PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS PATAISOS NAMUS

Dokumento numeris 4D-2019/1-647
Data 2020-05-07
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS PATAISOS NAMUS
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje gautas X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundas (toliau vadinama ir – Skundas) dėl Vilniaus pataisos namų (toliau vadinama ir – Vilniaus PN) pareigūnų veiksmų, susijusių su informacijos nepateikimu.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. 2019-04-15 kreipėsi su prašymu į Vilniaus PN administraciją dėl „informacijos pateikimo, į kokias nuteistųjų darbo pareigas įeina pagalba būrio viršininkui“.
2.2. Vilniaus PN administracija išnagrinėjo gautą prašymą ir pateikė 2019-05-14 atsakymą neteikti informacijos;
2.3. 2019-04-12 kreipėsi su prašymu į Vilniaus PN administraciją prašydamas pateikti Pareiškėjo knygelės, kurią pildo Socialinės reabilitacijos specialistai ir žymi įvykusius pokalbius su nuteistuoju, kopijas;
2.4. 2019-05-14 Vilniaus PN administracijos atsakyme nurodyta, kad tokie dokumentai nebus pateikti.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo išspręsti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2019-05-27 raštu Nr. 4D-2019/1-647/3D-1368 kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas paaiškinti Pareiškėjo Skunde nurodytas aplinkybes.
Vilniaus PN administracija 2019-06-11 raštu Nr. 1D-1537 informavo:
4.1. Pareiškėjas 2019-04-15 kreipėsi su prašymu Nr. 29(3)-700 dėl informacijos pateikimo, t. y. paaiškinti, „į kokias nuteistųjų darbo pareigas įeina darbas su būrio viršininku“. Vilniaus PN įstaigos administracijos atsakymas į nurodytą prašymą nuteistajam parengtas
2019-05-14, Nr. 42-456. Jame nurodyta, kad: „Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuteistųjų teisė gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas. Teisės aktuose nustatyta pareiga pataisos įstaigos administracijai suteikti bet kokią nuteistųjų pageidaujamą informaciją nėra absoliuti. Atsižvelgus į tai, kad ši jūsų prašoma informacija į nurodyto straipsnio apimtį nepatenka […], tai jūsų prašoma informacija pateikiama nebus“.
Su atsakymu Pareiškėjas supažindintas pasirašytinai 2019-05-14.
4.2. Pareiškėjas 2019-04-12 kreipėsi su prašymu Nr. 29(3)-696 dėl kopijų pateikimo, t. y. nuteistasis pageidavo atšviesti iš jo Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės, kurią pildo Resocializacijos skyriaus specialistai, informaciją apie visus įvykusius ir užrašytus pokalbius su juo. Vilniaus PN administracija atsakymą į nurodytą prašymą nuteistajam parengė 2019-05-14, Nr. 42 457. Atsakyme nurodyta: „[…] teisės aktuose nustatyta pareiga pataisos įstaigos administracijai pateikti bet kokios nuteistųjų pageidaujamos dokumentinės medžiagos kopijas nėra absoliuti. Šiuo atveju atsižvelgus į tai, kad jūsų dokumentas nėra įtrauktas į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bei įvertinus tai, jog „Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė“ yra pareigūnams, vykdantiems nuteistųjų socialinę reabilitaciją, skirtas tarnybinio naudojimo dokumentas – naudojamas tarnybinėje veikloje fiksuoti esminę informaciją apie nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybės pažinimą, individualų darbą bei kitą nuteistąjį charakterizuojančią informaciją, tai kopijos (pagal jūsų prašymą dėl pravestų pokalbių) iš šio dokumento jums pateiktos nebus“.
Su atsakymu Pareiškėjas „supažindintas pasirašytinai 2019-05-14“.

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK):
11 straipsnis. Bendrosios nuteistųjų teisės- „1. Nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka: 1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta; […]“;
183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.“

6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama ir – VAĮ):
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […]“;
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas – „7. Apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti. 8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui“;
15 straipsnis. „Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.“

7. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau vadinama – TGIĮ):
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas – „1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką“;
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos – „1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis“;
4 straipsnis. Institucijos pareiga teikti dokumentus pareiškėjams – „1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus“;
6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; […]“;
12 straipsnis. Prašymo pateikimas – „4. Institucija, nustačiusi, kad pareiškėjo prašyme nurodyti duomenys yra neišsamūs ar netikslūs, per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą, ir nurodo, kokių duomenų prašyme nepakanka ir kur juos gauti, o kai prašyme pateikti duomenys netikslūs, išaiškina pateiktų duomenų netikslumus ir kaip juos pašalinti“;
15 straipsnis. Atsisakymas pateikti dokumentus – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. […].“

8. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu
Nr. 875 (toliau vadinama – Taisyklės), nustatyta:
„25. Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Administracinės procedūros atliekamos laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų.“
„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“

Lietuvos Respublikos teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT):
9.1. 2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011)“;
9.2. 2009-04-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, yra nurodęs:
,,[…] viešojo administravimo institucijos priimamiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Šios nuostatos reiškia, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“;
9.3. 2008-11-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1698/2008) LVAT yra nurodęs:
„[…] nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal Įstatymą [TGIĮ] pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs.“

Tyrimo išvados

10. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolieriui nurodė, kad 2019-04-12 kreipėsi su prašymu į Vilniaus PN administraciją prašydamas pateikti Pareiškėjo knygelės, kurią pildo socialinės reabilitacijos specialistai ir žymi surengtus pokalbius su nuteistaisiais, kopijas.
2019-05-14 gautame Vilniaus PN administracijos atsakyme nurodyta, kad tokie dokumentai jam nebus pateikti.
Pareiškėjas 2019-04-15 kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu dėl informacijos, į kokias nuteistųjų darbo pareigas įeina pagalba būrio viršininkui, pateikimo. Vilniaus PN administracija išnagrinėjo gautą prašymą ir pateikė 2019-05-14 atsakymą neteikti informacijos.

11. Vilniaus PN yra viešojo administravimo subjektas, todėl, nagrinėdami pareiškėjų skundus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų, įskaitant ir TGIĮ.
Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, kiekvienas asmuo turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Ši informacija yra teikiama TGIĮ nustatyta tvarka.
TGIĮ 15 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant įstaigos turi teisę atsisakyti teikti pareiškėjams jų prašomą informaciją, t. y., jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus arba informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; prašymo turinys yra nekonkretus; tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms, ir kt.
LVAT savo praktikoje nurodo, kad nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal TGIĮ pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs (pažymos 10.3 punktas).

12. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus PN administracija į Pareiškėjo 2019-04-12 prašymą Nr. 29(3)-686 pateikti Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopiją parengė
2019-05-14 atsakymą Nr. 42-457, kuriame nurodė, kad prašomas dokumentas nėra įtrauktas į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą bei kad, įvertinus tai, jog „Individualaus darbo su nuteistuoju knygelė“ yra pareigūnams skirtas tarnybinio naudojimo dokumentas, šio dokumento kopijos nebus išduodamos.
Į Pareiškėjo 2019-04-15 prašymą Nr. 29(3)-700 atsakyti, „į kokias nuteistųjų darbo pareigas įeina darbas su būrio viršininku“, Vilniaus PN administracija pateikė 2019-05-14 atsakymą
Nr. 42-456, kuriame atsisakė suteikti prašomą informaciją motyvuodami tuo, kad, pagal BVK 11 straipsnyje išvardintas nuteistųjų teises, gauti tokią informaciją jiems nepriskirta, be to, Pareiškėjas nenurodė objektyvaus pagrindo, kokiu tikslu ši informacija jam yra reikalinga.
Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Vilniaus PN pareigūnai spręsdami Pareiškėjo prašymų tenkinimo / netenkinimo klausimą nesivadovavo TGIĮ, t. y., nevertino, ar yra / nėra šio įstatymo
15 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų atsisakyti teikti Pareiškėjo prašomą informaciją; jei TGIĮ 15 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų atsisakyti teikti informaciją nenustatyta – Vilniaus PN privalėjo suteikti Pareiškėjui jo prašomą informaciją. Be to, jeigu Pareiškėjo prašymas buvo neaiškus ir netikslus, Vilniaus PN administracija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, turėjo kreiptis į Pareiškėją, kad šis patikslintų savo prašymą (šios pažymos 7 punktas), tačiau ji nedėjo pastangų išsiaiškinti Pareiškėjo skunde keliamas problemas.

13. LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 11 punktas).

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus PN administracija pažeidė Pareiškėjo teisę gauti informaciją.
Pareiškėjo skundas dėl Vilniaus pataisos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant prašomos informacijos, pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su informacijos nepateikimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Vilniaus pataisos namų direktoriui rekomenduoja: užtikrinti, kad ateityje teikti informaciją būtų atsisakoma tik Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka, taip pat užtikrinti, kad skundai būtų nagrinėjami įvertinant, išsiaiškinant visas su skundais susijusias aplinkybes.

17. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas