PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ KAUNO TARDYMO IZOLIATORIŲ

Dokumento numeris 4D-2020/1-426
Data 2020-06-10
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL SKUNDO PRIEŠ KAUNO TARDYMO IZOLIATORIŲ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020-03-30 gavo X (toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą (toliau vadinama – Skundas), kuriame skundžiamasi dėl Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau tekste ir citatose vadinama – Kauno TI) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su teise įsigyti religinę simboliką ir atlikti religines apeigas.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2020-04-17 gautas papildomas Pareiškėjo kreipimasis, kartu jis atsiuntė ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atsakymą į skundą.

2. Pareiškėjas Skunde, be kitų aplinkybių, nurodo, kad:
2.1. Kauno TI administracija riboja jo teisę išpažinti religiją, nes neleidžia gauti pašventintų religinėms apeigoms atlikti reikalingų karolių, kurie jam būtini, kadangi išpažįsta islamą;
2.2. kreipėsi su prašymu į įstaigos direktorių, prašydamas leidimo gauti pašventintus religinius karolius iš artimųjų, tačiau jam buvo atsakyta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą religinės simbolikos gavimas iš artimųjų neleidžiamas;
2.3. po kreipimosi į administraciją jis patiria nuolatinį psichologinį spaudimą.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo išnagrinėti jo Skundą.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2020-04-09 raštu Nr. 4D-2020/1-426/3D-941 kreipėsi į Kauno TI, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2020-04-30 Seimo kontrolierius gavo Kauno TI 2020-04-30 raštą Nr. 11-2370.
Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:
4.1. Pareiškėjas į Kauno TI buvo atvežtas 2017-09-08.
4.2. „Tikslių duomenų, kokią religiją išpažįsta Pareiškėjas, Kauno TI neturi, tačiau
2020-01-22, atliekant apklausą, kas iš suimtųjų ir nuteistųjų pageidautų priimti Kauno TI pirmąją komuniją pagal katalikų bažnyčios tikėjimą, Pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą.“
4.3. „[…] Kauno TI yra sudarytos galimybės suimtiesiems ir nuteistiesiems tenkinti poreikius susijusius su religija įrengtoje koplyčioje, grupinių užsiėmimų patalpose, bendro naudojimo patalpose ir kamerose pagal poreikį. Esant atvejams, jei Pareiškėjas papildomai kreiptųsi į administraciją, dėl poreikių susijusių su religija tenkinimo, jie būtų užtikrinami.
[…] įstaigos administracija nėra gavusi iš Pareiškėjo rašytinių ar žodinių prašymų suteikti jam atskiras patalpas ar išvesti į koplyčią tenkinti religinių poreikių.“
4.4. „[…] 2020-02-17 Įstaiga gavo Pareiškėjo prašymą Nr. 46/177, kuriame prašė leisti priimti iš artimųjų jam atneštus šventintus sufijų karolius, naudojamus meldžiantis. 2020-02-18 Pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su priimtu sprendimu nepriimti karolių.
2020-02-18 Pareiškėjas pateikė Kauno TI administracijai skundą Nr. 46-183, kuriame skundė sprendimą nepriimti šventintų sufijų karolių. 2020-03-06 Pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas Nr. 49-81, kuriame buvo išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatos nenumato suimtiesiems ir nuteistiesiems teisės gauti iš artimųjų ar kitų asmenų religinės simbolikos (religinių karolių). Taip pat Pareiškėjas buvo informuotas, kad teisinis reglamentavimas numato baigtinį sąrašą daiktų, kuriuos gali perduoti artimieji ar kiti asmenys pašto arba perduodamu siuntiniu.“
4.5. „2020-03-09 Pareiškėjas pateikė skundą Nr. 10-4412 Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD), kuriame skundė Kauno TI pateiktą atsakymą. 2020-04-06 Pareiškėjui buvo pateiktas KD atsakymas Nr. 2S-1245, kuriame nurodyta, kad Kauno TI atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pageidaujamą gauti religinę simboliką galima įsigyti užsakant ją įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, religinę simboliką gauti perdavimo būdu teisės aktai nenumato.“
4.6. „2020-04-16 buvo gautas Pareiškėjo prašymas […] įsigyti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje šventintus karolius. […] Pareiškėjo prašymas šiuo metu vykdomas.“
4.7. „Informuojame, kad vadovaujantis PĮTIVTT 114 straipsnio reikalavimais Kauno TI administracija sudaro sąlygas Lietuvos Respublikos pripažintų religinių bendruomenių ir
bendrijų dvasininkams lankytis įstaigoje – vesti mišias, pašventinti karolius, bendrauti sielovados tikslais ir t. t.“

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

5. Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija):
9 straipsnis – „1. Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; tai teisė laisvai keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laisvai skelbti savo religiją ar tikėjimą, laikant pamaldas, atliekant apeigas, praktikuojant tikėjimą ir mokant jo. 2. Laisvė skelbti savo religiją ar tikėjimą gali būti tik tiek apribojama, kiek yra nustatęs įstatymas ir kiek būtinai reikia demokratinėje visuomenėje visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, sveikatai ir moralei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija):
26 straipsnis – „Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma. Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.“

7. Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalėjimų taisyklių (Europos kalėjimų taisyklės):
29.1 punktas – „Kalinių minties, sąžinės ir religijos laisvė turi būti gerbiama“;
29.2. punktas – „Kalėjimų režimas kiek įmanoma turi būti organizuotas taip, kad leistų kaliniams praktikuoti savo religiją ir tikėjimus, dalyvauti šių religijų ar tikėjimų pamaldose arba susirinkimuose, vedamuose pripažintų šių religijų atstovų, turėti privačių pasimatymų su šių religijų atstovais, taip pat turėti nuosavų knygų ir literatūros, susijusių su jų religija ar tikėjimais“;
29.3. punktas – „Nė vienas kalinys negali būti verčiamas praktikuoti religiją ar tikėjimą, dalyvauti religinėse pamaldose ar susirinkimuose, dalyvauti religinėse procesijose ar susitikinėti su kurios nors religijos ar tikėjimo atstovais.“

8. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo:
21 straipsnis. Suimtųjų teisė atlikti religines apeigas – „1. Suimtieji turi teisę dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu tardymo izoliatoriuose vieni arba kartu su kitais suimtaisiais atlikti religines apeigas. 2. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų suimtųjų poilsiui ir kad atliekant šias apeigas būtų laikomasi šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. 3. Suimtųjų pageidavimu, suderinus su tardymo izoliatoriaus administracija, religinėms apeigoms atlikti kviečiamas dvasininkas. 4. Religinių apeigų atlikimo tardymo izoliatoriuose tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.“

9. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (PĮTIVTT):
„20. Lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti pataisos įstaigoje:
[…]
20.5.2. vokų, pašto ženklų, proginių atvirukų, nuotraukų, asmeninių užrašų ir kitų smulkių asmeninių daiktų, religinės simbolikos, kalendorių, knygų, laiškų, žurnalų, laikraščių ir kitų periodinių leidinių (išskyrus leidinius, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, taip pat pornografinius leidinius), rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų; […].
25. Suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti tardymo izoliatoriuje (pataisos įstaigoje) Taisyklių 20.1.1–20.1.10, 20.1.12, 20.1.17, 20.2.1–20.2.5, 20.3.1–20.3.13, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų.
[…]
113. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
114. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje). Pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas.
115. Vykstant religinėms apeigoms nuteistieji (suimtieji) su savimi gali turėti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu.“

Tyrimo išvados

10. Skunde Pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI administracija neleidžia jo artimiesiems perduoti jam pašventintus religinius karolius, todėl yra ribojama jo teisė atlikti religines apeigas.

11. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjui artimieji buvo atnešę specialius karolius, reikalingus išpažįstantiems islamą, tačiau Kauno TI administracija neleido jų perduoti. Pareiškėjas parašė skundą Kauno TI administracijai, nurodydamas, kad norint atlikti religines apeigas jam būtini minėti pašventinti karoliai. Kauno TI administracija, atsakydama Pareiškėjui į skundą, paaiškino, kad suėmimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės artimiesiems ar kitiems asmenims perduoti religinę simboliką. Pareiškėjas Kauno TI atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui. KD Pareiškėją informavo, kad Kauno TI administracija pagrįstai jam nurodė, jog gauti iš artimųjų religinės simbolikos negalima, tačiau Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, religinę simboliką suimtieji turi teisę įsigyti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje.
Kauno TI informavo, kad Pareiškėjas kreipėsi į administraciją, prašydamas parduotuvėje užsakyti religinius karolius, ir jo užsakymas šiuo metu vykdomas. Kauno TI administracija taip pat paaiškino, kad įstaigoje priimami visų religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai, kurie gali pašventinti religinę simboliką, atlikti kitas religines apeigas.

12. Pagal Konvencijos 9 straipsnio 1 dalį, kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Laisvė skelbti savo religiją ar tikėjimą gali būti ribojama tiek, kiek yra nustatęs įstatymas ir kiek būtinai reikia demokratinėje visuomenėje visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, sveikatai ir moralei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Konvencijos 9 str. 2 d.).
Konstitucijos 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo. Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves (Konstitucijos 26 str. 4 d.).
Europos kalėjimų taisyklių 29.1–29.3 punktuose nustatyta, kad asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, minties, sąžinės ir religijos laisvė turi būti gerbiama, o pataisos įstaigų režimas kiek įmanoma turi būti organizuotas taip, kad leistų asmenims išpažinti savo religiją ir tikėjimą, dalyvauti šių religijų ar tikėjimo pamaldose arba susirinkimuose, vedamuose pripažintų šių religijų atstovų, turėti privačių pasimatymų su šių religijų atstovais, taip pat turėti nuosavų knygų ir literatūros, susijusių su jų religija ar tikėjimu.
Tikintys suimtieji turi teisę dienotvarkėje nustatyto laisvalaikio metu tardymo izoliatoriuose vieni arba kartu su kitais suimtaisiais atlikti religines apeigas.
Suėmimo vykdymo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suimtųjų pageidavimu, suderinus su įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas.
Religinių apeigų atlikimo tardymo izoliatoriuose tvarka nustatyta PĮTIVTT.
Pagal PĮTIVTT 114 ir 115 punktus, tardymo izoliatoriaus administracija sudaro sąlygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis tardymo izoliatoriuje. Tardymo izoliatoriuje vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas. Vykstant religinėms apeigoms nuteistieji (suimtieji) su savimi gali turėti smulkių asmeninių daiktų, susijusių su religinių apeigų atlikimu.

13. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra tai, kad Kauno TI administracija pagrįstai atsisakė priimti artimųjų atneštus religinius karolius, tačiau leido Pareiškėjui juos užsakyti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, tai, kad įstaigoje neribojamas religinių bendruomenių ir bendrijų atstovų lankymasis ir susitikimai su suimtaisiais, kurių metu gali būti pašventinta religinė simbolika bei atliktos religinės apeigos, darytina išvada, kad Pareiškėjo Skunde nurodytos aplinkybės dėl ribojimo įsigyti religinę simboliką ir teisės atlikti religines apeigas suvaržymo tyrimo metu nebuvo patvirtintos.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas yra nepagrįstas.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius nusprendžia X skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su teise įsigyti religinę simboliką ir atlikti religines apeigas, atmesti.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas