PAŽYMA DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „X“ SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2023/1-173
Data 2023-03-09
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „X“ SKUNDO PRIEŠ NACIONALINĘ ŽEMĖS TARNYBĄ PRIE APLINKOS MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė gavo uždarosios akcinės bendrovės „X“ (toliau – Pareiškėja), kurioms interesams atstovauja advokatė N. Ž. (toliau – Pareiškėjos atstovė), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir citatose – NŽT) pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos 2022 m. gruodžio 29 d. prašyme (toliau – Prašymas) keltą klausimą – dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Prašymo dalis).

 

  1. Pareiškėjos atstovė skunde nurodo:

2.1. Pareiškėja Prašymo dalyje NŽT prašė: „kreiptis į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašant Prokuratūrą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės sklypo <…> […] [toliau ir citatose – Sklypas] perleidimo sandorių – 2005-03-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-2121 ir 2005-03-14 Perdavimo–priėmimo akto Nr. 94, 2018-11-16 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RI-6844, 2019-07-30 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. R-4524 ir 2021-07-27 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5178 – pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo“.

2.2. „[…] 2005-03-14 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-2121 [toliau ir citatose – Sutartis] ir 2005-03-14 Perdavimo–priėmimo aktu Nr. 94 [toliau ir citatose – Aktas] Sklypas buvo parduotas privačiam fiziniam asmeniui pažeidžiant Kauno miesto valdybos sprendimo, galiojančio detaliojo plano sprendinius ir imperatyviąsias teisės normas. Šis Sklypas apskritai negalėjo būti privatizuojamas, o jis dar buvo praduotas privačiam asmeniui lengvatine, t. y. ne aukciono tvarka. Dėl visų minėtų priežasčių Sutartis ir Aktas yra niekiniai ir negaliojantys. Tokiais yra ir visi paskesni Sklypo perleidimo sandoriai, nes teisės į jį buvo perleidžiamos tokių teisių neturinčių asmenų.“

2.3. NŽT 2023-02-06 rašte Nr. 1SS-149-(5.59 E.) „[…] [Pareiškėjos] Prašymo dalį atmetė, motyvuodama tuo, kad: „[…] skundams dėl sprendimų, kuriais parduota valstybinė žemė, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, šie sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui.“

„[…] Prašymo dalyje [Pareiškėja] […] prašė NŽT ne išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėti skundą, o įgyvendinti jai priskirtą kompetenciją viešojo intereso gynimo srityje,     t. y. „kreiptis į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašant Prokuratūrą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Sklypo perleidimo sandorių […] –  pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo“.

„NŽT niekaip neatsakė [Pareiškėjai] dėl viešojo intereso gynimo, nepriėmė šiuo klausimu jokio sprendimo, o vietoje to formaliai pasivadovavo visai kitokius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (t. y. teisės normomis dėl skundų, kuriais ginamos asmenų teisės, o ne viešasis interesas, nagrinėjimo), kad tik išvengtų savo kompetencijos minėtoje srityje vykdymo ir kokio nors sprendimo dėl viešojo intereso priėmimo.“

„[…] Prašymo dalis buvo pareikšta ne dėl privačių [Pareiškėjos] teisių, o dėl viešojo intereso gynimo […]. Dėl pastarojo gynimo [Pareiškėja] į teismą kreiptis negali, nes teisės normomis nėra įgaliotas subjektas jį ginti teisme. Valstybinės žemės pardavimo srityje būtent NŽT yra įgaliotas subjektas ginti viešąjį interesą. […] NŽT dėl viešojo intereso niekaip nepasisakė, neįvertino, ar, jos nuomone, yra pagrindo laikyti, kad viešas interesas buvo pažeistas. Prašymo dalį NŽT atmetė neišnagrinėjusi jo iš esmės ir remdamasi išgalvotais, nesamais formalumais.“

 

  1. Pareiškėjos atstovė Seimo kontrolierės prašo:

3.1. „Pagal kompetenciją imtis veiksmų, kad būtų nutraukti NŽT piktnaudžiavimas ir biurokratizmas, ir kad NŽT kreiptųsi į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo – kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl Sklypo perleidimo sandorių – Sutarties ir Akto, Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RI-6844, 2019-07-30 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. R- 4524 ir 2021-07-27 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5178 [toliau visi kartu citatose – Perleidimo sandoriai] – pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo.“

3.2. „Jei išnagrinėjus šį skundą būtų pakankamai aiškiai nustatytas viešojo intereso pažeidimo faktas, Seimo kontrolieriui, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 19 str. 1 d. 16 p., pačiam kreiptis į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo – kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl Sklypo Perleidimo sandorių – pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo.“

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Iš skundo tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta:

4.1. Pareiškėja Prašymo dalyje (dėl kreipimosi į Prokuratūrą su prašymu ginti viešą interesą), be kitos informacijos, nurodė:

Kauno miesto savivaldybės administracija 1997-10-16 akte Nr. 49 išdėstė, jog  „[…] 1994-04-14 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 828-v 1.8 punktu buvo nuspręsta „parkuose ir miesto parkuose neleisti privatizuoti žemės sklypų. Todėl sudarius detaliuosius planus žemės sklypams esantiems prie pastatų ir statinių parkų ribose žemės sklypai gali būti tik nuomojami“.

1999-10-05 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1033 buvo patvirtintas detalusis planas (toliau – 1999-10-05 detalusis planas), kuriame buvo suplanuotas ir Sklypas. 1999-10-05 detaliajame plane […] numatyta pastaba: „kadangi visi sklypai patenka į centrinio ąžuolyno ribas, siūloma terminuota (iki 5 metų) sklypų nuoma; žemė neišperkama; taikomi urbanistiniai–architektūriniai ribojimai, kaip objektams esantiems miesto parke, sklypai nedalomi“. Minėtas Kauno miesto valdybos 19910-05 sprendimas Nr. 1033 yra galiojantis ir nenuginčytas. Taigi 1999-10-05 Valdybos sprendimo nuostata „žemė neišperkama“ buvo ir ligi šiolei tebėra privaloma.“

„Tačiau paaiškėjo, kad Sklypas Sutarties ir Akto pagrindu, pažeidžiant minėtus aktus ir minėtą 1999-10-05 detaliojo plano pastabą buvo privatizuotas, t. y. perleistas privačios nuosavybės teise L. Š. [vardas, pavardė Seimo kontrolierei yra žinomi] […]. Vėliau 2018-11-16 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RI-6844 pagrindu nuosavybės teisės į šį sklypą buvo perleistos UAB „A“ […], dar vėliau 2019-07-30 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. R-4524 pagrindu – UAB „B“ […] ir galiausiai 2021-07-27 Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5178 pagrindu nuosavybės teises į Sklypą įgijo Kauno miesto savivaldybė.“

Sutartimi ir Aktu „[…] buvo pažeistos teisės normos (1994-041-14 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 828-v 1.8 punktas ir kiti minėti teisės aktai) ir galiojančio 1999-10-05 detaliojo plano sprendinys, draudžiantis žemę privatizuoti. Taip pat buvo pažeistos teisės normos dėl galiojančių detaliųjų planų sprendinių privalomumo. Dėl šios priežasties Sutartis ir Aktas yra niekiniai ir negaliojantys dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms.

Kadangi tai yra pirminiai Sklypo perleidimo dokumentai, tai niekiniai ir negaliojantys yra ir visos kitos vėlesnės šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys, įskaitant paskutiniąją 2021-07-27 Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5178, kurios pagrindu nuosavybės teises į Sklypą įgijo Kauno miesto savivaldybė. Atkreipiame dėmesį tai, kad 1999-10-05 detalusis planas yra viešas dokumentas, todėl kiekvienas aptariamo žemės sklypo įgijėjas jį įgydamas turėjo žinoti apie 1999-10-05 detaliajame plane numatytą draudimą privatizuoti žemę. Juo labiau tai turėjo žinoti dabartinė Sklypo savininkė Kauno miesto savivaldybė, nes 1999-10-05 detalusis planas buvo patvirtintas jos pačios valdybos 1999-10-05 sprendimu Nr. 1033. […].“

„Dėl visų minėtų priežasčių pagrįstai manytina, jog yra pagrindas Jums [NŽT] atlikti privatizavimo (t. y. žemės perleidimo privačion nuosavybėn) teisėtumo patikrinimą ir kreiptis į Prokuratūra dėl viešojo intereso gynimo […], prašant Prokuratūrą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Sklypo perleidimo sandorių – Perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo.“

4.2. NŽT, atsakydama į Pareiškėjos Prašymo dalį, 2023 m. vasario 6 d. rašte Nr. 1SS-149-(5.59E.) „Dėl atsakymo į Jūsų prašymą“ (toliau – Rašto dalis), be kitos informacijos, nurodė:

4.2.1. „Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nustatyta, kad Sklypas 2005 metų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo pagrindu buvo parduotas L. Š.

[…] skundų, prašymų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja NŽT teritoriniai padaliniai. NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Taigi, pagal minėtas įstatymo nuostatas, NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tik tuos skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties, kurie paduoti iki sprendimo parduoti valstybinę žemę priėmimo.

Pažymėtina, kad skundams dėl sprendimų, kuriais parduota valstybinė žemė, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, šie sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. […].

Taigi, tuo metu žemės reformą vykdžiusi institucija – Kauno apskrities viršininko administracija beveik prieš 18 metų yra priėmusi sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo, tačiau jeigu Jūs manote, kad sprendimas parduoti valstybinės žemės sklypą yra priimtas pažeidžiant Jūsų atstovaujamo asmens teises ir teisėtus interesus, sprendimą dėl valstybinės žemės pirkimo– pardavimo galite skųsti tiesiogiai teismui, t. y. pateikti skundą dėl termino atnaujinimo ir sprendimo teisėtumo.“

4.2.2. Sklypas „[…] nuo 2005 metų priklausė fiziniam asmeniui. Informuojame, kad NŽT neturi teisės reguliuoti arba kištis į fizinių asmenų civilinius santykius, šiuo konkrečiu atveju parduodant privačios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir statinius, nes viešojo administravimo institucija veikia tik savo įgaliojimų bei jai priskirtų funkcijų srityje ir negali viršyti savo kompetencijos.

Jeigu, Jūsų nuomone, asmenys sudarė neteisėtus sandorius ir pažeidė Jūsų atstovaujamo asmens teises, šias pažeistas teises galite ginti teisme.“

4.2.3. „Jeigu nesutinkate su NŽT atsakymu, per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos turite teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai (adresas: Vilniaus g. 27, Vilnius) arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresas: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas).“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

5.1. Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje“.

5.2. Žemės įstatymo 32 straipsnis – „3. Nacionalinė žemės tarnyba: […]; 15) kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Nacionalinės žemės tarnybos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“

5.3. Viešojo administravimo įstatymo:

5.3.1. 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“

5.3.2. 10 straipsnis – „3. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. 4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. […]. 5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […]; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.“

 

  1. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės) 32 punktas – „Prašymai […] turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.“

 

Tyrimui reikšminga teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas:

7.1. 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra konstatavęs:

„Kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės Konstitucijos 54 straipsnyje yra įvardyti įvairūs natūralios gamtinės aplinkos objektai: gyvūnija, augalija, žemė, jos gelmės, vandenys, oras, ypač vertingos vietovės.“

7.2. 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime yra konstatavęs:

„Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).“

„Kartu pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; tai inter alia visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas, asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, inter alia per teismus, pagal savo kompetenciją sprendžiančius bylas.

Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. […].“

  1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas:

8.1.  2013 m. vasario 22 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr.  3K-3-40/2013) yra konstatavęs:

„[…]. Paprastai viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Viešasis interesas gali egzistuoti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, be to, yra dinamiškas, kintantis, todėl neįmanoma iš anksto numatyti ir apibrėžti visų viešojo intereso atvejų.“

8.2. 2010 m. spalio 4 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010) yra konstatavęs:

„[…]. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Apibendrinus skundo tyrimo metu gautą informaciją, teisės aktų nuostatas, pacituotas pažymos 5–6 punktuose, teismų praktiką (pažymos 7–8 punktai), susijusias su NŽT pareigūnų veiksmais (neveikimu) nagrinėjant Pareiškėjos Prašymo dalį, konstatuotina:

9.1. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktas reglamentuoja, jog NŽT dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą, kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje, o viešasis interesas pažeistas dėl NŽT arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo (pažymos 5.2 papunktis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešasis interesas gali egzistuoti įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, o Lietuvos Konstitucinis Teismas 2005-05-13 nutarime yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 54 straipsnyje, kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, yra įvardyti įvairūs natūralios gamtinės aplinkos objektai, iš kurių vienas – žemė. Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas, yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (pažymos 7.1, 7.2, 8.1, 8.2 papunkčiai).

9.2. Pareiškėja Prašymo dalyje NŽT nurodė, kad Sklypas privatizuotas neteisėtai, nes Sutartimi ir Aktu buvo pažeistos 1994-041-14 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 828-v nuostatos, 1999-10-05 detaliojo plano sprendinys, draudžiantis žemę privatizuoti, teisės aktų normos „dėl galiojančių detaliųjų planų sprendinių privalomumo“; Sklypas negalėjo būti privatizuojamas, o jis buvo parduotas lengvatine, t. y. ne aukciono tvarka, privačiam asmeniui; Sutartis ir Aktas yra niekiniai ir negaliojantys dėl prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms. Pareiškėja Prašymo dalyje NŽT prašė kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašant prokuratūrą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Sklypo Perleidimo sandorių pripažinimo niekiniais bei restitucijos taikymo (toliau – dėl viešo intereso gynimo) (pažymos 4.1.5 papunktis).

NŽT Rašto dalyje, be kitos informacijos, nurodė: vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, skundams dėl sprendimų, kuriais parduota valstybinė žemė, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina, nes šie sprendimai skundžiami tiesiogiai teismui;   vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2, 3 dalimis, NŽT išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėja tik tuos skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties, kurie paduoti iki sprendimo parduoti valstybinę žemę priėmimo; paaiškino teisės aktų nuostatas; Kauno apskrities viršininko administracija sprendimą dėl Sklypo pardavimo yra priėmusi beveik prieš 18 metų bei, jeigu minėtas sprendimas. Pareiškėjos nuomone, yra priimtas pažeidžiant Pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, sprendimą dėl Sklypo pirkimo–pardavimo galima skųsti tiesiogiai teismui; Sklypas nuo 2005 metų priklausė fiziniam asmeniui, o NŽT neturi teisės reguliuoti arba kištis į fizinių asmenų civilinius santykius, nes viešojo administravimo institucija veikia tik savo įgaliojimų bei jai priskirtų funkcijų srityje ir negali viršyti savo kompetencijos; jeigu, Pareiškėjos nuomone, asmenys sudarė neteisėtus sandorius ir Pareiškėjos teises, šias pažeistas teises galima ginti teisme (pažymos 4.2.1, 4.2.2 papunkčiai).

Primintina, jog NŽT, vadovaudamasi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktu, turi pareigą kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas  institucijų, kurių funkcijas NŽT perėmė (tarp jų ir Kauno apskrities viršininko administracija), veiksmais ar neveikimu ir kurių NŽT negali ištaisyti administracine tvarka. Pažymėtina, jog Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, t. y. ir nagrinėdami pareiškėjų prašymus, vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais, iš kurių vienas – išsamumo principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo turinį (pažymos 5.3.1 papunktis). Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus priima gavę asmenų prašymus (pažymos 5.3.2 papunktis).

Taigi, NŽT, atsižvelgdama į pirmiau minėtų teisės aktų nuostatas, teismų formuojamą praktiką, jog ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, turi įvertinti gautą informaciją apie galimą viešo intereso pažeidimą ir priimti motyvuotą administracinį sprendimą dėl kreipimosi / atsisakymo kreiptis į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo.

Įvertinus Pareiškėjos Prašymo dalies turinį ir Rašto dalies turinį, nustatyta, kad NŽT Prašymo dalies nagrinėjimo metu nesivadovavo pirmiau cituotų teisės aktų nuostatomis, nes Pareiškėja į NŽT kreipėsi dėl galimo viešo intereso pažeidimo (Sklypas, Pareiškėjos nuomone, privatizuotas pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, galiojančio 1999-10-05 detaliojo plano sprendinį), tačiau NŽT, išnagrinėjusi Prašymo dalį, nepriėmė administracinio sprendimo dėl kreipimosi / atsisakymo kreiptis į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, nenurodė sprendimo priėmimo motyvų, o tik informavo Pareiškėją apie tai, kaip (kokiais būdais) ji gali ginti savo teises, jeigu mano, jog Sklypo privatizavimas ir (arba) perleidimas tretiesiems asmenims, pažeidžia Pareiškėjos teises ar teisėtus interesus.

9.3. NŽT Pareiškėjos Prašymo nagrinėjimo metu nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nustatančiomis, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos (pažymos 5.3.2 papunktis), nes Raštą, kuriuo atsakyta į Pareiškėjos 2022-12-29 Prašymą, pateikė 2023-02-06, t. y. praėjus daugiau nei 20 darbo dienų nuo Pareiškėjos Prašymo gavimo NŽT.

9.4. NŽT Rašte, kaip tai reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas (pažymos 5.3.2 papunktis), nurodė, jog pateiktas atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai (nurodė adresą) arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (nurodė adresą) (pažymos 4.2.3 papunktis), t. y. nurodė išsamią pateikto atsakymo apskundimo tvarką.

 

  1. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT, nagrinėdama Pareiškėjos Prašymo dalį, nesivadovavo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 3, 4 dalimis, minėtame įstatyme įtvirtintu išsamumo principu, nes nepriėmė administracinio sprendimo dėl Pareiškėjos Prašymo dalyje nurodytų aplinkybių bei suformuluoto prašymo kreiptis į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, t. y. nepriėmė administracinio sprendimo kreiptis / atsisakyti kreiptis į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo (pažymos 9.2 papunktis), o atsakymą į Pareiškėjos Prašymą pateikė praėjus daugiau nei 20 darbo dienų (pažymos 9.3 papunktis), skundas dėl NŽT veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos Prašymo dalį pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

uždarosios akcinės bendrovės „X“ skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) nagrinėjant Pareiškėjos Prašymo dalį dėl viešo intereso gynimo pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14, 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos rekomenduoja:

12.1. atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nagrinėdama Pareiškėjos Prašymo dalį, nesivadovavo Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktu, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 3, 4 dalimis bei minėtame įstatyme įtvirtintu išsamumo principu, nes nepriėmė administracinio sprendimo dėl Pareiškėjos Prašymo dalyje nurodytų aplinkybių bei suformuluoto prašymo kreiptis į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, t. y. nepriėmė administracinio sprendimo kreiptis / atsisakyti kreiptis į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, atsakymą į Pareiškėjos Prašymą pateikė praėjus daugiau nei 20 darbo dienų (pažymos 9.2, 9.3, 10 papunkčiai), bei imtis veiksmų, jog ateityje minėti pažeidimai nepasikartotų;

12.2. teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjos Prašymo dalį dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, priimti administracinį sprendimą kreiptis / atsisakyti kreiptis į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, nurodant sprendimo priėmimo motyvus, bei pateikti Pareiškėjai atsakymą.

 

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (Seimo kontrolierei pateikti informaciją pagrindžiančius dokumentus).

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                           Erika Leonaitė