DĖL X SKUNDO NR. 2024/1-1173 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. spalio 30 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Kalėjimų tarnyba) pareigūnų veiksmų (neveikimo) neteikiant informacijos pagal Pareiškėjo prašymą (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo: „Vėl prašiau pateikti informaciją, koks yra man priskirtos kameros Nr. 4A plotis, tačiau vėl negavau informacijos ir atsakyme nurodomas plotas. Niekaip negaliu išsiaiškinti dėl lovos ilgio, kuris nurodytas 1,97 m ir nurodyta, jog gultas stovi per siaurąjį kameros plotį, tai koks tas kameros plotis man nėra pateikiama, nes man būtų labai įdomu sužinoti kaip Šiaulių kalėjimas įkišo į kameros plotį (kurį išmatavau 1,88 m) 1,97 m ilgio gultą […]. Manau, kad 2024-10-23 d. atsakymas Nr. 2S-5917 neužtikrina tinkamo viešojo administravimo“ (šios citatos kalba netaisyta).

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2024 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 4D-2024/1-1121/3D-2145 kreipėsi į Kalėjimų tarnybos direktorių, prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes.

2024 m. lapkričio 26 d. Seimo kontrolierė gavo Kalėjimų tarnybos 2024 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 1S-7594, kuriame nurodoma:

4.1. „2024-09-25 Lietuvos kalėjimų tarnyboje gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštu persiųstas pareiškėjo 2024-09-16 prašymas (užregistruota 2G-2568), į kurį 2024-10-23 raštu Nr. 2S-5917 pateiktas atsakymas“.

4.2. „Informuojame, kad Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso bendrojo naudojimo patalpos ir gyvenamosios kameros yra įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Normos) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio mėn. 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis „Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis“ (toliau – taisyklės) nustatytais reikalavimais. Šiaulių kalėjimas neįgaliotas atlikti kvalifikuotų patalpų, baldų bei įrangos matavimų, neturi nei tam skirtų sertifikuotų (komparuotų) matavimo prietaisų, nei atestuotų matininkų. Remiantis 1996-02-14 sudarytos Šiaulių kalėjimo pastatų kadastrinių matavimų bylos duomenimis, kameros Nr. 4A patalpos ilgis yra 3,45 m, plotis – 1,89 m. Pažymime, kad Šiaulių kalėjimo gyvenamosios kameros aprūpinamos baldais ir inventoriumi pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas. Gyvenamųjų kamerų baldų konstrukcijos ir matmenų teisės aktai nereglamentuoja. Baldai pagaminti vadovaujantis protingumo kriterijumi, stengiantis suderinti maksimalų patogumą nuteistiesiems (suimtiesiems) ir laisvą erdvę kamerose. Baldų ir kito inventoriaus matmenų Šiaulių kalėjimas nesistemina.“

Papildomai prie atsakymo pridėta:

– 2024 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjo prašymas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (2024 m. rugsėjo 25 d. persiųstas Kalėjimų tarnybai reg. Nr. 2G-2568), kuriame jis prašo pateikti informaciją, koks yra Šiaulių kalėjimo kameros Nr. 4A plotis;

– 2024 m. spalio 23 d. Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus atsakymas Nr. 2S-5917, kuriame pateiktas teisinis reglamentavimas, kuo vadovaujantis įrengtos Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso kameros, taip pat kuo remiantis nuteistieji skirstomi į kameras, taip pat, kad vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis, tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsakyme pateikta informacija, kad Šiaulių kalėjimo kamera Nr. 4A yra 6,52 m² ploto, skirta vienam asmeniui laikyti. Pateiktame atsakyme nurodyta, kad detalesnė informacija teikiama teismams, jų pareikalavimu.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

6. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – TGIDPNĮ):

4 straipsnio „Institucijos ir valstybės valdomo subjekto pareiga teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis“ 1 dalis – „Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.“

6 straipsnio „Duomenų, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, teikimo principai“ 1 dalis – „Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais:

1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys;

2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis;

[…]

5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis;

[…]“.

7. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875:

42 punktas – „Į prašymą ar skundą paprastai atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas ar skundas.“

45 punktas – „Į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį:

45.1.  į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.2.  į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti;

45.3.  į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

[…]“.

Tyrimui reikšminga teismų praktika

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT):

2008 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1698/2008) LVAT yra nurodęs:

„[…] nenustačius pagrindų, dėl kurių pagal Įstatymą [TGIDPNĮ] pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs.“

Tyrimo išvados

9. Pareiškėjas Skunde rašo, jog ne kartą kreipėsi į Kalėjimų tarnybą prašydamas pateikti informaciją apie kameros Nr. 4A, kurioje gyvena, plotį. Kalėjimų tarnyba jam pateikė ne tą informaciją, kurios jis prašė.
10. Vadovaujantis TGIDPNĮ nuostatomis, kiekvienas asmuo turi teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. TGIDPNĮ numatyta, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (šios pažymos 6 punktas).

Pažymėtina, kad Kalėjimų tarnyba, nagrinėdama pareiškėjų skundus ir prašymus, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis ir kitų viešojo administravimo srityje taikomų teisės aktų bei viešojo administravimo srityje taikomų principų, o nagrinėdama prašymus dėl duomenų teikimo privalo laikytis ir TGIDPNĮ nustatytų duomenų teikimo principų – duomenų išsamumo, duomenų tikslumo, pagalbos.

Vienas iš viešojo administravimo srityje taikomų principų yra išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (šios pažymos 5 punktas). Taigi, viešojo administravimo subjektai, rengdami atsakymus, privalo įvertinti pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.

11. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjas pateikė prašymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (2024 m. rugsėjo 25 d. persiųstas Kalėjimų tarnybai reg. Nr. 2G-2568), kuriame jis prašo pateikti informaciją, koks yra Šiaulių kalėjimo kameros Nr. 4A plotis. Į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Pareiškėjo prašymą Kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius 2024 m. spalio 23 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-5917, kuriame nurodė teisinį reglamentavimą, kuo vadovaujantis įrengtos Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso kameros, taip pat kuo remiantis nuteistieji skirstomi į kameras, taip pat kad vienam asmeniui, atliekančiam bausmę uždaro tipo sąlygomis, tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsakyme pateikta informacija, kad, pastatų kadastrinių matavimų bylos duomenimis, Šiaulių kalėjimo kamera Nr. 4A yra 6,52 m² ploto, skirta vienam asmeniui laikyti, taip pat nurodyta, kad detalesnė informacija teikiama teismams, jų pareikalavimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakyme Kalėjimų tarnyba pateikė informaciją ne pagal Pareiškėjo prašymo turinį, t. y. informacija pateikta ne apie kameros plotį, bet apie kameros plotą, t. y. pateikti duomenys, kokių Pareiškėjas neprašė. Kalėjimų tarnyba pateikė informaciją apie kameros bendrą plotą ir, nenurodydama teisinio pagrindo, pažymėjo, kad detalesnė informacija teikiama teismams. Iš to galima spręsti, kad Pareiškėjo prašomus duomenis apie kameros matmenis (plotį) pateikti galėtų, bet tik teismams. Dėl kokių priežasčių jie negali būti pateikti Pareiškėjui, nepaaiškinta.

TGIDPNĮ nustatyta, kad institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kalėjimų tarnyba privalo įvertinti Pareiškėjo prašymo turinį ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą, aiškų ir argumentuotą atsakymą, kuriame būtų atsakyta į visus keliamus klausimus, o jei prašoma informacija nepateikiama, turi būti nurodytos priežastys, kodėl tai negali būti padaryta.

LVAT savo praktikoje nurodo, kad nenustačius pagrindų, dėl kurių, pagal TGIDPNĮ, pareiškėjų prašoma informacija gali būti neteikiama, taip pat nesant duomenų, kad institucija prašomos informacijos neturėtų, informacija turi būti teikiama; į asmenų prašymus pateikiami atsakymai privalo būti konkretūs, aiškūs ir išsamūs.

12. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kalėjimų tarnybos atsakymas pateiktas ne pagal prašymo turinį, prašoma informacija nesuteikta ir priežastys nenurodytos (taip pat ir Skundo tyrimo metu nebuvo nustatytos), todėl Pareiškėjo skundas dėl Kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų netinkamai išnagrinėjus jo kreipimąsi dėl informacijos pateikimo yra pagrįstas.

Seimo kontrolierei kreipusis, Kalėjimų tarnyba pateikė informaciją apie kameros Nr. A4 matmenis (kameros Nr. 4A patalpos ilgis yra 3,45 m, plotis – 1,89 m), todėl Seimo kontrolierė rekomendacijos pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo prašymą dėl informacijos pateikimo neteiks.

13. Seimo kontrolierė ypač atkreipia atsakingų pareigūnų dėmesį į tai, kad Pareiškėjo Skundas buvo pateiktas tik todėl, kad nebuvo tinkamai įvertintas pirmasis Pareiškėjo kreipimasis į kompetentingus pareigūnus dėl netinkamų laikymo sąlygų, t. y. dėl per trumpos 1,89 m. ūgio Pareiškėjui skirtos lovos (Pareiškėjo teigimu – 1,80 cm). Pareigūnų pozicija nespręsti susidariusios situacijos, o tik teikti atsakymus, kuriuose konstatuojama, kad kameros įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, lėmė daugkartinius Pareiškėjo kreipimusis į Kalėjimų tarnybą bei jos padalinius, įskaitant siekiant pagrįsti, kad tokio ilgio lova, kokią nurodė suteikę kalėjimo pareigūnai (1,97 cm) , objektyviai negalėjo tilpti pareiškėjo kameroje pagal sienos, prie kurios stovi lova, ilgį. Kalėjimo pareigūnų veiksmus šioje situacijoje Seimo kontrolierė vertina kaip biurokratizmą (tai – tokia pareigūnų veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 1 punktas)).

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

14. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Kalėjimų tarnybos pareigūnų veiksmų, (neveikimo) netinkamai išnagrinėjus jo kreipimąsi dėl informacijos pateikimo pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja imtis priemonių, kad ateityje į pareiškėjų prašymus būtų atsakoma atsižvelgiant į jų turinį, o teikiant informaciją būtų vadovaujamasi, be kita ko, ir TGIDPNĮ nustatytais duomenų teikimo principais.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Pareiškėją ir Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p.  [email protected]).

Seimo kontrolierė                                                                                                            Erika Leonaitė