SKUNDO ESMĖ

 

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. gruodžio 2 d. gavo <…> X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, MD) pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymų nagrinėjimu (toliau – Skundas).

 

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. „Lietuvos advokatūra […] 2023 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 442 „Dėl atsisakymo teikti informaciją“ (toliau – Raštas) kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas). Lietuvos advokatūra Raštu siekė atkreipti Migracijos departamento dėmesį, kad advokatams, prašantiems informacijos, teisė į jos gavimą būtų užtikrinta, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, be kita ko, pažymėjo, kad atvejai, kai Migracijos departamentas klientus atstovaujantiems advokatams atsisako suteikti prašomą informaciją, Lietuvos advokatūros turimomis žiniomis, nėra pavieniai. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos advokatūra iki šiol nėra gavusi atsakymo į 2023 m. gruodžio 4 d. Migracijos departamentui siųstą Raštą.“ (Šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.2. „Lietuvos advokatūra 2024 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 605 „Dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į Migracijos departamentą, primindama apie beveik metus nepateikiamą atsakymą į Raštą, prašydama suteikti prašomą statistinę informaciją ir duomenis […]. Migracijos departamentas, atsakydamas į 2024 m. lapkričio 19 d. Lietuvos advokatūros siųstą raštą Nr. 605 „Dėl informacijos suteikimo“, 2024 m. lapkričio 20 d. Lietuvos advokatūrą elektroniniu paštu informavo: „Patiksliname, kad Jūsų raštas nebus registruojamas ir nagrinėjamas, kadangi nėra pasirašytas el. kvalifikuotu parašu“.

2.3. „Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar Migracijos departamento veiksmai (neveikimas), kuomet Migracijos departamentas nepagrįstai ilgą laiką nebendradarbiaudamas su Lietuvos advokatūra, įgyvendinančia Advokatūros įstatymu Lietuvos advokatūrai patikėtas funkcijas, neteikdamas ir atsisakydamas teikti informaciją, remdamasis nereikalingais formalumais, tinkamai vykdo funkcijas ir taiko teisės aktus.“

2.4. „Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. lapkričio 19 d. Lietuvos advokatūros Migracijos departamentui siųstame rašte Nr. 605 „Dėl informacijos suteikimo“ buvo nurodyti visi būtini, identifikuojantys asmenį ir užtikrinantys prašymo autentiškumą, rekvizitai: duomenys apie Lietuvos advokatūrą (juridinio asmens kodas, adresas, interneto svetainės adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, banko sąskaitos numeris), nurodyti dokumentą pasirašiusio Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko duomenys: vardas, pavardė, pareigos bei parašas. Be kita ko, 2024 m. lapkričio 19 d. Lietuvos advokatūra raštą Nr. 605 „Dėl informacijos suteikimo“ Migracijos departamentui išsiuntė iš oficialaus, viešai skelbiamo, Lietuvos advokatūros elektroninio pašto adreso (<…>). Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentui siųstame rašte buvo nurodyti visi būtini, Lietuvos advokatūrą galintys identifikuoti rekvizitai, kuriais remiantis yra užtikrinamas dokumento autentiškumas, toks Migracijos departamento atsisakymas registruoti ir nagrinėti prašymą, remiantis vienintele aplinkybe – dokumento nepasirašymu kvalifikuotu elektroniniu parašu, yra teisiškai nepagrįstas.“

 

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

4. Seimo kontrolierė 2024 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 4D-2024/1-1329/3D-2448 kreipėsi į MD, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

MD 2025 m. sausio 8 d. atsakymu Nr. 10K-155 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „Migracijos departamentas gavo Lietuvos advokatūros 2023 m. gruodžio 4 d. kreipimąsi Nr. 442 „Dėl atsisakymo teikti informaciją“ […]. Susipažinus su nurodytu kreipimusi ir įvertinus, jog jame pateikiama Lietuvos advokatūros pozicija dėl Migracijos departamento nuostatų teikiant informaciją, t. y. atkreipiamas dėmesys į tam tikrą situaciją, vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 33 punktu, atsakymas nebuvo rengiamas.“

4.2. Lietuvos advokatūros 2023 m. gruodžio 4 d. kreipimesi nurodyta:

„[…] Prieglobsčio tvarkos aprašo nuostatos neriboja prieglobsčio prašytojo ar jo įgalioto atstovo t. y. advokato teisės gauti informaciją. Prieglobsčio tvarkos apraše nėra nustatyta išimčių, kurios suteiktų galimybę Migracijos departamentui priimti sprendimą neteikti prieglobsčio prašytojui prašomos informacijos, remiantis argumentu, kad informacijos pateikimas galimai pakenktų institucijos atliekamam tyrimui. […].

Lietuvos advokatūros Advokatų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 44 straipsnio 1 punkto nuostata, kurioje nurodyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, laikosi pozicijos, kad advokatai, atstovaudami klientus prieglobsčio procedūrose, turi teisę gauti prašomą informaciją.

[…] Migracijos departamento atsisakymas suteikti prašomą informaciją atima galimybę prieglobsčio prašytojui ir jo atstovui naudotis teise į veiksmingą prieglobsčio procedūrą, tokiu būdu pažeidžiant ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnio ir Direktyvos 2013/32/ES 23 straipsnio nuostatas.

[…] Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašome Migracijos departamento bendradarbiaujant įvertinti aukščiau išdėstytą situaciją ir prieglobsčio prašytojams ir juos atstovaujantiems advokatams suteikti prašomą informaciją bei Migracijos departamento sprendimų priėmimo procesuose užtikrinti Advokatūros įstatymo 44 straipsnio taikymą.“

4.3. „Migracijos departamentas gavo 2024 m. lapkričio 19 d. Lietuvos advokatūros
prašymą Nr. 605 „Dėl informacijos pateikimo“ […]. Dokumentus registruojantis
darbuotojas įvertino, kad elektroninėmis priemonėmis gautas dokumentas nebuvo pasirašytas
kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl 2024 m. lapkričio 20 d. siuntėjas informuotas, jog raštas nebus
registruojamas […]. Papildomai informuojame, kad 2024 m. lapkričio 20 d. Lietuvos
advokatūra pateikė kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą […], analogišką 2024 m. lapkričio 19 d. prašymui, į kurį atsakymas pateiktas 2024 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 10K-11222.“

4.4. MD 2024 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 10K-11222, kuriuo atsakoma į 2024 m. lapkričio 20 d. prašymą, taip pat ir į 2023 m. gruodžio 4 d. rašte išdėstytus pastebėjimus, paaiškinama, kuo vadovaudamasis MD teikia informaciją advokatams, kokius kriterijus turi atitikti advokatų prašymai dėl informacijos pateikimo, atsakymas grindžiamas teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, nurodoma atsakymo apskundimo tvarka.

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalis – „Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.“

 

6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ):

2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 10 dalis – „Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.“

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais“:

„[…] 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;

5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […].“

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis – „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“

11 straipsnis „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“:

1 dalis – „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

2 dalis – „Prašymas ar skundas gali būti pateiktas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu.“

3 dalis – „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu:

1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; […].“

 

7. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės):

24 punktas – „Prašymas ir skundas raštu turi būti:

[…]

24.5. pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.“

32 punktas – „Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus“.

33 punktas – „Asmens kreipimasis, kuris pateiktas Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytais būdais, kuris neturi prašymo ar skundo požymių ir kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus, pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti institucijos veiklą, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą situaciją ar padėtį, turi būti priimtas, užregistruotas ir įvertintas jo turinys, su juo turi būti susipažindintas institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tačiau į jį nėra atsakoma, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip.

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2. į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. […]“.

 

8. Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 3K-357 (toliau – Aprašas):

31 punktas – „Jeigu specialūs teisės aktai nenumato kitaip, kai klientas kreipiasi dėl asmens duomenų teikimo ar kitos paslaugos, kuri pagal savo esmę gali būti suteikta tik nustatytos tapatybės asmeniui, turi būti patvirtinta kliento tapatybė, kuri priklausomai nuo kreipimosi būdo, gali būti patvirtinta taip:

31.1. kai prašymas teikiamas tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą – pateikiant galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

31.2. kai prašymas siunčiamas paštu – pridedant prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

31.3. elektroninėmis priemonėmis teikiami prašymai turi būti pasirašyti galiojančiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“

32 punktas – „Į telefonu pateiktus prašymus, taip pat į elektroniniu paštu gautus prašymus, nepasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, atsakoma suteikiant bendro pobūdžio informaciją, kurioje nėra tiesiogiai pateikiami jokie Migracijos departamento tvarkomi konkretaus kliento duomenys ir kurioje esančių duomenų negalima susieti su jokiu konkrečiu klientu.

Jeigu prašymas pateiktas nesilaikant Aprašo 31 punkte numatytų reikalavimų ir juo prašoma pateikti su konkretaus kliento asmens duomenimis susijusią informaciją, prašymas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo grąžinamas (arba, jeigu dokumentai pateikiami elektroninėmis priemonėmis, pateikiama toliau išdėstyta informacija) klientui, nurodant tokio prašymo grąžinimo priežastis, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nustatant terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, trūkumams ištaisyti, jeigu Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Kai per nustatytą terminą klientas nepateikia prašymo, atitinkančio Aprašo 31 punkto reikalavimus, toks prašymas laikomas nepaduotu.“

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo:

9.1. 1996 m. spalio 22 d. nutarimas:

„Konstitucinis Teismas, interpretuodamas Apskrities valdymo įstatymo 14 straipsnio pirmosios dalies turinį, akcentuoja, kad bendradarbiavimas yra universalus konstitucinis principas. Jo įgyvendinimas sudaro prielaidas tiek valstybės institucijoms, tiek savivaldybėms vykdant įstatymuose įtvirtintus įgaliojimus siekti bendro tikslo – užtikrinti efektyvų visuomenės ir valstybės reikalų tvarkymą.“

9.2. 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas:

„Pabrėžtina, kad valstybės valdžių sąveika negali būti traktuojama kaip jų priešprieša ar konkurencija, vadinasi, ir stabdžiai bei atsvaros, kuriuos teisminė valdžia (jos institucijos) ir kitos valstybės valdžios (jų institucijos) turi viena kitos atžvilgiu, negali būti traktuojami kaip valdžių priešpriešos mechanizmai. Konstitucijoje įtvirtintą valstybės valdžių sąveikos modelį apibūdina ir valstybės valdžių (jų institucijų) tarpusavio kontrolė bei atsvara, neleidžianti vienai valstybės valdžiai dominuoti kitos (kitų) atžvilgiu, ir jų bendradarbiavimas, žinoma, neperžengiant Konstitucijos nustatytų ribų – neįsiterpiant į kitos valstybės valdžios įgaliojimų vykdymą.“

9.3. 2018 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. KT6-N4/2018:

„Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai). Pažymėtina, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu […] (2016 m. liepos 8 d. nutarimas).“

9.4. 2011 m. birželio 9 d. nutarimas:

„Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą ir teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Taigi asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų. […]

Pažymėtina, kad advokatų teisių numatymas nėra savitikslis, – jas numatyti būtina tam, kad advokatai galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą ir, panaudoję visas teisėtas gynybos priemones, padėtų užtikrinti asmens teisės į teisminę gynybą, inter alia teisės kreiptis į teismą, įgyvendinimą.“

 

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2016 m. birželio 1 d. aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant VAĮ normas, apibendrinime yra nurodęs:

10.1. „Viešojo administravimo veikla yra realaus valstybės bendravimo ir bendradar­biavimo su jos gyventojais bei kitais suinteresuotais asmenimis atspindys. Todėl viešasis administravimas daro tiesioginę įtaką gyventojų ir kitų suinteresuotų asmenų požiūriui į valstybę, lemia pasitikėjimą ja, formuoja aktyvią ir sąmoningą visuomenę.“

10.2. „Prašymų nagrinėjimo taisyklėse įtvirtinti minimalūs reikalavimai, keliami asmenų prašymams. […] asmenų prašymai raštu turi būti parašyti valstybine kalba arba turėti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į valstybinę kalbą, […]; turi būti parašyti įskaitomai. Asmenų prašymuose raštu turi būti nurodytas asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas ir adresas arba kiti kontaktiniai duomenys, pagal kuriuos asmuo pageidauja gauti atsakymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog asmuo, norėdamas, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas bei būtų efektyviai apgintos jo teisės, turėtų konkrečiai nurodyti, kokias savo teises siekia įgyvendinti, koks yra konkretus asmens prašymas viešojo administravimo subjektui (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012; 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2328/2013)“.

 

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (žr. 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).“

 

Tyrimo išvados

 

12. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. gruodžio 4 d. raštu kreipėsi į Migracijos departamentą, siekdamas atkreipti dėmesį į tai, kad MD turi užtikrinti teisę gauti informaciją visiems advokatams, atstovaujantiems klientams. Atsakymas į šį raštą nebuvo gautas. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 19 d. pakartotinai kreipėsi į MD, prašydamas informuoti, kodėl nebuvo atsakyta į 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą, tačiau prašymas nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, todėl nebuvo priimtas nagrinėti.

