PAŽYMA DĖL ADVOKATO X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ

Dokumento numeris 4D-2024/1-239
Data 2024-06-25
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL ADVOKATO X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS APSKRITIES VYRIAUSIĄJĮ POLICIJOS KOMISARIATĄ
Kontrolierius Jolita Miliuvienė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. kovo 14 d. gavo advokato X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apsk. VPK) policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) susijusių su prašomos informacijos (administracinio nusižengimo bylos medžiagos) nepateikimu laiku (toliau – Skundas).

 

  1. Skunde nurodyta:

„[…] 2024 m. vasario 27 d. į advokatų kontorą „T“ kreipėsi asmuo, […], dėl to, kad būtų parengtas procesinis dokumentas, t. y. skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. 2024 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnė išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ROIK …, kurioje […] buvo paskirta administracinė nuobauda. […]

2024 m. vasario 28 d. advokatas […] parengė prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo byla ir 28 d. 10.46 val. elektroniniu paštu […] pareigūnei priėmusiai nutarimą šioje byloje, išsiuntė šį prašymą.

[…]

Pareigūnė […] atrašė, „[…] kad 15 d. laikotarpiu turėtumėte gauti bylos kopiją […]“.

[…] advokatas išsiuntė pakartotinį prašymą ir el. paštu [email protected], […] 2024-02-29 14.33 val. gavo atsakymą, kad „[…] Jūsų prašymą gavome ir perdavėme registruoti.[…].“

2024 m. kovo 4 d. 15.24 val. advokatas gavo el. laišką, kuriame rašoma, „[…], Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius gavo Jūsų 2024-02-28 prašymą administracinio nusižengimo byloje ROIK …. Pranešame, kad bylos kopijas pateiksime per 15 darbo dienų nurodytu elektroniniu paštu. […]“

[…]

Vis dar nesulaukęs galimybės susipažinti su bylos medžiaga 2024 m. kovo 12 d. 9.43 val. parašė laišką šiuo el. paštu [email protected]. Laiške rašė „[…]. Esu pateikęs prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ROIK …. Jūs iki šiol man nepateikėte šios medžiagos. Tokiais savo veiksmais jūs trukdote mano atstovaujamajam asmeniui įgyvendinti savo konstitucinę teisę į gynybą […].“

[…]

2024 m. kovo 12 d. 13.12 val. iš el. pašto [email protected] gavo laišką „[…], bylos kopijos pateikimas yra vykdomas pagal numatytą tvarką. […]“. Tuomet advokatas 14.18 val. parašė dar vieną laišką, kuriame nurodė, kad „[…]. Tai tvarkoje ir nurodyta, kad „Paslaugos gavėjo prašymas nagrinėjamas ne ilgiau kaip 15 darbo dienų.“ […], kodėl medžiagos pateikimas užtrunka ilgiau nei 13 ar 14 dienų, kuomet asmeniui nustatytas 20 dienų terminas pateikti skundą dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. O jeigu asmuo į advokatą kreipėsi tik pvz. 10 d. ar 15 d. taip kaip pagal šią tvarką, asmeniui įgyvendinti savo konstitucinę teisę. Tai akivaizdus trukdymas asmeniui įgyvendinti savo konstitucinę teisę į gynybą. […]“[…].

2024 m. kovo 12 d. 15.38 val. gavo atsakymą „[…], prašymų dėl kopijų pateikimo yra gaunama labai daug. Jei informacijos teikimo skyrius spės, Jums bylos kopiją pateiks ir anksčiau. […].”

[…] Praėjus dar vienai dienai, t. y. 14 dienų nuo pateikto prašymo, vis dar advokatas neturi galimybės susipažinti su byla. […].“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

 

  1. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

 

  1. Seimo kontrolierė 2024 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 4D-2024/1-239/3D-799 kreipėsi į generalinį komisarą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

2024 m. gegužės 3 d. Seimo kontrolierių įstaigoje gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 3 d. raštas Nr. 5-S-15608. Šiame rašte nurodyta:

4.1. „[…] Administracinio nusižengimo bylos išrašo ir (ar) pažymos apie asmens padarytus administracinius nusižengimus išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-21 „Dėl Administracinio nusižengimo bylos išrašo ir (ar) pažymos apie asmens padarytus administracinius nusižengimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) reglamentuoja fizinio ar juridinio asmens prašymo išduoti administracinio nusižengimo bylos dokumentų, saugomų elektroninių dokumentų ir popierinių dokumentų skaitmeninių kopijų, kurios valdomos originalo teisėmis, formomis Administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR), nuorašus nagrinėjimo tvarką, šių dokumentų suformavimą ir pateikimą pareiškėjui […]“.

