PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS PATAISOS NAMUS

Dokumento numeris 4D-2020/1-4
Data 2020-04-09
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS PATAISOS NAMUS
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. sausio 2 d. gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama – Skundas) dėl Vilniaus pataisos namų (toliau vadinama ir – Vilniaus PN) pareigūnų veiksmų (neveikimo) galimai netinkamai nagrinėjant 2019 m. lapkričio 26 d. jo skundą bei nepateikiant atsakymo.

2. Skunde nurodoma:
2.1. „Š. m. lapkričio 26 d. buvau parašęs skundą Vilniaus PN direktoriui dėl neteisėtų pareigūno veiksmų, nemandagaus, iššaukiančio elgesio, sanitarinių higienos reikalavimų nesilaikymo ir kitų pažeidimų. Tačiau praėjus daugiau kaip mėnesiui taip ir negavau atsakymo į mano rašytą skundą ir aišku nebuvo jokio problemos sprendimo“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „Minėtas pareigūnas […] daro tuos pačius pažeidimus, toliau elgiasi iššaukiančiai ir nepagarbiai. Nes man dar kelis kartus einant į pasimatymus, toliau darė kratą be pirštinių, kalbėjo familiariai, elgėsi grubiai, nemandagiai […].“

3. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2020 m. sausio 7 d. raštu Nr. 4D-2020/1-4/3D-50 kreipėsi į Vilniaus PN, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2020 m. sausio 24 d. Seimo kontrolierius gavo Vilniaus PN 2020 m. sausio 24 d. raštą Nr. 9-646; rašte ir pateiktuose prieduose pateikta toliau nurodyta informacija:
4.1. „[…] suimtasis 2019-11-26 pateikė Vilniaus PN administracijai skundą dėl netinkamo darbuotojų elgesio (reg. Nr. 29-3071) […], į kurį jam buvo atsakyta 2019-12-31 (reg. Nr. 42-3381)“;
4.2. „[…] dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo apklaustas skunde nurodytas pareigūnas, taip pat buvo apklausti kartu su juo tarnybą atliekantys pareigūnai. Skundžiamas pareigūnas pateikė tarnybinį pranešimą dėl skunde nurodytų aplinkybių. Taip pat buvo apklaustas tiesioginis skundžiamo pareigūno vadovas, norint išsiaiškinti, ar prieš Pareiškėjo skundą anksčiau yra tekę susidurti su panašaus pobūdžio situacijomis“;
4.3. „[…] pagal Pareiškėjo skundą tyrimas atliktas nebuvo, tačiau buvo pradėta gauto skundo nagrinėjimo procedūra […]. Vaizdo kamerų įrašai peržiūrėti nebuvo, kadangi patalpa, kurioje atliekama asmens bei jo turimų daiktų krata, nėra stebima vaizdo kameromis.“

Tyrimui reikšmingi teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo
12 straipsnis. Seimo kontrolierių tiriami skundai
„1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK)
183 straipsnis – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.“

7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį“;
31 straipsnis „Administracinės procedūros terminai“ – „Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. […].“

8. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau vadinama – Taisyklės), nustatyta:
„25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.
[…]
35. Atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“

9. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-522 patvirtinto Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo (toliau vadinama – Aprašas) (nebegalioja nuo 2020-04-01) 4 punktas: „Vaizdo stebėjimas vaizdo registratoriais vykdomas siekiant užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojų saugumą, darbo kontrolę, suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų vykdymo bei užtikrinimo priemonių režimo reikalavimo laikymąsi, taip pat siekiant užtikrinti turto apsaugą laisvės atėmimo vietų įstaigose; 8 punktas: „vaizdo registratoriai naudojami: […] 8.2. vykdant suimtųjų ir nuteistųjų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, užtikrinant dienotvarkės laikymąsi; 8.3.bendrųjų, planinių ir neplaninių kratų metu; […]; 8.5. bendraujant su konfliktuojančiais, nuolat drausmės pažeidimus darančiais suimtaisiais ir nuteistaisiais; 8.6. vykdant įeinančių į laisvės atėmimo vietos įstaigą ir išeinančių iš jos pareigūnų ir kitų asmenų daiktų patikrinimus, jeigu tikrinimo patalpose nėra vaizdo kamerų.“

Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT) 2012 m. gruodžio 20 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-822-3206-12, konstatavo:
„Pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcijos) 5 straipsnį, Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos (pagal Statuto 2 straipsnio 1 dalį, pataisos namai yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu, Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal Statuto 4 straipsnį, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais. Panevėžio pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).“

11. LVAT praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas; pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime:
IV.3. Objektyvumo principas. 24 punktas – „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr. 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).“

Tyrimo išvados

12. Skunde Seimo kontrolieriui Pareiškėjas rašė, kad 2019-11-26 su skundu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl, jo manymu, netinkamo pareigūnų elgesio, atliekant asmens apžiūrą. Vilniaus PN pareigūnai nepateikė atsakymo į jo skundą dėl netinkamo pareigūnų elgesio atliekant asmens apžiūrą ir nesprendė nurodytų problemų.

13. VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti principai, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš principų – išsamumo, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. (šios pažymos 7 punktas).

14. Skundo tyrimo metu kontrolierius nustatė, kad Vilniaus PN administracija atsakymą Pareiškėjui į jo 2019-11-26 skundą pateikė 2019-12-31 (reg. Nr. 42-3381). Atsakyme nurodyta, kokie veiksmai buvo atliekami, siekiant išsiaiškinti Pareiškėjo skundo aplinkybes: apklaustas skunde nurodytas pareigūnas, taip pat apklausti kartu su juo tarnybą tuo metu atlikę pareigūnai, skundžiamas pareigūnas pateikė tarnybinį pranešimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, apklaustas ir tiesioginis skundžiamo pareigūno vadovas. Pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu.
Vertinant Vilniaus PN atsakymą, konstatuotina, kad, nagrinėjant Pareiškėjo skundą, buvo vertinti tik skundžiamo pareigūno ir jo kolegų pateikti paaiškinimai.

15. LVAT yra pažymėjęs, kad gero administravimo principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.
Taigi, Vilniaus PN, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai įvertinus įrodymus.

16. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN, kaip viešojo administravimo subjektas, be bendrųjų viešo administravimo nuostatų, turi laikytis ir specialiųjų teisės nuostatų, pasisakytina dėl objektyvumo principo taikymo nagrinėjant Pareiškėjo skundą.
Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktorius, siekdamas užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojų saugumą, darbo kontrolę, suimtųjų ir nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų vykdymo bei užtikrinimo priemonių režimo reikalavimo laikymąsi, taip pat siekdamas užtikrinti turto apsaugą laisvės atėmimo vietų įstaigose, įsakymu patvirtino Aprašą (šios pažymos 9 punktas.), kurio nuostatomis privalo vadovautis visos pataisos įstaigos. Aprašo tikslas suponuoja, jog šis dokumentas skirtas ne tik tam, kad būtų užfiksuota kratų, apžiūrų atlikimas, dienotvarkės pažeidimai, bet ir tam, kad užfiksuotus faktus būtų galima panaudoti efektyviai sprendžiant konfliktus, skundus ir pan.
Vilniaus PN Seimo kontrolierių informavo, kad, tiriant Pareiškėjo skundą, rėmėsi vien tik pareigūnų pateiktais paaiškinimais, o vaizdo kamerų įrašai nebuvo peržiūrėti, kadangi patalpa, kurioje atliekama asmens bei jo turimų daiktų krata, nėra stebima vaizdo kameromis.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai, tiek atlikdami asmens bei jo daiktų apžiūrą, tiek ir siekdami užkardyti galimus konfliktus su nuteistaisiais, turėtų naudoti vaizdo registratorius, ir atlikdami tyrimą dėl Pareiškėjo skundo aplinkybių, vadovaudamiesi objektyvumo principu, peržiūrėti bei įvertinti ir filmuotą vaizdo medžiagą.
Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai neįmanoma objektyviai nustatyti, ar konfliktinė situacija buvo ar ne, nes filmuotos medžiagos nėra, o Vilniaus PN vadovybė, vertindama tarp Pareiškėjo ir Skunde minimo pareigūno galimai kilusią konfliktinę situaciją, rėmėsi vien tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais.
LVAT yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus. Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.
Pažymėtina, jog Aprašo 8 punkte nurodyta, kad vaizdo registratoriai turi būti naudojami bendrųjų, planinių ir neplaninių kratų metu; vykdant įeinančių į laisvės atėmimo vietos įstaigą ir išeinančių iš jos pareigūnų ir kitų asmenų daiktų patikrinimus, jeigu tikrinimo patalpose nėra vaizdo kamerų, todėl Seimo kontrolieriui kyla pagrįstų abejonių, kodėl Vilniaus PN pareigūnai, atlikdami asmens ir daiktų patikrą, nenaudojo įjungtų vaizdo registratorių. Skunde aprašyta situacija aiškiai rodo, jog pareigūnai tirdami Pareiškėjo skundą nevertino filmuotos medžiagos, nes nebuvo filmuojamos patalpos, kur atliekama krata, bei nebuvo naudojami vaizdo registratoriai, dėl ko galėtų atsirasti sąlygos piktnaudžiauti susiklosčiusia padėtimi, kai neturint filmuotos medžiagos nėra galimybės objektyviai įvertinti tarp nuteistojo ir pareigūno kilusio konflikto. Įkalinimo įstaiga, šiuo atveju – Vilniaus PN administracija, tirdama skundą ir vertindama susidariusią situaciją, remiasi tik vienos šalies, t. y. pareigūnų, pateiktais tarnybiniais pranešimais, o Pareiškėjo teiginių objektyviais duomenimis nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti. Tokia skundų nagrinėjimo praktika laikytina netinkama ir neobjektyvia.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo kontrolierius, tiek nagrinėdamas nuteistųjų bei suimtųjų skundus, tiek ir vykdydamas nacionalinę kankinimų prevenciją, dar 2015 metais rekomendavo laisvės atėmimo vietų direktoriams imtis priemonių, kad daromi vaizdo įrašai būtų informatyvūs ir tokia medžiaga būtų galima remtis nagrinėjant pareiškėjų skundus arba nustatant galimus žmogaus teisių pažeidimus.

17. Nagrinėjant Skundo teiginius, kad Pareiškėjas negauna atsakymo į pateiktą skundą, konstatuotina, jog Pareiškėjas su skundu į Vilniaus PN kreipėsi 2019-11-26, o Vilniaus PN atsakymą pateikė tik 2019-12-31.
BVK numatyta, kad pareiškėjo skundą laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (šios pažymos 6 punktas). Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą pranešama raštu arba elektroniniu paštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Kadangi Vilniaus PN administracija nepateikė duomenų, kad skundo nagrinėjimo terminas būtų buvęs pratęstas, konstatuotina, kad buvo praleistas teisės aktuose nustatytas 20 darbo dienų atsakymo pateikimo terminas.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad Vilniaus PN administracija vertindama skundžiamą situaciją rėmėsi išskirtinai tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais; vaizdo registratoriai, kaip numatyta Aprašo 8.2 punkte, nuteistųjų asmens patikros metu nebuvo naudojami, todėl 2019-11-26 skunde nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos objektyviai, o atsakymas Pareiškėjui pateiktas nesilaikant BVK 183 straipsnyje nustatytų terminų.
Pareiškėjo Skundas dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimu), nagrinėjant skundą dėl pareigūno netinkamo elgesio asmens patikros metu, pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

19. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendžia X Skundą dėl Vilnaius pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su skundo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Vilniaus pataisos namų direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų skundai būtų tiriami atidžiai, įvertinant visas skunde (skunduose) nurodytas aplinkybes, vertinant ne tik pareigūnų tarnybinius paaiškinimus, bet ir filmuotą vaizdo medžiagą, kad būtų laikomasi BVK numatytų skundo nagrinėjimo terminų, o sprendimai būtų priimami taikant ir objektyvumo principą, taip pat būtų naudojami vaizdo registratoriai, kaip tai numatyta teisės aktuose.

21. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas