PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1-760
Data 2020-07-22
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-06-03 gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Inspekcija) galimo Seimo kontrolieriaus 2020-05-04 pažymoje  Nr. 4D-2020/1-496 (toliau citatose ir tekste vadinama – Pažyma) Inspekcijai teiktos rekomendacijos nevykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodo:
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau citatose ir tekste vadinama – ADTAĮ) „17 str. 2 d. 1 p. numato, kad Pareiškėjas turi teisę gauti paaiškinimus apie patikrinimo dalyką ir pagrindą, o ADTAĮ 17 str. 2 d. 4 p. numato, kad pareiškėjas turi teisę susipažinti su patikrinimo atlikimo medžiaga. […]. BDAR [2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB; toliau citatose ir tekste vadinama – Reglamentas (ES) 2016/67 arba BDAR] 57 str. 1 d. f punkte Inspekcijai nustatyta užduotis informuoti skundo pateikėją apie skundo rezultatus“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
„Iš to, kas išdėstyta, manau, kad Pareiškėjui aktualu žinoti ir turi teisę susipažinti, ne tik su ta informacija, kaip buvo atliekamas tyrimas, jog buvo konstatuotas pažeidimas ar ne, bet ir tai, koks buvo skundo / tyrimo rezultatas – ar priežiūros institucija ėmėsi kokių nors poveikio  priemonių, jog pažeidimas būtų nutrauktas, ar priemonės buvo realiai įgyvendintos bei kaip buvo patikrinta (įsitikinta), jog jos tikrai buvo įgyvendintos. […].
Inspekcija rašte 2020-05-27 Nr. 2R-2681(2.13) [toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas] […] rašo: „[…] skundą pateikęs asmuo neturi teisės, o Inspekcija atitinkamai neturi pareigos teikti informacijos apie Inspekcijos taikytų poveikio priemonių tolimesnį vykdymą“. Iš šio Atsakymo matyti, kad Inspekcija nesutinka įgyvendinti […] rekomendacijos […]. Nesutinku su mano teises varžančia Inspekcijos pozicija, kad galiu susipažinti su mano skundo ir tyrimo informacija tik ta dalimi, kuri apima tik patį tyrimą, bet neapima skundo rezultatų – tai, kokios priemonės buvo taikytos, ir susipažinti su patikrinimo atlikimo medžiaga dėl paskirtų priemonių įgyvendinimo.“

3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierių: „pateikti savo poziciją dėl šio Inspekcijos taikomo suvaržymo: susipažinti su skundo rezultatais – patikrinimo atlikimo medžiaga dėl nurodymų įgyvendinimo.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius atmetė Pareiškėjo ankstesnį, 2020-04-15, skundą dėl Inspekcijos 2020-04-10 rašto Nr. 2R-1885 (2.13) ir Pažymoje:
4.1. „Kartu su šiuo skundu pateiktame Sprendime [2020-02-06 Nr. 3R-100(2.13-1)] nuspręsta: „1. Pareiškėjo 2018-06-24 Skundą dalyje dėl Pareiškėjui siųstų elektroninio pašto pranešimų ir dėl Pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimo nutraukti. 2. Pareiškėjo Skundą dalyje dėl pranešimuose nenurodytos siuntėjo tapatybės pripažinti pagrįstu. 3. Pateikti UAB „Ūko medis“ nurodymą užtikrinti, kad […] siunčiamuose elektroninio pašto pranešimuose su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais būtų nurodomas pilnas siuntėjo pavadinimas, kaip to reikalaujama ERĮ 69 straipsnio 3 dalyje ir apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki 2020-02-28 raštu informuoti Inspekciją. […]“ (toliau vadinama – Nurodymas);
4.2. pažymėjo, kad, „kaip jau ne kartą dėl Pareiškėjo skundų akcentavo Seimo kontrolierius: […] „Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirta vykdyti asmens duomenų kontrolę ar įsiterpti į Inspekcijos kompetenciją“;
4.3. „dėl Rekomendacijos-2 [„informuoti Pareiškėją, kokie įpareigojimai buvo nustatyti pažeidėjui ir ar jie buvo įvykdyti. Imtis priemonių pažeidimams šalinti, jeigu tokių būtų nustatyta“]: „Inspekcija Sprendimu pateikė UAB „Ūko medis“ nurodymą užtikrinti, kad bendrovės siunčiamuose elektroninio pašto pranešimuose su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais būtų nurodomas pilnas siuntėjo pavadinimas […] ir apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip iki
2020-02-28 raštu informuoti Inspekciją. Inspekcijoje 2020-02-28 gautas raštas […], kuriame UAB „Ūko medis“ nurodė, kad bendrovė nurodymą įvykdė. 2020-03-16 raštu Nr. 2R-1391(2.13) Inspekcija įpareigojo bendrovę iki 2020-04-10 pateikti Inspekcijai įrodymus, kurie patvirtintų nurodymo įvykdymą (siunčiamo elektroninio laiško, kuriame matytųsi atnaujinti bendrovės rekvizitai, nuotrauką, bendrovės patvirtintą tvarką dėl klientų informavimo ar pan.). Iki šio rašto rengimo dienos atsakymas Inspekcijoje nėra gautas“;
4.4. pateikė Inspekcijai rekomendaciją: „informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierių apie 2020-03-16 nurodymo UAB „Ūko medis“ vykdymo rezultatus“ (toliau vadinama – Rekomendacija).

