PAŽYMA DĖL MB „X“ SKUNDO PRIEŠ KLAIPĖDOS APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ

Dokumento numeris 4D-2020/1-384
Data 2020-08-27
Kategorija Seimo Kontrolierių Pažyma
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL MB „X“ SKUNDO PRIEŠ KLAIPĖDOS APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ
Kontrolierius Augustinas Normantas
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2020 m. kovo 19 d. gavo MB „X“, atstovaujamos direktoriaus Y (toliau vadinama ir – Pareiškėjas, pareiškėjas), skundą (toliau vadinama ir – Skundas) dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau vadinama ir – Klaipėdos AVPK, Klaipėdos apskrities VPK, Klaipėdos aps. VPK) pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai tinkamai neinformuojant jo (kaip tarnybinį patikrinimą inicijavusio asmens) apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus.

2. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:
2.1. „2019-12-17 MB „X“ direktorius [...] surašė pareiškimą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato [...] Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – PK) [...] dėl galimai padaryto nusikaltimo [...]. Šis pareiškimas 2019-12-17 15.50 val. buvo išsiųstas elektroniniu paštu klaipedosmpk@ policija.lt [...], tą pačią dieną paštu buvo išsiųstas ir registruotas laiškas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK, adresu Kauno g. 6, Klaipėda. 2019-12-17 16.17 val. į elektroninį paštą [...], iš kurio ir buvo siųstas minėtas pareiškimas, buvo gauti 4 pranešimai apie tai, kad minėtas pareiškimas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK yra gautas [...]. 2020-01-09 paštu [...] iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK buvo gautas [...] nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą [...]. [...] nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2020-01-13 buvo apskųstas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai. Vienas iš pateikto skundo prašymų prokuratūrai buvo spręsti klausimą dėl Klaipėdos apskrities VPK [...] tyrėjos [...] atsakomybės, kadangi buvo praleistas [...] nustatytas pareiškimo nagrinėjimo terminas. 2020-01-21 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė [...] priėmė nutarimą netenkinti skundo [...]. Nutarimu prokurorė [...] dėl galimai pažeistų pareiškimo nagrinėjimo terminų konstatavo, kad MB „X“ direktoriaus [...] pareiškimas buvo išnagrinėtas per įstatymo numatytą 10 dienų terminą [...]. [...]. Šis 2020-01-21 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros [...] nutarimas netenkinti skundo 2020-01-27 buvo apskųstas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vienas iš pateikto skundo prašymų teismui buvo spręsti klausimą dėl atsakingų asmenų atsakomybės, kadangi buvo pažeisti [...] numatyti pareiškimo nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje terminai. 2020-01-29 buvo gauta Klaipėdos apylinkės teismo [...] nutartis. Nutartyje dėl galimai pažeistų pareiškimo nagrinėjimo terminų buvo konstatuota, kad pareiškėjo argumentai dėl pareiškimo nagrinėjimo terminų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti [...]. [...]. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal teisėsaugos institucijų vidaus teisės aktuose galiojančias taisykles, pareiškėjo pareiškimas, pranešimas ar skundas valstybinėse institucijose turi būti užregistruotas tą pačią pareiškimo, pranešimo ar skundo gavimo institucijoje darbo dieną, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Šiuo atveju skundas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2019-12-17 15.50 val.,
2019-12-17 16.17 val. gauti 4 pranešimai apie tai, kad pareiškimas gautas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pareiškimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo įstaigoje užregistruotas tik 3 darbo dieną [...], tačiau nei prokurorė [...], nei ikiteisminio tyrimo teisėja [...] šiuo atveju jokio (-ų) pažeidimo (-ų) nenustatė“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta);
2.2. „Dėl aukščiau nurodytų [...] pažeidimų [...] 2020-02-03 buvo surašytas skundas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui [...] prašant spręsti klausimą dėl atsakingų asmenų atsakomybės, kadangi buvo pažeisti [...] numatyti pareiškimo registravimo ir / ar nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje terminai. 2020-02-06 gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos [...] raštas [...]. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja [...] atsižvelgiant į tai, kad [...] asmenų skundus dėl policijos pareigūnų tarnybinės atsakomybės nagrinėja statutinės įstaigos vadovai [...], Klaipėdos apskrities VPK viršininką [...] įpareigojo spręsti klausimą dėl šiame rašte paminėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybinės atsakomybės dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų. [...]. 2020-03-06 el. paštu buvo gautas Klaipėdos apskrities VPK viršininko [...] raštas „Dėl atlikto tarnybinio patikrinimo“, iš kurio matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros persiųstą MB „X“ direktoriaus [...] skundą atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų veiksmų [...]. [...]. [...] gautame Klaipėdos apskrities VPK viršininko [...] rašte [...] konstatuota, kad tyrėja netinkamai vykdė įstatymo [Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso] ir Rekomendacijų [Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110], tačiau iš šio parašymo visiškai nėra aišku, ar atliktas tarnybinis tyrimas nustatė, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 punktas. Galų gale [...] gautame Klaipėdos apskrities VPK viršininko [...] rašte [...] nurodoma, kad aplinkybė, kad pareigūnai bus nubausti tarnybine nuobauda, pareiškėjui gali sukelti nebent moralinį pasitenkinimą (arba nepasitenkinimą), tačiau jo teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia. Taigi pareiškėjas šiuo atveju net nebuvo informuotas apie tai, ar buvo nustatyti asmenys, jeigu taip, tai ar buvo jie patraukti teisės aktais nustatyton atsakomybėn [...].“

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo: „spręsti klausimą ar pareiškėjas [...] inicijavęs tarnybinio patikrinimo atlikimą [...] buvo tinkamai informuotas apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus.“

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierius 2020 m. kovo 26 d. raštu Nr. 4D-2020/1-384/3D-819 kreipėsi į Klaipėdos AVPK, prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. 2020 m. balandžio 7 d. Seimo kontrolierius gavo Klaipėdos AVPK 2020 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 30-S-3928.
Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodoma:
4.1. „Klaipėdos aps. VPK 2020-02-06 gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros raštas [...] dėl teisės aktų pažeidimų ir galimo tarnybinio nusižengimo. [...] pradėtas tarnybinis patikrinimas, baigtas 2020-03-04 surašant ir patvirtinant tarnybinio patikrinimo išvadą [...]“;
4.2. „Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad [...] Klaipėdos aps. VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja [...] netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 [...] patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 96 punkte numatytas nuostatas. Nors pareigūnės veikoje įžvelgtini tarnybinio nusižengimo požymiai, tačiau, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinė nuobauda neskirta“;
4.3. „Apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus 2020-03-06 raštu Nr. 30-S-2835 informuota Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra ir Mažosios bendrijos „X“ direktorius [...].“

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

5. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (Aprašas):
1 punktas – „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką. [...]“;
2 punktas – „Pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos“;
3 punktas – „Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, išskyrus mažareikšmį tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.“

6. Klaipėdos AVPK nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Nuostatai), III skyriaus „Funkcijos“:
15.6 punktas – „[Klaipėdos AVPK] atlieka vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir kitų darbuotojų korupcijos ir kitų neteisėtų veikų prevenciją, kontroliuoja, kaip jie laikosi darbo pareigų, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso nuostatų, tiria pareigūnų ir kitų darbuotojų teisės ir teisėtvarkos pažeidimus, taip pat atlieka šios srities prevencines priemones ir tiria asmenų skundus ir pareiškimus dėl neetiško, netinkamo policijos pareigūnų ir kitų darbuotojų elgesio“;
15.13 punktas – „[Klaipėdos AVPK] organizuoja asmenų skundų, prašymų, pasiūlymų nagrinėjimą, imasi priemonių nustatytiems trūkumams pašalinti.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-554-629/2018, konstatuojama:
„Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja kreipėsi į teismą nesutikdama su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato [...] raštu, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos [...] skundą ir pareiškėja informuota, jog Komisariatas priėmė sprendimą nepradėti tarnybinio patikrinimo [...].
Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015, eA-114-662/2018). Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas
taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (ABTĮ [rengėjo
 past. – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas] 88 str.) (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. AS-1312- 261/2015). Taigi matyti, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-78-143/2016). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Šiuo atveju pareiškėja iš esmės kelia ginčą, nesutikdama su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato [...] raštu Nr. 64-S-18053(3.3E-64) dėl atsisakymo pradėti tarnybinį tyrimą, kuris, kaip minėta, yra informacinio pobūdžio ir jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų turiniui neturi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, nutraukė bylą.“

Tyrimo išvados

8. Skunde teigiama, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai netinkamai informavo Pareiškėją apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus, t. y., nenurodė, ar atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti tarnybiniai nusižengimai ir juos atlikę asmenys, ar šiems asmenims buvo taikoma tarnybinė atsakomybė.

9. Pagal Nuostatuose (šios pažymos 6 punktas) įtvirtintą teisinį reglamentavimą Klaipėdos AVPK turi pareigą organizuoti pranešimų, įskaitant ir pranešimų apie netinkamai vykdomas tarnybines Klaipėdos AVPK pareigūnų pareigas, nagrinėjimą. Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Aprašas (šios pažymos 5 punktas), kurio tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos.
Administracinių teismų praktikoje (šios pažymos 7 punktas) laikomasi nuostatos, kad asmenys, pranešdami apie policijos pareigūnų galimai padarytas neteisėtas veikas (tarnybinius nusižengimus), gali inicijuoti tik tarnybinių patikrinimų atlikimą Apraše nustatyta tvarka, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus gali skųsti tik tikrinamas pareigūnas, jeigu jam nuobauda buvo paskirta. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

10. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. vasario 6 d. Klaipėdos AVPK buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros raštas (reg. IBPS-S-78994-20), kuriuo Klaipėdos AVPK buvo pavesta pradėti tarnybinį patikrinimą pagal 2020 m. vasario 4 d. Pareiškėjo pateiktą informaciją; vykdydamas pavedimą, Klaipėdos AVPK pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl teisės aktų pažeidimo ir galimo tarnybinio nusižengimo; šis tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2020 m. kovo 4 d., surašant ir patvirtinant tarnybinio patikrinimo išvadą. Apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 30-S-2835 informuoti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra ir Pareiškėjas.
Šiame rašte nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 96 punkte įtvirtintas nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš šio rašto turinio nėra aišku, ar pirmiau nurodytas pareigūnės netinkamas teisės aktų vykdymas vertintinas kaip tarnybinis nusižengimas ir ar šiai pareigūnei buvo taikyta tarnybinė atsakomybė. Informacija, kad, nors Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos veikoje įžvelgtini tarnybinio nusižengimo požymiai, tačiau, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinė nuobauda neskirta, buvo pateikta tik Seimo kontrolieriui po to, kai jis kreipėsi prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes (šios pažymos 4 punktas). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Pareiškėjo teiginys, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai tinkamai jo neinformavo apie nenustatytus / nustatytus tarnybinius nusižengimus ir juos padariusius asmenis bei jiems taikytą / netaikytą tarnybinę atsakomybę, buvo patvirtintas.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas dėl Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), tinkamai neinformuojant Pareiškėjo (kaip tarnybinį patikrinimą inicijavusio asmens) apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus, yra pagrįstas.
Kadangi šio tyrimo metu paaiškėjo, kad Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos veikoje įžvelgtini tarnybinio nusižengimo požymiai, tačiau, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, tarnybinė nuobauda neskirta, o Pareiškėjas apie tai bus informuotas kartu su šia Seimo kontrolieriaus pažyma, Klaipėdos AVPK nebus prašoma tinkamai informuoti Pareiškėją apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus, tačiau rekomenduojama imtis priemonių, kad ateityje asmenys, inicijavę tarnybinius patikrinimus, būtų tinkamai informuojami apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus, t. y., aiškiai nurodant, ar tarnybinis nusižengimas buvo padarytas / nepadarytas, ar atsakingiems pareigūnams buvo / nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

12. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius MB „X“, atstovaujamos direktoriaus Y, Skundą dėl Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo), tinkamai neinformuojant jo (kaip tarnybinį patikrinimą inicijavusio asmens) apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 17 punktu, Klaipėdos AVPK viršininkui Alfonsui Motuzui rekomenduotina imtis priemonių, kad ateityje asmenys, inicijavę tarnybinius patikrinimus, būtų tinkamai informuojami apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus, t. y., aiškiai nurodant, ar tarnybinis nusižengimas buvo padarytas / nepadarytas, ar atsakingiems pareigūnams buvo / nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė.

14. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.



Seimo kontrolierius                                                                                                  Augustinas Normantas