PAŽYMA DĖL X IR Y SKUNDO PRIEŠ RIETAVO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ
Dokumento numeris | 4D-2021/2-453 |
---|---|
Data | 2021-07-27 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X IR Y SKUNDO PRIEŠ RIETAVO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ |
Kontrolierius | Milda Vainiutė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas grupei Rietavo miesto Liepų ir Žaliosios gatvės gyventojams atstovaujančių Rietavo miesto <…> namo (toliau vadinama – Namas) gyventojų X ir Y (toliau vadinama – Pareiškėjai) skundas (toliau vadinama – Skundas) dėl Rietavo savivaldybės administracijos (toliau vadinama – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), sprendžiant triukšmo, sklindančio nuo Rampų parko konstrukcijos (toliau vadinama – Rampų parkas, Rampa, rampa, Įrenginys), valdymo klausimus, nagrinėjant Pareiškėjų ir kt. asmenų prašymus /skundus, teikiant informaciją.
- Pareiškėjai Skunde nurodo:
2.1. „Rašome skundą atstovaudami Liepų ir Žaliosios gatvės gyventojų vardu (gyventojų vardai, pavardės, parašai pridedami). […]. Visas Rampos objektas yra pačiame stadiono kampe prie gyvenamųjų namų, arčiausiai esantis namas yra 25 metrų atstumu nuo rampos. Dėl problemos buvo kreiptasi į Savivaldybę. Vykusio posėdžio metu (2020 m. 07 mėn. 02 d.) pasiūlėme keletą šios problemos sprendimo būdų (aptverti rampą su tvora ir reguliuoti naudojimosi laiką, statyti garsą sulaikančias sieneles, perkelti rampą į kitą vietą), bet visi pasiūlymai buvo atmesti, Savivaldybė nepateikė jokių kitų sprendimo būdų. Savivaldybė nerodo jokio noro dėl abiejų pusių susitarimo, bei naudos visiems gyventojams“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Nuolatos problema dėl rampų parko sutapatinama su triukšmu, keliamu žaidžiančių vaikų, futbolo, tinklinio, krepšinio aikštelių, nors 100 kartų sakėme, kad problema yra ne tame, o rampos konstrukcijos keliamas triukšmas kai ja yra naudojamasi. Į mūsų iškeltus klausimus nėra atsakoma konkrečiai kas bus daroma dėl susidariusios situacijos ir kaip ją taikiai išspręsti. Mes neprašome objekto nugriauti, tačiau norime, kad jis būtų perkeltas į vietą, kur niekam netrukdytų arba būtų užtikrinta garso izoliacija.“
2.3. „Vienas iš mūsų Rietavo savivaldybei pateiktų siūlymų, kaip mažinti rampos keliamą triukšmą yra statyti garsą sulaikančią sienelę, gavome atsakymą, kad Savivaldybė pasitars su architektais ir projektuotojais dėl problemos sprendimo būdų. Po kelių mėnesių gavome atsakymą iš rampą įrengusios įmonės (pridedame įmonės atsakymą), kad statyti garso sienelę yra netikslinga, be paaiškinimo kodėl, tik pasakyta, kad tai yra momentinis triukšmas, bet jis keliamas nuolatos, kai tik naudojamasi rampa valandų valandas, o ne vieną kartą dienoje. Tai yra ekstremalaus sporto įrenginys –„Riedlenčių, riedutininkų ir BMX dviračių rampų parkas“.“
2.4. „Savivaldybė kreipėsi tik į vieną rampų parką įrengusią įmonę, bet ne į kitas įmones, kurios projektuoja ir atlieka garso slopinimo, mažinimo, garso barjerų montavimo darbus. Ar tai objektyvus situacijos įvertinimas, kad priemonių nėra garso slopinimui ir kad kreipėsi į
įmonę kuri stato rampų parkus, bet ne į įmones kurios atlieka, projektuoja, montuoja priemones garsui sumažinti?“
2.5. „Savivaldybės atsakymas buvo, kad 2008 m. nebuvo reikalingas triukšmo poveikio tyrimas numatytoje rampų parko vietoje, nereikalingas projektas šiam objektui ar koks kitas dokumentas. Tame pačiame posėdyje dalyvavo atstovai iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kurie pasakė, kad neatliks triukšmo matavimų, nes tai nėra komercinė, ūkinė ar pramoninė veikla.“
2.6. „[…] atlikome savo lėšomis triukšmo matavimus […], tyrimo metu buvo nustatyta, kad 19:00 val. gyvenamojoje zonoje yra viršijamas triukšmo lygis ramybės valandomis. Po atlikto tyrimo ir apie jį informavus Savivaldybės atstovus gavome atsakymą, kad įpareigos Rietavo Z gimnazijos administraciją apriboti rampų parko naudojimosi laiką nuo 19.00 val. Paprašius įvardinti konkrečias priemones, kurios užtikrins, kad rampų parku nesinaudos
nuo 19:00 val., atsakymą gavome, kad užtikrinti negali. Kodėl viename rašte atsakymas, kad užtikrins, o kitame, kad to padaryti negali?“
2.7. „Tai suteikia priežastį abejoti Savivaldybės atstovų kompetencija dėl susidariusios situacijos ir konkrečių veiksmų nebuvimo. […] Mums pasamdžius akredituotą įmonę ir atlikus tyrimą iš savų finansų, buvo nustatyta, kad triukšmo ribiniai dydžiai viršijami. Tačiau Savivaldybė bando įrodyti, kad tyrimas atliktas „neaiškiomis“ aplinkybėmis. Esant poreikiui tyrimą galime atlikti pakartotinai su Savivaldybės bei gatvės gyventojų atstovais. Ar skiriasi atliktas NVSC garso tyrimas nuo privačių asmenų atlikto garso tyrimo nusamdžius akredituotą įmonę? Ar privaloma pašalinti nustatytus pažeidimus tiek vienu, tiek kitu atveju? Paklausus Savivaldybės administracijos direktoriaus ar galimas toks objektas gyvenamojoje zonoje ir taip arti esančių nuosavų namų be galimai jokių dokumentų (nes jokių nepateikia), triukšmo tyrimo aplinkai poveikio ir pan., buvo atsakyta, kad minėtam asmeniui nėra problemos nuimti gyvenamosios zonos ženklus ir taip esą neliks jokios problemos dėl esamo triukšmo. Tai akivaizdus savivaldybės darbuotojo asmeniškumų ir galios demonstravimas.“
2.8. „Savivaldybės administracija mums siūlo vadovautis protingumo kriterijais dėl rampų keliamo triukšmo. O kokiais protingumo kriterijais jie vadovaujasi pastatydami šalia miegamųjų namų gatvės sporto parką, kuris kelia triukšmą, kai juo naudojasi, o naudojasi nuo ryto iki vakaro ir ne vienas žmogus. Kodėl mes neturime teisės į poilsį?“
2.9. „Savivaldybių institucijos įgyvendina Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą. NVSC Telšių departamento Plungės skyrius rekomenduoja Rietavo savivaldybės administracijai šias triukšmo mažinimo priemones: nukelti rampą į kitą vietą, įrengti triukšmą mažinančią dangą, taikyti laiko ribojimą, apsauginės sienutės pastatymą ir kt. Kadangi tai yra rekomendacija, tai Rietavo savivaldybės administracija gali ir nieko nedaryti? Tada kokiu būdu Rietavo savivaldybės administracija atlieka Valstybinę triukšmo prevenciją mūsų kaip Rietavo savivaldybės gyventojų atžvilgiu?“
- 3. Pareiškėjai prašo: „padėti spręsti problemą.“
- Iš Skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta toliau pateikiama informacija:
4.1. Pareiškėjai 2020-08-13 el. laišku kreipėsi į Savivaldybę:
„Nuo įvykusio posėdžio 2020-07-02 praėjo daugiau kaip mėnuo, bet pažadas spręsti riedlenčių rampos naudojimosi metu keliamo garso problemą po 19 val. (naudojantis riedlenčių rampa po 19 val., yra neužtikrinamas ramybės metas gyvenamojoje zonoje) nėra vykdomas. […]. Dar kartą norime pabrėžti, kad ramybę trikdo rampos konstrukcijos keliamas triukšmas, o ne vaikų balsai ar žmonės žaidžiantys krepšinį, tinklinį, futbolą ar tiesiog sportuojantys stadione.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus rimties trikdymo veiksnius, norime dar kartą pabrėžti, kad po posėdžio, kuriame pateikėme problemą, nebuvo imtasi veiksmų užtikrinti ramybės laiką gyvenamojoje zonoje nuo 19 val. ir pastatyta riedlenčių rampa toliau yra naudojamasi po 19 val., kas neužtikrina ramaus laiko gyvenamojoje zonoje dėl skleidžiamo garso.
Pagal Lietuvos Respublikos nustatytas higienos normas, yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama, – norime informuoti, kad buvo atliktas tyrimas (rampa tuo metu naudojosi mažiau nei 2 vaikai.) ir buvo nustatyta, kad garso tarša yra didesnė lyginant su normomis (tai kokia garso tarša, kai vaikų yra 10 ir 15, esant poreikiui bus atlikti garso tyrimai namo patalpose) ne tik vakaro, bet ir dienos metu, – tai įrodo aplinkos garso lygio matavimo protokolas (prisegame protokolo kopiją), kas automatiškai savivaldybę įpareigoja ieškoti rampai kitos vietos, kadangi yra žalojama aplink gyvenančių žmonių sveikata […]. Prašome informuoti kokių tolesnių veiksmų bus imtasi, atsakant į šį laišką.“
4.2. Savivaldybė 2020-07-15 raštu (į Pareiškėjų 2020-06-18 ir 2020-06-19 skundus) atsakė:
„Rietavo Z gimnazijos (toliau – Gimnazija) teritorijoje rampos įrengtos vykdant Gimnazijos sporto salės priestato statybos projektą. Riedučių, riedlenčių ir dviračių aikštelė suprojektuota sklypo pietuose, parinktos specialios rampos, skirtos šių sporto šakų veiklai. Aikštelė Gimnazijos teritorijoje įrengta dėl mokinių laisvalaikio užimtumo.
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas numato, kad stacionarus triukšmo šaltinis – tai triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.
2020 m. liepos 2 d. vykusiame susitikime, kuriame dalyvavote ir Jūs, NVSC Telšių departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus atstovai nurodė, kad triukšmo matavimai nebus atlikti, nes higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.
Rietavo Z gimnazijos direktoriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintos Naudojimosi riedutininkų aikštele taisyklės, kuriose nurodyta, kad aikštelėje draudžiama triukšmauti. Su šiomis taisyklėmis supažindinta tėvų bendruomenė. Aikštelėje ant rampos sienelės įrengtas informacinio pobūdžio stendas, kuriame nurodoma tvarka, taip pat prie įėjimo vartų pakabinti informaciniai pranešimai, kuriuose pateikta informacija dėl tylos laikymosi nakties metu.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato pareigūnų paprašyta bendradarbiauti šioje situacijoje dėl prevencinių priemonių, t. y. nakties metu nuo
22.00 vai. kontroliuoti, kad triukšmaujant nebūtų trikdoma viešoji rimtis. Taip pat ši teritorija stebima vaizdo kameromis.
Apibendrinant norime pranešti, kad šio Įrenginio perkelti į kitą vietą neplanuojama, tačiau imsimės priemonių, kad triukšmo lygis būtų kuo mažesnis (kontroliuosime vaikų patekimą ant rampos nuo 22.00 val.“
4.3. Savivaldybė 2020-09-14 raštu Pareiškėjams atsakė (nėra nurodyta, į kokį prašymą atsako):
„Informuojame, kad Rietavo savivaldybės administracija šiuo metu bendradarbiauja su projektuotojais dėl skirtingų tipų ir medžiagiškumo triukšmą slopinančių sienelių įrengimo galimybės šioje vietoje, taip pat dėl rampos konstrukcijų keliamo garso slopinimo galimybių.“
4.4. Pareiškėjai 2020-09-22 skundu kreipėsi į Savivaldybę:
„[…] nurodyti konkrečius terminus kokie veiksmai ir iki kada bus atlikti norint sumažinti triukšmo taršą Liepų ir Žaliosios gatvės gyventojams. […]. Taip pat, norime, kad būtų užtikrintas ramybės metas nuo 19 valandos, poilsio ir švenčių dienomis. Norime sužinoti kokių priemonių imsitės tai įgyvendinti, nes priemonės, kurios taikomos dabar, – neveikia. Jei ir toliau bus leista naudotis šiuo įrenginiu, kol yra sprendžiama, kaip pašalinti garso taršą Liepų bei Žaliosios gatvėse, gyventojai kreipsis į atitinkamas institucijas dėl sveikatos trikdymo bei žmogaus teisių į ramų poilsį vakaro, savaitgalių bei švenčių dienomis nepaisymą.“
Savivaldybė 2020-10-29 raštu pateikė atsakymą į Pareiškėjų 2020-09-22, 2020-09-28,
2020-10-14, 2020-10-28 skundus:
„Rietavo savivaldybės administracija bendradarbiavo su specialistais dėl skirtingų tipų ir medžiagiškumo triukšmo slopinančių sienelių įrengimo galimybės šioje vietoje. Specialistai informavo, kad įrengiant triukšmą slopinančią sienelę efektyvaus rezultato nepasieksime, nes triukšmas yra taškinis ir momentinis. Taip pat Rietavo savivaldybės administracija kreipėsi į specialistus, įrenginėjančius panašaus tipo rampas – įrenginius. Gavome atsakymą, kad tokio tipo rampoms – įrenginiams nėra jokių priemonių triukšmui sumažinti.