5. Inspekcija Atsakyme, informuodama apie Rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus, informavo Seimo kontrolierių bei Pareiškėją:
„ADTAĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tikrinamas asmuo, kai Inspekcija savo iniciatyva atlieka tyrimą ir (ar) patikrinimą, pareiškėjas ir skundžiamas asmuo, kai priežiūros institucija nagrinėja skundą, taip pat administracinės baudos skyrimo procedūros metu pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi BDAR ir šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tikrinamas asmuo, pareiškėjas […] taip pat turi teisę gauti paaiškinimus apie tyrimo ir (ar) patikrinimo arba skundo nagrinėjimo dalyką ir pagrindą; […] skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiagą […].
ADTAĮ 31 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareiškėjas yra informuojamas apie sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, skundą pateikęs asmuo neturi teisės, o Inspekcija atitinkamai neturi pareigos teikti informacijos apie Inspekcijos taikytų poveikio priemonių tolimesnį vykdymą.
Inspekcija tiek Pareiškėją, tiek Seimo kontrolierių užtikrina, kad teiktų nurodymų kontrolė yra nuolat vykdoma. Tiekiant nurodymą Inspekcija visuomet nustato terminą šio nurodymo įvykdymui ir pranešimui Inspekcijai apie jo įvykdymą. Gavusi informaciją apie nurodymo įvykdymą, Inspekcija vertina, ar nurodymas įvykdytas tinkamai.“

Tyrimui reikšmingos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos
įstatymai bei kiti teisės aktai

6. Europos Sąjungos teisės aktas – 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Reglamentas (ES) 2016/67 arba BDAR) 57 str. 1 d. f punkte nustatyta:
„1. Nedarant poveikio kitoms pagal šį reglamentą nustatytoms užduotims, kiekviena priežiūros institucija savo teritorijoje: […] f) nagrinėja skundus, kuriuos pagal 80 straipsnį pateikė duomenų subjektas arba įstaiga […] ir tinkamu mastu tiria skundo dalyką, taip pat per pagrįstą laikotarpį informuoja skundo pateikėją apie skundo tyrimo pažangą ir rezultatus, visų pirma tais atvejais, kai būtina tyrimą arba derinti veiksmus su kita priežiūros institucija; […].“

7. Įstatymai:
7.1. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (ADTAĮ) nustatyta:
7.1.1. 8 straipsnis – „1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga. […]. 2. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas bei priimdama sprendimus dėl jų atlikimo, yra nepriklausoma. Jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir kiti pareigūnai, politinės partijos ir politinės organizacijos, asociacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys neturi teisės Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, jos vadovui, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio. Kišimasis į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos veiklą užtraukia įstatymų nustatytą atsakomybę.“
7.1.2. 11 straipsnis – „2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat atlieka šias funkcijas: 1) teikia duomenų subjektams, duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams konsultacijas dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, taip pat rengia metodines rekomendacijas dėl asmens duomenų apsaugos ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje; […]. 4. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikdama tyrimus ir (ar) patikrinimus savo iniciatyva bei nagrinėdama skundus, taip pat turi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos teises ir įgaliojimus.“
7.1.3. 17 straipsnis – „1. Tikrinamas asmuo, kai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo iniciatyva atlieka tyrimą ir (ar) patikrinimą, pareiškėjas ir skundžiamas asmuo, kai priežiūros institucija nagrinėja skundą, taip pat administracinės baudos skyrimo procedūros metu pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi Reglamente (ES) 2016/679 ir šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas. 2. […] pareiškėjas […]: 1) gauti paaiškinimus […]skundo nagrinėjimo dalyką ir pagrindą; 2) savo iniciatyva pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) informaciją, susijusią su […] skundo nagrinėjimu; 3) apskųsti priežiūros institucijos veiksmus ar neveikimą; 4) susipažinti su […] skundo nagrinėjimo […] medžiaga […].“
7.1.4. 31 straipsnis – „2. Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija motyvuotai: 1) teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai; 2) surašo administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiam asmeniui. […]. 4. Apie priimtą sprendimą priežiūros institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu praneša pareiškėjui ir skundžiamam asmeniui, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje nurodytus atvejus, kai ketinama skirti administracinę baudą.“
7.2.  Seimo kontrolierių įstatyme (toliau vadinama – SKĮ) nustatyta:
7.2.1. 12 straipsnis – „1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. […].“
7.2.2. 17 straipsnis – „1. Seimo […] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […]; 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; […]. 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas. […].“
7.2.3. 20 straipsnis – „3. Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas (adresuojama), ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Informacija Seimo kontrolieriui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.“
7.3. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau vadinama – ANK) 59 straipsnyje nustatyta: „Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, šių institucijų pareigūnai: […] 29) Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos – dėl šio kodekso 83 straipsnyje [„Neteisėtas asmens duomenų tvarkymas ir privatumo apsaugos pažeidimas elektroninių ryšių srityje“] […], 505 [„Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas“] […] straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų; […].“

8. Kiti teisės aktai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-09-25 nutarimu Nr. 1156 patvirtintuose Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatuose (toliau vadinama – Nuostatai) nustatyta:
8.1. „2. Inspekcijos paskirtis – prižiūrėti, kad būtų apsaugotos fizinių asmenų pagrindinės teisės ir laisvės tvarkant asmens duomenis bei sudarytos palankesnės sąlygos laisvam asmens duomenų judėjimui Europos Sąjungoje […].“
8.2. „10. Inspekcijos veiklos tikslai: […] 10.2. stebėti ir užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679, […] Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo […], prižiūrėti ir kontroliuoti Elektroninių ryšių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą bei privatumo apsaugą, vykdymą […].“
8.3. „15. Inspekcija taip pat atlieka šias funkcijas: 15.1. nagrinėja asmenų prašymus ir skundus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka; […].“

Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:
9.1. 2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-689-03 – „Administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudos skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja specialus įstatymas – ATPK. […]. Administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, […]. Administracinių teisės pažeidimų teisena iš esmės nuo viešojo administravimo skiriasi savo prigimtimi, kadangi ja yra įgyvendinamos valstybės nustatytos tam tikros prievartos priemonės subjektams, pažeidžiantiems įstatymais ir viešojo administravimo subjektų aktais nustatytas privalomas elgesio taisykles; […] administracinio pažeidimo teisena iš esmės yra reglamentuojama ATPK normomis, kurios apibrėžia asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kt. procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą; […]. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą […].“
9.2. 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys […].“

Tyrimo išvados

10. Apibendrinus Pareiškėjo skunde Seimo kontrolieriui nurodytas aplinkybes (pažymos
2 paragrafas) konstatuotina, kad, Pareiškėjo nuomone, Inspekcija nepagrįstai nesutinka įgyvendinti Rekomendacijos (nepagrįstai nesuteikta informacija, kokios priemonės pažeidėjui buvo taikytos, ar jos įgyvendintos).