 

13. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 4 d. gavo Lietuvos advokatūros kreipimąsi „Dėl atsisakymo teikti informaciją“.  MD sprendimu į šį kreipimąsi atsakymas nebuvo rengiamas.

– Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 19 d. gavo Lietuvos advokatūros prašymą „Dėl informacijos pateikimo“, kuris nebuvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.  2024 m. lapkričio 20 d. Pareiškėjas buvo informuotas, jog nepasirašytas raštas nebus registruojamas.

– MD 2024 m. lapkričio 20 d. gavo Lietuvos advokatūra prašymą, kuris jau buvo pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atsakymas į šį prašymą pateiktas 2024 m. gruodžio 19 d.

 

14. Migracijos departamentas yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką migracijos srityje, t. y. užtikrinti ir organizuoti Europos Sąjungos laisvo asmenų judėjimo principo, vizų, imigracijos, taip pat kitus užsieniečių teisinės padėties klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimą, asmens tapatybę ir Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimą. Siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, Migracijos departamentas, be kitų jam teisės aktuose įtvirtintų funkcijų, nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, priima sprendimus dėl juose keliamų klausimų. Nagrinėdamas asmenų prašymus ir skundus, Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, efektyvumo principų, be to, LVAT savo praktikoje pabrėžia, kad valstybės institucijos turi veikti apdairiai ir rūpestingai (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013).

Iš konstitucinio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kildinamas gero administravimo principas. Šis principas yra teisinės sistemos pamatinis principas, viešojo sektoriaus subjektai yra saistomi jo reikalavimų. Gero administravimo principas labai platus, be kita ko, reiškiantis, kad valdžios įstaigos turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, reikalus tvarkyti teisingai, per kiek įmanoma trumpesnį laiką, elgtis atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir pan. Tinkamas, atsakingas valdymas yra neatsiejamas nuo gero administravimo. Konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Atsakingo valdymo principas yra aiškinamas kartu su jau pirmiau aprašytu Konstitucijoje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu.

Taigi, apibendrinant, viešosios teisės subjektai yra saistomi konstitucinių teisės principų –teisinės valstybės, teisės viršenybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms ir kt., taip pat gero administravimo, atsakingo valdymo principų.

 

15. Vadovaujantis VAĮ, prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą (šios pažymos 6, 7 punktai) atsakymus į prašymus viešojo administravimo subjektas parengia atsižvelgdamas į jo turinį, t. y. į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti; į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma priimant administracinį sprendimą ir su juo supažindinant prašymą pateikusį asmenį; į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Pažymėtina, kad atsakymus į gautus prašymus viešojo administravimo subjektas turi pateikti per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.

Tačiau, vadovaujantis Taisyklių 33 punktu, tais atvejais, kai asmens kreipimasis neturi prašymo požymių, t. y. jame yra išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus, pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti institucijos veiklą, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą situaciją ar padėtį, pirmiau nurodytas kreipimasis turi būti priimtas, užregistruotas ir įvertintas jo turinys, su juo turi būti supažindintas institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tačiau į jį nėra atsakoma, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip.

 

16. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 4 d. kreipimesi į Migracijos departamentą išdėstė savo poziciją dėl pastebėtų informacijos advokatams neteikimo atvejų, atkreipė MD dėmesį, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, klientams atstovaujantys advokatai turi teisę gauti visą su jų klientų prašymų nagrinėjimu susijusią informaciją, bei prašė užtikrinti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio nuostatų taikymą.

Kaip išaiškino LVAT, asmuo, norėdamas, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas bei būtų efektyviai apgintos jo teisės, turėtų konkrečiai nurodyti, kokias savo teises siekia įgyvendinti, koks yra konkretus asmens prašymas viešojo administravimo subjektui. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas konkrečių klausimų Migracijos departamentui savo kreipimesi nepateikė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Migracijos departamento pareigūnai galėjo manyti, kad Pareiškėjo 2023 m. gruodžio 4 d. kreipimasis neturi prašymo požymių, todėl vadovavosi Taisyklių 33 punktu, t. y. pirmiau nurodytą Pareiškėjo kreipimąsi užregistravo, įvertino jo turinį, su juo susipažino, tačiau atsakymo pagal jo turinį nepateikė.

Kartu Seimo kontrolierė atkreipia Migracijos departamento dėmesį į tai, kad Pareiškėjas teikė kreipimąsi atstovaudamas profesinei bendruomenei – advokatams, kurie, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, be kita ko, 2011 m. birželio 9 d. nutarime, vykdydami savarankišką profesinę veiklą ir teikdami teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad iš Konstitucijos kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, be kita ko, reiškia, kad valstybės institucijos turi sudaryti reikiamas prielaidas advokato teikiamai teisinei pagalbai, kuria asmuo turi teisę naudotis gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, taip pat ir kreipdamasis į teismą, būti veiksmingai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta ir tai, kad advokatų teisių numatymas nėra savitikslis, – jas numatyti būtina tam, kad advokatai galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą ir, panaudoję visas teisėtas gynybos priemones, padėtų užtikrinti asmens teisės į teisminę gynybą, inter alia teisės kreiptis į teismą, įgyvendinimą.

Pareiškėjo rašte buvo atkreiptas Migracijos departamento dėmesys į atvejus, kai neteikiant informacijos klientams atstovaujantiems advokatams, trukdoma vykdyti jų funkcijas prieglobsčio bylose ir veiksmingai padėti įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Seimo kontrolierė vertina, kad atsižvelgdamas į Pareiškėjo rašte keliamų problemų svarbą, Migracijos departamentas, vadovaudamasis gero administravimo principu bei siekdamas sklandaus bendradarbiavimo su advokatų bendruomene realiai užtikrinant asmenų teises, turėjo pozityvią pareigą pateikti atsakymą į Pareiškėjo 2023 m. gruodžio 4 d. kreipimąsi.

 

17. Taisyklių 24 punkte numatyta, kad pareiškėjų pateikiami prašymai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, vienas kurių – prašymas turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.

Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad prašymas
ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo,
kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas,
jeigu nėra galimybės prašymą ar skundą teikiančio asmens identifikuoti arba patikrinti prašymo ar
skundo autentiškumo.

Tuo atveju, jeigu yra nesilaikoma skundui ar prašymui nustatytų reikalavimų, apie tokio skundo ar prašymo nenagrinėjimą turi būti raštu pranešta asmeniui per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos.

 

18. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 19 d. Migracijos departamentui elektroniniu paštu pateikė pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją, kuri nebuvo pasirašyta elektroniniu parašu. Migracijos departamentas kitą dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 20 d., Pareiškėją informavo, kad prašymas yra nepasirašytas elektroniniu parašu, todėl nebus registruojamas. Tą pačią dieną Pareiškėjas pateikė pasirašytą prašymą, kuris buvo užregistruotas ir išnagrinėtas per teisės aktuose nustatytą terminą.

Pastebėtina, kad Migracijos departamento direktoriaus įsakymu patvirtinto Aprašo 32 punkte numatyta, kad į elektroniniu paštu gautus prašymus, nepasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu, atsakoma suteikiant bendro pobūdžio informaciją, kurioje nėra tiesiogiai pateikiami jokie Migracijos departamento tvarkomi konkretaus kliento duomenys ir kurioje esančių duomenų negalima susieti su jokiu konkrečiu klientu. Susipažinus su Pareiškėjo 2024 m. lapkričio 19 d. prašymu matyti, kad Migracijos departamento buvo prašoma pateikti bendro pobūdžio informaciją dėl konkrečiais metais pateiktų advokatų prašymų suteikti informaciją skaičiaus ir dėl šių prašymų priimtų MD sprendimų, taip pat prašoma informuoti, kodėl nebuvo pateiktas atsakymas į 2023 m. gruodžio 4 d. prašymą, taigi šis Pareiškėjo prašymas nebuvo susijęs su konkretaus asmens duomenimis ir jų atskleidimu.

Seimo kontrolierė akcentuoja, kad Taisyklių 24.5 papunktyje išdėstoma keletas būdų, kaip elektroninių ryšių priemonėmis galima pateikti kreipimąsi, tai yra, šiuo būdu besikreipiantys pareiškėjai turi pateikti pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją arba teikiamas prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba pateikiamas prašymas turi būti suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.

Šiuo tiriamu atveju Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 19 d. prašymą atsiuntė elektroniniu paštu, prašymas siųstas iš oficialaus Lietuvos advokatūros elektroninio pašto, pridėta prašymo, pasirašyto Lietuvos advokatūros pirmininko, skaitmeninė kopija, nurodyti visi duomenys, kuriais galima susisiekti su Pareiškėju, prašyme prašoma pateikti bendro pobūdžio informaciją, nesusijusią su konkrečių asmenų duomenimis. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad Pareiškėjas pateikė tinkamai suformuotą prašymą ir tokiomis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti jį teikiančio asmens tapatybės patvirtinimą ir prašymo, kaip dokumento, autentiškumą, o Migracijos departamento reikalavimas pateikti kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą prašymą vertintinas kaip perteklinis ir prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatoms bei gero viešojo administravimo principui.

Būtina akcentuoti, kad Migracijos departamentas, įgyvendindamas valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, pirmiausia turėtų išnaudoti visas pareiškėjų identifikavimo ir dokumento autentiškumo nustatymo galimybes, tokiu būdu įgyvendinant pozityviąsias pareigas, ir tik įsitikinęs, kad yra pagrįstų abejonių dėl kreipimosi atitikties teisės aktų reikalavimams, atsisakyti nagrinėti tokį kreipimąsi.

 

19. Vienas iš Seimo kontrolierių veiklos tikslų – viešojo administravimo gerinimas ir siekis mažinti biurokratizmo apraiškas. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymu, biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma. Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai.

Pažymėtina, kad šios pažymos 17–19 punktuose aptarti Migracijos departamento pareigūnų veiksmai – reikalavimas pateikti kvalifikuotu parašu pasirašytą prašymą, nors jau buvo atsiųstas teisės aktų reikalavimus atitinkantis prašymas, vertinami kaip biurokratizmas ir laikytini prieštaraujančiais gero administravimo principui.

 

20. Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo tiriamu atveju Pareiškėjas į Migracijos departamentą kreipėsi ne kaip fizinis asmuo, o kaip Lietuvos advokatūros – institucijos, įgyvendinančios advokatų savivaldą, pirmininkas ir atstovas. Pabrėžtina, kad tik sėkmingas institucijų bendradarbiavimas ir sklandus keitimasis disponuojama informacija gali užtikrinti tinkamą asmenų atstovavimą ir teisių įgyvendinimą. Keitimasis aktualia informacija yra vienas iš reikšmingų veiksnių, kuris palengvina institucijų funkcijų įgyvendinimą, sumažina klaidingų sprendimų priėmimo tikimybę, užtikrina Konstitucijos nuostatos, kuri įpareigoja valdžios įstaigas tarnauti žmonėms, tinkamą įgyvendinimą. Institucijų bendradarbiavimas yra būtinas ir turi būti skatinamas, nes tai yra taip pat ir viena iš veiksmingiausių priemonių, kai reikia greitai reaguoti ir spręsti sudėtingesnes situacijas bei priimti atitinkamus sprendimus.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasisakęs, kad bendradarbiavimas yra universalus konstitucinis principas, kurio įgyvendinimas sudaro prielaidas visoms institucijoms vykdant įstatymuose įtvirtintus įgaliojimus siekti bendro tikslo – užtikrinti efektyvų visuomenės ir valstybės reikalų tvarkymą.

LVAT praktikos, taikant Viešojo administravimo įstatymo normas apibendrinime teigiama, kad viešojo administravimo veikla yra realaus valstybės bendravimo ir bendradar­biavimo su jos gyventojais bei kitais suinteresuotais asmenimis atspindys. Todėl viešasis administravimas daro tiesioginę įtaką gyventojų ir kitų suinteresuotų asmenų požiūriui į valstybę, lemia pasitikėjimą ja, formuoja aktyvią ir sąmoningą visuomenę.

Apibendrindama šias išdėstytas aplinkybes, Seimo kontrolierė skatina Migracijos departamento direktorę užtikrinti kuo sklandesnį MD ir advokatų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, nesukuriant nereikalingų, o kaip nustatyta šio tyrimo metu – ir nepagrįstų kliūčių, užtikrinant teisę gauti informaciją, užtikrinant tinkamą asmenų teisių įgyvendinimą ir kartu gerinant visuomenės požiūrį į valstybės institucijų veiklą.

 

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, reikalaudamas pateikti elektroniniu kvalifikuotu parašu pasirašytą prašymą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatų, nesivadovavo gero administravimo principu, neveikė apdairiai bei rūpestingai, tokie veiksmai vertinami kaip biurokratizmas, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia <…> X skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymų nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei rekomenduoja imtis priemonių, kad institucijos darbas būtų organizuojamas taip, jog pareiškėjų prašymų priėmimo ir nagrinėjimo procedūros vyktų laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nebūtų kuriamos papildomos biurokratinės kliūtys, kliudančios įgyvendinti pareiškėjų teisę kreiptis su prašymais ir skundais.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                Erika Leonaitė