Atsižvelgiant į esamą situaciją, kad rampos sukeliamam triukšmui slopinti nėra efektyvių slopinimų būdų, Rietavo savivaldybės administracija įpareigos Rietavo X gimnazijos administraciją apriboti rampos naudojimosi laiką nuo 19.00 iki 07.00 val.“
4.5. Savivaldybė 2020-12-18 raštu Pareiškėjus (atsakydama į 2020-11-23 skundą) informavo:
„Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymas numato, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą.
Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą.
Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.
Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, Rietavo savivaldybės administracija, įgyvendindama Projektą ir įrenginėdama rampą neturėjo atlikti nei poveikio aplinkai vertinimo, nei atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, nes šis įrenginys nėra įrašytas į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą arba Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą. Taip pat toks įrenginys nedaro neigiamo poveikio arčiausiai esančiai Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijai.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 7 skirsnyje nurodyta, kad kiti inžineriniai statiniai – sporto paskirties inžineriniai statiniai [3.26] – sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui,
vandens sportui ir panašiai), mašinų, dviračių ar arklių lenktynių keliai ir kiti inžineriniai statiniai, kurie nėra pastatai.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja statybos užbaigimą. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 12 d. Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, reglamentuoja nuostatas išduodant statybą leidžiančius dokumentus statybai, detalizuoja statybos užbaigimo tvarką ir pan. […].
Teisės aktų nustatyta tvarka nėra numatyti atstumai nuo gyvenamųjų namų sporto įrangos įrengimui (prietaisai, įrenginiai ir įtaisai, skirti kūno kultūros, sporto pratyboms ir varžyboms (pvz., krepšinio stovai, vartai, gimnastikos sienelės, lygiagretės, skersiniai, batutai, tramplynai, treniruokliai ir pan.).
Šiuo atveju rampa eksploatuojama lauke, Gimnazijos stadiono teritorijoje. Rampa neskleidžia nuolatinio garso visą parą, kuris trikdytų žmonių sveikatą, todėl ir garso reikalavimų tokiam įrenginiui nėra. Sukeliamas garsas – momentinis, atsiranda tik tada, kai juo naudojasi vaikai.
Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos
HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.
Higienos normos 8 punkte nurodyta, kad nepastovus triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį ir maksimalų garso slėgio lygį, o pastovus – pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį.
Pagal Jūsų pateiktą Aplinkos garso lygio matavimo 2020-08-06 protokolą Nr. 95-20-TA-744 ekvivalentinis garso slėgio lygis 19.00 vai. buvo 47,3 +/- 4,6 dBA (pataisa – 0,9 dBA), maksimalus garso slėgio lygis – 65,9 dBA (pataisa nenurodyta). Gyvenamųjų pastatų ir visuomenės paskirties pastatų aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo vakaro laiku, ekvivalentinis garso slėgio lygis – 60 dBA, maksimalus garso slėgio lygis vakaro laiku – 65 dBA. Ekvivalentinio garso slėgio lygis, tai nuolatinis garso lygis, kuris šiuo atveju nėra viršijamas. Maksimalus garso slėgio lygis, tai didžiausias garso slėgio lygis, šiuo atveju viršija 0,9 dBA, tačiau matavimo metu nėra įrašyta pataisa, o tai sudaro prielaidą abejoti, ar didžiausias garso slėgio lygis yra viršijamas. Neįvertinta aplinkybė, kad Rietavo Z gimnazijos teritorijoje taip pat yra įrengtos krepšinio, futbolo ir tinklinio aikštelės, bėgimo stadionas, kuriuose laisvu laiku, dažniausiai vakaro metu, sportuoja Rietavo miesto gyventojai, šalia stadiono Žaliąja ir Liepų gatvėmis vyksta autotransporto eismas. Atlikus matavimus triukšmą kelti galėjo ne tik vaikai, besinaudojantys rampa, bet ir sportuojantys asmenys (kamuolio bumsėjimas, žmonių šūksniai, emocijos, gatvėmis pravažiuojantys automobiliai ir pan.), o tai galėjo įtakoti išmatuotą maksimalų momentinį garso slėgio lygį. Jūsų pateiktame rašte minima, kad atlikti garso matavimo tyrimai įrodo, jog garsas viršija leistiną ir dienos meto triukšmo lygį, tačiau, atsižvelgiant į Higienos normoje nurodytus triukšmo ribinius dydžius (dienos laiku (nuo 7.00 iki 19.00 vai.), ekvivalentinis garso slėgio lygis –65 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 70 dBA), matome, kad dienos metu triukšmo nustatyti dydžiai, pagal Jūsų pateiktame protokole nurodytus duomenis, nėra viršijami.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija rekomenduoja, kad pagal triukšmo matavimo standarto reikalavimus atliekant triukšmo matavimus nuo konkretaus triukšmo šaltinio būtina įvertinti ir liekamąjį garso slėgio lygį, t. y. be visuminio garso slėgio lygio, kuris apima tiriamo triukšmo šaltinio ir visus kitus aplinkoje esančius triukšmus, turi būti išmatuotas ir liekamasis garso slėgio lygis, tai yra garso slėgis, apimantis visus aplinkoje vyraujančius garsus, išskyrus tiriamo triukšmo šaltinio triukšmą. Jūsų pateiktame protokole nenurodyta, kaip tiriant triukšmo šaltinį, buvo užtikrinama, kad matavimo metu atliekant liekamojo garso slėgio lygio matavimus tiriamo šaltinio veikla buvo sustabdyta.
Triukšmo valdymo įstatymas numato, kad stacionarus triukšmo šaltinis – tas, kurio buvimo vieta yra nekintama. Higienos normos nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje ir taikomos vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Stacionarių triukšmo šaltinių keliamo akustinio triukšmo dydžių nustatymą atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Jeigu atlikus akustinio triukšmo matavimus nustatoma, kad triukšmo ribiniai dydžiai viršijami, triukšmo šaltinio valdytojams duodamas nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus.
Sporto aikštynas Gimnazijos teritorijoje įrengtas mokiniams, o taip pat ir suaugusiųjų laisvalaikio užimtumui, fiziniam aktyvumui. Saugumui užtikrinti teritorija užtverta tvora, todėl rampos įrenginio perkelti į kitą vietą neplanuojama. Rietavo savivaldybės administracija imasi veiksmų, siekdama įvykdyti jai įstatymais pavestas funkcijas. Užtikrinant viešąją rimtį Gimnazijos administracija įpareigota apriboti naudojimosi rampa laiką, Savivaldybės administracija kreipėsi į Rietavo policijos komisariato pareigūnus dėl viešosios rimties užtikrinimo. Taip pat bendradarbiauta su specialistais dėl triukšmo sienelių įrengimo, tačiau įrengus tokią sienutę efektyvaus rezultato nepasiektume, nes triukšmas yra taškinis ir momentinis. Atsižvelgdama į esamą situaciją, Rietavo savivaldybės administracija negali užtikrinti, kad Jūsų ramybės netrikdytų sporto aikštyne sportuojantys gyventojai, kitu atveju turėtumėme gyventojams uždrausti sportuoti visoje teritorijoje ir taip atimti galimybę iš gyventojų praleisti savo laisvalaikį sportuojant.“
4.6. Pareiškėjai 2020-12-30 prašymu kreipėsi į Savivaldybę:
„Pagal Jūsų raštą 2020-10-29 Nr. RU-1213 Rietavo Z| gimnazijos administracija įpareigota apriboti rampų naudojimosi laiką nuo 19.00 val. Todėl kreipiamės į Jus su prašymu pateikti konkrečias priemones, kuriomis bus apribotas rampų naudojimas nuo 19.00 val. Prašome pateikti sąrašą priemonių, kurių bus imtasi tikslui pasiekti. Sąrašą prašome patvirtinti išvardinant konkrečias priemones su argumentais, kaip jos padės užtikrinti ramybės laiką gyvenamajame rajone.“
Savivaldybė 2021-01-26 raštu atsakė:
„Riedlenčių, riedučių ir dviračių rampa eksploatuojama lauke, Rietavo X gimnazijos stadiono teritorijoje. Rampa neskleidžia nuolatinio garso, kuris trikdytų žmonių sveikatą, visą parą, jis – momentinis, atsiranda tik tada, kai rampa naudojasi vaikai. […].
Šiuo atveju vaikai, kurie važinėja rampa, gali pažeisti LR administracinio nusižengimo kodekso 488 straipsnio numatytas nuostatas, t. y. trikdyti viešąją rimtį (šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą). Sporto aikštynas teritorijoje įrengtas mokiniams, o taip pat ir suaugusiųjų laisvalaikio užimtumui, fiziniam aktyvumui. Saugumui užtikrinti teritorija užtverta tvora. Naudojimasis rampa nėra tyčinis arba sąmoningas pažeidimas, vaikai nori turiningai ir aktyviai praleisti savo laisvalaikį saugioje aplinkoje.
Atsižvelgdama į esamą situaciją, Rietavo savivaldybės administracija negali užtikrinti, kad Jūsų ramybės netrikdys sporto aikštyne sportuojantys vaikai ir suaugusieji, kitu atveju turėtumėme gyventojams uždrausti sportuoti visoje teritorijoje ir atimti galimybę iš gyventojų praleisti savo laisvalaikį sportuojant. Šioje situacijoje turėtume vadovautis protingumo kriterijais, jeigu vaikai naudojasi rampa taip sukeldami momentinį triukšmą, nereiškia, kad čia tyčiniais veiksmais sukeltas viešosios rimties trikdymas.
Užtikrinant viešąją rimtį, gimnazijos administracijai rekomenduojama: pakeisti Rietavo Z gimnazijos direktoriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintas Rietavo Z gimnazijos naudojimosi riedutininkų aikštele taisykles; su taisyklių pakeitimais supažindinti mokinius ir tėvų bendruomenę; informuoti apie galimą LR administracinio nusižengimo kodekso 488 straipsnio numatytą atsakomybę; pavasarį, atšilus orams ir pradėjus vaikams naudotis rampa, ant jos sienelės papildomai paviešinti informaciją apie galimą viešosios rimties trikdymą ir numatomą atsakomybę, prie įėjimo vartų pakabinti tokio pat pobūdžio įspėjamuosius pranešimus.“
4.7. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė Pareiškėjams informaciją, iš kurios nustatyta:
4.7.1. 2020-09 raštu Pareiškėjai buvo informuoti: „Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Plungės skyrius (toliau – Plungės skyrius) susipažino su 2020 m. rugsėjo 23 d. gautu Pareiškėjų pranešimu (reg. Nr. 1-134637, 2020-09-23) dėl riedlenčių rampos keliamo triukšmo.
Įvertinę pranešime pateiktą informaciją informuojame, kad Jūs turite kreiptis į Rietavo savivaldybės administraciją, nes Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas reglamentuoja, kad savivaldybių institucijos įgyvendina Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą.
Taip pat, Rietavo savivaldybės 2017-11-30 sprendimu Nr. T-196, yra patvirtintos Triukšmo prevencijos Rietavo viešose vietose taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 15.2 ir 15.3 punktuose nurodyta, kad Rietavo savivaldybės administracija įgyvendindama triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones turi teisę apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą bei taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones“;
4.7.2. 2020-10– (diena nenurodyta, metaduomenys nepateikti) raštu Pareiškėjus informavo: „Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme nustatyta, kad savivaldybių institucijos įgyvendina Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą. Rietavo savivaldybės 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T-196 patvirtintos Triukšmo prevencijos Rietavo viešose vietose taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 15.2 ir 15.3 punktuose nustatyta, kad Rietavo savivaldybės administracija, įgyvendindama triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, turi teisę apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą bei taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones. Įvertinę prašyme pateiktą informaciją bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, persiunčiame gautą Pareiškėjų prašymą dėl riedlenčių rampos keliamo triukšmo nagrinėti pagal kompetenciją“;
4.7.3. 2021-03- (metaduomenys nepateikti) raštu Pareiškėjus ir Savivaldybę informavo: „Primename, kad NVSC Telšių departamento Plungės skyrius 2020 m. rugsėjo 23 d. gavęs Jūsų pranešimą (reg. Nr. 1-134637, 2020-09-23) dėl Rietavo Z gimnazijos stadione esančios riedlenčių rampos ir jos naudojimo metu vaikų keliamo triukšmo, 2020 m. birželio 29 d. pateikė Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai matavimų užsakymą Nr. (8-21 4.80 E)2- 34212 dėl triukšmo matavimų gyvenamosiose patalpose <…> ir <…>, Rietavo mieste.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. S-735 informavo, kad triukšmo lygio matavimai pagal Plungės skyriaus 2020 m. birželio 29 d. pateiktą užsakymą Nr. (8-21 4.80 E)2-34212 nebus atliekami, kadangi, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu ir Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau – HN 33:2011), 1 punkto reikalavimais, higienos norma reglamentuoja stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir yra taikoma, vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Vadovaujantis higienos normos 4 punktu triukšmo kontrolė, matavimai ir jų vertinimas gali būti atliekami tik dėl ūkinės komercinės ir / ar pramoninės veiklos (transporto priemonių, pramonės įmonių įrenginių ir pan.) ir netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.
Triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnis nustato Vidaus reikalų ministerijos kompetenciją atliekant triukšmo kontrolę. Gyventojai turi teisę visą parą kreiptis į Vidaus reikalų ministerijai pavaldžius policijos pareigūnus dėl bet kokio keliamo triukšmo ar diskomforto.
Savivaldybių institucijos įgyvendina Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą. Rietavo savivaldybės tarybos 2017-11-30 sprendimu Nr. T-196 yra patvirtintos „Triukšmo prevencijos Rietavo viešose vietose taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 15.2 ir 15.3 punktuose nurodyta, kad Rietavo savivaldybės administracija, įgyvendindama triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, turi teisę apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą bei taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.
NVSC Telšių departamento Plungės skyrius rekomenduoja [Savivaldybei] šias triukšmo mažinimo priemones: nukelti rampą į kitą vietą, įrengti triukšmą mažinančią dangą, taikyti laiko ribojimą, apsauginės sienutės pastatymą ir kt.“
4.8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021-03- (metaduomenys nepateikti) raštu informavo: „Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vakarų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamente (toliau – Departamentas) pagal Jūsų 2021-02-02 skundą dėl įrengtos riedlenčių aikštelės <…>, Rietave, teisėtumo, reg. Inspekcijoje Nr. 3D-264, atliko tyrimą. Primename, kad Vakarų departamentas pagal kompetenciją atiko tyrimą skundo dalyje dėl pastatytos riedlenčių aikštelės statybos teisėtumo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 str., Inspekcijos Departamentas 2021-02-12 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Surašytas ir užregistruotas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas 2021-02-24 reg. Nr. FAK-217. Nustatyta, kad pastatytos riedutininkų rampos užstatymo vieta atitinka projekte Nr. SS 08-022/002-TP „Sklypo plano dalis“ numatytą vietą. Rampos aikštelės pagrindas asfaltbetonio dangos, išmatavimai – ilgis 40 m, plotis 20 m apie 800 m2 užstatyto ploto. Rampos gaminiais užimamas plotas apie 257 m2. Aukščiausias rampos taškas h – 2,50 m. […].
Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI sk. „Nesudėtingieji statiniai“ 2 skirsnio, 3 lentelė, 4.1 p., riedutininkų rampa pagal požymius priskirtina II nesudėtingųjų statinių grupei. […]. Rietavo savivaldybės administracija raštu informavo, kad riedutininkų rampa yra pastatyta 2018 metais pagal suderintą projektą, kuriam
2008-09-30 yra išduotas statybos leidimas Nr. 11. Leidimas yra išduotas Rietavo Z gimnazijos sporto salės priestato statybai ir kitiems sporto aikštynams.
Atsižvelgiant į tai, kad Telšių apskrities viršininko administracijos Rietavo Z gimnazijos sporto salės priestato statybai ir kitų sporto aikštynų įrengimui 2008-09-30 yra išduotas statybos leidimas Nr. 11, Riedutininkų rampos užstatymo vieta atitinka projekte nurodytą. […]. Įrenginys atitinka standarto principus įskaitant visas medžiagas, komponentus ir statybai būtinus techninius skaičiavimus – konstatuota, kad Skunde 2021-02-02 Nr. 3D-264, išnagrinėjus aplinkybes, dėl įrengtos riedutininkų aikštelės <…>, Rietave, teisėtumo, pažeidimų nenustatyta.
Paminėtina tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 skirsnio 7 straipsnio nuostata, Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijai priskirta formuoti triukšmo prevencijos valstybės politiką ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Įvertinus tai, skundo dalis dėl triukšmo nepriskirtina Inspekcijos kompetencijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 11 straipsnio 4 punkto nuostata, 2021-02-08 raštu Nr. 2D-1944 persiųsta nagrinėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamentui. Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. […]. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, adresu Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda, per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
TYRIMAS IR IŠVADOS
- Seimo kontrolierė, siekdama išsiaiškinti Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kreipėsi į Savivaldybę, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), Sveikatos apsaugos ministeriją (Ministerija) prašydama pateikti paaiškinimus dėl Skundo teiginių bei atsakyti į klausimus.
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Savivaldybė Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
6.1. „Savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Rietavo Z gimnazijos Rietave, <…>, sporto salės priestato statyba“ (toliau – Projektas). Viena iš Projekto sudėtinių dalių yra statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (žeminimas, aukštinimas, lyginimas), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas. Atsižvelgiant į tai, Rietavo Z gimnazijos (toliau – Gimnazija) teritorijoje buvo įrengtas sporto aikštynas: krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės, bėgiojimo stadionas, riedlenčių, riedučių ir dviračių rampa. Techninis projektas parengtas 2008 m., o teigiama bendrosios ekspertizės išvada gauta 2008 m. rugpjūčio 6 d.
(Nr. 08-07/07-01).“
6.2. „Rietavo mieste nėra nustatytų triukšmo prevencijos zonų. Dažniausiai tokių zonų paskirtis būna prevenciškai apsaugoti gyventojus nuo automobilių, geležinkelių, oro transporto ir pramonės keliamo triukšmo. LR triukšmo valdymo įstatymas numato, kad triukšmo prevencijos zona – gyvenamosios (-ųjų) vietovės (-ių) teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones. Teritorijoje yra gyvenamieji namai, daugiabučių namų kvartalas, Rietavo Z gimnazija, Rietavo lopšelis-darželis. Šiuo atveju gyvenamojoje aplinkoje nėra nei intensyvių gatvių, nei pramonės ar kt. ūkinės veiklos objektų, kurie keltų triukšmą.“
6.3. „Rietavo savivaldybėje 2020 m. buvo 7260 gyventojų, iš jų 3152 gyvena Rietavo mieste. LR triukšmo valdymo įstatymas numato, kad aglomeracija – teritorija, kurioje gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Rietavo miestas, o taip pat ir gyvenamoji teritorija (Liepų g., Rietavas) nėra priskirta aglomeracijai ir tyliosios aglomeracijos zonos nenustatytos.“
6.4. „Minimoje gyvenamojoje teritorijoje gyventojų apklausa dėl tyliųjų zonų nustatymo nebuvo vykdoma. Įgyvendinant Rietavo miesto Žaliosios gatvės rekonstrukcijos projektą (2010 m.), buvo įrengtas nurodomasis kelio ženklas Nr. 552 „Gyvenamoji zona“ Žaliosios ir Liepų g. sankryžoje (vaizdas „google maps“ užfiksuotas 2012 m. birželio mėn.), šiuo metu ženklas stovi toje pačioje vietoje, kaip ir buvo numatyta projekto sprendiniuose. Pažymime, kad Liepų g. yra Rietavo miesto teritorijoje.“
6.5. „Pirmas Pareiškėjų skundas buvo gautas 2020-06-19, tą pačią dieną gautas analogiškas skundas iš [pavardė žinoma]. Buvo organizuotas susitikimas (2020-07-02), kuriame dalyvavo skundų teikėjai, NVSC Telšių departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus, Savivaldybės administracijos, gimnazijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato atstovai. Skundo teikėjai norėjo, kad būtų užtikrinama, jog rampa nebūtų naudojamasi nuo 22.00 val.“
6.6. „NVSC atstovai susitikimo metu išsakė savo nuomonę, kad triukšmo matavimai nebus atlikti, nes Lietuvos higienos norma HN:33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo atvejais.“
6.7. „Gimnazijos direktorius informavo, kad yra patvirtintos Naudojimosi riedutininkų aikštele taisyklės, kuriose nurodyta, kad aikštelėje draudžiama triukšmauti. Rietavo policijos komisariato pareigūnų susitikimo metu paprašyta bendradarbiauti dėl prevencinių priemonių, t. y. nakties metu, nuo 22.00 val. kontroliuoti, kad triukšmaujant nebūtų trikdoma viešoji rimtis. Po įvykusio susitikimo Rietavo policijos komisariato pareigūnai prevenciškai lankydavosi sporto aikštyne, tačiau pažeidimų 2020 m. nebuvo nustatyta.“
6.8. „2020-08-13 gautas Pareiškėjų el. laiškas, kuriame buvo pateiktas Aplinkos garso lygio matavimo protokolas ir raštas su 6 gyventojų parašais […]. Savivaldybės administracijos nuomonė dėl pateikto aplinkos garso lygio matavimo protokolo: pagal pateiktą Aplinkos garso lygio matavimo 2020-08-06 protokolą Nr. 95-20-TA-744 ekvivalentinis garso slėgio lygis 19.00 val. buvo 47,3 +/-4,6 dBA (pataisa – 0,9 dBA), maksimalus garso slėgio lygis – 65,9 dBA (pataisa nenurodyta). Gyvenamųjų pastatų ir visuomenės paskirties pastatų aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo vakaro laiku ekvivalentinis garso slėgio lygis – 60 dBA, maksimalus garso slėgio lygis vakaro laiku – 65 dBA. Ekvivalentinio garso slėgio lygis, tai nuolatinis garso lygis, kuris šiuo atveju nėra viršijamas. Maksimalus garso slėgio lygis, tai didžiausias garso slėgio lygis, šiuo atveju viršija 0,9 dBA, tačiau matavimo metu nėra įrašyta pataisa, o tai sudaro prielaidą abejoti, ar didžiausias garso slėgio lygis yra viršijamas. Neįvertinta aplinkybė, kad Gimnazijos teritorijoje taip pat yra įrengtos krepšinio, futbolo ir tinklinio aikštelės, bėgimo stadionas, kuriuose laisvu laiku, dažniausiai vakaro metu, sportuoja Rietavo miesto gyventojai, šalia stadiono Žaliąja ir Liepų gatvėmis vyksta autotransporto eismas. Atliekant matavimus triukšmą kelti galėjo ne tik vaikai, besinaudojantys rampa, bet ir sportuojantys asmenys (kamuolio bumsėjimas, žmonių šūksniai, emocijos, gatvėmis pravažiuojantys automobiliai ir pan.), o tai galėjo įtakoti išmatuotą maksimalų momentinį garso slėgio lygį. Rašte minima, kad atlikti garso matavimo tyrimai įrodo, jog garsas viršija leistiną ir dienos meto triukšmo lygį, tačiau, atsižvelgiant į Higienos normoje nurodytus triukšmo ribinius dydžius (dienos laiku (nuo 7.00 iki 19.00 val.) ekvivalentinis garso slėgio lygis – 65 dBA, maksimalus garso slėgio lygis – 70 dBA), matome, kad dienos metu triukšmo nustatyti dydžiai pagal Pareiškėjų pateiktame protokole nurodytus duomenis, neviršijami.“
6.9. „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija rekomenduoja (2016-03-09,
Nr. S-120), kad pagal triukšmo matavimo standarto reikalavimus atliekant triukšmo matavimus nuo konkretaus triukšmo šaltinio būtina įvertinti ir liekamąjį garso slėgio lygį, t. y. be visuminio garso slėgio lygio, kuris apima tiriamo triukšmo šaltinio ir visus kitus aplinkoje esančius triukšmus, turi būti išmatuotas ir liekamasis garso slėgio lygis, tai yra garso slėgis, apimantis visus aplinkoje vyraujančius garsus, išskyrus tiriamo triukšmo šaltinio triukšmą. Pateiktame protokole nenurodyta, kaip, tiriant triukšmo šaltinį, buvo užtikrinama, kad matavimo metu atliekant liekamojo garso slėgio lygio matavimus tiriamo šaltinio veikla buvo sustabdyta.
6.10. „Pareiškėjų 2020-06-19, tą pačią dieną gautas analogiškas […] skundas nukreipti vykdyti šiems specialistams: vyriausiajam specialistui (civilinei ir darbo saugai) A. M., Administracijos direktoriaus pavaduotojui A. A., ekologei V. A., Dokumentų valdymo ir teisės skyriaus vyriausiajai specialistei (teisininkė) I. K., Administracijos direktoriui V. D. Atsakyta 2020-06-30 raštu Nr. R4-739, 2020-07-15 raštu Nr. R4-805. Po gauto rašto organizuotas susitikimas (2020-07- 02), kuriame dalyvavo skundo teikėjai. NVSC, Savivaldybės administracijos, gimnazijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato atstovai.“
6.11. „Pareiškėjų 2020-08-13 gautas el. laiškas, kuriame buvo pateiktas Aplinkos garso lygio matavimo protokolas ir raštas su 6 gyventojų parašais […]. Nukreipti vykdyti šiems specialistams: Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjui J. A., Dokumentų valdymo ir teisės skyriaus vyriausiajai specialistei (teisininkė) I. K., ekologei V. A.. Atsakyta 2020-09-14 raštu Nr. R4-994.“
6.12. „Pareiškėjų 2020-09-22 skundas, nukreipta vykdyti šiems specialistams: Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjui J. A., Administracijos direktoriaus pavaduotojui A.A., Dokumentų valdymo ir teisės skyriaus vyriausiajai specialistei (teisininkė) I. K.. Prašyme nurodyta parašyti konkrečius terminus, kokie veiksmai ir iki kada bus atlikti norint sumažinti triukšmo taršą Liepų ir Žaliosios gatvės gyventojams. Rašoma, kad planuojama kreiptis į statybos inspekciją, nes, jų nuomone, rampa negalima naudotis, kad ja naudojamasi neleistinai, neužtikrinant reikalingo saugumo ir nevykdant nurodytų reikalavimų. Pažymime, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija rašte informavo, kad „Įrenginys atitinka standarto principus įskaitant visas medžiagas, komponentus ir statybai būtinus techninius skaičiavimus – konstatuota, kad 2021-02-02 skunde Nr. 3D-264 išnagrinėjus aplinkybes, dėl įrengtos riedutininkų aikštelės <…>, Rietave, teisėtumo, pažeidimų nenustatyta“. Rašte rašoma, kad nori, kad būtų užtikrintas ramybės metas nuo 19 val. poilsio ir švenčių dienomis.“
6.13. „Pareiškėjų 2020-10-14, skundas nukreipta vykdyti šiems specialistams: Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjui J. A., ekologei V. A., Administracijos direktoriaus pavaduotojui A. A., Administracijos direktoriui V. D. 2020-10-28 nukreipta vykdyti šiems specialistams: Administracijos direktoriaus pavaduotojui A. A., Administracijos direktoriui V. D., vyriausiajai specialistei (teisininkė) I.V. Į šiuos raštus atsakyta 2020-10-29 raštu Nr. R4-1213.“
6.14. „Pareiškėjų 2020-11-23 [prašymas], nukreipta vykdyti šiems specialistams: specialistui E. V., Administracijos direktoriaus pavaduotojui A. A., Administracijos direktoriui V. D., vyriausiajai specialistei (teisininkė) I. V., ekologei V. A.. Atsakyta 2020-12-18 raštu Nr. R4-1444.“
6.15. „Pareiškėjų 2020-12-30 [prašymas], nukreipta vykdyti šiems specialistams: ekologei V. A., Administracijos direktoriaus pavaduotojui A. A., Administracijos direktoriui V. D.“
6.16. „[…] 2021-04-09 prašymas [52 gyventojų parašai] nukreiptas vykdyti šiems specialistams: Administracijos direktoriaus pavaduotojui A. A., Administracijos direktoriui V. D. ekologei V. A., vyriausiajam specialistui (sportui) M. V., Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjai L. R., Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjai J. A.
Rašte rašoma: „Jau daugiau kaip metai laiko Rietavo miesto gyventojai ir jų vaikai yra terorizuojami vienos šeimos, dėl kurios skundų, grasinimų ir visų kitų atliekamų veiksmų Rietavo suaugusieji ir vaikai negali naudotis sporto aikštynu po 19 val., t. y. sportuoti, žaisti krepšinį, tinklinį, futbolą, o vaikai negali naudotis riedučių ir riedlenčių rampomis, nes minėta šeima, naudodama vaizdo fiksavimo priemones (išmanųjį telefoną) filmuoja tiek suaugusiuosius, tiek mažamečius vaikus, gąsdina iškviesianti policiją ir veja iš sporto aikštyno motyvuodami tuo, kad nuo 19 val. sporto aikštyne turi būti tylos metas (…) Tokia susidariusi situacija neramina mus, Rietavo miesto bendruomenę, nes dėl šios šeimos nepagrįstų skundų kenčia mūsų vaikai, kurie negali leisti laiko sporto aikštyne (…)“. Atsakymas pateiktas 2021-04-13 raštu Nr. R4-441.“
6.17. „Savivaldybės administracijos iniciatyva 2020-07-02 buvo sušauktas posėdis. Posėdžio metu buvo kalbama apie rampos aptvėrimą tvora, neleidžiant rampa naudotis nuo 22.00 val. (vėlesniame prašyme (2020-09-22) pareiškėjas savo nuomonę pakeitė, rašydamas: „(…) Taip pat norime, kad būtų užtikrintas ramybės metas nuo 19 valandos, poilsio ir švenčių dienomis (…)“, kaip viena iš alternatyvų buvo pateiktas triukšmo sienelės įrengimas šalia rampos arba jos iškėlimas į kitą vietą.
Rampos iškėlimo į kitą vietą pasiūlymas buvo atmestas, nes įgyvendinant projekto sprendinius buvo įrengta speciali asfaltbetonio dangos aikštelė su pagrindais (20 x 29 m), lietaus surinkimo sistema, kurioje įrengti riedučių, riedutininkų ir BMX dviračių rampų įrenginiai. Iškėlus įrenginius į kitą vietą, reikėtų vėl įrengti tam tikrą aikštelę, o įrenginiai gali būti sugadinti, deformuoti ir jie naudojimuisi nebūtų tinkami.
Triukšmo sienelės įrengimas: dėl triukšmo sienelės projektavimo galimybės Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas J. A. telefonu konsultavosi su UAB […] vadovu. Gauta informacija, kad triukšmą slopinančių sienelių įrengimas aktualus ten, kur vyksta intensyvus automobilių eismas arba šalia geležinkelių. El. paštu (2020-08- 27) išsiųsta papildoma informacija apie esamą situaciją Rietave. 2020-08-28 el. paštu gautas atsakymas, kad „pabendraus su pora rangovų ir triukšmo specialistų, bet mano nuomone nei sienutė, nei želdinimas nieko nepakeis, nes triukšmas yra taškinis ir momentinis. O žmonės vis tiek liks nepatenkinti“. Telefonu informuota, kad nėra tokios praktikos įrengti triukšmo sienutes šalia vaikų žaidimų aikštelių, tai nėra efektyvus sprendimo būdas, o būtų labiau darkantis gyvenamąją aplinką įrenginys.“
6.18. „Paklausimas dėl triukšmo sienutės įrengimo taip pat buvo išsiųstas rampos rengėjams UAB […], 2020-09-02 gautas atsakymas: „(…) Per visą laikotarpį kiek esame pastatę įrenginių, neteko susidurti su skundais dėl įrenginių keliamo triukšmo. Riedučių rampas esame pastatę Vilniuje, Lazdynuose ir kt. gyvenamuosiuose rajonuose. Tokiems įrenginiams keliamo triukšmo reikalavimų, standartų nėra, nes įrenginys nekelia nuolatinio triukšmo, o tik momentinį. Dėl Jūsų paklausimo apie triukšmo slopinančių sienelių įrengimą konsultavomės su architektais ir kitais specialistais. Jie paaiškino, kad tokių sienelių įrengimas yra netikslingas ir jos momentinio triukšmo nesulaikys (…)“. Atsižvelgiant į esamą situaciją ir įvertinus specialistų pastebėjimus, kad, kai naudojamasi rampa, sukeliamam triukšmui slopinti nėra efektyvių slopinimo būdų, nuspręsta tokią alternatyvą laikinai atmesti.“
6.19. „Mokslo tyrimų rezultatai byloja, kad želdynai ne tik formuoja estetišką aplinką, bet ir gerina oro sudėtį, teigiamai veikia mikroklimatą, mažina oro užterštumą, slopina triukšmą. Želdiniai sulaiko ir sugeria triukšmą tarsi filtras. Kiekvienas želdynų kompozicinis elementas slopinant triukšmą atlieka didesnį ar mažesnį vaidmenį. Norime pažymėti, kad teritorija yra apželdinta lapuočiais medžiais, o šių metų pavasarį papildomai pasodinta 80 vakarinių tujų. Rietavo policijos komisariato pareigūnų susitikimo metu paprašyta bendradarbiauti dėl prevencinių priemonių, t. y. nakties metu nuo 22.00 val. kontroliuoti, kad triukšmaujant nebūtų trikdoma viešoji rimtis. Po įvykusio susitikimo Rietavo policijos komisariato pareigūnai prevenciškai lankydavosi sporto aikštyne, tačiau pažeidimų 2020 m. nebuvo nustatyta, todėl rampos aikštelę aptverti tvora, kad ja nebūtų naudojamasi po 22.00 val., netikslinga.“
6.20. „Savivaldybės administracija 2021-02-01 išsiuntė raštą Nr. R4-133 „Dėl viešosios rimties trikdymo“ Gimnazijai, kuriame rekomenduojama: papildyti Rietavo Z gimnazijos direktoriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintas Rietavo Z gimnazijos naudojimosi riedutininkų aikštele taisykles dėl viešosios rimties trikdymo. Su taisyklių pakeitimais supažindinti mokinius ir tėvų bendruomenę. Informuoti mokinius ir tėvų bendruomenę apie galimą LR administracinio nusižengimo kodekso 488 straipsnio numatytą atsakomybę. Pavasarį, atšilus orams ir pradėjus vaikams naudotis rampa, ant jos sienelės papildomai paviešinti informaciją apie galimą viešosios rimties trikdymą ir numatomą atsakomybę, prie įėjimo vartų pakabinti tokio pat pobūdžio įspėjamuosius pranešimus. Šių rekomendacijų tikslas – informuoti bendruomenę, bet ne uždrausti naudotis sporto aikštynu nuo 19.00 val., taip pat siekiama užtikrinti viešąją rimtį ir išvengti tyčinių pažeidimų sporto aikštyno teritorijoje.“
6.21. „Atsižvelgiant į gautą […] prašymą (2021-04-09) su pateiktais 52 gyventojų parašais, Savivaldybės mero iniciatyva 2021-04-12 buvo organizuotas susitikimas su Savivaldybės administracijos, gimnazijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato atstovais. Liepų gatvės gyventojai nebuvo kviečiami, nes susitikime buvo svarstomas […] prašymas dėl naudojimosi Rietavo X gimnazijos sporto aikštynu.“
6.22. „Prie rampų aikštelės buvo papildomai pakabintos lentelės su užrašu „NETRIKDYTI VIEŠOSIOS RIMTIES NUO 19.00 VAL. VAKARO IKI 07.00 RYTO. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnyje nurodoma „Viešosios rimties trikdymas“ viešose vietose vakaro nuo 19 val. iki 22 val. ir nakties metu nuo 22 val. iki 7 val. metu, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų“. Gimnazijos direktoriaus nuomone, aikštyno lankytojai supranta šį skelbimą, kaip draudimą naudotis aikštynu nuo 19 val. ir jis neramina bendruomenę. Prie riedučių aikštelės jau buvo pakabinta informacinė lentelė su naudojimosi taisyklėmis, kurioje pateikta vaizdinė informacija apie triukšmo ribojimą ir apie tai, kad aikštelės konstrukcijomis leidžiama naudotis nuo 8.00 val. iki 22.00 val. Todėl nuspręsta palikti tik vaizdinį informacinį pranešimą su naudojimosi taisyklėmis.
Sporto aikštyne važinėti rampomis, žaisti krepšinį, tinklinį ar futbolą (bėgiojimo laikas stadione neribojamas) leidžiama nuo 7.00 val. iki 22.00 val. (LR triukšmo valdymo įstatymas, nakties metas nuo 22 val. iki 7 val.), išskyrus organizuojamas varžybas ar kitus renginius, kuriems išduotas Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens leidimas.“
6.23. „Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus ekologė V. A. Rietavo savivaldybės interneto svetainėje (nuoroda į straipsnį: https://www.rietavas.lt/go.php/lit/Del-sporto- aikstyno) paviešino informaciją, vadovaudamasi 2021-04-12 vykusio susirinkimo susitarimais ir atsižvelgdama į Rietavo savivaldybės mero 2021-04-13 raštą Nr. R4-441.“
6.24. „Informuojame, kad nuo <…>, Rietavas, iki rampų pirmojo įrenginio yra apie
25 m. Teisės aktų nustatyta tvarka nėra numatyti atstumai nuo gyvenamųjų namų sporto įrangos įrengimui (prietaisai, įrenginiai ir įtaisai, skirti kūno kultūros, sporto pratyboms ir varžyboms (pvz., krepšinio stovai, vartai, gimnastikos sienelės, lygiagretės, skersiniai, batutai, tramplynai, treniruokliai ir pan.).“
6.25. „Dviračių, paspirtukų, riedučių rampų įrenginiai yra stacionarūs, įrengti ant asfaltbetonio dangos. Rampos įrenginiai neskleidžia nuolatinio garso, kuris trikdytų žmonių sveikatą, visą parą, jis – momentinis ir nepastovus, atsiranda tik tada, kai rampa naudojasi vaikai. Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“, netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.“
6.26. „Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymas numato, kad poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:
- Planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą.
- Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą.
- Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.
LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai reglamentuoja poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslus ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo reikalavimus. Planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas)
1 priedą, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, vadovaujantis PAV įstatymu, Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636 ,.Dėl Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo”. Planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į PAV įstatymo 2 priedą, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas vadovaujantis šiame punkte nurodytais teisės aktais poveikio aplinkai vertinimo proceso metu, jeigu PAV įstatyme nustatyta tvarka atlikus atranką priimama atrankos išvada, kad privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, Rietavo savivaldybės administracija, įgyvendindama projektą ir įrenginėdama rampą neturėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimo, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, o taip pat ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, nes rampų įrenginiai nėra įrašyti į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą arba Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą. Taip pat toks įrenginys nedaro neigiamo poveikio arčiausiai esančiai Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijai.“
6.27. „Įrengus sporto aikštyną, atsirado galimybės aktyviai leisti laisvalaikį sporto erdvėse. Didelis būrys įvairaus amžiaus vaikų pamėgo laisvalaikį leisti riedučių ir paspirtukų rampų komplekse. Tai alternatyvų Rietavo savivaldybėje neturintis kompleksas. Rietavo savivaldybėje vaikams, ypač tiems, kurie gyvena daugiabučiuose, stadionas, esantis Rietavo Z gimnazijos teritorijoje, yra erdvė, kurioje galima aktyviai leisti laiką ir tokiu būdu užtikrinti gerą emocinę sveikatą. Sportas – prevencinė priemonė, padedanti užkardyti nusikalstamas veikas, spręsti paauglių nusikalstamumo problemas. Neretai jaunuoliai, kurie padaro teisės pažeidimų, įvardija, kad turi daug laisvo laiko ir mažai veiklų. Jaunuolių užimtumas sportu dažnai tampa priemone, padedančia pasiekti teigiamų elgesio pokyčių. Rietavo atviro jaunimo centro duomenimis, socialiai pažeidžiami jaunuoliai, kurie iki karantino lankydavosi centre, prasidėjus karantinui dažnai laiką leisdavo stadione, krepšinio aikštelėje. Pasak centro užimtumo specialisto (jaunimo darbuotojo), aktyvi veikla užtikrindavo, kad jaunuoliai mažiau laiko šlaistydavosi gatvėmis ar užsiimdavo veikla, kuri nėra priimta visuomenei.
Pagrindiniai šalies dokumentai apibrėžia Lietuvos gyventojų (taip pat ir vaikų, jaunuolių) teisę sportuoti ir žaisti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinama nuostata užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas. To paties įstatymo
18 straipsnyje įtvirtinama nuostata, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį. 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti. 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrų, vaikų dienos centrų, stovyklų veiklą.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis numato, kad valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, teisę dalyvauti žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose, laisvai dalyvauti kultūrinime gyvenime ir kurti meno kūrinius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinama nuostata, kad valstybės dalyvės turi užtikrinti, kad vaikas galėtų tinkamai praleisti laisvalaikį ir poilsiauti. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 4 straipsnis numato, kad valstybės turi imtis visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių Konvencijoje pripažintoms teisėms Įgyvendinti. Kaip teigiama Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos apibendrinime Dėl vaikų žaidimo aikštelių ir kitų, vaikų sportui ir laisvalaikiui pritaikytų viešųjų erdvių, situacijos (2009 m.), vaiko teisė žaisti neatsiejama nuo kitų Konvencijoje deklaruojamų teisių bei nuo pagrindinio principo – vaikų interesų pirmenybės principo. Tinkamas vaiko teisės žaisti įgyvendinimas yra garantas, kad daugelis kitų Konvencijoje įtvirtintų teisių taip pat bus įgyvendinama, nes tai yra vienas iš svarbiausių aspektų, garantuojančių vaiko harmoningą vystymąsi. Vaiko teisės žaisti įgyvendinimui yra būtina skatinti ir planuoti, išsaugoti jau sukurtas vaikų laisvalaikiui ir žaidimams skirtas vietas. Galimybė laisvai naudotis žaidimų vietomis turėtų būti vienu iš pagrindinių rūpesčių, atliekant teritorijų planavimą, išsaugant (ir apsaugant) esamas ir kuriant naujas vaikų žaidimų vietas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas laikosi pozicijos, kad, planuojant miestus, turi būti atsižvelgiama į vaikų poreikį turėti žaidimų aikštelių ir jiems tinkamų parkų.
Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracijos 7 principas nurodo, kad vaikas turi turėti visas galimybes žaisti ir linksmintis. Taip pat šis principas nustato, kad visuomenė ir valdžios organai turi stengtis, kad ši teisė būtų įgyvendinta.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 29 punktas nurodo, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra kūno kultūros ir sporto plėtojimas ir gyventojų poilsio organizavimas. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, savarankiškąsias funkcijas savivaldybės vykdo pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų vykdymą.“
6.28. Iš pateiktų dokumentų nustatyta:
6.28.1. Pareiškėjai 2020-11-23 raštu kreipėsi į Savivaldybę, prašydami:
„Kreipiamės į Jus su prašymu pateikti dokumentus, kuriuose būtų nurodyti šie duomenys:
– Riedlenčių rampos techninių, įskaitant keliamo garso, ja naudojantis, reikalavimų atitikimas;
– Dokumentai, nurodantys, kad sporto aikštelėje esanti rampa yra baigta ir ja galima naudotis;
– Garso izoliacijos gyvenamajame rajone užtikrinimo galimybės, kokie projektai buvo priimti / atmesti (įrodymai. kad garso siena buvo aptarta ir specialistai nurodė, kad garso siena nebus efektyvi, oficialų atsakymą iš specialistų prašau pateikti raštu);
– Planas, kuris užtikrins, kad rampa bus draudžiama naudotis nuo 19:00 val. iki 07:00 val. kokių priemonių bus imtasi ir kas tai užtikrins.
– Kokios priemonės bus naudojamos, jeigu Jūsų siūlomos priemonės neveiks.
Dokumentai, kurių prašome, turi būti prieinami viešai, tad prašau mums pateikti jų kopijas, arba dokumentų ištraukas, kuriuose būtų atsakymai į mūsų klausimus. […]. Turime parašyti, kad remiantis LR triukšmo valdymo įstatymo antrojo skirsnio 3 straipsniu, joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Taip pat triukšmas turi būti suvaldytas taip, kad užtikrintų žmogaus gyvenimo kokybę. Tad norime informuoti, kad eksploatuojamas įrenginys, esantis 25 metrai nuo mūsų namo, kelia triukšmą, kuris kenkia mūsų sveikatai, o savivaldybė nepaiso triukšmo valdymo Įstatymo, kas leidžia abejoti tinkamu savivaldybės pareigūnų darbu ir nepalieka pasirinkimo kaip tik kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises teisminių ginčų sprendimų būdu. Atlikti garso matavimo tyrimai įrodo, kad garsas viršija leistiną dienos meto triukšmo lygį. Tad įrenginio naudojimo apribojimas nuo 19:00 val. metu, nesumažins triukšmo, kuris yra kenksmingas mums bei aplinkiniams, tad čia kalba eina ne apie apribojimą juo naudotis, o apie perkėlimą toliau nuo gyvenamųjų namų arba visišką jo panaikinimą.“;
6.28.2. pateiktas apžiūros aktas Nr. 1 „Dėl riedučių aikštelės skleidžiamo garso ir atsiradusių defektų“ (2020-09-17). Jame nurodyta:
„2020-09-17 komisija – Savivaldybės direktoriaus pavaduotojas A. A., Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas J. A., Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus specialistas E.V., UAB […] direktorius […] – apžiūrėjo riedučių dviračių parke esančią rampą. Apžiūros metu nustatyta:
- Buvo atliekami garso bandymai, kurių metu dirbtinai su paspirtuku buvo sukeliamas triukšmas. Matavimų metu nustatytas triukšmas Liepų gatvėje iki 65 dBA.
- Vietomis nuo riedučių-dviračių rampos pažeistas viršutinis faneros sluoksnis.
Išvados: 1. Papildomai buvo atliktas garso bandymas su mašinos signalu, kai buto langai yra uždaryti. Matavimo metu buvo nustatyta, kad lango paketas sumažina garso triukšmą iki 2 dBA. Tai yra nepastovus triukšmas, kuris pagal teisės aktus yra leistinas ir atitinka ribinius dydžius gyvenamosiose patalpose ir jų aplinkoje. Gyvenamųjų pastatų gyvenamosiose patalpose maksimalus leidžiamas triukšmo ribinis dydis dienos metu yra 55 decibelai (dBA), vakaro metu – 50 dBA, nakties – 45 dBA.
- Riedučių rampos viršutiniuose faneros sluoksniuose yra eksploatacijos metu padaryti pažeidimai. Įtrūkimai yra menki, nekelia konstrukcijai jokio pavojaus ir yra minimalus. Šiai dienai pažeidimai yra normos ribose, ir papildomo remonto nereikalauja. Siūlome, daryti pakartotinę kasmetinę apžiūrą ateityje, ir stebėti esamus pažeidimus“;
6.28.3. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2016-03-09 (adresuota savivaldybių administracijoms, Ministerijai) raštas:
„Informuojame, kad į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (toliau – NVSPL) dažnai kreipiasi tiek visuomenės sveikatos centrai apskrityse, tiek savivaldybių administracijos dėl triukšmo matavimo atlikimo nuo skirtingų triukšmo šaltinių, tarp jų gatvių, automobilių kelių, geležinkelių eismo, restoranų, kavinių, pramogų centrų ir kt. Atkreipiame dėmesį, kad pagal triukšmo matavimo metodo Lietuvos standarto LSTISO1996-2:2008/P20l0 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“ reikalavimus skirtingų triukšmo šaltinių triukšmas turi būti nagrinėjamas ir matuojamas atskirai. Be to, vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu ir Lietuvos higienos normos HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.V-604,
4 punktu triukšmo kontrolė, matavimai ir jų vertinimas gali būti atliekami tik tai dėl ūkinės komercinės ir / ar pramoninės veiklos (transporto priemonių, pramonės įmonių įrenginių ir pan.). Minėta higienos norma netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Pagal aukščiau minėto standarto reikalavimus atliekant triukšmo matavimus nuo konkretaus triukšmo šaltinio būtina įvertinti ir liekamąjį garso slėgio lygį, t. y., be visuminio garso slėgio lygio, kuris apima tiriamo triukšmo šaltinio ir visus kitus aplinkoje esančius triukšmus, turi būti išmatuotas ir liekamasis garso slėgio lygis, tai yra garso slėgis, apimantis visus aplinkoje vyraujančius garsus, išskyrus tiriamo triukšmo šaltinio triukšmą. Atliekant liekamojo garso slėgio lygio matavimus tiriamo triukšmo šaltinio veikla turi būti stabdoma. Siekiant tinkamai organizuoti triukšmo tyrimų atlikimą kreipiantis dėl triukšmo matavimų būtina NVSPL papildomai pateikti informaciją, kurioje būtų įvardinti tiriamieji triukšmo šaltiniai, nurodyta, kokiu būdu bus užtikrinta, kad pramoniniai objektai ir subjektai vykdantys komercinę-ūkinę veiklą, dėl kurių veiklos skundžiamasi, matavimų metu ne tiktai įjungs garsą skleidžiančią įrangą, bet ir išjungs tam tikram laikotarpiui šią įrangą, kad būtų galima atlikti liekamojo triukšmo lygio matavimus. Jeigu kreipiamasi dėl miesto gatvių intensyvaus automobilių eismo triukšmo, reiktų nurodyti informaciją, kada bus tam tikram laikotarpiui stabdomas eismas, kas reikalinga siekiant išmatuoti liekamąjį garso slėgio lygį. Aukščiau nurodyti tyrimų organizavimo aspektai ypač aktualūs, kai matavimų užsakovas yra savivaldybių administracijos, nes NVSPL specialistai nėra pareigūnai, turintys valstybės tarnautojų įgaliojimus ir galintys pateikti privalomus vykdymui nurodymus.“
- NVSC Seimo kontrolierę informavo, pateikė dokumentus bei paaiškinimus, iš kurių nustatyta:
7.1. „per 2019–2021 metus buvo gauti keturi pranešimai dėl rampos, įrengtos Gimnazijos teritorijos sporto aikštyno dalyje, skleidžiamo triukšmo. Gauti pranešimai buvo nukreipti nagrinėti NVSC Telšių departamentui.“
7.2. „2020 m. birželio 25 d. gauta informacija iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato, kurios pagrindu NVSC Telšių departamentas 2020 m. birželio 29 d. Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (toliau – NVSPL) pateikė triukšmo matavimų užsakymą Nr. (8-21 4.80 E)2-34212 (toliau – Užsakymas). NVSPL 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. S-735 „Dėl triukšmo matavimų“ informavo, kad triukšmo lygio matavimai pagal Užsakymą nebus atliekami, ir pateikė paaiškinimą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu ir Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – Lietuvos higienos norma) 1 punktu, nustatyti stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.“
7.3. „Vadovaujantis Lietuvos higienos normos 4 punktu triukšmo kontrolė, matavimai ir jų vertinimas gali būti atliekami tik dėl ūkinės komercinės ir / ar pramoninės veiklos (transporto priemonių, pramonės įmonių įrenginių ir pan.) ir netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.“
7.4. „2020 m. liepos 2 d. buvo organizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo Rietavo savivaldybės administracijos atstovai, Rietavo Z gimnazijos direktorė, Rietavo miesto gyventojai, NVSC Telšių departamento specialistai. NVSC Telšių departamento specialistai, siekdami išspręsti susidariusią situaciją, pateikė siūlymus: nukelti rampą į kitą vietą, įrengti triukšmą mažinančią dangą, riboti naudojimosi rampa laiką, pastatyti apsauginę sienelę. Rietavo savivaldybės administracija apie pateiktų pasiūlymų įgyvendinimą NVSC Telšių departamento neinformavo.“
7.5. „2020 m. rugsėjo 23 d. gautas Pareiškėjų skundas, į kurį atsakyta NVSC Telšių departamento 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (8-21 15.1.1E)2-72520 […]. NVSC Telšių departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, kuris reglamentuoja, kad savivaldybių institucijos įgyvendina Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą, informavo pareiškėją, kad Rietavo savivaldybės administracija gali priimti sprendimus dėl triukšmo, siejamo su rampa, mažinimo.“
7.6. „2020 m. rugsėjo 29 d. NVSC Telšių departamentas, gavęs Pareiškėjų skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, kuris reglamentuoja, kad savivaldybių institucijos įgyvendina Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą, persiuntė skundą 2020 m. spalio 5 d. raštu Nr. (8-21 4.80E)2-76327 „Dėl prašymo persiuntimo“ Rietavo savivaldybės administracijai nagrinėti pagal kompetenciją.“
7.7. „2021 m. vasario 9 d. gautas Pareiškėjų raštas, į kurį atsakyta 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. (8-21 15.1.1Mr)2-42943 „Dėl informacijos, susijusios su pateiktu prašymu,
pateikimo“. Informuojame, kad NVSC Telšių departamentas atsakymo į 2021-03-10 raštą
Nr. (8-21 15.1.1 Mr)2-42943 „Dėl informacijos, susijusios su pateiktu prašymu, pateikimo“ iš Rietavo savivaldybės administracijos dėl rampos keliamo triukšmo negavo.“
7.8. „Taip pat informuojame, kad NVSC Telšių departamentas, siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus rekomendaciją dėl triukšmo matavimų atlikimo,
2021 m. gegužės 6 d. NVSPL pateikė triukšmo matavimų užsakymą Nr. (8-21 4.80 Mr)2-74330.“
- Ministerija Seimo kontrolierę informavo:
8.1. „visuomenės sveikatos saugos teisės aktai nenustato kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų įrengiamos rampos (įrengimai), skirtos naudotis riedlentininkams, riedutinikams, BMX dviratininkams. Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 7.2, 8.2.1. ir 8.6.4 papunkčiais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija formuoja valstybės politiką teritorinės sanglaudos teritorijų planavimo ir priežiūros, urbanistikos ir architektūros, statybos ir jos priežiūros, būsto srityse, rengia teisės aktų projektus teritorijų planavimo ir priežiūros, architektūros ir urbanistikos, statybos ir jos priežiūros, būsto klausimais, rengia ir tvirtina normatyvinius statybos techninius, statinio saugos ir paskirties dokumentus, metodines rekomendacijas, skirtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymui įgyvendinti ir taikyti.“
8.2. „valstybės politiką poveikio aplinkai vertinimo srityje formuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“, 2 punktu planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas, kai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytais atvejais yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinės apsaugos zonų ribos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme rampoms (įrengimams), skirtoms naudotis riedlentininkams, riedutininkams, BMX dviratininkams, sanitarinės apsaugos zonos nėra nustatytos, todėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimas neatliekamas.“
8.3. „Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos
HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos normos HN 33:2011), nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir yra netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Rampos (įrengimai), skirtos naudotis riedlentininkams, riedutininkams, BMX dviratininkams, šiuo atveju nėra priskirtinos prie stacionarių triukšmo šaltinių, kuriems būtų taikomos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 nuostatos. Pagal Prašyme pateiktą informaciją manytina, kad triukšmą šiuo atveju kelia ant rampų (įrenginių), skirtų naudotis riedlentininkams, riedutininkams, BMX dviratininkams, atliekama žmonių veikla, kaip ir tuo atveju, kai yra grojama muzikos instrumentais, šaukiama, švilpiama, žmonių atliekami kiti triukšmą keliantys veiksmai viešose vietose.
Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsniu Vidaus reikalų ministerija įgalioja pavaldžias viešojo administravimo institucijas teisės aktų nustatyta tvarka visą parą atlikti triukšmo kontrolę gyvenamuosiuose pastatuose, privačiose valdose ir viešosiose vietose, t. y. miestų, gyvenviečių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose bei kitose viešose vietose ir bendro naudojimo pastatuose, baruose, diskotekose, kavinėse, pramoginiuose renginiuose.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val.
iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Dėl šio straipsnio nusižengimų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos pareigūnai.“
8.4. „Vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktu savivaldybių tarybos tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles. Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolę.“
8.5. „šiuo atveju problemos sprendimo ir rampų naudojimo ribojimo klausimai pagal kompetenciją yra priskirtini Savivaldybių institucijoms ir Vidaus reikalų ministerijos įgaliotoms pavaldžioms viešojo administravimo institucijoms.
Taip pat informuojame, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, siekdama spręsti kylančias triukšmo valdymo problemas. Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje paskelbė Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas). Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (TAIS
Nr. 20-12573) galima susipažinti su Projektu, pridedamais dokumentais ir suinteresuotų institucijų pastabomis. Projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybių tarybos tvirtina triukšmo prevencijos savivaldybės teritorijoje taisykles, kuriose nustato triukšmą keliančių viešųjų renginių (muzikinių, sportinių, kultūrinių ir kitų renginių) leidžiamą pradžios ir pabaigos laiką, šių renginių metu keliamo triukšmo prevencijos ir mažinimo ir viešosios rimties užtikrinimo priemonių reikalavimus, jų įgyvendinimo terminus, civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo laiką ir (arba) vietas, leidžiamą statybos darbų pradžios ir pabaigos laiką, daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose ir gyvenamosiose teritorijose draudžiamus naudoti įrenginius, prietaisus ir instrumentus (išskyrus buitinius), jų naudojimo laiką, asmenų veiklos daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose ir gyvenamosiose teritorijose ribojimus nakties metu, kitus ne ūkinės veiklos triukšmo prevencijos, mažinimo ir valdymo reikalavimus.“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai
9.1. Vietos savivaldos įstatyme reglamentuota:
9.1.1. 4 straipsnis – „Pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra: […] 10) veiklos skaidrumo. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma; 11) plėtros ir veiklos planingumo. Savivaldybės savo veiklą vykdo pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, į kurių rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą (stebėseną, ataskaitų svarstymą) įtraukiami ir savivaldybės gyventojai; 12) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą; 13) žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo. Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių; […]“;
9.1.2. 6 straipsnis – „1. Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos: […] 28) aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga; […] 35) savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas; […]“;
9.1.3. 29 straipsnis – „1. Savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Savivaldybės administracijos direktorius pavaldus savivaldybės tarybai, atskaitingas savivaldybės tarybai ir merui. 2. Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo ir atleidimo tvarka nustatyta šiame ir Valstybės tarnybos įstatymuose. […]. 8. Savivaldybės administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; 2) tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams; 3) organizuoja savivaldybės administracijos darbą, […] 7) koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas; […].“
9.2. Triukšmo valdymo įstatyme (TVĮ) reglamentuojama:
9.2.1. 2 straipsnis – „13. Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. […] 19. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. 21. Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas. 212. Triukšmo prevencijos veiksmų planas – dokumentas, kuriame siekiant valdyti triukšmo problemas ir poveikį planuojamos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės. 22. Triukšmo prevencijos zona – gyvenamosios (-ųjų) vietovės (-ių) teritorija, kurioje triukšmas viršija ribinius dydžius ir kurioje būtina įgyvendinti triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; […] 25. Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. 26. Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. […]
261. Triukšmo valdymas – visuma teisinių, organizacinių ir techninių priemonių, kurių tikslas – užtikrinti gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo žalingo triukšmo poveikio, įskaitant gyventojų apsaugą nuo triukšmo sukeliamo dirginimo ir miego trikdymo, ir išsaugoti tyliąsias zonas“;
9.2.2. 3 straipsnis – „1. Pagrindiniai triukšmo valdymo principai: 1) žmogaus apsauga nuo triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; 2) žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; […] 5) valstybės parama valdant triukšmą. 2. Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės: 1) transporto srautų planavimas; 2) teritorijų planavimas, projektų ekspertizė ir statinių priežiūra; […] 4) techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); […] 6) ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; 7) triukšmo kontrolė; 8) planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas; 10) strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo lygio ribojimo zonų nustatymas“;
9.2.3. 13 straipsnis – „1. Savivaldybių tarybos: 1) aglomeracijose nustato tyliąsias aglomeracijos zonas ir tyliąsias gamtos zonas; ne aglomeracijose, atsižvelgdamos į vietos gyventojų apklausos rezultatus dėl tyliųjų zonų nustatymo poreikio, – tyliąsias viešąsias zonas ir tyliąsias gamtos zonas; 2) tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles; […] 5) tvirtina triukšmo prevencijos zonas; 6) nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; 7) prižiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje; 2. Savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai: […] 2) rengia teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, viešą svarstymą, poveikio aplinkai vertinimo svarstymą; 3) atlieka teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, analizę, vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; 6) įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones; […] 8) organizuoja triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą; […]. 3. Savivaldybių institucijos privalo reikalauti, kad: 1) triukšmo šaltinių valdytojai tikslintų ir keistų triukšmo prevencijos veiksmų planus ir juos įgyvendintų, tikslintų ir keistų triukšmo šaltinių naudojimo trukmę ir konkretų šių šaltinių veiklos pradžios ir pabaigos laiką; […]“;
9.2.4. 27 straipsnis – „1. Triukšmo šaltinių keliamo triukšmo ribiniai dydžiai skirtingos aplinkos ir jautrumo žmonių grupėms gali skirtis. 2. Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, savivaldybių institucijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai: 1) apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą; 2) taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones; […]“;
9.2.5. 30 straipsnis – „Asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka: 1) iš valstybės ir savivaldybių institucijų gauti teisingą informaciją apie triukšmo lygius, triukšmo prevencijos ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą, leidžiamus triukšmo normatyvus ir planuojamų naudoti triukšmo šaltinių pavojingumą sveikatai; […] 3) reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai.“
9.3. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme (Įstatymas; aktuali redakcija nuo 2020-11-01) reglamentuojama:
9.3.1. 3 straipsnis – „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos: […] 5. Informacija – žinios, kuriomis disponuoja institucija, vykdydama viešąsias funkcijas. […]“;
9.3.2. 22 straipsnis – „Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
9.4. Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintose Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau vadinama – Prašymų nagrinėjimo taisyklės) (2017-11-15 nutarimo Nr. 93 redakcija, galiojanti nuo
2017-11-23) nustatyta:
„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. 36. Prašymą nagrinėjusi institucija, pati pastebėjusi ar gavusi pagrįstą asmens kreipimąsi dėl atsakyme esančių spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų klaidų, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo klaidos paaiškėjimo arba asmens kreipimosi dienos jas ištaiso ir pateikia asmeniui ištaisytą atsakymą arba praneša jam, kodėl klaidos nebuvo taisomos. 37. Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos. 38. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Persiunčiant prašymą ar skundą nagrinėti kitai kompetentingai institucijai ir informuojant apie tai asmenį ar jo atstovą, pranešime asmeniui nurodyti minėtos apskundimo tvarkos nereikia.“
9.5. Sveikatos apsaugos ministro 2005-07-21 įsakymu Nr. V-596 patvirtintame Triukšmo poveikio visuomenės sveikatai tvarkos apraše reglamentuojama:
„4. Tvarkos apraše taip pat gali būti taikomos: 4.1. vertinant ir prognozuojant nepalankaus triukšmo poveikio visuomenės sveikatai lygį; 4.2. pagrindžiant ir tobulinant triukšmo normavimą; 4.3. rengiant triukšmo poveikio visuomenės sveikatai prevencijos priemones; 4.4. nustatyta tvarka teikiant informaciją visuomenei. 6. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos: […]; 6.4. triukšmo poveikis visuomenės sveikatai – galimo dirginimo, sveikatos pakenkimo ar sužalojimo sunkumo ir tikimybės derinys; 6..5. triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – galimo ar esamo triukšmo poveikio visuomenės sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procedūra.”
9.6. Rietavo savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. T1-196 patvirtintose Triukšmo prevencijos Rietavo miesto viešosiose vietose taisyklėse (Triukšmo prevencijos taisyklės) reglamentuojama:
„2. Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. […]. 6. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme ir kituose triukšmą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas: 6.1. Gyvenamoji teritorija – teritorija, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą laikoma vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija arba daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija. 6.2. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. 6.3. Triukšmo ribinis dydis – triukšmo rodiklio vertė, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti ar mažinti. 6.4. Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas. 6.7. Triukšmas pagal kilmę yra: […] 6.7.4. laisvalaikio – renginių, eisenų, ceremonijų ir kitos laisvalaikio veiklos (kavinės, barai, restoranai, klubai, viešbučiai ir kt.) keliamas triukšmas: lankytojų šūkavimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikiniais instrumentais ar kitais garsiniais aparatais; […] 7. Triukšmo prevencija įgyvendinama siekiant valdyti triukšmą ir jo poveikį žmonių sveikatai. […] 11. Statant naujus objektus, kurie gali tapti triukšmo šaltiniu, ar juos rekonstruojant, turi būti numatomos priemonės triukšmo lygiui mažinti. […].25. Atvirose patalpose ir teritorijose įrengti žaidimų, cirko ir kiti atrakcionai gali veikti dienos ir vakaro metu. Naktį jie gali veikti tik tuo atveju, jeigu negroja muzika, naudojamų žaidimų, cirko ir kitų atrakcionų įrenginiai nekelia triukšmo. […].“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT; Konstitucinis Teismas) praktika
10.1. KT 2002-04-09 nutarime (byla Nr. 24/2000), be kita ko, yra konstatavęs:
„[…]. Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati. Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudarinėti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai).
Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Aiškinant Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies turinį atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą derindama asmens ir visuomenės interesus. Šioje konstitucinėje nuostatoje yra įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo tikslus ir ribas (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali pažeisti sąžiningos konkurencijos, ūkio subjektų lygiateisiškumo, kitų Konstitucijoje įtvirtintų principų. […].“
10.2. KT 2002-12-24 nutarime yra konstatavęs:
„[…]. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiat jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. […].“
10.3. KT 2004-12-13 nutarime yra konstatavęs:
„[…] Konstitucinis Teismas 2004-07-01 nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, […] teisės aktuose reglamentuojant piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas). […].“
10.4. Aiškindamas Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį, KT yra konstatavęs:
„žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai), taip pat kad žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). […].“
- Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika
11.1. LVAT 2008-11-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. N63-612/2008 yra konstatavęs:
„[…]. […] ATPK 183 straipsnio 1 dalies dispozicija nėra blanketinė. Tai reiškia, kad ji nereikalauja, jog būtų pažeistos kokiuose nors kituose teisės aktuose nustatytos taisyklės ar tvarkos. Atitinkamai ir nustatinėjant triukšmo lygį nebuvo pareigos atlikti visas kituose teisės aktuose numatytas triukšmo lygio matavimo procedūras. Viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas ir iš viso neatlikus jokių matavimų, o, pavyzdžiui, remiantis liudytojų parodymais ar kitais
įrodymais. […].“
„Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio l dalies 6 punktas, 2 dalies 6 punktas nurodo, jog savivaldybės nustato ir įgyvendina strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones. […].“
11.2. LVAT 2012-03-01 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012) yra konstatavęs:
„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). […].“
11.3. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS-805-492/2017:
„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas [LAT] 2013 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje
3 K-3-112/2013 yra išaiškinęs, kad Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Aiškindamas šias nuostatas, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstitucinės doktrinos kontekste konstatuotina, kad pirmiau nurodytose Konstitucijos normose ne tik įtvirtintas aplinkos apsaugos principas: visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai (taip pat ir joje gyvenantiems žmonėms), bet ir suponuojamos teisinio poveikio priemonių taikymo prielaidos, subjektams nesilaikant nustatytų imperatyvų.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitos suvaržymo formos. Rimto pažeidimo priežastimi gali būti asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimas, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Hatton ir kiti prieš Jungtinę karalystę, pareiškimo Nr. 36022/97, 96 p.).“
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, išskirtinos šios Skundo tyrimo dalys:
12.1. Dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjų prašymus, teikiant informaciją.
12.2. Dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant nuo Rampų parko konstrukcijos sklindančio triukšmo valdymo klausimus.
- Vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 21 punktu, Seimo kontrolieriai turi teisę pasisakyti (teikti siūlymus arba pastabas) dėl viešojo administravimo gerinimo net ir klausimais, nepriskirtais Seimo kontrolieriaus kompetencijai.
Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 192 straipsnio nuostatomis, Seimo kontrolierių įstaiga yra nacionalinė žmogaus teisių institucija (NŽTI). Svarbiausi NŽTI tikslai – pasisakyti įvairiais žmogaus teisių klausimais ir, bendradarbiaujant su visuomene, kelti aktualias žmogaus teisių problemas, atlikti kitas pagrindines NŽTI funkcijas, apibrėžtas JT Generalinės Asamblėjos priimtoje rezoliucijoje.
Dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo)
nagrinėjant Pareiškėjų prašymus, skundus, teikiant informaciją
- Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą, pažymėtina:
14.1. vadovaujantis Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį – į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką (Prašymų nagrinėjimo taisyklių 38 punktas).
14.2. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai pateikė Savivaldybei ne vieną prašymą, kuriuose prašė pateikti informaciją apie Rampos įrengimą, imtis priemonių triukšmui, sklindančiam nuo Rampų parko, mažinti, pateikti priemonių triukšmui mažinti planą; kitais klausimais. Savivaldybė nagrinėjo Pareiškėjų prašymus, teikė informaciją, organizavo susitikimus. Įvertinus Savivaldybės atsakymus Įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatų (pažymos 9.3, 9.4 punktai) taikymo aspektu, atsakymai Pareiškėjams nelaikytini tinkamais, nes:
1) dėl 2020-09-22 prašymo (pažymos 4.4 punktas) – į prašymą „nurodyti konkrečius terminus, kokie veiksmai ir iki kada bus atlikti, norint sumažinti triukšmo taršą“, Savivaldybė neatsakė, o tik informavo, kad Rampos sukeliamam triukšmui „nėra efektyvių slopinimo būdų“ ir kad Gimnaziją „įpareigos apriboti rampos naudojimosi laiką“. Savivaldybė neišaiškino atsakymo apskundimo tvarkos, kaip tai numatyta Prašymų nagrinėjimo taisyklių 38 punkte (pažymos
9.4 punktas);
2) dėl 2020-11-23 prašymo (pažymos 6.28 punktas) – Savivaldybė neatsakė dėl plano, kuris užtikrintų, kad Rampa bus draudžiama naudotis nuo 19:00 val. iki 07:00 val., kokių priemonių bus imamasi ir kas tai užtikrins bei kokių priemonių bus imamasi, jeigu „Jūsų siūlomos priemonės neveiks“. Savo atsakyme Savivaldybė išsamiai paaiškino teisės aktų, reglamentuojančių poveikio aplinkai vertinimo atlikimą, statybos leidimų išdavimą, triukšmo matavimų atlikimą ir kita, nuostatas (pažymos 4.5 punktas), pasisakė dėl Pareiškėjų pateikto aplinkos garso lygio matavimo protokolo pagrįstumo bei informavo, jog Savivaldybė „negali užtikrinti, kad Jūsų ramybės netrikdytų sportuojantys gyventojai“, taigi atsisakyta priimti administracinius sprendimus dėl triukšmo mažinimo priemonių.
Pažymėtina ir tai, kad nepateikta informacija dėl „garso izoliacijos gyvenamajame rajone užtikrinimo galimybės, kokie projektai buvo priimti/atmesti“, specialistų nuomonė, kad triukšmą slopinanti sienelė nebus efektyvi. Seimo kontrolierės nuomone, uždarosios akcinės bendrovės, pastačiusios rampos įrangą, nuomonė („neteko susidurti su skundais dėl įrenginių keliamo triukšmo“, „konsultavomės su architektais ir kitais specialistais, kurie paaiškino, kad tokių sienelių įrengimas yra netikslingas“) nelaikytina kompetentingų specialistų išvada (nuomone). Savivaldybė neišaiškino atsakymo apskundimo tvarkos, kaip tai numatyta Prašymų nagrinėjimo taisyklių 38 punkte (pažymos 9.4 punktas);
3) dėl 2020-12-30 prašymo (pažymos 4.6 punktas) – Savivaldybė formaliai atsirašė (paaiškino, kad naudojimasis Rampa nėra tyčinis arba sąmoningas pažeidimas, vaikai nori turiningai praleisti laisvalaikį), nepateikė prašomos informacijos, nepriėmė administracinio sprendimo dėl triukšmo mažinimo priemonių (paaiškino, kad Savivaldybė negali užtikrinti ramybės), neišaiškino atsakymo apskundimo tvarkos, kaip tai numatyta Prašymų nagrinėjimo taisyklių 38 punkte (pažymos 9.4 punktas).
Seimo kontrolierė pažymi, kad Savivaldybės atsakymai parengti neatsižvelgus į prašymų turinį, nepateikta prašoma (arba pateikta netinkama) informacija, nepriimti prašomi sprendimai triukšmo mažinimo klausimu.
KT ne kartą yra pasisakęs, kad „valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių“. Priimant sprendimą dėl konkretaus prašymo (ar kitokio pobūdžio kreipimosi, nepriklausomai nuo tokio dokumento formos) turi būti veikiama paisant pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje įtvirtinto, atkartojamo ir Viešojo administravimo įstatyme, principo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (KT 2004-12-13 nutarimas). Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad kiekviena viešojo administravimo institucija (tiriamu atveju – Savivaldybė) yra saistoma bendrųjų, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio nuostatomis, Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą Savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; organizuoja Savivaldybės administracijos darbą, atsako už vidaus administravimą Savivaldybės administracijoje, todėl jam teiktina rekomendacija dėl tinkamo asmenų skundų / prašymų nagrinėjimo.
- Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybės pareigūnai pažeidė Įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatas, t. y. atsakymus parengė neatsižvelgę į prašymų, skundų turinį; nepateikė (arba pateikė netinkamą informaciją) prašomos informacijos, neišaiškino apskundimo tvarkos.
Ši tyrimo dalis pripažintina pagrįsta.
Dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo)
sprendžiant nuo Rampų parko konstrukcijos sklindančio triukšmo valdymo klausimus
- Atsižvelgus į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei į teisinį reglamentavimą, pažymėtina:
16.1. asmens teisė į sveiką aplinką įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose nustatyta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, taip pat yra nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės sveikatos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo veiklos, kuri žalinga toje aplinkoje gyvenantiems žmonėms;
Remiantis VSĮ 3 straipsnio 11 dalimi, savivaldybės bendruomenė (savivaldybės nuolatiniai gyventojai) yra bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais susieti su viešojo administravimo funkcijas atliekančiais savivaldybės subjektais. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į VSĮ 4 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius principus, kuriais grindžiama vietos savivalda, savivaldybės institucijos turi užtikrinti galimybę savivaldybės gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, taip pat reaguoti į Savivaldybės gyventojų nuomonę, Savivaldybės institucijų ar valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių (žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principas), Savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių (bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas). Pagal VSĮ 6 straipsnio 1 dalies 35 punktą, viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas. Taip pat akcentuotina, kad Triukšmo valdymo įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, jog valstybinį triukšmo valdymą pagal savo kompetenciją įgyvendina savivaldybių institucijos;
16.2. nagrinėjamu atveju:
16.2.1. nustatyta, kad sporto aikštynas Gimnazijos teritorijoje įrengtas mokinių, taip pat ir suaugusiųjų laisvalaikio užimtumui ir fiziniam aktyvumui užtikrinti. Teritorija aptverta tvora. Sporto aikštyne įrengtas Rampų parkas (tai stacionarūs įrenginiai, taigi, tai yra ir stacionarus triukšmo šaltinis) yra 25 metrai nuo gyvenamųjų namų. Rampos įrenginiais užstatytas apie 257 m2 plotas. Pareiškėjai skundžiasi nuo Rampų parko sklindančiu triukšmu, kai įrenginiais naudojamasi (važinėjama), bei Savivaldybės pareigūnų neveikimu, sprendžiant triukšmą mažinančių priemonių įrengimo klausimą;
16.2.2. įvertinus pateiktą informaciją, dokumentus, nustatyta, kad Savivaldybė ėmėsi priemonių spręsti triukšmo mažinimo priemonių klausimą: organizavo gyventojų, policijos pareigūnų, NVSC specialistų, Gimnazijos atstovų susitikimus, tarėsi su Rampų parko įrenginius stačiusiais uždarosios akcinės bendrovės atstovais, kitos bendrovės atstovais dėl triukšmą mažinančių sienelių, teikė rekomendacijas Gimnazijai dėl laiko ribojimo (pažymos 6.17 punktas), tačiau ši veikla buvo nepakankama, problema liko neišspręsta, realių triukšmo mažinimo priemonių (triukšmo sienutės, želdinių sodinimo, dangos pakeitimo ar kita) nesiimta, apsiribota: įpareigojimu Gimnazijai pakeisti Gimnazijos naudojimosi riedutininkų aikštele taisykles dėl viešosios rimties trikdymo, informuojant bendruomenę apie ANK 488 straipsnyje numatytą atsakomybę, bet neuždraudžiant naudotis sporto aikštynu nuo 19 val.; Rietavo policijos komisariato pareigūnų paprašyta kontroliuoti aikštyną nuo 22.00 val., kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis; paaiškinimu, kad „šioje situacijoje reikia vadovautis protingumo kriterijais“. Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybė neatsižvelgė (faktiškai atmetė) NVSC Telšių departamento siūlymus dėl triukšmo mažinimo priemonių (pažymos 7.4 punktas).
Kasacinis teismas, aiškindamas Konstitucijos 24 straipsnio garantuojamos teisės į būsto neliečiamumą turinį, atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudenciją aiškinant Konvencijos 8 straipsnio
1 dalyje įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, formuoja teisminę praktiką, jog turi būti gerbiama ne tik individo teisė į fiziškai apibrėžtą plotą, bet ir ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia fizine neteisėta veika, pavyzdžiui, neteisėtu patekimu į asmens būstą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ir pan. (LAT 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009);
16.2.3. kritikuotini Savivaldybės paaiškinimai bei veiksmai:
1) teiginiai, kad Rampa neskleidžia nuolatinio garso (kol vairuotojas automobilio neužveda, jis neskleidžia triukšmo; bet koks įrenginys, kol jis neįjungtas žmogaus, taip pat neskleidžia garso), tai momentinis triukšmas, kai naudojamasi rampos įrenginiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kai Rampos įrenginiais naudojamasi ilgą laiką (vasarą galimai 5, 10 ar daugiau valandų per dieną) be pertraukų, ne vieno asmens vienu metu, taigi sklindančio triukšmo negalima pavadinti momentiniu, tai tikrai pastovus triukšmas, kuris gali trikdyti ir (arba) sukelti problemų gyventojų sveikatai;
2) kreipimasis nuomonės į Rampų parko rengėjus (pažymos 6.18 punktas) bei į kitos bendrovės atstovus (telefonu pateikta nuomonė; pažymos 6.17 punktas), kurių pateiktą nuomonę (be argumentų) vargu ar galima laikyti kompetentinga specialistų išvada dėl triukšmo slopinimo sienelės įrengimo / neįrengimo tikslingumo bei jos efektyvumo;
3) garso bandymų atlikimas, sukeliant triukšmą vienu paspirtuku (abejotina, ar Rampų parko įrenginiais nuolat naudojasi tik vienas asmuo), kurio ratai galimai yra guminiai, skleidžiantys kitokį garsą nei riedučiai arba riedlentės, kurių ratai yra iš kietesnės medžiagos, taip pat garso bandymo atlikimas pasinaudojant mašinos (neaišku, kokios mašinos, galimai automobilio) signalu. Nepaaiškinta, kokių tikslų, rezultatų buvo siekta šiais bandymais, kam ir ką Savivaldybės pareigūnai norėjo minėtais bandymais įrodyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jeigu vieno paspirtuko nustatytas skleidžiamas triukšmas siekė iki 65 dBA, tai koks triukšmas kyla nuo kelių paspirtukų, riedučių, riedlenčių, jais naudojantis vienu metu keletui asmenų;
4) išsamus paaiškinimas Seimo kontrolierei, kaip Savivaldybė vykdo vieną iš savarankiškųjų kūno kultūros ir sporto plėtojimo ir gyventojų poilsio organizavimo funkciją (pažymos 6.27 punktas), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatų išaiškinimas, akcentavimas, kad „pagrindiniai šalies dokumentai apibrėžia Lietuvos gyventojų (taip pat ir vaikų, jaunuolių) teisę sportuoti ir žaisti“.
Seimo kontrolierė pažymi, kad šio tyrimo objektas – kaip Savivaldybė įgyvendina triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinį valdymą, kaip ji užtikrina bendruomenės narių teisę į sveiką aplinką, o ne kaip organizuoja ar (neorganizuoja) bendruomenės poilsį, plėtoja sportą Rietavo mieste. Pažymėtina ir tai, kad Skunde Pareiškėjai nekelia problemos, kad jiems trukdo sportuojantys vaikai, jų klegesys, ir nereikalauja panaikinti Rampų parką arba sporto aikštyną. Pareiškėjai siekia, kad Savivaldybė, vadovaudamasi VSĮ nustatytais principais (bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo, žmogaus teisių užtikrinimo ir gerbimo) tinkamai vykdytų ir kitą jai priskirtą funkciją bei imtųsi realių priemonių triukšmui, kylančiam naudojantis Rampų parko įrenginiais, mažinti.
Seimo kontrolierės nuomone, yra neteisinga, tenkinant vienos bendruomenės dalies interesus, pažeisti kitos bendruomenės dalies interesus. Vadovaujantis TVĮ nuostatomis, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla, triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Rampų parke esantys įrenginiai (ne vienas) patys savaime garso neskleidžia, triukšmas kyla jais naudojantis (triukšmą sukuria žmonių veikla). Ir, priklausomai nuo to, kiek laiko įrenginiais naudojamasi, tiek laiko sklinda triukšmas. Savivaldybės pareiga, vykdant VSĮ jai priskirtas funkcijas, atsižvelgus į visų bendruomenės grupių interesus, surasti tinkamą sprendimą, vykdyti triukšmo prevenciją (Triukšmo prevencijos taisyklės; pažymos 9.6 punktas).
VSĮ 4 straipsnio 6 punkte nustatytas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, pagal kurį savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. VSĮ 6 straipsnio 2 dalies 35 punkte nustatyta, kad savarankiška savivaldybės tarybos kompetencija yra savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimas. VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 35 punkte nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirta, be kita ko, savivaldybės triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių nustatymas. Pažymėtina, kad VSĮ nuostatos suteikia savivaldybėms ne tik diskrecijos teisę, bet ir pareigą spręsti triukšmo prevencijos priemonių taikymo klausimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją yra konstituciniai principai, tačiau Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies norma, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, negali būti atsiejama nuo toje pačioje dalyje įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra saistomi Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Savivaldybė turi (privalo) jai suteiktą kompetenciją triukšmo prevencijos srityje įgyvendinti, be kito, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatyme, Triukšmo prevencijos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka ir reikalavimais.
Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad, „jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos“.
- Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas (Konstitucinio Teismo 1999-05-11, 2004-1243 nutarimai, 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005).
VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Vadovaujantis VSĮ nustatytais principais, Savivaldybės, be kita ko, yra atsakingos ir atskaitingos savivaldybės bendruomenei už savo veiklą.
Pažymėtina ir tai, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Pabrėžtina ir tai, kad atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“). Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, o sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-385/2014, 2017 m. balandžio 10 d nutartis administracinėje byloje Nr. eA-322-552/2017).“
- Apibendrinus pateiktas išvadas, konstatuotina, kad Savivaldybės veiksmai, sprendžiant triukšmo, sklindančio nuo Rampų parko įrenginių, valdymo klausimus, buvo nepakankami.
Ši tyrimo dalis pripažintina pagrįsta.
- KT savo praktikoje yra konstatavęs, jog „[…] žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių“, „todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją“.
Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vieni svarbiausių triukšmo valdymo principų yra žmogaus apsauga nuo triukšmo (joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai), žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas, visuomenės informavimas ir kt. Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės yra ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas, triukšmo kontrolė, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė ir kt. (Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog asmenys turi teisę Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų nutrauktas triukšmo šaltinių poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai. Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, sveikatos aplinka saugoma gerinant aplinką, kad ji būtų palanki žmonių sveikatai, mažinant žmogaus veiklos neigiamą poveikį sveikatai, pašalinant aplinkai žmogaus veikla padarytą žalą, užtikrinant aplinkos rizikos veiksnių žmonių sveikatai vertinimo sistemos veiklą, todėl saugi asmenų gyvenamoji aplinka užtikrinama triukšmo, vibracijos, kitų kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimu, teritorijos apželdinimas alergijos nesukeliančia ir toksinio poveikio sveikatai neturinčia augalija (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Taigi, Savivaldybė, įgyvendindama aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos, triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo funkcijas, atsižvelgusi į bendruomenės interesus, prireikus gali pasitvirtinti taisykles, tvarkos aprašus, parengti Savivaldybės tarybos sprendimų projektus.
Įvertinus tai, kad, siekiant skatinti vaikų aktyvų laisvalaikį, riedlenčių, paspirtukų, dviračių, riedutininkų rampos yra labai populiarios, jos įrengiamos gyvenamosiose teritorijose (šalia vienbučių, daugiabučių namų), Seimo kontrolierės nuomone, įgyvendinant triukšmo prevenciją būtina tobulinti teisinį reglamentavimą (Triukšmo valdymo įstatymo, įstatymo įgyvendinamųjų aktų, higienos normų) dėl šių aplinkybių:
1) Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 6 punkte numatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos kontrolę triukšmo prevencijos zonose. Nagrinėjamu atveju NVSC Telšių departamentas, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, teikė siūlymus Savivaldybei dėl triukšmo mažinimo priemonių, kreipėsi į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją dėl triukšmo matavimų atlikimo. Tačiau, kaip nustatyta tyrimu, tinkamų priemonių nesiimta, triukšmo lygių matavimai nebuvo atlikti, motyvuojant, kad vadovaujantis TVĮ ir Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ 1 punktu higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Vadovaujantis higienos normos 4 punktu triukšmo kontrolė, matavimai ir jų vertinimas gali būti atliekami tiktai dėl ūkinės komercinės ir / ar pramoninės veiklos (transporto priemonių, pramonės įmonių įrenginių ir pan.) ir netaikoma žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.
Vadovaujantis TVĮ, triukšmo šaltinis gali būti bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Taigi, Rampų parkuose esantys įrenginiai savaime patys triukšmo neskleidžia, triukšmas keliamas, kai įrenginiai veikia naudojami žmonių. Rampų įrenginiai yra stacionarūs (jie nekilnojami), to neneigia ir Savivaldybė (pažymos 6.25 punktas), taigi, tai yra ir stacionarus triukšmo šaltinis, tačiau HN 33:2011 netaikoma (triukšmo matavimai neatliekami), nes tai nėra ir ūkinė komercinė ir / ar pramoninė veikla. Siekiant išvengti tokių situacijų, kaip nagrinėjamas atvejis, tikslinga tikslinti higienos normą, numatant, kad triukšmo kontrolė, matavimai ir jų vertinimas atliekamas ir dėl tokių įrenginių keliamo triukšmo (nors tai nėra ūkinė / komercinė veikla);
2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (pažymos 4.8 punktas) nurodė, kad riedutininkų Rampa pagal požymius priskirtina II nesudėtingų statinių grupei, įrenginys atitinka standarto principus, dėl įrengtos Rampos teisėtumo pažeidimų nenustatė. Tačiau nėra aišku, ar tokių rampų įrengimui gyvenamosiose teritorijose yra nustatyti reikalavimai, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų jos gali būti įrengtos; jeigu tokios Rampos gali būti statomos gyvenamosiose teritorijose, tai ar (ir) nustatyti reikalavimai triukšmo mažinimo priemonėms ir kita. Pažymėtina ir tai, kad tokiai veiklai nėra nustatytas poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas.
Seimo kontrolierė pažymi, kad siekiant įgyvendinti vienus svarbiausių triukšmo valdymo principų – žmogaus apsaugą nuo triukšmo (joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai), žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimą, valstybės institucijos privalo spręsti teisinio reglamentavimo tobulinimo klausimus. Vadovaujantis TVĮ 7 straipsnio nuostatomis, Sveikatos apsaugos ministerija formuoja triukšmo prevencijos valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą; nustato pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje ir prižiūri, kaip ji įgyvendinama, o 8 straipsnio nuostatos numato, kad Aplinkos ministerija nustato statinių apsaugos nuo triukšmo reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėkūros principais vadinami tam tikri imperatyvūs reikalavimai, keliami teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas, teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: pagarbos asmens teisėms ir laisvėms – reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; efektyvumo – reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; aiškumo – reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarime konstatuota: „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios.“
Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 7 punktu („Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas.“), pažyma pateikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Taip pat teiktina rekomendacija dėl teisės aktų tobulinimo.
- Atkreiptinas Pareiškėjų dėmesys į tai, kad:
20.1. vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, Pareiškėjai turi teisę apskųsti institucijos veiksmą arba neveikimą, susijusį su įstatyme nustatytos informacijos teikimu, Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
20.2. Seimo kontrolieriai nenagrinėja ginčų tarp asmens ir valstybės institucijos, įstaigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas;
20.3. Pareiškėjai Savivaldybės pareigūnų veiksmus arba neveikimą, susijusius su informacijos teikimu / neteikimu, administracinių sprendimų priėmimu / nepriėmimu, turi teisę apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, jeigu įžvelgia, kad tokia Savivaldybės pareigūnų veikla galimai pažeidė tam tikrą Pareiškėjų teisę ar įstatymų saugomą interesą. Administraciniai teismai sprendžia, ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka jo tikslus.
SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAI
- 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia
X ir Y skundą dėl Rietavo savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant jų prašymus, teikiant informaciją pripažinti pagrįstu.
- 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia
X ir Y skundą dėl Rietavo savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant triukšmo valdymo klausimus pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8, 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė:
23.1. teikia pažymą Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei ir siūlo, vadovaujantis teisinės valstybės principu „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“, teisėkūros principais ir siekiant, kad būtų įgyvendinti triukšmo valdymo principai, spręsti klausimą dėl Triukšmo valdymo įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ bei kitų teisės aktų nuostatų (reikalavimų statant Rampų parkus gyvenamosiose teritorijose nustatymo, triukšmo kontrolės, matavimų ir jų rezultatų vertinimo reglamentavimą ir kita) tikslinimo.
23.2. Rietavo Savivaldybės administracijos direktoriui rekomenduoja:
1) imtis administracinių, teisinių priemonių užtikrinti, kad rengiant, teikiant asmenims atsakymus į jų prašymus / skundus būtų vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Prašymų nagrinėjimo taisyklių nuostatomis, t. y. atsakymai būtų rengiami atsižvelgus į kreipimųsi turinį, išsamumo principą, būtų tinkamai išaiškinama apskundimo tvarka;
2) vykdant Vietos savivaldos įstatymu priskirtą triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo įgyvendinimo funkciją, pakartotinai svarstyti triukšmo sklindančio nuo Rampų parko mažinimo priemonių įrengimo klausimą ir priimti būtinus administracinius sprendimus dėl triukšmo valdymo ir prevencijos.
Prašytume apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus Seimo kontrolierę ir Pareiškėjus informuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y., ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė