PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1-282
Data 2020-05-28
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ VALSTYBINĘ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-03-04 gavo X (toliau citatose ir tekste vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau citatose ir tekste vadinama – Inspekcija) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nagrinėjant Pareiškėjo 2020-02-20 prašymą.

2. Pareiškėjas skunde ir jo 2020-03-05 papildymo rašte nurodo:
2.1. „Inspekcija pateikė 2020-02-19 Nr. 3R-151(2.13-1) sprendimą dėl mano skundo
2020-02-16 Nr. 1R-1166(2.13) [toliau citatose ir tekste vadinama – Sprendimas], kurį pateikiau Inspekcijai […], kadangi skundžiamas asmuo siuntė tiek reklamos, tiek tiesioginės rinkodaros pranešimus (teiraujamasi nuomonės dėl neteisėtai teikiamos paslaugos – „Ar išbandėte?), tuo tikslu, man prieštaraujant, tvarkydamas mano asmens duomenis“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
„Įsigilinęs į skubotą Sprendimą, pastebėjau, kad buvo nagrinėtas tik vienas iš pranešimų, kuriuo esu informuojamas apie neteisėtai teikiamą paslaugą, tačiau nenagrinėti kiti pranešimai, kuriuose teiraujamasi mano nuomonės dėl šios paslaugos“. „Taip pat [iš Sprendimo] matyti, kad Inspekcija nors ir gavo informaciją, kad brukama paslauga nėra mano užsakytų paslaugų dalis, niekaip neįsitikino šios paslaugos teikimo teisėtumu, tad ir asmens duomenų tvarkymo teisėtu pagrindu, dėl ko taip pat buvo teiktas skundas (dėl BDAR pažeidimo)“ (2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB; toliau citatose ir tekste vadinama – BDAR).
„El. paštu 2020-02-20 Nr. 1R-1301(2.13) [toliau citatose ir tekste vadinama – Prašymas-2] kreipiausi į Inspekciją, jokia forma neginčydamas, bet prašydamas pateikti paaiškinimą dėl skundo dalykų (1, 2 klaus.): 1. Klausimu teiravausi, ar Inspekcijai pirma reikia sulaukti VVTAT (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos) sprendimo, – jei Inspekcija negali pagal savo kompetenciją spręsti, – buvo teisėtai teikiama paslauga, atitinkamai ir – reklama, ar ne […], ir tuomet Inspekcija galėtų spręsti, ar buvo BDAR pažeidimas, tvarkant asmens duomenis, ar ne. 2. Klausimu domėjausi, kodėl Sprendime nenagrinėti visi mano pateikti įrodymai, įskaitant tuos pranešimus, kuriuose teiraujamasi nuomonės dėl paslaugos, bei kodėl nėra pateikta argumentų dėl antros tiesioginės rinkodaros apibrėžimo dalies (teiravimosi dėl paslaugų) atitikimo siųstiems pranešimams. Past.: Sprendime pacituotas tik vieno pranešimo turinys, tačiau kitų, kuriuose teiraujamasi nuomonės dėl paslaugos – necituojamas. Taigi, man buvo pagrįstai neaišku, ar Inspekcija tikrai išnagrinėjo visą pateiktą informaciją ir tuo remiantis priėmė Sprendimą. […]. 3. Pažymėtina, kad kartu prašiau suteikti konsultaciją – paaiškinti (nesusiejant su šiuo konkrečiu atveju), ar galima el. paštu teirautis nuomonės […] dėl konkrečių paslaugų, nes tai būtų puikus ir legalus instrumentas rinkodaros kampanijoms el. paštu ar telefonu vykdyti. […].“
„Inspekcija pateikė raštą 2020-03-03 Nr. 2R-1134(2.13) [toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas-2], kuris neatliepė į mano Prašymo turinį – juo nebuvo suteiktas nei paaiškinimas dėl skundo dalyko (1, 2), nei konsultacija dėl bendro atvejo (3). Pažymėtina, kad Inspekcija eilinį kartą išsigalvojo ir teigia, kad ginčiju sprendimą, nors tokie teiginiai neatitinka realybės“;
2.2. „[…] kaip dar vienas įrodymas prie tyrimo, kad Inspekcija galimai nebevykdo jai pavestų funkcijų“: nagrinėjant Pareiškėjo 2020-02-27 skundą (Nr. 1R1482(2.13.), kuriuo jis prašė „išnagrinėti Bendrovės galimus BDAR pažeidimus, kurie nebuvo Inspekcijos nagrinėti anksčiau ir dėl jų nebuvo priimtas joks sprendimas“: „Inspekcija leidžia suprasti […], kad BDAR pažeidimai yra VVTAT kompetencija“; Pareiškėjo nuomone, „kažkas turėtų man atsakyti, ar mano asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai, bei imtis veiksmų, jog mano teisės į asmens duomenis (reikalavimo jų netvarkyti nurodytais tikslais arba jų neteisėto tvarkymo, nesant teisėto pagrindo juos tvarkyti) nebūtų pažeidinėjamos.“

3. Pareiškėjas prašo Seimo kontrolierių: „pateikti pažymą“, kad Inspekcija „eilinį kartą pažeidžia mano teises, teikdama Atsakymą-2, kurio turinys neatliepia į Prašymo-2 turinį“.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Skundo tyrimui reikšmingos aplinkybės

4. Iš kartu su skundu pateiktų dokumentų nustatyta:
4.1. Sprendime, be kita ko, pažymėta [Pareiškėjas apie Sprendimą informuotas Inspekcijos 2020-02-19 raštu Nr. 2R-925(2.13.)]: „[…] Bendrovės veiksmai leidžia daryti išvadą, kad tokio turinio el. pranešimų siuntimas Pareiškėjui negali būti prilygintas tiesioginei rinkodarai […]. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas skundžiasi dėl Bendrovės nesąžiningos komercinės veiklos ir tai nėra susiję su asmens duomenų tvarkymu tiesioginės rinkodaros tikslais, skundo nagrinėjimas pagal kompetenciją priskirtinas VVTAT. Kadangi šis skundas jau paties Pareiškėjo buvo pateiktas VVTAT, jis nebus persiunčiamas. […] vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu Inspekcija nusprendžia: 1. Atsisakyti nagrinėti Pareiškėjo 2020-02-16 skundą. 2. Informuoti Pareiškėją apie priimtą sprendimą. Šis sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui […]“;
4.2. Prašyme-2, be kita ko, nurodyta:
„1. KLAUSIMAS INSPEKCIJAI Atsižvelgiant į tai, noriu sužinoti, ar Inspekcijai reikia sulaukti VVTAT sprendimo, kuris nustatytų, jog tai buvo neteisėta reklama ir neteisėtas veiksmas (užsakyti / teikti paslaugą be vartotojo sutikimo), ir tik po to Inspekcija galės imtis svarstyti, ar mano asmens duomenys buvo tvarkomi reklamos tikslu be mano sutikimo? […]. 2. KLAUSIMAS INSPEKCIJAI Kadangi Sprendime nenagrinėjote ir nepateikėte jokių argumentų dėl to, ar Bendrovė teiravosi nuomonės dėl siūlomos paslaugos, prašau paaiškinti, ar tai, kad Bendrovė el. pranešime teiravosi nuomonės dėl siūlomos paslaugos – nėra tiesioginės rinkodaros požymis? […]“;
4.3. Atsakyme-2 nurodyta: „Inspekcija susipažinusi su Jūsų Prašyme-2 pateiktais klausimais, pažymi, kad šiais klausimais Jūs ginčijate Sprendimą, kurio apskundimo tvarka Jums buvo nurodyta. Atsižvelgiant į tai, pakartotinai informuojame, kad, Jums nesutinkant su nurodytu Sprendimu, Jūs turite teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos, pateikti skundą (-us) Vilniaus apygardos administraciniam teismui […].“