4.2. „2024 m. vasario 28 d. Vilniaus apskr. VPK gavo du Pareiškėjo prašymus. Vienas buvo atsiųstas 10.46 val. el. paštu […]@policija.lt, o kitas – 17.19 val. el. paštu [email protected]. Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja […] gautą Pareiškėjo prašymą tą pačią dieną el. paštu [email protected] persiuntė Policijos departamento Dokumentų administravimo valdybai užregistruoti Policijos dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS). Pareiškėjo prašymas užregistruotas 2024 m. kovo 4 d.“.

4.3. „2024 m. kovo 4 d. Pareiškėjo prašymas, naudojantis DVS funkcionalumais, pagal kompetenciją buvo perduotas Policijos departamento Informacijos teikimo skyriui ir Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Pažymėtina, kad Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) numato, jog Taisyklių nustatyta tvarka įrašyti vaizdo duomenys, jeigu iš jų galima nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ar kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, privalo būti įkelti į ANR, kai gautas asmens prašymas leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo. Už vaizdo duomenų įkėlimą į ANR yra atsakingas apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus darbuotojas. Jeigu prašymą leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nagrinėja Policijos departamento Informacijos teikimo skyriaus darbuotojai, jie prieš pateikdami administracinio nusižengimo bylos medžiagą privalo informuoti apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus darbuotojus, kad būtų sutikrinta, ar vaizdo duomenys įkelti į ANR. Siekdamas užtikrinti tinkamą Taisyklių nuostatų įgyvendinimą, Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas 2024 m. kovo 4 d. sukūrė užduotį patikrinti minėtą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, ar yra įkelti į ANR visi dokumentai ir vaizdo duomenys. 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus darbuotojas baigė bylos patikrinimą ir informavo Policijos departamento Informacijos teikimo skyriaus viršininką, kad galima rengti atsakymą Pareiškėjui.“.

4.4. „Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 585 straipsnį, įgaliotu atstovu tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą gali būti advokatas. ANK 585 straipsnio 2 dalis numato teisę leisti įgaliotam atstovui susipažinti su bylos medžiaga. Pažymėtina, kad ANK nenustatyta supažindinimo su administracinio nusižengimo bylos medžiaga tvarka. Paaiškiname, kad Aprašo nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai prašymą pateikia įgaliotas atstovas.“

4.5. „Paprastai prašymo pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagą nagrinėjimas užtrunka 14-15 darbo dienų.“

4.6. „Asmenų prašymai, kuriuose prašoma pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nagrinėjami laikantis vieno langelio principo. Už prašymo nagrinėjimą, administracinio nusižengimo bylos medžiagos pateikimą nepažeidžiant Apraše nustatytų terminų yra atsakingas Policijos departamento Informacijos teikimo skyrius. Šio skyriaus darbuotojų prašymu apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių darbuotojai užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui būtų pateikti visi duomenys. Paaiškiname, kad už sprendimų administracinių nusižengimų bylose priėmimą yra atsakingi apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriai ir tik jie turi kompetenciją patikrinti, ar visi duomenys yra įkelti į ANR.“

4.7. „Prašoma administracinio nusižengimo bylos medžiaga Pareiškėjui pateikta 2024 m. kovo 18 d., per 13 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.“

4.8. „Pareiškėjas 2024 m. kovo 16 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, t. y. dėl administracinio nusižengimo bylos, kurios medžiagą prašė pateikti. ANK nustatyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje teismui paduodamas per įstaigą, priėmusią skundžiamą nutarimą.

2024 m. kovo 26 d. Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius Vilniaus miesto apylinkės teismui persiuntė Pareiškėjo skundą ir administracinio nusižengimo bylą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi priėmė nagrinėti skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir paskyrė nagrinėjimo datą. Pirmas teismo posėdis numatytas 2024 m. gegužės 3 d.“

4.8.1. Policijos departamentas papildomai pateikė Pareiškėjo 2024 m. kovo 16 d. skundo Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopiją, kurioje Pareiškėjas teismo prašė: “[…] kai tik bus suteikta galimybė susipažinti su nusižengimo bylos medžiaga, per trumpiausią terminą bus pateiktas patikslintas skundas.

Vadovaudamiesi ANK 623 str. nuostatomis ir nepraleisdami skundui paduoti nustatytų terminų, nesutikdami su priimtu nutarimu, teikiame preliminarų skundą dėl 2024 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnės priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje […]. Teismo prašome:

  • Pratęsti skundo padavimo terminą kol bus sudaryta galimybė realizuoti ANK 577 str. 2 d. 1 p. nustatytą teisę „susipažinti su bylos medžiaga“.“

4.8.2. Policijos departamentas papildomai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopiją, kurioje nurodyta: „[…] iš pirmiau chronologiškai aptartų įvykių, reikšmingų skundo dėl Nutarimo parengimui, matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto […] įgaliotasis atstovas į Instituciją dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga kreipėsi laiku, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikti skundo dėl Nutarimo negalėjo išimtinai dėl Institucijos pavėluotai suteiktos prieigos susipažinti su bylos medžiaga, kas laikytina pateisinama ir objektyvia aplinkybe, sąlygojančia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimą, todėl, vadovaujantis ANK 623 straipsniu, šis apskundimo terminas atnaujintinas ir kartu skirtinas posėdis skundui nagrinėti. […]“

4.9. „Atkreiptinas dėmesys, kad ANK nenustato prašymo leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos dokumentais terminų, todėl šiuo atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais asmenų prašymų nagrinėjimo terminais. Nors Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad sprendimas dėl asmens prašymo ar skundo turi būti priimtas per 20 darbo dienų, tačiau, siekiant kokybiškesnio asmenų aptarnavimo ir atsižvelgiant į Policijos departamento išteklius, Apraše nustatyta, kad prašymai pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagą išnagrinėjami per 15 darbo dienų.

Pareiškėjas savo laiškuose Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui teigia, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagos nepateikimas suvaržo jo atstovaujamo asmens teisę į gynybą. Nepritariame tokiam teiginiui. Visų pirma, nutarime administracinio nusižengimo byloje, kuris buvo įteiktas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, yra pateiktos visos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas kaltinimas ir šių aplinkybių teisinis įvertinimas. Be to, ANK 624 straipsnyje nustatyti skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinio reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas; administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai; skundą paduodančio asmens prašymai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisena iš esmės yra paprasta ir greita. Toks požiūris nulemtas administracinių nusižengimų, kaip nesunkių, nesudėtingų teisės pažeidimų, kuriems ištirti neturėtų reikėti neproporcingų nei valstybės, nei privačių asmenų pastangų, suvokimu, jų ištyrimas turėtų būti nebrangus ir greitas. ANK nereikalauja skunde pateikti įrodymų vertinimo, todėl skundžiant nutarimą administracinio nusižengimo byloje pakanka pateikti minimalius duomenis apie skundžiamą nutarimą, o teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, patikrins institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Tarptautiniai ir ES teisės aktai:

5.1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija):

6 straipsnio „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ 3 dalies b punktas – „Kiekvienas […] asmuo turi bent jau šias teises: […] b) turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai“.

5.2. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija:

41 straipsnio „Teisė į gerą administravimą“ 1 dalis – „Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką.“

47 straipsnio „Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą“ 1 dalis – „Kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme“.

 

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucija:

30 straipsnio 1 dalis – „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“;

31 straipsnio 6 dalis – „Asmeniui […] garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.

 

  1. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK):

570 straipsnio „Administracinių nusižengimų bylų viešumas“ 3 dalis – „Surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu.“

622 straipsnio „Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka“ 1 dalis –  „Šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą.

2 dalis – „Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Šiai institucijai turi būti pateikta tiek skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijų (nuorašų), kad po vieną būtų galima įteikti visiems šio kodekso 621 straipsnyje nurodytiems asmenims ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai, išskyrus atvejus, kai šiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta arba pateikia tiesiogiai teismui.“

623 straipsnis „Nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas“ „Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Apylinkės teismo nutartis atsisakyti atnaujinti nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminą per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apygardos teismui.“

 

  1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ):

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;“.

 

  1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų 2001 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 98:

11 punktas – „Policijos departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: […] 11.13. nagrinėja asmenų prašymus ir skundus, teikia jiems informaciją;“

 

  1. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-21 „Dėl Administracinio nusižengimo bylos išrašo ir (ar) pažymos apie asmens padarytus administracinius nusižengimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Aprašas:

1 punktas „Administracinio nusižengimo bylos išrašo ir (ar) pažymos apie asmens padarytus administracinius nusižengimus išdavimo tvarkos aprašas […] reglamentuoja fizinio ir juridinio asmens […] prašymo išduoti administracinio nusižengimo bylos išrašą (toliau – Išrašas), administracinio nusižengimo bylos dokumentų, saugomų elektroninių dokumentų ir popierinių dokumentų skaitmeninių kopijų, kurios valdomos originalo teisėmis, formomis Administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR), nuorašus (toliau – Nuorašas) ir (ar) pažymą apie asmens padarytus administracinius nusižengimus (toliau – Pažyma) nagrinėjimo tvarką, šių dokumentų suformavimą ir pateikimą pareiškėjui.“

14 punktas – „Priimti prašymai (įskaitant kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytus prašymus) registruojami DVS [Policijos dokumentų valdymo sistemoje] ir perduodami Policijos departamento ITS [Informacijos teikimo skyriaus] vadovui skirti užduotį (jei pateikiamas popierinis prašymas, jo skaitmeninė kopija įkeliama į DVS, o originalas nustatytą terminą saugomas prašymą priėmusioje policijos įstaigoje).“

15 punktas – „Policijos departamento ITS atsakingas darbuotojas, kuriam Policijos departamento ITS vadovas paveda nagrinėti Paslaugos gavėjo prašymą: 15.1.įsitikina, kad prašymas atitinka šio Aprašo 7.1.1, 7.1.2, 7.1.3, 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, o jeigu buvo gautas prašymas dėl Išrašo išdavimo – taip pat ir 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Jeigu prašymas reikalavimų neatitinka, darbuotojas parengia siunčiamąjį elektroninį dokumentą ir jame nurodo, kad prašymą nagrinėti atsisakoma, atsisakymo priežastį, dokumento kortelėje nurodo, kokiu būdu jis turi būti pateikiamas adresatui, ir perduoda jį pasirašyti įgaliotam Policijos departamento ITS darbuotojui; 15.2. ANR suformuoja Išrašą ir (ar) Pažymą ir, jeigu Paslaugos gavėjas pageidauja, Nuorašą; 15.3. DVS parengia siunčiamąjį elektroninį dokumentą, prideda ANR suformuotus dokumentus, nurodo, kokiu būdu siunčiamasis dokumentas turi būti pateikiamas Paslaugos gavėjui, ir perduoda jį pasirašyti įgaliotam Policijos departamento ITS darbuotojui; […]“

16 punktas – „Paslaugos gavėjo prašymas nagrinėjamas ne ilgiau kaip 15 darbo dienų.“

 

  1. 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Taisyklės (nauja redakcija 2020 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 5-V-185):

1 punktas –  „Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose tikslus ir sąlygas, vaizdo stebėjimo priemonių naudojimo ir jomis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo, saugojimo, naudojimo ir perdavimo, duomenų subjektų teisių įgyvendinimo ir duomenų saugos užtikrinimo tvarką.“

34 punktas – „Vaizdo stebėjimo priemone užfiksavus įvykį, dėl kurio gali būti pradėta administracinė teisena, pareigūnas ne vėliau kaip iki tarnybos pamainos pabaigos, priklausomai nuo įvykio pobūdžio, šį įrašą įkelia atitinkamai į Administracinių nusižengimų registrą, Policijos registruojamų įvykių registrą ar Eismo įvykių informacinę sistemą, jeigu iš padaryto vaizdo įrašo galima nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę ar kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. „

36 punktas – „Tais atvejais, kai vaizdo duomenys Taisyklių 33 ir 34 punktuose nustatytais atvejais nebuvo įkelti į atitinkamą registrą ar informacinę sistemą, tai atlieka kriminalinės žvalgybos tyrimą, ikiteisminį tyrimą ar administracinę teiseną atliekantis pareigūnas.

49 punktas – „Asmuo, kurio duomenys užfiksuoti vaizdo stebėjimo priemonėmis, nepažeisdamas kitų asmens duomenų subjektų teisių, turi teisę su jais susipažinti duomenų valdytojui pateikęs prašymą, kuriame turi būti nurodyta prašomų pateikti duomenų apimtis ir kita prašymui įvykdyti reikalinga informacija (data, laikas, vieta ir kt.).[…] „

 

  1. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V‑118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija nuo 2022-11-05 Nr. VE-48) (toliau – Dokumentų tvarkymo taisyklės):

10 punktas – „Dokumentai įstaigoje registruojami vieną kartą – paprastai tą dieną, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jei dokumentų registravimas vykdomas automatizuotu būdu, dokumentai registruojami tą parą, kai jie gaunami, pasirašomi ar patvirtinami.“

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai:

13.1. 2001 m. vasario 12 d. nutarimas – „Asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teisė į gynybą yra viena iš žmogaus teisių apsaugos garantijų, ji yra būtina sąlyga tam, kad būtų teisingai nubaustas kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo ir kad nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė. Nustatydamas šį teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.“

13.2. 2011 m. birželio 9 d. nutarimas – „Advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą ir teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Taigi asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų. […] iš Konstitucijos, inter  alia jos 30  straipsnio 1  dalies, 31  straipsnio 6 dalies, nuostatose įtvirtintos konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą įstatymų leidėjui kyla […] inter alia numatyti tokias advokatų teises, kad jie galėtų vykdyti savo profesinę veiklą ir teikti veiksmingą teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad advokatų teisių numatymas nėra savitikslis, – jas numatyti būtina tam, kad advokatai galėtų veiksmingai vykdyti savo profesinę veiklą ir, panaudoję visas teisėtas gynybos priemones, padėtų užtikrinti asmens teisės į teisminę gynybą, inter alia teisės kreiptis į teismą, įgyvendinimą. […] siekdamas užtikrinti asmens teisę turėti advokatą kaip vieną iš teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų, įstatymų leidėjas privalo nustatyti inter alia tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį advokatas galėtų gauti valstybės ir savivaldybių institucijų turimą šiai asmens teisei įgyvendinti būtiną informaciją“

13.3. 2018 m. balandžio 12 d. nutarimas – „Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus“.

 

  1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) nutartys:

14.1. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1605/2012), be kita ko, nurodyta: „Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

14.2. 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189-13/2013 – „Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Terminai suteikia stabilumo, aiškumo teisiniuose santykiuose. „Terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją.“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolierei nurodė, kad 2024 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK su prašymu susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, reikalinga skundui dėl administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikti, tačiau praėjus 14 dienų nuo pateikto prašymo, vis dar neturėjo galimybės susipažinti su byla. Pareiškėjo nuomone, tokiais pareigūnų veiksmais, kai vilkinama pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagą susipažinti, trukdoma advokatui (Pareiškėjui) tinkamai pasirengti ginti kliento teises, taip pat trukdoma klientui įgyvendinti jo konstitucinę teisę į gynybą.

 

  1. Vilniaus apskr. VPK, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero viešojo administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta:
  • 2024 m. vasario 28 d. Vilniaus apskr. VPK gavo du Pareiškėjo prašymus, kuriuos persiuntė Policijos departamento Dokumentų administravimo valdybai užregistruoti DVS. Pareiškėjo prašymas užregistruotas 2024 m. kovo 4 d;
  • 2024 m. kovo 4 d. Pareiškėjo prašymas, naudojantis DVS funkcionalumais, pagal kompetenciją buvo perduotas Policijos departamento Informacijos teikimo skyriui ir Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui;
  • Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas 2024 m. kovo 4 d. sukūrė užduotį patikrinti minėtą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, ar yra įkelti į ANR visi dokumentai ir vaizdo duomenys;
  • 2024 m. kovo 12 d. Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus darbuotojas baigė bylos patikrinimą ir informavo Policijos departamento Informacijos teikimo skyriaus viršininką, kad galima rengti atsakymą Pareiškėjui;
  • 2024 m. kovo 18 d. Pareiškėjui buvo pateikta prašoma administracinio nusižengimo bylos medžiaga, t. y. per 12 darbo dienų arba 19 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos;
  • Pareiškėjas, nesulaukęs administracinės bylos medžiagos, 2024 m. kovo 16 d. per Vilniaus apskr. VPK su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, t. y. dėl administracinio nusižengimo bylos, kurios medžiagą prašė pateikti; kartu Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą;
  • 2024 m. kovo 26 d. Vilniaus apskr. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius Vilniaus miesto apylinkės teismui persiuntė Pareiškėjo skundą ir administracinio nusižengimo bylą (Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2024 m. kovo 28 d.);
  • 2024 m. balandžio 4 d. nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad Pareiškėjas į Vilniaus apskr. VPK dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga kreipėsi laiku, tačiau pateikti skundo teismui negalėjo dėl Vilniaus apskr. VPK pavėluotai suteiktos prieigos susipažinti su bylos medžiaga; tai teismas laikė pateisinama ir objektyvia aplinkybe, sąlygojančia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimą, todėl apskundimo terminą atnaujino.

 

  1. Apibendrinant skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apskr. VPK 2024 m. vasario 28 d. gautas Pareiškėjo prašymas DVS užregistruotas tik 2024 m. kovo 4 d., t. y. trečią darbo dieną nuo prašymo gavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Dokumentų tvarkymo taisyklių nuostatomis, dokumentai turi būti registruojami tą dieną arba tą parą, kai jie yra gaunami (šios pažymos 12 punktas). Šiuo atveju nebuvo laikytasi šio reikalavimo, prašymo užregistravimas užtruko nepagrįstai ilgai. Seimo kontrolierė atkreipia atsakingų pareigūnų dėmesį, kad šio formalaus reikalavimo nesilaikymas prisidėjo prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos pateikimo termino pailgėjimo.

Visų antra, atkreiptinas dėmesys ir į etapą, kuomet atsakingas pareigūnas atliko duomenų patikrinimą: duomenys dėl jau atlikto tyrimo ir priimto sprendimo buvo tikrinami net 5 darbo dienas. Taisyklių nustatyta tvarka įrašyti vaizdo duomenys privalo būti įkelti į ANR ne vėliau kaip iki tarnybos pamainos pabaigos; jei duomenys nebuvo įkelti, tai atlieka administracinę teiseną atliekantis pareigūnas (šios pažymos 11 punktas). Taigi, kyla pagrįstas klausimas, kokia informacija buvo tikrinama net 5 darbo dienas, jeigu tai yra jau atlikto tyrimo medžiaga, t. y. susijusi su jau išnagrinėtu administraciniu nusižengimu ir priimtu sprendimu, kuri paprastai į ANR turėjo būti įkelta ne vėliau kaip iki atitinkamo pareigūno tarnybos pamainos pabaigos. Taip pat kyla klausimas, dėl kokių priežasčių po atlikto informacijos patikrinimo, atsakymo Pareiškėjui pateikimas užtruko dar 3 darbo dienas, dėl ko Pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos medžiagą gavo tik 2024 m. kovo 18 d.

18.1. Šio skundo tyrimo kontekste pažymėtina, kad, pagal ANK 570 straipsnio 3 dalį, surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. ANK 623 straipsnyje nurodyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad asmuo, kuriam 2024 m. vasario 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda, nedelsdamas, 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į Pareiškėją, kad būtų parengtas procesinis dokumentas, t. y. skundas teismui dėl 2024 m. vasario 26 d. ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas, pagal ANK 570 straipsnio 3 dalį turėdamas teisę susipažinti su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir norėdamas tinkamai pasirengti savo kliento pažeistų teisių gynimui teisme rengdamas atitinkamą skundą, nedelsdamas 2024 m. vasario 28 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK. Kaip minėta, Pareiškėjui prašoma administracinio nusižengimo bylos medžiaga buvo pateikta 2024 m. kovo 18 d., t. y. praėjus 12 darbo dienų arba 19 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Pagal ANK 623 straipsnį, skundo padavimo teismui terminas suėjo 2024 m. kovo 17 d., sekmadienį. Pažymėtina, kad jeigu terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena paprastai laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena. Taigi Pareiškėjui paskutinė diena atstovaujant klientą paduoti skundą dėl 2024 m. vasario 26 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje buvo 2024 m. kovo 18 d., t. y. ta diena, kai jis gavo administracinio nusižengimo bylos, kurioje priimtą nutarimą skundė teismui, medžiagą.

Nors Vilniaus apskr. VPK pareigūnai Pareiškėjui administracinės bylos medžiagą pateikė vadovaudamiesi Aprašo nuostatomis, pagal kurias toks prašymas nagrinėjamas ne ilgiau kaip 15 darbo dienų (šios pažymos 10 punktas), ir nepraleisdami nurodyto termino, pastebėtina, kad prašomos informacijos pateikimas dėl aukščiau nurodytų priežasčių nepagrįstai užtruko (tyrimo metu Policijos departamentas nepagrindė, kodėl reikalingi tokie ilgi terminai nurodytiems veiksmams atlikti), o Pareiškėjui laiko tinkamai pasirengti pažeistų jo kliento teisių gynimui teisme praktiškai neliko.

18.2. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju toks ilgas informacijos tikrinimas (fakto, ar atitinkami duomenys yra įkelti į ANK) ir reikiamos administracinio nusižengimo bylos medžiagos pateikimas akivaizdžiai nedera su geru viešuoju administravimu ir pareigūnų pareiga dirbti rūpestingai. Skundui pateikti reikalingą administracinės bylos medžiagą gavus paskutinę skundo pateikimo dieną, buvo apsunkintos Pareiškėjo galimybės padėti įgyvendinti jo kliento teisę į teisminę gynybą, nebuvo tinkamai užtikrinta iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies nuostatų kylanti jo teisė gauti teisės į teisminę gynybą veiksmingam užtikrinimui būtinos valstybės institucijų turimos informacijos.

Šiame kontekste pažymėtina, jog kritiškai vertintinas Policijos departamento paaiškinimuose pateikiamas argumentas, jog tam, kad Pareiškėjas padėtų klientui pasinaudoti teise į teisminę gynybą, nėra būtina susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Šio tyrimo kontekste pažymėtina, kad teisė susipažinti su bylos medžiaga yra esminė ne tik siekiant veiksmingai įgyvendinti konstitucinę teisę į teisminę gynybą, bet ir užtikrinti šalių lygiateisiškumo principą teisminiame procese. Tai suteikia gynėjui galimybę pasirinkti tinkamiausius skundo argumentus, reikalauti papildomų įrodymų. Be to, teisė susipažinti su bylos medžiaga yra neatsiejama konstitucinės teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, dalimi.

Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kurioje EŽTT yra konstatavęs, jog Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtintos procesinės garantijos, kurios taikytinos ir administracinių nusižengimų bylose (žr. Öztürk prieš Vokietiją, 1984 m. vasario 21 d., peticija Nr. 8544/79, 53–56 punktai), taip pat reiškia teisę susipažinti su bylos medžiaga ir sužinoti visus įrodymus, ir šiuo aspektu jos persipina su šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principais (Rowe ir Davis prieš Jungtinę Karalystę, 2000 m. vasario 16 d., peticija Nr. 28901/95,  [GC], 2000, § 59; Leas prieš Estiją, 2012 m. kovo 6 d., peticija Nr. 59577/08, § 76). Siekiant palengvinti naudojimąsi teise į gynybą, asmeniui neturi būti sudaroma kliūčių gaunant reikiamų dokumentų kopijas iš bylos medžiagos (Rasmussen prieš Lenkiją, 2009 m. balandžio 28 d., peticija Nr. 38886/052009, §§ 48-49); Moiseyev prieš Rusiją, 2008 m. spalio 9 d., peticija Nr.62936/00, §§ 213-218; Matyjek prieš Lenkiją, 2007 m. balandžio 24 d., peticija Nr. 38184/032007, § 59; Seleznev prieš Rusiją, 2008 m. birželio 26 d., peticija Nr. 15591/03, §§ 64-69). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad neribota prieiga prie bylos medžiagos ir neribota teisė daryti išrašus, įskaitant teisę, jei būtina, gauti reikiamų dokumentų kopijas, yra svarbios tinkamo teisminio proceso garantijos; šių teisių neužtikrinimas leido nuspręsti, jog šalių lygiateisiškumo principas buvo pažeistas (Beraru prieš Rumuniją, 2014 m. kovo 18 d., peticija Nr. 40107/04, § 70).

18.3. Be to, pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas, laiku nesulaukęs administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir siekdamas atstovaujamajam asmeniui padėti įgyvendinti jo konstitucinę teisę į gynybą, kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti apskundimo terminą. Teismas Pareiškėjo prašymą tenkino konstatuodamas, kad Pareiškėjui buvo pavėluota suteikti prieigą susipažinti su bylos medžiaga tokiu laiku, kad jis spėtų teisės aktuose nustatytais terminais pateikti teismui skundą, ir vertino tai kaip aplinkybę, lėmusią teismo sprendimą tenkinti Pareiškėjo prašymą.

Seimo kontrolierė atkreipia atsakingų pareigūnų dėmesį, kad vilkinimas pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir per ilgai užtrunkančios sprendimo dėl tokios medžiagos pateikimo suinteresuotam asmeniui procedūros ne tik gali sudaryti prielaidas riboti asmenų konstitucinę teisę į gynybą, bet ir sukuria papildomą naštą teismams, kuriems tenka spręsti ne tik skundo priimtinumo, bet ir praleisto termino atnaujinimo klausimą.

 

  1. Šio skundo tyrimo kontekste taip pat pažymėtina, kad Policijos departamento pareigūnams administracinių nusižengimų bylų medžiagą pateikiant vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pagal kurias, kaip minėta, tokie prašymai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, asmenys, norėdami apskųsti administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą ANK nustatytais terminais (per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje gavimo), net ir operatyviai kreipęsi į advokatą, susiduria su sunkumais tai padaryti laiku, negaudami administracinės bylos medžiagos, negalėdami su ja susipažinti ir to pagrindu parengti motyvuotą skundą. Iš Skundo tyrimo matyti (šios pažymos 18 punktas), kaip akivaizdžiai per ilgas administracinės bylos medžiagos pateikimo terminas apribojo Pareiškėjo galimybę tinkamai parengti skundą teismui nustatytais terminais, taip sudarant prielaidas asmens teisės į teisminę gynybą ribojimui, net jei Pareiškėjas veikė atidžiai bei rūpestingai, į Vilniaus apskr. VPK kreipęsis nedelsdamas ir keletą kartų raginęs pateikti bylos medžiagą kaip galima greičiau.

Be to, nors nagrinėjamu atveju teismas Pareiškėjo praleistą terminą skundui paduoti atnaujino, įvertinęs tai, jog terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, pažymėtina, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta išsamaus priežasčių, dėl kurių atnaujinamas nutarimo administracinėje byloje apskundimo terminas, ir kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas.

Todėl atsižvelgiant į tai, kokias neigiamas pasekmes asmeniui (ar jo gynėjui) gali sukelti tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga gali būti pateikta praėjus terminui apskųsti teismui administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą (jeigu, pavyzdžiui, asmuo į advokatą kreipiasi ne kitą dieną, o šiek tiek vėliau), iš esmės suvaržant asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą, manytina, kad Apraše įtvirtintas 15 darbo dienų terminas atsakyti į prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, iš esmės sutampantis su 20 dienų kalendorinių terminu nutarimui administracinėje byloje apskųsti, yra neproporcingai ilgas.

Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, iš konstitucinės teisės į teisminę gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Tai reiškia, kad asmeniui (jo atstovui) galimybė susipažinti su bylos medžiaga turėtų būti užtikrinama tokia tvarkai ir terminais, kad jam nebūtų sudaryta kliūčių veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, t. y. nepraleidžiant teisės aktuose nustatytų terminų taip, kad gavus bylos medžiagą būtų pakankamai laiko paruošti skundą teismui.

Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė daro išvadą, kad Aprašo 16 punkte numatytas iki 15 darbo dienų terminas pateikti atsakymą į prašymą susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuris yra iš esmės sutampantis su ANK nustatytu terminu pateikti skundą teismui, yra per ilgas, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti asmens teisę į teisminę gynybą pagal ANK 623 straipsnį paduodant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teismui.

 

  1. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė konstatuoja, kad nors Pareiškėjui formaliai ir buvo pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tačiau realiai buvo suvaržyta teisė laiku apskųsti ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimtą nutarimą bei teisė į tinkamą teisminę gynybą, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su prašomos informacijos (administracinio nusižengimo bylos medžiagos) nepateikimu laiku, pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 8, 14 ir 17 punktais Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė generaliniam komisarui rekomenduoja:

22.1. apsvarstyti galimybę sutrumpinti Aprašo 16 punkte nustatytus terminus prašymų pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagą nagrinėjimui, kad nebūtų sudaromos prielaidos varžyti asmenų teisę į teisminę gynybą, skundžiant teismui ne teismo tvarka priimtus nutarimus administracinių nusižengimų bylose;

22.2. išsiaiškinti ir informuoti Seimo kontrolierę, kokios priežastys lėmė, kad Pareiškėjo prašymo registravimo, administracinio nusižengimo bylos medžiagos tikrinimo ir atsakymo pateikimo procedūros užtruko pernelyg ilgai (šios pažymos 18 punktas);

22.3. imtis veiksmų, kad praktikoje administracinių nusižengimų bylų medžiagos pateikimo terminai neviršytų skundo padavimo termino.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierę Eriką Leonaitę pavaduojanti

Seimo kontrolierė                                                                                                       Jolita Miliuvienė