PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 4D-2024/1-1174 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant leidimo skambinti savo vaikui klausimus (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. 2024 m. liepos 22 d. Pareiškėjas atvyko į Šiaulių kalėjimą ir jam buvo pažadėta, kad galės nuotolinių pasimatymų metu bendrauti su savo dukra, kuri gyvena kitoje šalyje. Tris mėnesius Pareiškėjas galėjo skambinti savo dukrai, tačiau vėliau administracija uždraudė vaizdo skambučius ir jis nebegali palaikyti ryšių su mažamete dukra.

2.2. Pareiškėjas neturi dokumentų, įrodančių jo tėvystę, tai Šiaulių kalėjimo administracijai buvo žinoma nuo jo atvykimo į kalėjimą dienos, ir tai nebuvo kliūtis leisti bendrauti su dukra. Tačiau, praėjus trims mėnesiams nuo atvykimo, administracija jau reikalauja pateikti dokumentus, įrodančius giminystės ryšius su dukra.

2.3. Nuotolinių pasimatymų su dukra uždraudimas traumuoja ne tik Pareiškėją, bet ir jo dukrą, kuri nesupranta, kodėl nebegali bendrauti su tėvu.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti jo skundą.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2024 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 4D-2024/1-1174/3D-2143 kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

LKT 2024 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 1S-7527 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Nuteistasis X (toliau – pareiškėjas) į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių
kalėjimą (toliau – Šiaulių kalėjimas) atvyko 2024 m. liepos 22 d.“

4.2. „Informuojame, kad Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės nuteistojo giminaičio
skiltyje yra pažymėtas pareiškėjo sūnus N. Š., gyvenamoji vieta – Šiauliai.“

4.3. „Pareiškėjas naudojasi teise į pasimatymus. Pateiktais duomenimis, nuo atvykimo į
Šiaulių kalėjimą pareiškėjas turėjo šešis pasimatymus (prižiūrint Šiaulių kalėjimo atstovams) –
keturis nuotoliniu būdu ir du kontaktiniu būdu (pridedama tarnybinio pranešimo kopija). Pažymime,
kad, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, (toliau – Taisyklės)
86 punktu, pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nuotoliniu būdu leidžiama tik suimtojo ar nuteistojo artimiesiems (sugyventiniui arba sutuoktiniui ir artimiems giminaičiams).“

4.4. „Informuojame, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį pilietė E. B. telefonu išreiškė norą
nuotoliniu būdu pasimatyti su pareiškėju. Kadangi pilietė nurodė, kad su pareiškėju turi bendrą vaiką, darbuotoja, atsakinga už pasimatymų organizavimą, paprašė atsiųsti giminystės ryšį įrodančius dokumentus, tačiau tokie dokumentai gauti nebuvo. Dėl žmogiškosios klaidos atsakinga darbuotoja nuotoliniu būdu pareiškėjui su piliete leido pasimatyti 2024 m. rugpjūčio 19 d., rugsėjo 9 d., spalio 1 d. ir spalio 5 d. Pastebėjus klaidą, pareiškėjui su piliete pasimatyti nuotoliniu būdu nebeleista.“

4.5. „Turimais duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į socialinius
darbuotojus su klausimu, kaip suteikti pavardę savo vaikui. Konsultacijos metu nuteistasis teigė, kad tėvystę jis yra pripažinęs, ji įteisinta, todėl buvo paaiškinta procedūra dėl pavardės suteikimo.
Pakartotinai šiuo klausimu pareiškėjas kreipęsis nėra.“

4.6. „Pateiktais duomenimis, dėl pasimatymų su pareiškėju nuotoliniu būdu kreipėsi tik pilietė E. B., o ne pats pareiškėjas. Nuteistasis dėl pasimatymų organizavimo į Šiaulių kalėjimo viršininką kreipėsi su 2024-09-27 skundu Nr. NPS-24-6870, į kurį atsakymas pateiktas Šiaulių kalėjimo viršininko 2024-10-11 raštu Nr. SN-24-777 (kopijos pridedamos).“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Vaiko teisių konvencijos (priimta Generalinės Asamblėjos 44/25 rezoliucija pagal Trečiojo komiteto pranešimą (A/44/736 ir Corr. 1):

7 straipsnio:

1 dalis – „Vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.“

2 dalis – „Valstybės dalyvės užtikrina, kad šios teisės bus įgyvendintos vadovaujantis jų įstatymais ir jų įsipareigojimais pagal atitinkamus šios srities tarptautinius dokumentus, ypač tuo atveju, jei antraip vaikas neturėtų pilietybės.“

9 straipsnio 3 dalis – „Valstybės dalyvės gerbia vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.“

6. Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.):

24.1 papunktis – „Kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau susirašinėti bei bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis ir įvairių organizacijų atstovais bei pasimatyti su šiais asmenimis.“

24.2 papunktis – „Jei reikia, bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami ir stebimi atliekant nusikaltimų tyrimus, tinkamai tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti, dėl nusikaltimų prevencijos ir dėl nusikaltimų aukų apsaugos, bet tokie apribojimai, tarp jų ir teismo skirti tam tikri apribojimai, nepaisant to, turėtų leisti minimalius priimtinus kontaktus.“

24.4 papunktis – „Kalinių pasimatymai turi būti organizuojami taip, kad leistų kiek tai yra įmanoma geriau kaliniams palaikyti ir tęsti santykius su šeimos nariais.“

24.5 papunktis – „Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti.“

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 39 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė pasimatyti“:

1 dalis – „Nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas. Minimalus nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų su kitais asmenimis skaičius ir pasimatymų rūšis nustatyti šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai pasimatyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais, jeigu to nuteistasis prašo dėl svarbių priežasčių.

2 dalis – „Prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:

1) nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu – iki dviejų valandų;

2) kontaktiniu būdu – iki trijų valandų.“

8. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – Taisyklės):

86 punktas – „Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nekontaktiniu arba kontaktiniu būdu, prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui, leidžiama ne daugiau kaip 3 asmenims (išimtys taikomos suimtiesiems ar nuteistiesiems, turintiems 3 ir daugiau vaikų ar įvaikių, kurie vienu metu atvyksta į pasimatymą). Be pilnamečio asmens palydos pasimatyti leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų amžiaus suimtojo ar nuteistojo vaikams ar įvaikiams. Pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju nuotoliniu būdu leidžiama tik suimtojo ar nuteistojo artimiesiems. Pasimatyti nuotoliniu būdu su kitais asmenimis suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.“

87 punktas – „Asmuo, norintis, kad jam būtų suteiktas pasimatymas su suimtuoju ar nuteistuoju, laisvės atėmimo vietų įstaigai paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikia pasirašytą prašymą suteikti pasimatymą su suimtuoju ar nuteistuoju, kurio pavyzdinę formą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Šis prašymas paprastai pateikiamas ne vėliau kaip likus 10 darbo dienų iki prašyme nurodytos galimos pasimatymo datos. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į pasimatymų patalpų ir vykdomų pasimatymų skaičių, gali nustatyti kitą šių prašymų pateikimo terminą.“

88 punktas – „Asmenys, kurių duomenys nėra tvarkomi Gyventojų registre, kartu su prašymu suteikti pasimatymą arba atvykę į pasimatymą (išskyrus nuotolinį pasimatymą) turi pateikti:

88.1. gimimo liudijimą arba jo kopiją, prašymą siųsdami paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį;

88.2. santuokos liudijimą arba jo kopiją, prašymą siųsdami paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, kai reikia nustatyti atvykusio asmens šeimos teisinį santykį su suimtuoju ar nuteistuoju;

88.3. dokumentus arba jų kopijas, įrodančius, kad su suimtuoju ar nuteistuoju bendrai gyvenama ne mažiau kaip vienus metus neįregistravus santuokos (pavyzdžiui, pažyma apie bendro gyvenimo su suimtuoju ar nuteistuoju metu deklaruotą tą pačią gyvenamąją vietą), prašymą siųsdami paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, kai prašoma pasimatymo, kuris vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnui.“

89 punktas – „Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi asmens prašymą dėl pasimatymo suteikimo, nustato, ar suimtasis arba nuteistasis turi teisę į pasimatymą, patikrina šiame prašyme nurodytą informaciją duomenų registruose, informacinėse sistemose, suimtojo ar nuteistojo asmens byloje bei kituose informacijos šaltiniuose ir priima sprendimą, ar pasimatymas galės įvykti prašyme nurodyta data ir laiku.“

Teismų praktika

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos:

9.1. 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010:

„Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Šis konstitucinio šeiminių ryšių apsaugos ir vaiko globos principas bei jo įgyvendinimas detalizuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Civilinio kodekso trečiojoje knygoje „Šeimos teisė“ bei šiuos teisės aktus įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Šiuos santykius taip pat reglamentuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Vaiko teisių konvencija. Šioje byloje aktualūs Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų <..> svarbiausia – vaiko interesai, ir valstybės-konvencijos dalyvės įsipareigoja teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei įgyvendinti. […]

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. […]

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.“

9.2. 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023:

„Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).“

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:

„73.1. Apžvelgiamoje srityje reikšmingu teisės šaltiniu yra Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios šeimos gyvenimo gerbimą, bei šio straipsnio turinį pildanti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas. Kartu Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais. Kita vertus, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tam tikros kalinčių asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu kontrolės priemonės gali būti taikomos ir savaime Europos žmogaus teisių konvencijai neprieštarauja (žr. 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir jame nurodytų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Messina prieš Italiją  (Nr. 2), pareiškimo Nr. 25498/94, 61 p. bei 2003 m. liepos 29 d. sprendimą byloje Aliev prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 41220/98).“

Tyrimo išvados

11. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad 2024 m. liepos 22 d. atvyko į Šiaulių kalėjimą ir jam buvo pažadėta, kad galės nuotolinių pasimatymų metu bendrauti su savo dukra, kuri gyvena kitoje šalyje. Pareiškėjas tris mėnesius galėjo skambinti savo dukrai, tačiau vėliau kalėjimo administracija uždraudė vaizdo skambučius ir jis nebegali palaikyti ryšių su mažamete dukra.
12. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– Pareiškėjas į Šiaulių kalėjimą atvyko 2024 m. liepos 22 d.;

– Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje pažymėta, kad Pareiškėjas turi vieną sūnų, kuris gyvena Lietuvoje;

– 2024 m. rugpjūčio mėnesį E. B. paskambino į Šiaulių kalėjimą ir išreiškė norą nuotoliniu būdu pasimatyti su Pareiškėju, paaiškindama, kad jie turi bendrą vaiką; pareigūnė nurodė atsiųsti giminystės ryšį įrodančius dokumentus, kurie būtini pasimatymams skirti, tačiau tokie dokumentai gauti nebuvo;

– Pareiškėjas nuo atvykimo į Šiaulių kalėjimą iki informacijos Seimo kontrolierei pateikimo dienos turėjo šešis pasimatymus (prižiūrint Šiaulių kalėjimo atstovams) – keturis nuotoliniu būdu (su E. B.) ir du kontaktiniu būdu (su kitais asmenimis);

– LKT paaiškino, kad dėl žmogiškosios klaidos atsakinga Šiaulių kalėjimo darbuotoja nuotoliniu būdu Pareiškėjui su E. B. leido pasimatyti 2024 m. rugpjūčio 19 d., rugsėjo 9 d., spalio 1 d. ir spalio 5 d.; pastebėjus klaidą, Pareiškėjui su E. B. pasimatyti nuotoliniu būdu nebeleista;

– Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Šiaulių kalėjimo socialinius darbuotojus su klausimu, kaip suteikti pavardę savo vaikui; konsultacijos metu nuteistasis teigė, kad tėvystę jis yra pripažinęs, ji įteisinta, todėl jam buvo paaiškinta procedūra dėl pavardės suteikimo; pakartotinai Pareiškėjas šiuo klausimu nesikreipė;

– dėl pasimatymų nuotoliniu būdu su Pareiškėju į Šiaulių kalėjimo administraciją kreipėsi tik pilietė E. B., pats Pareiškėjas dėl pasimatymų su dukra į administraciją nesikreipė.

13. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje yra nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Šio straipsnio turinį papildo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Pagal EŽTT praktiką, asmens sulaikymas ar įkalinimas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau toks ribojimas negali paneigti pačios teisės esmės. Dėl šios priežasties kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtinoji dalis yra tai, kad įkalinimo įstaigos administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais.

Ministrų Komiteto rekomendacijoje „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ numatyta, kad kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis bei pasimatyti su šiais asmenimis. Jei reikia, bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami ir stebimi atliekant nusikaltimų tyrimus, taip pat tinkamai tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti, dėl nusikaltimų prevencijos ir dėl nusikaltimų aukų apsaugos, bet, nepaisant tokių apribojimų, tarp jų ir teismo skirtų tam tikrų apribojimų, turėtų būti leidžiami minimalūs priimtini kontaktai.

Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkamą paramą šiems kontaktams palaikyti. Kalinių pasimatymai turi būti organizuojami taip, kad leistų, kiek tai yra įmanoma, geriau kaliniams palaikyti ir tęsti santykius su šeimos nariais.

14. Bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnyje numatyta, kad nuteistųjų pasimatymai vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams arba neprižiūrint. Nuteistieji, atsižvelgdami į turimų pasimatymų skaičių, pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas. Prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovams, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu – iki dviejų valandų ir kontaktiniu būdu – iki trijų valandų.

Taisyklėse numatyta, jog asmuo, norintis, kad jam būtų suteiktas pasimatymas su suimtuoju ar nuteistuoju, laisvės atėmimo vietų įstaigai paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikia pasirašytą prašymą suteikti pasimatymą su suimtuoju ar nuteistuoju, kurio pavyzdinę formą tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Asmenys, kurių duomenys nėra tvarkomi Gyventojų registre, kartu su prašymu suteikti pasimatymą turi pateikti gimimo liudijimą arba jo kopiją, prašymą siųsdami paštu arba elektroninio ryšio priemonėmis, kai reikia nustatyti tėvystės (motinystės) ryšį. Laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi asmens prašymą dėl pasimatymo suteikimo, nustato, ar suimtasis arba nuteistasis turi teisę į pasimatymą, patikrina šiame prašyme nurodytą informaciją duomenų registruose, informacinėse sistemose, suimtojo ar nuteistojo asmens byloje bei kituose informacijos šaltiniuose ir priima sprendimą, ar pasimatymas galės įvykti prašyme nurodyta data ir laiku.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad dėl nuotolinių pasimatymų suteikimo į Šiaulių kalėjimo administraciją kreipėsi galimai Pareiškėjo vaiko motina. Pareiškėjo asmens byloje nėra duomenų apie jo antrą vaiką – dukrą, todėl, norint gauti pasimatymą, buvo būtina pateikti tėvystės ryšį su vaiku įrodančius dokumentus. LKT informavo, kad Pareiškėjas nesikreipė į kalėjimo administraciją su klausimais dėl tėvystės įteisinimo, taip pat nesikreipė į administraciją ir su prašymu leisti pasimatyti su kitoje šalyje gyvenančiu savo vaiku. Nuotolinius pasimatymus su Pareiškėju inicijavo ir prašymus Šiaulių kalėjimo administracijai teikė jų galimai bendro vaiko motina. Pastebėtina, kad Pareiškėjas savo Skunde taip pat nurodė, kad jis nėra įteisinęs tėvystės dukros atžvilgiu. Paaiškėjus aplinkybei, kad Šiaulių kalėjimo administracijai nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys Pareiškėjo tėvystę antro vaiko atžvilgiu, nuotoliniai pasimatymai nebesuteikiami.

15. Būtina pabrėžti, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko interesai – tai įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Kaip savo praktikoje aiškina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais.

Iš Pareiškėjo Skundo nustatyta, kad jis nori bendrauti su, jo teigimu, savo vaiku, o uždraudus nuotolinius pasimatymus, jaučiasi blogai ne tik dėl savęs, bet ir dėl dukros, kuriai negali paaiškinti, kodėl nebepaskambina ir nebendrauja.

Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad Pareiškėjas yra nuteistasis ir jo teisių realizavimui keliami tam tikri su jo statusu susiję reikalavimai ir teisės aktuose numatyti ribojimai. BVK numatyta, kad nuteistųjų pasimatymų su jų vaikais skaičius neribojamas, taigi teisė bendrauti ir palaikyti šeimos ryšius yra garantuojama. Teisės į pasimatymą su vaiku įgyvendinimui įstatymų leidėjas įpareigoja pateikti tėvystę įrodančius dokumentus, ir kaip nustatyta iš Skundo, Pareiškėjui ši aplinkybė buvo žinoma. Kartu Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad, net ir neturėdama teisinio pagrindo,

Šiaulių kalėjimo administracija kurį laiką leido Pareiškėjui bendrauti su kitoje šalyje gyvenančiu vaiku, galimai jo dukra. Tokiu būdu Šiaulių kalėjimo administracija Pareiškėjui suteikė lūkesčius ir toliau bendrauti su vaiku, kurio tėvystė nenustatyta, o vėliau pasimatymus uždraudus, sudarė savavališkumo regimybę ir prielaidą rizikai, kad gali būti nebeužtikrinamas tiesioginis ir nuolatinis vaiko ir tėvų bendravimas, kurio svarba akcentuojama siekiant užtikrinti vaiko interesus.

Tokie pareigūnų veiksmai nedera su atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, apimančiu viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant teisės aktais priskirtas pareigas bei įpareigojančiu valstybės institucijas dirbti rūpestingai ir atidžiai.

Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei siekiant užtikrinti Pareiškėjo teisę bendrauti su vaiku, LKT siūlytina imtis priemonių, kad Pareiškėjui būtų išsamiai paaiškinta pasimatymų su vaikais suteikimo ir tėvystės įteisinimo tvarka, o Pareiškėjui išreiškus poreikį įteisinti tėvystę, pagal galimybes padėti jam tai padaryti.

16. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Šiaulių kalėjimo administracija, suteikdama nuteistajam nepagrįstus lūkesčius dėl galimybės pasimatyti su užsienyje gyvenančiu vaiku, kurio tėvystė nenustatyta, o vėliau nutraukdama pasimatymus ir nesuteikdama informacijos apie tėvystės įteisinimo tvarką ir galimybes ja pasinaudoti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pažeidė gero viešojo administravimo principą, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia

X skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant pasimatymų suteikimo klausimus pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduojaimtis priemonių, kad Pareiškėjui būtų išsamiai paaiškinta pasimatymų su vaikais suteikimo ir tėvystės įteisinimo tvarka, o jam išreiškus norą tėvystę įteisinti, pagal galimybes padėti tai padaryti.

19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių ir užtikrinti, kad pasimatymai suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų suteikiami laikantis visų teisės aktų reikalavimų, užtikrinant tiek tėvų, tiek jų vaikų teises ir interesus.

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė                                                                                                       Erika Leonaitė