PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ MARIJAMPOLĖS PATAISOS NAMUS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje tiriamas X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus (toliau vadinama – Marijampolės PN) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašymų nagrinėjimu.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. 2019-11-05 kreipėsi su prašymu į Marijampolės PN administraciją, prašydamas informuoti, kokias funkcijas atlieka įstaigoje dirbantys psichologai. 2019-12-02 gavo atsakymą, kuriame nurodoma, kad tokia informacija Pareiškėjas neturi teisės disponuoti, prašoma informacija nėra susijusi su laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, todėl nebus teikiama. 2.2. Ne kartą kreipėsi į pataisos namuose dirbančią psichologę, tačiau psichologinė pagalba jam nebuvo suteikta. Psichologė netgi pateikė klaidinančią informaciją, kad Pareiškėjas atsisako pas ją ateiti, nors yra priešingai.
Pareiškėjo manymu, prašoma informacija jam nebuvo suteikta todėl, kad jis negalėtų reikalauti iš psichologės jam priklausančios pagalbos.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo ištirti jo skundo aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Nustatytos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2019-10-24 raštu Nr. 4D-2020/1-41/3D-226 kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, prašydamas paaiškinti Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes.
Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-02-12 gautas Marijampolės PN administracijos
2020-02-11 raštas Nr. 9/07-2272, kuriame nurodoma:
4.1. „nuteistasis X psichologo konsultacijoms buvo registruotas 3 kartus, į konsultaciją atvyko vieną kartą – 2019-12-17.“
4.2. „Informuojame, jog jokio konflikto tarp nuteistojo X ir psichologės A. B. C. kilę nebuvo. Konsultacijos metu buvo stebėtas ir fiksuotas nuteistojo nepagarbus elgesys psichologės atžvilgiu bei išsakomos neigiamos nuostatos visų įkalinimo įstaigose dirbančių psichologų atžvilgiu, įrašas apie šias nuteistojo nuostatas yra fiksuotas Psichologo konsultacijų žurnale. Neigiamos nuostatos išsakomos psichologo, administracijos, pareigūnų, valstybės ar bet kokio kito klausimo ar asmens atžvilgiu, psichologinės konsultacijos metu nėra laikomos konfliktiniu elgesiu ir į jas reaguojama tiek, kiek klientas pageidauja šias nuostatas koreguoti.“
4.3. „Nuteistasis X į įstaigos administraciją dėl psichologo darbo kreipėsi. Pridedame nuteistojo prašymų, skundų, susijusių su psichologo darbu, bei atsakymų į juos kopijas.“
4.4. „Informuojame, jog Marijampolės pataisos namuose (adr. J. Biliūno 14, Kybartai) šiuo metu dirba vienas psichologas. Psichologo konsultacijai nuteistasis gali registruotis per resocializacijos skyriaus specialistą (informuodamas jį apie tai raštu ar žodžiu) ar kreipdamasis į bet kurį įstaigoje dirbantį pareigūną ir jam pranešti savo norą pabendrauti su psichologu. Psichologas, gavęs informaciją apie nuteistąjį, kuriam reikalinga pagalba, suderina priėmimo laiką ir apie tai informuoja nuteistąjį. Tikėtina, kad, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių ir psichologo atliekamas funkcijas įstaigoje (konsultuoja, veda individualią bei grupinę terapijas, dalyvauja Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Drausmės, Skirstymo komisijų veikloje, atlieka nusikalstamo elgesio rizikos, naujai atvykusiųjų nuleistųjų pirminius, suicidinio elgesio rizikos įvertinimus bei kitus darbus), galima kalbėti apie ilgesnį laukimo laiką, norint patekti pas psichologą.
Pažymime, jog jei psichologas gauna informaciją apie tai, kad nuteistajam reikalinga psichologo pagalba, susijusi su patiriama psichologine krize, toks nuteistasis psichologinę pagalbą gauna nedelsiant. Įstaigoje dirbantys pareigūnai yra apmokyti atpažinti krizės ištikto asmens požymius, sugeba juos identifikuoti bei tinkamai apie įvykį informuoti psichologą. Visos kitos psichologo konsultacijos yra vykdomos planine tvarka, konsultacijų laiką suderinus su psichologu.“
4.5. Sprendžiant pagal Seimo kontrolieriui pateiktų dokumentų kopijas, Pareiškėjas paskirtu laiku pas psichologę neatvyko 2019-09-16, tą pačią dieną Pareiškėjas buvo dar kartą kviečiamas pas psichologę, tačiau ir vėl neatvyko, konsultuotas 2019-12-17. Konsultacijos metu Pareiškėjas norėjo išsiaiškinti, kaip galėtų susimažinti nusikalstamo elgesio rizikos balus, nuteistajam buvo pasiūlytos individualios intervencinės elgesio keitimo programos, tačiau jų jis atsisakė.
4.6. Seimo kontrolieriui pateiktos atsakymo į Pareiškėjo 2019-11-05 prašymą ir prašymo kopijos. Pareiškėjas prašė informuoti, kokias funkcijas atlieka Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologas.
Atsakymas Pareiškėjui į šį jo prašymą pateiktas 2019-12-02 ir jame nurodyta, kad Pareiškėjo prašoma informacija nėra susijusi su laisvės atėmimo bausme ir sąlygomis, todėl pateikta nebus. Pareiškėjui paaiškinta registravimo pas psichologę tvarka bei nurodyta atsakymo apskundimo tvarka.

Skundo tyrimui reikšmingi teisės aktai

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinama – BVK):
183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas – „1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.“

6. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama ir – VAĮ):
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […]“;
14 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimas – „7. Apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryšiui palaikyti. 8. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui.“

7. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau vadinama – TGIĮ):
1 straipsnis. Įstatymo tikslas ir taikymas – „1. Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jei šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti (toliau – šių subjektų asociacijos), nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką“;
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos – „1. Dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis“;
4 straipsnis. Institucijos pareiga teikti dokumentus pareiškėjams – „1. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus“;
6 straipsnis. Dokumentų teikimo principai – „1. Institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: 1) dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais;
4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs;
5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; […]“;
15 straipsnis. Atsisakymas pateikti dokumentus – „1. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu: 1) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti; 2) prašomi dokumentai yra paskelbti institucijos interneto svetainėje, visuomenės informavimo priemonėse, taip pat naudojant elektronines priemones; tokiu atveju per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos pareiškėjui nurodomas jų paskelbimo šaltinis; 3) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 4) šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašius patikslinti ir (ar) papildyti prašymą, pareiškėjas jo nepatikslina arba patikslinto prašymo turinys yra nekonkretus; 5) institucija prašomų dokumentų tvarkymą nutraukė pasikeitus institucijos funkcijoms; 6) nėra galimybės nustatyti pareiškėjo tapatumo; 7) pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 2. Jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką. […].“

8. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu
Nr. 875 (toliau vadinama – Taisyklės), nustatyta:
„35. Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį:
35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;
35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“

Lietuvos Respublikos teismų praktika

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau vadinama ir – LVAT):
9.1. 2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011)“;
9.2. 2009-04-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, yra nurodęs:
,,[…] viešojo administravimo institucijos priimamiems sprendimams (individualiems administraciniams aktams) keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Šios nuostatos reiškia, kad akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“;
9.3. 2008-11-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1698/2008) yra nurodęs:
„[…] nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal Įstatymą [TGIĮ] pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs.“

Tyrimo išvados

10. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolieriui pranešė, kad kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu suteikti informaciją, tačiau prašoma informacija nebuvo suteikta.

11. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2019-11-05 kreipėsi su prašymu dėl informacijos apie psichologo atliekamas funkcijas suteikimo. Marijampolės PN administracija
2019-12-02 parengė Pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, kad Pareiškėjo prašoma informacija nėra susijusi su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, todėl jo prašoma informacija nebus suteikta. Pareiškėjui buvo paaiškinta kreipimosi į psichologą tvarka ir nurodyta atsakymo apskundimo tvarka.

12. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, kiekvienas asmuo turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Ši informacija yra teikiama TGIĮ nustatyta tvarka.
TGIĮ 15 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant įstaigos turi teisę atsisakyti teikti pareiškėjams jų prašomą informaciją, t. y., jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus arba informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; prašymo turinys yra nekonkretus; tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta; įstaiga tam tikros informacijos rinkimą ir tvarkymą nutraukia pasikeitus įstaigos funkcijoms, ir kt. Be to, visais atvejais, jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka.

13. Marijampolės PN yra viešojo administravimo subjektas, todėl, nagrinėdami pareiškėjų skundus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų, įskaitant ir TGIĮ.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2019-11-05 kreipėsi į Marijampolės PN pareigūnus prašydamas pateikti informaciją apie įstaigos psichologo atliekamas funkcijas, tačiau Marijampolės PN pareigūnai 2019-12-02 raštu atsisakė suteikti prašomą informaciją motyvuodami tuo, kad gauti tokią informaciją jam nepriklauso vadovaujantis BVK 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu (nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti teisinę pagalbą).
Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Marijampolės PN pareigūnai spręsdami Pareiškėjo prašymo tenkinimo / netenkinimo klausimą nesivadovavo TGIĮ, t. y., nevertino, ar yra / nėra šio įstatymo
15 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų atsisakyti teikti Pareiškėjo prašomą informaciją; jei TGIĮ
15 straipsnyje nustatytų teisinių pagrindų atsisakyti teikti informaciją nenustatyta – Marijampolės PN privalėjo suteikti Pareiškėjui jo prašomą informaciją; jei tokie teisiniai pagrindai nustatyti – turėjo pateikti Pareiškėjui motyvuotą atsakymą, nurodant atsisakymo priežastį.

14. LVAT yra pažymėjęs, kad vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. VAĮ 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad „visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje“. VAĮ 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (šios pažymos 9 punktas).
LVAT taip pat nurodė, kad, nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal TGIĮ pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, jog institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs (pažymos 9.3 punktas).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Marijampolės PN administracija, neteikdama Pareiškėjo prašomos informacijos ir nenurodydama atsisakymo tai padaryti priežasties bei teisinio pagrindo, vadovaujantis TGIĮ nuostatomis, pažeidė Pareiškėjo teisę gauti informaciją.
Atsižvelgiant į tai Pareiškėjo skundas dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo), nepateikiant prašomos informacijos, pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

16. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia:
X skundą dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su jo prašymo dėl informacijos suteikimo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Marijampolės pataisos namų direktoriui rekomenduoja:
17.1. pakartotinai išnagrinėti X 2019-11-05 prašymą ir pateikti Pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą;
17.2. užtikrinti, kad ateityje teikti informaciją būtų atsisakoma tik Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

18. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas