aA Seimo kontrolierė: institucijos negali be pagrindo blokuoti gyventojų socialiniuose tinkluose

Savivaldybės paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ yra viešas informacijos apie jos veiklą šaltinis, todėl institucija negali be pagrindo blokuoti gyventojų asmeninių paskyrų ir taip riboti jų galimybę matyti joje skelbiamą informaciją. Tokią išvadą padarė Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė, ištyrusi Palangos gyventojo skundą. Kadangi institucijų socialinių tinklų paskyrų administravimas šiuo metu nereglamentuojamas jokiu teisės aktu, Seimo kontrolierė rekomenduoja Vidaus reikalų ministerijai, atsakingai už viešojo administravimo srities koordinavimą, apsvarstyti bendrų taisyklių ar gairių poreikį visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.

Palangos gyventojas skundėsi, kad daugiau nei dvejus metus negalėjo matyti savo savivaldybės „Facebook“ paskyros. Jis paskyroje nebuvo nieko komentavęs ir net nebuvo jos sekėjas. Vis dėlto prisijungęs prie „Facebook“ jis matydavo pranešimą, kad turinys nepasiekiamas, o savivaldybės naujienas galėjo perskaityti tik atsijungęs nuo savo paskyros. Gyventojas kreipėsi į savivaldybę ir paklausė, kokiu pagrindu, kieno sprendimu ir kada jo paskyra buvo užblokuota, taip pat paprašė ją atblokuoti.

Savivaldybė, atsakydama gyventojui, paaiškino, kad socialinis tinklas „Facebook“ priklauso bendrovei „Meta“ ir kad šiuo socialiniu tinklu ji naudojasi paslaugų teikimo sąlygų nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad pagrindinis oficialus informacijos šaltinis yra savivaldybės interneto svetainė, o „Facebook“ paskyra – tik papildoma priemonė. Tyrimo metu savivaldybė taip pat nurodė, kad socialiniame tinkle paskelbiama tik maža dalis oficialioje interneto svetainėje esančios informacijos, todėl, jos vertinimu, gyventojo teisė gauti informaciją nebuvo apribota.

Institucijos vieša paskyra socialiniame tinkle yra oficialus informacijos šaltinis

Šie argumentai Seimo kontrolierės neįtikino. Institucijos yra įpareigotos skelbti informaciją apie savo veiklą oficialiose interneto svetainėse, bet teisės aktai nedraudžia naudotis ir kitais kanalais. Todėl dauguma institucijų aktyviai naudojasi socialiniais tinklais, nes taip informacija gyventojus pasiekia greičiau ir patogiau. Kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį, kad ekstremaliųjų situacijų, eismo ribojimų ar paslaugų sutrikimų metu informacija institucijų socialiniuose tinkluose dažnai pasirodo pirmiausia, o kartais – tik juose. 

Jei socialinio tinklo paskyra pavadinta savivaldybės vardu, joje pateikti tie patys oficialūs kontaktai kaip ir savivaldybės interneto svetainėje, yra nuoroda į oficialią svetainę, o paskyrą administruoja savivaldybės įgaliotas darbuotojas, akivaizdu, kad tai yra savivaldybės pasirinktas viešas komunikacijos su bendruomene kanalas. Teisės gauti ir skleisti informaciją garantijos apima ne tik pačią informaciją, bet ir priemones, kuriomis ji skleidžiama. Todėl apribojus asmens galimybę naudotis tam tikra informacijos sklaidos priemone, ribojama ir jo teisė gauti informaciją, net jei ta pati informacija prieinama ir kitais būdais.

Tai, kad savivaldybė savo socialinio tinklo paskyrą laiko tik papildomu informacijos kanalu, šios paskyros pobūdžio nekeičia. Pasirinkusi informuoti visuomenę ir per socialinį tinklą, savivaldybė ir ten turi laikytis tų pačių gero viešojo administravimo principų. Konstitucinis principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, galioja nepriklausomai nuo to, kokiu kanalu institucija bendrauja su gyventojais: kiekvienas jos pasirinktas informavimo būdas turi būti vienodai prieinamas visiems, o jo naudojimo ribojimai – pagrįsti ir aiškūs. 

„Jei savivaldybė nusprendė socialinį tinklą naudoti dialogui su bendruomene, ji šioje erdvėje veikia ne kaip privatus naudotojas, savo nuožiūra besirenkantis, kam rodyti įrašus, o kaip valdžios institucija. Todėl ir čia galioja tie patys reikalavimai: atvirumas, lygiateisiškumas ir tarnavimas žmonėms. Gyventojas turi teisę pats rinktis, kuriuo institucijos kanalu jam patogiausia gauti informaciją“, – sako dr. J. Miliuvienė.

Tačiau Seimo kontrolierės teigimu, institucijos paskyros negalima tapatinti su jos pareigūnų paskyromis. Pavyzdžiui, mero asmeninė ar profesinė paskyra, net jei joje rašoma apie savivaldybės reikalus, nėra laikoma institucijos paskyra.

Blokuoti galima, bet ne be pagrindo

Tyrimo išvadose Seimo kontrolierė pabrėžė, kad institucija ne tik gali, bet ir privalo pasirūpinti, kad jos paskyra netaptų neteisėto turinio platforma. Įžeidinėjimai, neapykantos kurstymas, grasinimai, šmeižtas ar netikrų profilių veikla gali būti šalinami. Vis dėlto užblokuoti gyventojo paskyrą yra daug griežtesnė priemonė nei pašalinti vieną netinkamą komentarą, nes užblokuotas asmuo apskritai nebemato institucijos skelbiamos informacijos.

Konstitucija leidžia riboti teisę gauti informaciją, kai to reikia saugant konstitucines vertybes, ir tik proporcingai. Kritika valdžios institucijų veiklai savaime nėra pagrindas tokiam ribojimui. Todėl kiekvieną kartą, kai institucija nusprendžia užblokuoti gyventojo paskyrą, ji turi galėti pagrįsti, kodėl tai buvo būtina ir proporcinga.

Gero administravimo principas taip pat reikalauja apie tokias taisykles informuoti iš anksto. Gyventojai turi žinoti, koks elgesys paskyroje netoleruojamas, kokios priemonės gali būti taikomos, kaip apie jas pranešama. Palangos savivaldybė tokių taisyklių nebuvo paskelbusi, o gyventojas apie jam taikytą ribojimą nebuvo informuotas net tada, kai pats to paklausė.

„Kad paskyros administravimas nepriklausytų vien nuo savivaldybės administracijos diskrecijos ir nevirstų savivale, institucija turi turėti aiškias, viešai paskelbtas taisykles. Jose turėtų būti nurodyta, koks elgesys netoleruojamas, kokios priemonės ir kokiais atvejais taikomos. Tik tada gyventojai gali būti tikri, kad jų paskyros ribojamos ne dėl to, kad kažkam nepatiko jų išsakyta nuomonė. Aiškios ir viešos taisyklės saugo ne tik gyventojus, bet ir pačią instituciją, nes padeda pagrįsti, kad sprendimas priimtas dėl konkrečių taisyklių pažeidimo“, – sako dr. J. Miliuvienė.

Tyrimo metu savivaldybė leido suprasti, kad gyventojo paskyros prieigą galėjo apriboti pati platforma. Seimo kontrolierė šį paaiškinimą įvertino kritiškai. Pagal „Meta“ taisykles platformos taikomi apribojimai yra susiję su visa naudotojo paskyra: tokiu atveju asmuo negali naudotis atitinkamomis funkcijomis visame socialiniame tinkle, o apie apribojimą platforma jam praneša. Šiuo atveju gyventojo paskyra veikė be sutrikimų: jis galėjo matyti kitus puslapius, draugų profilius ir grupes. Nepasiekiamas buvo tik savivaldybės puslapis ir tik tada, kai gyventojas būdavo prisijungęs.

Seimo kontrolierė taip pat konstatavo, kad savivaldybės atsakymas gyventojui buvo formalus: savivaldybė nepatikrino, ar jos paskyros administratoriai taikė ribojimą, nesigilino į paskyros parametrus, neatsakė, kas ir kada pritaikė apribojimą, ir nenurodė, kaip atsakymą galima apskųsti.

Rekomendacijos savivaldybei ir ministerijai

Seimo kontrolierė rekomendavo Palangos miesto savivaldybės merui iš naujo išnagrinėti gyventojo prašymą ir panaikinti jam taikomą ribojimą arba paaiškinti, kokiu pagrindu jis taikomas. Merui taip pat rekomenduota viešai paskelbti savivaldybės socialinių tinklų paskyrų naudojimo taisykles. 

Kadangi Lietuvoje nėra teisės akto, reglamentuojančio institucijų socialinių tinklų paskyrų administravimą, Seimo kontrolierė rekomendavo ir vidaus reikalų ministrui, atsakingam už viešojo administravimo politikos formavimą, apsvarstyti, ar reikia nustatyti bendras rekomendacijas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Jose galėtų būti numatyta, kokiais pagrindais galima šalinti turinį ir riboti naudotojų teises, kokios priemonės taikomos už taisyklių nesilaikymą ir kaip asmuo informuojamas apie jam taikomą ribojimą, jo motyvus ir trukmę.