aA Seimo kontrolierius kelia klausimą dėl neproporcingų automatizuoto skolų išieškojimo mokesčių

Seimo kontrolierius Aleksandr Radčenko atkreipė dėmesį į problemą, kai išieškant skolą taikomi mokesčiai gali gerokai viršyti pačią išieškomą sumą. Tokia situacija paaiškėjo išnagrinėjus mažosios bendrijos „Afinec“ vadovo skundą dėl „Sodros“ ir Registrų centro veiksmų. Seimo kontrolierius nustatė, kad išieškant skolą dalimis už kiekvieną pinigų nurašymą buvo taikomas atskiras Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) palaikymo mokestis. Dėl to skolininkui galėjo susidaryti neproporcinga finansinė našta.

Tyrimo metu nustatyta, kad „Sodra“ Registrų centrui pateikė vieną nurodymą išieškoti privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolą. Tačiau banko sąskaitoje nepakakus pinigų, skola buvo išieškota per keturis kartus. Už kiekvieną nurašymą pritaikytas 1,02 euro sistemos palaikymo mokestis. Vienu atveju už vos 20 centų skolos dalies nurašymą teko sumokėti 1,02 euro mokestį – daugiau nei penkis kartus didesnę sumą už pačią išieškotą skolą.

„Šio tyrimo metu nagrinėtos sumos tikrai nėra didelės, tačiau svarbu ne tik jų absoliutus dydis, bet ir išieškomos skolos bei jos išieškojimo išlaidų santykis. Kai už kelių centų skolos dalies išieškojimą taikomas mokestis kelis kartus viršija pačią išieškomą sumą, tokia finansinė našta savo esme gali prilygti papildomai, įstatymuose nenumatytai finansinei baudai. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl proporcingumo principo laikymosi“, – pabrėžia Seimo kontrolierius Aleksandr Radčenko.

Tyrimo metu nenustatyta, kad „Sodra“ būtų dirbtinai išskaidžiusi skolą ar Registrų centras būtų netinkamai taikęs teisės aktuose nustatytą mokestį. Institucijos veikė pagal galiojančią tvarką, pagal kurią mokestis taikomas už kiekvieną įvykdytą PLAIS suformuotą nurašymo nurodymą.

Vis dėlto tai, kad institucijos veikė pagal galiojančius teisės aktus, savaime nereiškia, jog pats teisinis reguliavimas yra pakankamas ir užtikrina tinkamą asmens interesų apsaugą. Seimo kontrolierius pažymi, kad proporcingumo principas reikalauja ne tik siekti teisėto tikslo, bet ir pasirinkti tokias priemones, kurios asmenims sukeltų kuo mažesnę administracinę ir finansinę naštą.

Tyrimo metu Registrų centras patvirtino, kad techniškai įmanoma nustatyti minimalią nurašomą sumą. Teisingumo ministerija, kaip PLAIS valdytoja, taip pat pripažino, kad tikslinga inicijuoti suinteresuotų institucijų diskusijas dėl minimalios vieno nurašymo sumos grąžinimo ir prireikus rengti atitinkamus teisės aktų pakeitimus.

Atsižvelgdamas į tyrimo rezultatus, Seimo kontrolierius Aleksandr Radčenko tyrimo dalį dėl mažų skolos dalių išieškojimo reguliavimo ir PLAIS mokesčio taikymo tobulinimo pripažino pagrįsta.

Seimo kontrolierius rekomendavo teisingumo ministrei kartu su Registrų centru ir kitomis suinteresuotomis institucijomis įvertinti poreikį keisti mažų skolos dalių išieškojimą per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą reglamentuojančius teisės aktus. Kartu pasiūlyta apsvarstyti minimalios vieno nurašymo sumos nustatymą, mažo galutinio skolos likučio padengimo tvarką ar kitas priemones, kurios užtikrintų skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą.

Seimo kontrolieriaus įsitikinimu, automatizuotas skolų išieškojimo procesas turi ne tik atitikti teisės aktų reikalavimus, bet ir užtikrinti, kad jo taikymas nesukeltų asmenims nepagrįstos ir neproporcingos finansinės naštos.