5. Seimo kontrolierius 2020-05-04 pažymoje (registracijos Nr. 4D-2020/1-496; toliau vadinama – Pažyma) dėl kito Pareiškėjo skundo dėl Inspekcijos 2020-04-10 rašto Nr. 2R-1885 (2.13) – atsakymo į Pareiškėjo prašymą, susijusį su Inspekcijos 2020-02-06 Nr. 3R-100(2.13-1) sprendimu pagal Pareiškėjo skundą ir kt. (toliau citatose ir tekste vadinama – Atsakymas):
5.1. be kita ko, pažymėjo „Seimo kontrolierius Pareiškėjui 2020-04-09 raštu Nr. 4D 2020/1 296/3D-943 kartotinai pažymėjo, kad „Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirta vykdyti asmens duomenų kontrolę ar įsiterpti į Inspekcijos kompetenciją. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą [toliau citatose ir tekste vadinama – Įstatymas], Inspekcijai numatyta ne tik nagrinėti skundus dėl asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugos pažeidimų, bet taip pat numatyti atsisakymo nagrinėti skundus pagrindai (27 str.). Tiek BDAR, tiek Įstatymas ir kiti teisės aktai numato duomenų subjektui teisę skųsti Inspekcijos sprendimus, taip pat ir tuos, kuriais atsisakyta priimti nagrinėti jų skundą. Taigi BDAR ir nacionaliniai teisės aktai numato, kad kreipimasis į priežiūros instituciją neriboja duomenų subjekto teisės imtis teisminių teisių gynimo priemonių, jeigu priežiūros institucija skundo nenagrinėja (BDAR preambulės 141 p., 12 str. 4 d., 77 str. 1 d., 78 str. 2 d., 79 str. 1 d.).
Šiuo atveju tarp Jūsų ir Inspekcijos yra ginčas dėl teisės. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį, administraciniai teismai, o ne Seimo kontrolieriai, sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl Inspekcijos priimtas individualus administracinis sprendimas, sukeliantis Jums teisines pasekmes, kaip individualus administracinis aktas skųstinas teismui Inspekcijos sprendime nurodyta tvarka.
Seimo kontrolierius veikia pagal teisės aktuose jam suteiktus įgaliojimus ir apibrėžtos kompetencijos ribose, todėl laikosi pozicijos, kad turi būti laikomasi teisės aktuose nustatytos apskundimo tvarkos, kuri Jums yra išaiškinta, taigi – žinoma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-03-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis“;
5.2. be kita ko, konstatavo: „Apibendrinus pateiktas išvadas (pažymos 13 paragrafas) ir remiantis teismų praktika (Inspekcijai įvykdžius savo pareigą ir pateikus tinkamą Atsakymą, tai, kad Pareiškėjo netenkina skundžiamame Atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats Atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo [toliau citatose ir tekste vadinama – VAĮ] nuostatų, Inspekcija, veikdama pagal savo kompetenciją, neprivalo veikti taip, kaip to prašo Pareiškėjas […]), konstatuotina, kad Pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, taigi skundas atmestinas“;
5.3. informavo Pareiškėją:
„[…] vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo [toliau citatose ir tekste vadinama – SKĮ] 17 straipsnio 3 dalimi, „Jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į Seimo kontrolierių, Seimo kontrolieriaus sprendimu susirašinėjimas su tokiu pareiškėju gali būti nutrauktas“. Kadangi Pareiškėjas jau ne kartą kreipėsi į Seimo kontrolierių klausimais, susijusiais su jo netenkinančiais įvairiais Inspekcijos sprendimais pagal jo skundus (pvz., dėl sprendimų turinio neišsamumo, neaiškumo, dėl su tuo susijusių Inspekcijos paaiškinimų ir pan.), kurie, prireikus, pagal Įstatymą skųstini teismui, Pareiškėjui ne kartą buvo paaiškinta Seimo kontrolieriaus kompetencija šiais klausimais, Pareiškėjo keliamų Inspekcijos veiklos klausimų sprendimo tvarka […], Seimo kontrolierius informuoja Pareiškėją, kad su Pareiškėju nutraukiamas susirašinėjimas pirmiau nurodytais klausimais.“

Tyrimui reikšmingas teisinis reglamentavimas

6. 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR) nustatyta:
6.1. 11 straipsnis – „ 1. Jeigu dėl tikslų, kuriais duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis, duomenų valdytojui nebūtina ar nebėra būtina nustatyti duomenų subjekto tapatybės, duomenų valdytojas nėra įpareigojamas laikyti, gauti ar tvarkyti papildomą informaciją duomenų subjekto tapatybei nustatyti vien tam, kam būtų laikomasi šio reglamento. 2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais duomenų valdytojas gali įrodyti, kad neturi galimybės nustatyti duomenų subjekto tapatybės, duomenų valdytojas, jei įmanoma, informuoja apie tai duomenų subjektą. Tokiais atvejais 15–20 straipsniai netaikomi, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas, siekdamas pasinaudoti pagal tuos straipsnius jam suteiktomis teisėmis, pateikia papildomos informacijos, leidžiančios nustatyti jo tapatybę.“
6.2. 57 straipsnio 1 dalis – „1. Nedarant poveikio kitoms pagal šį reglamentą nustatytoms užduotims, kiekviena priežiūros institucija savo teritorijoje: […] e) bet kurio
duomenų subjekto prašymu suteikia jam informaciją apie naudojimąsi šiame reglamente nustatytomis jo teisėmis ir prireikus tuo tikslu bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis; […].“
7. Lietuvos Respublikos įstatymai
7.1. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (Įstatymas) nustatyta:
7.1.1. 11 straipsnis – „1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlieka Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis. 2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat atlieka šias funkcijas: 1) teikia duomenų subjektams, duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams konsultacijas dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, taip pat rengia metodines rekomendacijas dėl asmens duomenų apsaugos ir jas viešai skelbia savo interneto svetainėje; […].“
7.1.2. 23 straipsnio 1 dalis – „Priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.“
7.1.3. 31 straipsnis – „5. Priežiūros institucijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
7.2. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 1) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
7.3. Seimo kontrolierių įstatyme (SKĮ) nustatyta:
7.3.1. „Jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į Seimo kontrolierių, Seimo kontrolieriaus sprendimu susirašinėjimas su tokiu pareiškėju gali būti nutrauktas. […].“
7.3.2. 17 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius […] priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu: […] 3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai; 6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje. […]; 4. Jeigu skundo tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo tyrimas nutraukiamas.“
7.3.3. 22 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, priima sprendimą: 1) pripažinti skundą pagrįstu; 2) atmesti skundą; 3) nutraukti skundo tyrimą. […]. 3. Skundo tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės arba, tarpininkaujant Seimo kontrolieriui, skunde keliamos problemos išsprendžiamos gera valia, taip pat kitais šio įstatymo nustatytais atvejais.“

8. Kiti teisės aktai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-17 nutarimu Nr. 753 patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų (toliau vadinama – Nuostatai)
15 punktas – „5. Inspekcija taip pat atlieka šias funkcijas: 15.1. nagrinėja asmenų prašymus ir skundus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka […].“

Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:
9.1. 2016-02-22 nutartis 2016-02-22 administracinėje byloje Nr. A-1150-520/2016:
„[…] atsakovas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, o tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamame atsakyme išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats atsakymas yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. […]“;
9.2. 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014 – „[…] viešojo administravimo subjektas, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal savo kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją įvertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu. Tačiau tai nereiškia, kad VAĮ, kitų šiam ginčui aktualių teisės aktų taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos
asmenys […].“

Tyrimo išvados

10. Pastebėtina, kad Pareiškėjas ir šiuo atveju skundžiasi Inspekcijos atsakymu (Atsakymas 2) į jo prašymą, susijusį su Inspekcijos sprendimu pagal jo skundą (Prašymas-2), t. y., dėl Sprendimo galimo neiššamumo, netikslumo ir pan. (analogiškos aplinkybės dėl kito Inspekcijos sprendimo buvo nagrinėjamos Pažymoje).

11. Vadovaujantis (remiantis):
11.1. Įstatymu (pažymos 7.1 punktas) ir Nuostatais (pažymos 8.1 punktas) – Inspekcija, atlikdama teisės aktuose jai nustatytas priežiūros institucijos funkcijas bei priimdama sprendimus dėl jų atlikimo, yra nepriklausoma, jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų, veikla grindžiama, teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais, Inspekcija pagal kompetenciją nagrinėja skundus dėl BDAR, Įstatymo, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų, priima sprendimus (Inspekcijos sprendimai gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka), teikia duomenų subjektams, duomenų valdytojams ir duomenų tvarkytojams konsultacijas dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos, nagrinėja asmenų prašymus ir skundus VAĮ nustatyta tvarka;
11.2. VAĮ (pažymos 7.2 punktas) ir teismų praktika (pažymos 9 paragrafas):
11.2.1. Inspekcija, šiuo atveju, turėjo pagal kompetenciją ir teisės aktų reikalavimus pateikti Pareiškėjui išsamumo principo reikalavimus atitinkantį atsakymą į jo Prašymą-2 (nurodyti Prašymo-2 nagrinėjimui įtakos turėjusias faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas);
11.2.2. teismų praktika (pažymos 9 paragrafas) – Inspekcijai įvykdžius savo pareigą ir pateikus tinkamą Atsakymą-2, tai, kad Pareiškėjo netenkina skundžiamame Atsakyme-2 išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats Atsakymas-2 yra nemotyvuotas ir neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų, Inspekcija, veikdama pagal savo kompetenciją, neprivalo veikti taip, kaip to prašo Pareiškėjas;
11.3. SKĮ (pažymos 7.3 punktas) – skundo tyrimas nutraukiamas, jeigu padaroma išvada, kad skundą (jo dalį) tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės.

12. Šiuo atveju:
12.1. Inspekcijos pareigūnai pagal kompetenciją pateikė Pareiškėjui išsamumo principo reikalavimus atitinkantį Atsakymą-2, informuodami, kad Prašymo-2 klausimais Pareiškėjas ginčija Sprendimą, kurio apskundimo tvarka jam buvo nurodyta Sprendime (pažymos 4.3 punktas), vien tai, kad Atsakymas-2 netenkina Pareiškėjo, nėra pagrindas pripažinti, jog pats Atsakymas-2 yra neteisėtas bei neatitinkantis VAĮ nuostatų;
12.2. vadovaujantis Įstatymo reikalavimais Sprendimas, prireikus (pvz., Pareiškėju manant, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos jo teisės), skųstinas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;
12.3. atsižvelgus į tai, kad šio tyrimo metu Seimo kontrolierius Pažymoje priėmė sprendimą dėl kito, analogiško, Pareiškėjo skundo prieš Inspekciją, t. y., Seimo kontrolierius nutraukė susirašinėjimą su Pareiškėju pagal jo skundus prieš Inspekciją, susijusius su jo netenkinančiais įvairiais Inspekcijos sprendimais dėl Pareiškėjo skundų šiai institucijai (pvz., dėl sprendimų turinio neišsamumo, neaiškumo, dėl su tuo susijusių Inspekcijos paaiškinimų ir pan.), kurie, prireikus, pagal Įstatymą skųstini teismui (pažymos 5.3 punktas), laikytina, jog tyrimo metu išnyko šiuo skundu Seimo kontrolieriui skundžiamos aplinkybės.

13. Apibendrinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis SKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 4 dalimi bei 22 straipsnio 3 dalimi (skundo tyrimas nutraukiamas, jeigu padaroma išvada, kad skundą (jo dalį) tikslinga nagrinėti kitoje institucijoje, jei tyrimo metu išnyksta skundžiamos aplinkybės) šio Pareiškėjo skundo tyrimas nutrauktinas.

14. Be to, Seimo kontrolierius, atkreipia Pareiškėjo dėmesį į tai, kad jam ne kartą buvo paaiškintos aplinkybės, susijusios su jo skundų dėl Inspekcijos priimtų sprendimų nagrinėjimu. Seimo kontrolierius 2020-04-09 rašte Nr. 4D-2020/1-296/3D-943 pažymėjo: „Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirta vykdyti asmens duomenų kontrolę ar įsiterpti į Inspekcijos kompetenciją. Pagal ADTAĮ, Inspekcijai numatyta ne tik nagrinėti skundus dėl asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugos pažeidimų, bet taip pat numatyti atsisakymo nagrinėti skundus pagrindai (27 str.). Tiek BDAR, tiek ADTAĮ ir kiti teisės aktai numato duomenų subjektui teisę skųsti Inspekcijos sprendimus, taip pat ir tuos, kuriais atsisakyta priimti nagrinėti jų skundą. Taigi BDAR ir nacionaliniai teisės aktai numato, kad kreipimasis į priežiūros instituciją neriboja duomenų subjekto teisės imtis teisminių teisių gynimo priemonių, jeigu priežiūros institucija skundo nenagrinėja (BDAR preambulės 141 p., 12 str. 4 d., 77 str. 1 d., 78 str. 2 d., 79 str. 1 d.).
Šiuo atveju tarp Jūsų ir Inspekcijos yra ginčas dėl teisės. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnį, administraciniai teismai, o ne Seimo kontrolieriai, sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl Inspekcijos priimtas individualus administracinis sprendimas, sukeliantis Jums teisines pasekmes, kaip individualus administracinis aktas skųstinas teismui Inspekcijos sprendime nurodyta tvarka.
Seimo kontrolierius veikia pagal teisės aktuose jam suteiktus įgaliojimus ir apibrėžtos kompetencijos ribose, todėl laikosi pozicijos, kad turi būti laikomasi teisės aktuose nustatytos apskundimo tvarkos, kuri Jums yra išaiškinta, taigi – žinoma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007-03-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis.“

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

14. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnų veiksmų tyrimą nutraukti.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas