėjosi šaudykloms išduotomis licencijomis), įgyvendindama savivaldybėms priskirtą triukšmo prevencijos ir triukšmo valdymo funkciją, įvertinusi tai, kad pernelyg didelis triukšmas neužtikrina žmonių gyvenimo kokybės ir kelia grėsmę jų sveikatai, privalėjo imtis aktyvių veiksmų triukšmo problemai spręsti, pavyzdžiui, savo iniciatyva kreiptis į NVSC dėl pakartotinio triukšmo lygio nustatymo, jei dėl jau gyventojų skunduose minimų išvadų, kad triukšmo lygis viršija leistinas normas, vyksta ginčas teisme, ir, gavus išvadas, pagal kompetenciją taikyti teisės aktuose numatytas triukšmo kontrolės priemones. Nesiimdama aiškintis gyventojų nerimą sukėlusios situacijos dėl pernelyg didelio triukšmo, sklindančio iš šaudyklų, Savivaldybė neveikė tinkamai ir atsakingai, todėl pažeidė konstitucinį valstybės ir savivaldybių institucijų tarnavimo žmonėms principą.

Atsižvelgus į tai, kad triukšmo problema dar yra aktuali Pareiškėjams (<…> kaimo gyventojams), Seimo kontrolierės nuomone, tikslinga Savivaldybės merui teikti rekomendaciją, prašant informuoti apie priimtus veiksmus ir priemones, siekiant spręsti bendruomenės keliamą triukšmo problemą.

 

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X ir kitų <…> kaimo gyventojų skundą dėl Šilalės rajono savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimą) pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja atkreipti dėmesį į pažymos išvadas ir:

19.1. Šilalės rajono mero prašo:

19.1.1. įvertinus iš šaudyklos sklindančio triukšmo problemos svarbą ir aktualumą pareiškėjams, bendruomenei, imtis aktyvių veiksmų gyventojų identifikuotai triukšmo problemai spręsti ir, esant reikalui, taikyti teisės aktuose numatytas triukšmo prevencijos ir valdymo priemones šaudyklas valdančiam subjektui,

19.1.2. informuoti, kaip Savivaldybėje buvo sprendžiama problema dėl šaudyklos keliamo triukšmo, kokie sprendimai priimti, veiksmai atlikti; kokių priemonių pagal kompetenciją bus imtasi iš šaudyklos sklindančiam triukšmui mažinti;

19.2. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduojama atkreipti dėmesį į pažymos išvadas, susijusias su asmenų prašymų, skundų nagrinėjimu Savivaldybėje, imtis teisinių ir (ar) organizacinių priemonių, kad Savivaldybės darbuotojai nagrinėdami asmenų prašymus ir skundus veiktų apdairiai, rūpestingai ir operatyviai, laikytųsi visų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių prašymų nagrinėjimo procedūras, įskaitant išsamumo principo reikalavimus ir sprendimų priėmimo terminus.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                        Jolita Miliuvienė

[1] Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnis, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474, 6, 9, 10 punktai.

[2] Šaudymo tiruose ar šaudyklose, jų teritorijoje reikalavimų, reikalavimų tirų ar šaudyklų patalpoms bei ginklo naudojimo, nuomos ir panaudos tire ar šaudykloje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-383.

[3] Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnis.

[4] LVAT 2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004; LVAT 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008.