11. Vadovaujantis:
11.1. BDAR (pažymos 6 paragrafas), ADTAĮ (pažymos 7.1 punktas), ANK (pažymos 7.3 punktas) ir Nuostatais (pažymos 8 paragrafas):
11.1.1. Inspekcija, atlikdama teisės aktuose jai nustatytas priežiūros institucijos funkcijas bei priimdama sprendimus dėl jų atlikimo, yra nepriklausoma, jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų, veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais, Inspekcija pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl BDAR, ADTAĮ, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų, nagrinėja asmenų prašymus ir skundus VAĮ nustatyta tvarka;
11.1.2. Inspekcija, atlikdama tyrimus ir (ar) patikrinimus savo iniciatyva bei nagrinėdama skundus, taip pat turi ANK nustatytas Inspekcijos teises ir įgaliojimus, t. y., atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir kt.;
11.2. Inspekcija turi informuoti skundo pateikėją (Pareiškėją) apie jo skundo tyrimo rezultatus (apie sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą), Pareiškėjas turi teisę susipažinti su skundo nagrinėjimo medžiaga;
11.3. SKĮ (pažymos 7.2 punktas) ir teismų praktika (pažymos 9 paragrafas):
11.3.1. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje (į šią sritį nepatenka Inspekcijos pareigūnų pagal kompetenciją vykdoma administracinių bylų teisena, administracinių teisės pažeidimų bylose priimami sprendimai bei jų vykdymas).
Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, skundo tyrimas nutraukiamas;
11.3.2. Inspekcija, gavusi informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turėjo patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad teisės aktų taikymo požiūriu Inspekcija privalėjo veikti taip, kaip to prašė besikreipiantys į ją asmenys;
11.3.3. Inspekcija privalėjo išnagrinėti Rekomendaciją ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių (t. y., įgyvendinti Rekomendaciją arba pateikti motyvuotus teisės aktų reikalavimais paaiškinimus dėl jos neįgyvendinimo).

12. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Inspekcija išnagrinėjo Rekomendaciją SKĮ nustatyta tvarka bei pateikė Seimo kontrolieriui ir Pareiškėjui Atsakymą (pažymos 5 paragrafas), motyvuotai paaiškino, kodėl neatsižvelgė į Rekomendaciją, ir užtikrino, kad „teiktų nurodymų kontrolė yra nuolat vykdoma. Tiekiant nurodymą Inspekcija visuomet nustato terminą šio nurodymo įvykdymui ir pranešimui Inspekcijai apie jo įvykdymą. Gavusi informaciją apie nurodymo įvykdymą, Inspekcija vertina, ar nurodymas įvykdytas tinkamai.“
Be to, Sprendime dėl Pareiškėjo skundo, pripažinus skundo dalį pagrįsta, Pareiškėjui buvo pateikta informacija apie Nurodymą bendrovei (kad siunčiamuose elektroninio pašto pranešimuose su tiesioginės rinkodaros pasiūlymais būtų nurodomas pilnas siuntėjo pavadinimas). Pažymoje Pareiškėjui taip pat buvo pateikta papildoma informacija, kad Nurodymas įvykdytas, kad Inspekcija ir toliau kontroliuoja bendrovės veiklą (pažymos 4.1 ir 4.3 punktai).
Pažymėtina, kad tolesni Inspekcijos veiksmai (neveikimas), pvz., dėl Nurodymo vykdymo kontrolės rezultatų vertinimo (kartu ir dėl to, kokios priemonės pažeidėjui buvo taikytos / netaikytos), yra susiję su Inspekcijos įgaliojimais administracinio nusižengimo teisenos vykdymo klausimais, kurių juridinis vertinimas nepriskirtas Seimo kontrolieriaus kompetencijai.

13. Apibendrinus pateiktas išvadas (pažymos 12 paragrafas) ir vadovaujantis SKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 4 dalimi (jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja, kad skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai, skundo tyrimas nutraukiamas) Pareiškėjo skundo tyrimas nutrauktinas.

14. Be to, Seimo kontrolierius:
14.1. atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad, vadovaujantis teismų praktika (pažymos 9.2 punktas), Inspekcija, gavusi informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad teisės aktų taikymo požiūriu Inspekcija privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į ją asmenys;
14.2. primena Pareiškėjui, kad vadovaujantis SKĮ 17 straipsnio 3 dalimi („Jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į Seimo kontrolierių, Seimo kontrolieriaus sprendimu susirašinėjimas su tokiu pareiškėju gali būti nutrauktas“) 2020-05-04 sprendimu Pažymoje nutrauktas susirašinėjimas su juo klausimais, susijusiais su jo netenkinančiais įvairiais Inspekcijos sprendimais pagal jo skundus (pvz., dėl sprendimų turinio neišsamumo, neaiškumo, dėl su tuo susijusių Inspekcijos paaiškinimų ir pan.), kurie, prireikus, pagal ADTAĮ skųstini teismui, Pareiškėjui ne kartą buvo paaiškinta Seimo kontrolieriaus kompetencija šiais klausimais, Pareiškėjo keliamų Inspekcijos veiklos klausimų sprendimo tvarka.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) tyrimą nutraukti.

Seimo kontrolierius                                             Augustinas Normantas