aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2025/2.1-891 PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PRAVIENIŠKIŲ 1-ĄJĮ KALĖJIMĄ IR LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBĄ

SKUNDO ESMĖ

 

1. Seimo kontrolierė 2025 m. liepos 21 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą (2025 m. rugpjūčio 20 d. ir 2025 m. rugsėjo 3 d. skundą papildančią informaciją) dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant konfidencialumo bendraujant telefonu, atsisakant leisti naudojantis interneto telefonija skambinti mamai ir šeimos draugams, ilgą laiką neužtikrinant galimybės pasinaudoti dušu, neužtikrinant tinkamos sveikatos priežiūros, kai Pareiškėjas atsisakė valgyti, atsisakant pateikti Pareiškėjui advokatės elektroniniu paštu siunčiamus dokumentus (toliau – Skundas).

 

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:

2.1. Pravieniškių 1-ajame kalėjime taksofonas, kuriuo gali naudotis 6 būryje esantys nuteistieji, yra koridoriuje tarp kamerų durų ir nėra aptvertas sienelėmis ar kitaip izoliuotas, todėl pareiškėjui telefonu bendraujant su advokatais ir kitais asmenimis neužtikrinamas konfidencialumas. Į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateiktą skundą LKT atsakė, kad teisės aktai nenustato jokių papildomų taksofonų įrengimo standartų, tačiau viešuosius pirkimus laimėjusi įmonė įrengs gaubtus, bet kada tai bus, nenumatyta.

2.2. 2025 m. birželio 12 d. Pareiškėjas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikė du prašymus leisti vaizdo skambučiais paskambinti šeimos draugams ir mamai, tačiau prašymai netenkinti. Nesutikdamas su gautu atsakymu, Pareiškėjas jį apskundė LKT direktoriui, tačiau LKT pareigūnai, nagrinėdami jo skundą, neįsigilino į pageidaujamų skambučių svarbą Pareiškėjui, taip pat neatsižvelgė į tai, kad buvo prašoma leisti skambinti ne tik draugams, bet ir mamai. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikė dar vieną prašymą leisti vaizdo skambučiu pasiskambinti prašyme nurodytais elektroninio pašto adresais, tačiau Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko pateiktame atsakyme nurodyta, kad prašymas nebus nagrinėjamas, nes prašyme minimu klausimu Pareiškėjas jau kreipėsi 2025 m. birželio 12 d. ir jam buvo pateiktas atsakymas.

Pareiškėjas pažymi, kad jam būnant LKT Pravieniškių 2-ajame kalėjime ir LKT Kauno kalėjime visi prašymai bendrauti vaizdo skambučiais su prašymuose nurodytais asmenimis buvo patenkinti.

2.3. Laikotarpiu, kol dėl remonto nebuvo galima naudotis 6 būrio bendrojo naudojimo dušine, Pareiškėjui nebuvo suteikta informacija apie galimybę naudotis kitomis dušinėmis. Į Pareiškėjo pateiktą Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui paklausimą dėl naudojimosi dušu LKT atsakymą pateikė tik po 16 dienų, todėl beveik mėnesį kalėjimo administracija neužtikrino Pareiškėjui galimybės pasinaudoti dušu.

2.4. Pareiškėjui pateikus kalėjimo administracijai pareiškimą apie pradedamą badavimą, nė karto nebuvo apžiūrėtas medikų, o kai dėl silpnumo atvyko į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių, jam nebuvo užtikrinta galimybė gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, nes dalis medicinos įrangos neveikė.

2.5. Pareiškėjo advokatė kalėjimo elektroninio pašto adresu išsiuntė dokumentus, susijusius su Pareiškėjo skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, prašydama juos įteikti Pareiškėjui, tačiau Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas raštu atsakė, kad įstaiga neteikia pašto paslaugų ir pasiūlė advokatei atvykti ir pačiai įteikti Pareiškėjui dokumentus. Pareiškėjo pateikto skundo dėl tokiu būdu ribojamo ryšio su advokatais LKT direktorius netenkino.

 

TYRIMO IŠVADOS

 

3. Tyrimo metu 2025 m. liepos 25 d. Seimo kontrolierė kreipėsi į LKT, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

4. Seimo kontrolierė gavo LKT 2025 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 1S-6078 (1 priedas).

 

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijose Nr.R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų taisyklės), Bausmių vykdymo kodekse, Viešojo administravimo įstatyme, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, (toliau – Taisyklės), ir teismų praktika, suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, pateikiamas 2 ir 3 prieduose.

 

6. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją (1 priedas) ir teisinį reguliavimą (2 priedas), išvados pateikiamos išskiriant šias dalis:

6.1. dėl neužtikrinto konfidencialumo bendraujant telefonu;

6.2. dėl nesudarytos galimybės naudotis internetine telefonija;

6.3. dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti dušu;

6.4. dėl neužtikrintos tinkamos sveikatos priežiūros badavimo metu;

6.5. dėl advokatės Pareiškėjui elektroniniu paštu siunčiamų dokumentų nepateikimo.

 

Dėl neužtikrinto konfidencialumo bendraujant telefonu

 

7. Pareiškėjas nurodo, kad telefonu bendraujant su advokatais ir kitais asmenimis jam neužtikrinamas konfidencialumas, nes Pravieniškių 1-ajame kalėjime taksofonas, kuriuo gali naudotis 6 būryje esantys nuteistieji, yra koridoriuje tarp kamerų durų ir nėra aptvertas sienelėmis ar kitaip izoliuotas. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką. LKT pateiktame atsakyme paaiškino, kad teisės aktai nenustato jokių papildomų taksofonų įrengimo standartų, tačiau viešuosius pirkimus laimėjusi įmonė įrengs gaubtus, bet kada tai bus, nenumatyta.

 

8. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose numatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė paskambinti. Nuteistiesiems bendraujant su savo advokatu (advokato padėjėju) turi būti užtikrinamas jų bendravimo konfidencialumas (2 priedo 1 punktas, 2.1 papunktis). Taigi, LKT pareigūnams kyla pareiga užtikrinti nuteistųjų teisę nekliudomai ir konfidencialiai telefonu bendrauti bent su savo advokatu (advokato padėjėju).

 

9. LKT nepaneigė Pareiškėjo teiginio, kad bendrojo naudojimo patalpose įrengtas taksofonas, kuriuo gali naudotis 6 būryje esantys nuteistieji, nėra atskirtas nuo bendros erdvės (koridoriaus) jokiomis garso sklidimą slopinančiomis priemonėmis (sienelėmis, gaubtais ar kt.). Todėl galima daryti prielaidą, kad tiek pareigūnai, tiek kiti pašaliniai asmenys gali girdėti nuteistojo pokalbį telefonu, taip pat ir konfidencialų pokalbį su advokatu arba advokato padėjėju.

Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad LKT su UAB „CSC Telecom“ sudarytoje telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartyje numatyta, kad minėtų paslaugų teikėjas turi įrengti skambinimo būdeles, gaubtus ar kt., tačiau įrengimo terminai nei sutartyje, nei jokiuose kituose dokumentuose nenustatyti (1 priedo 1.1 papunktis).

 

10. LKT 2025 m. liepos 2 d. atsakyme į Pareiškėjo 2025 m. birželio 20 d. skundą nurodė, jog paslaugos teikėjas informavo, kad šiuo metu vyksta gaubtų pirkimas ir planuojamas jų įrengimas, tačiau Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į tai, kad nesant fiksuotų terminų išlieka rizika, kad skambinimo būdelės, gaubtai ar kitos garso sklidimą slopinančios priemonės gali būti neįrengtos iki pat sutarties su UAB „CSC Telecom“ dėl telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų, kuri sudaryta 2024 metais trijų metų laikotarpiui, termino pabaigos.

 

11. Bendravimo su advokatu konfidencialumo užtikrinimas yra kalėjimo administracijos pareiga. Vadovaujantis atsakingo valdymo principu, kalėjimo administracija turi imtis visų priemonių, kad ši pareiga būtų vykdoma tinkamai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad LKT pareigūnai nei sudarydami telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų sutartį, nei kitais būdais nepasirūpino, kad nuteistųjų bendravimo telefonu su artimaisiais ir advokatais privatumas ir konfidencialumas jau būtų užtikrintas, todėl Pareiškėjo Skundo dalis dėl LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant konfidencialumo bendraujant telefonu, laikytina pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad LKT pareigūnai yra ėmęsi priemonių konfidencialumui bendraujant telefonu užtikrinti, t. y. į sutartį su UAB „CSC Telecom“ yra įtrauktas reikalavimas įrengti skambinimo būdeles, gaubtus ar kt., taip pat į tai, kad nuo sutarties sudarymo jau praėjo daugiau negu metai, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja pasirūpinti, kad būtų įvertinta, ar šiuo metu Pravieniškių 1-ajame kalėjime jau yra užtikrintas nuteistųjų bendravimo su advokatais telefonu konfidencialumas, o jeigu garso sklidimą slopinančios priemonės dar neįrengtos – užtikrinti, kad su paslaugų teikėju būtų sutartos konkrečios datos iki kada jos turi būti įrengtos, ir apie tai informuoti Seimo kontrolierę.

Pažymėtina, kad siekdama užkirsti kelią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams ir atsižvelgdama į EŽTT praktiką (3 priedo 1 punktas), Seimo kontrolierė ne kartą atkreipė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus dėmesį į minėtą problemą kalėjimuose (Seimo kontrolierės 2023 m. birželio 27 d. pažyma Nr. 4D-2023/1-311, 2023 m. liepos 14 d. pažyma Nr. 4D-2023/1-547, tarpininkavimo raštai), rekomendavo imtis priemonių, siekiant užtikrinti suimtojo (nuteistojo) ir jo advokato telefoninio pokalbio konfidencialumą, pašalinant riziką nugirsti tokius pokalbius sąmoningai ar atsitiktinai.

 

Dėl nesudarytos galimybės naudotis internetine telefonija

 

12. Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. birželio 12 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikė du prašymus leisti vaizdo skambučiais paskambinti šeimos draugams ir mamai, tačiau prašymai netenkinti. Nesutikdamas su gautu atsakymu, Pareiškėjas jį apskundė LKT direktoriui. Pareiškėjas nurodo, kad LKT, nagrinėdama jo skundą, neįsigilino į problemos svarbą, taip pat neatsižvelgė į tai, kad buvo prašoma leisti skambinti ne tik draugams, bet ir mamai. 2025 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikė dar vieną prašymą leisti vaizdo skambučiu pasiskambinti prašyme nurodytais elektroninio pašto adresais. Nors ne visi šiame prašyme nurodyti elektroninio pašto adresai buvo tų pačių asmenų, kuriems 2025 m. birželio 12 d. prašymuose buvo prašoma leisti pasiskambinti, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko atsakyme nurodyta, kad prašymas nebus nagrinėjamas, nes prašyme minimu klausimu Pareiškėjas jau kreipėsi 2025 m. birželio 12 d. ir jam buvo pateiktas atsakymas.

Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Pareiškėjo buvimo LKT Pravieniškių 2-ajame kalėjime (nuo 2025 m. sausio 4 d. iki 2025 m. vasario 27 d.) ir LKT Kauno kalėjime (nuo 2025 m. vasario 27 d. iki 2025 m. birželio 11 d.) laikotarpiu visi prašymai bendrauti vaizdo skambučiais su prašymuose nurodytais asmenimis buvo patenkinti.

 

13. Europos kalėjimų taisyklėse numatyta, kad kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis bei pasimatyti su šiais asmenimis. Jei reikia, bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami ir stebimi atliekant nusikaltimų tyrimus, tinkamai tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti, dėl nusikaltimų prevencijos ir dėl nusikaltimų aukų apsaugos, bet tokie apribojimai, tarp jų ir teismo skirti tam tikri apribojimai, turėtų leisti minimalius priimtinus kontaktus. Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkama paramą šiems kontaktams palaikyti (2 priedo 1 punktas).

Taip pat pažymėtina, kad tiek tarptautinėje jurisprudencijoje, tiek LVAT praktikoje nuolat akcentuojama, kad dėl laisvės praradimo neturėtų būti prarandami ryšiai su išoriniu pasauliu. Priešingai, visi kaliniai turi teisę į tokį kontaktą, o kalėjimo administracija turėtų stengtis sudaryti tokias sąlygas, kad jie galėtų kuo geriau tokius ryšius išlaikyti. Ryšys su išoriniu pasauliu yra gyvybiškai svarbus norint neutralizuoti galimą žalingą įkalinimo poveikį. Nors laisvės atėmimas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, EŽTT pabrėžia, kad kalinčio asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui būtinoji dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais (3 priedo 2.1.1 papunktis).

Bausmių vykdymo kodekse nurodyta, kad nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas (2 priedo 2.1 papunktis). Taisyklėse nustatyta, kad naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą (2 priedo 2.5 papunktis).

Kartu pastebėtina, kad LVAT, pasisakydamas dėl teisės skambinti naudojantis internetine telefonija, išaiškino, jog toks skambinimo būdas nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kalėjimų administracijos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant techninėms galimybėms – ir internetine telefonija (3 priedo 2.9 papunktis).

Viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – LKT), be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje taip pat privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų įstatymo viršenybės ir išsamumo principų. Viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas tiek administracinio sprendimo teisinis, tiek faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai (2 priedo 2.2 papunktis).

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą. Taigi viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektai savo sprendimą turi pagrįsti taip, kad nekiltų abejonių dėl jo rezultato (3 priedo 2.4, 2.6, 2.8 papunkčiai).

 

14. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2025 m. birželio 12 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui pateikė du prašymus: vieną – leisti paskambinti prašyme nurodytiems dviem šeimos draugams, ir kitą – suteikti galimybę, pasinaudojant vaizdo skambučiais, paskambinti prašyme nurodytomis dienomis (2025 m. birželio 13, 14 ir 15 d.) ir laiku trimis elektroninio pašto adresais, iš kurių vienas, kaip nustatė Seimo kontrolierė tyrimo metu, yra Pareiškėjo mamos.

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko atsakyme (1 priedo 1.2 papunktis) į minėtus Pareiškėjo 2025 m. birželio 12 d. prašymus nurodyta: „Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, gauti Jūsų 2025 m. birželio 12 d. prašymai Nr. NPS-22-16889, Nr. NPS-22-16851 kuriuose Jūs prašote leisti paskambinti vaizdo skambučiais šeimos draugams“, pacituota Taisyklių 78 punkto nuostata bei nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo prašymai tenkinami nebus. Minėtame atsakyme nepateikti jokie tokio sprendimo motyvai, nepaaiškinta, kodėl neleidžiama skambinti net ir mamai, nors Taisyklėse nurodyta, kad savo artimiesiems leidžiama skambinti naudojantis interneto telefonija.

 

15. Pareiškėjui apskundus Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atsakymą LKT direktoriui, LKT Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus 2025 m. liepos 1 d. raštu Nr. 2S-5030 Pareiškėjui pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus Pareiškėjo skundą, jame nurodytus Pareiškėjo prašymus ir Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko atsakymą nustatyta, kad „kreipėtės su prašymais leisti paskambinti šeimos draugams, kurie Jumis rūpinasi ir palaikote glaudžius socialinius ryšius. Jums buvo pateiktas Atsakymas, kuriame nurodyta, jog naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems, todėl Jūsų prašymai netenkinti.“ LKT Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus rašte taip pat nurodyta: „[…] kalėjimo viršininkams suteikiama diskrecijos teisė spręsti dėl leidimo skambinti interneto telefonija ne artimiesiems suteikimo. Šiuo atveju konstatuotina, jog kalėjimo viršininkas, įvertinęs tai, kad norėjote skambinti ne artimiesiems, pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą nesuteikti tokio leidimo.“

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir LKT pareigūnams nagrinėjant Pareiškėjo skundą neįvertinta, kam Pareiškėjas prašė leisti paskambinti, t. y., kad buvo prašoma leisti paskambinti ir savo artimajam – mamai, o Taisyklėse, kaip jau minėta, nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji savo artimiesiems gali skambinti naudojantis interneto telefonija.

Kartu pažymėtina, kad pareigūnui teisės aktais suteikta diskrecijos teisė nepaneigia pareigos laikytis Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų, kuriuos turi atitikti administracinis sprendimas. Taip pat neatleidžia nuo pareigos atidžiai ištirti prašymą ar skundą, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius. Šiuo aspektu ne kartą yra pasisakęs ir LVAT (3 priedo 2.2 papunktis).

 

16. Skundo tyrimo metu taip pat nustatyta, kad ne visi 2025 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjo prašyme nurodyti elektroninio pašto adresai buvo tų pačių asmenų, kuriems Pareiškėjas prašė leisti paskambinti vaizdo skambučiu 2025 m. birželio 12 d. prašymuose. Tačiau Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko atsakyme Pareiškėjui (1 priedo 2 punktas), argumentuojant Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nurodyta, kad prašymas nebus nagrinėjamas, nes prašyme minimu klausimu Pareiškėjas jau kreipėsi 2025 m. birželio 12 d. ir jam buvo pateiktas atsakymas. Pažymėtina, kad vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis (2 priedo 2.2, 2.3 papunkčiai), prašymas ar skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų duomenų. Tačiau, kaip minėta, Pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 1 d. prašyme ne visi nurodyti asmenys yra tie patys, kuriems Pareiškėjas prašė leisti paskambinti 2025 m. birželio 12 d. prašymuose.

 

17. Įvertinus minėtus Pareiškėjui pateiktus atsakymus į Pareiškėjo prašymus leisti paskambinti naudojantis internetine telefonija prašymuose nurodytiems asmenims ir atsakymą į Pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad nei Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnams nagrinėjant Pareiškėjo prašymus, nei LKT pareigūnams nagrinėjant Pareiškėjo skundą net nebuvo vertinama, kam Pareiškėjas prašo leisti paskambinti, taip pat nenurodytos nei sprendimams įtakos turėjusios faktinės aplinkybės, nei sprendimų motyvai, nors, vadovaujantis viešojo administravimo principais ir administraciniam sprendimui keliamais reikalavimais (2 priedo 2.2 papunktis), siekiant tinkamai išnagrinėti Pareiškėjo prašymą, teisė paskambinti turėjo būti įvertinta dėl kiekvieno iš Pareiškėjo nurodytų adresatų ir pateikti argumentai, kodėl konkrečiam asmeniui neleidžiama skambinti naudojantis interneto telefonija.

Tokia pareigūnų veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės, teikiami formalūs atsisakymai, nenurodomos sprendimo, kuriuo netenkinamas pareiškėjo prašymas, priežastys, neatitinka gero viešojo administravimo principų.

Seimo kontrolierė taip pat pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju, t. y. priimant sprendimus dėl teisės nuteistajam ryšio priemonėmis bendrauti su artimaisiais ir kitais jam svarbiais asmenimis, ypatingai svarbu įvertinti ir išnaudoti visas galimybes, kad nuteistojo kontaktai su išoriniu pasauliu, ypač – artimaisiais, būtų palaikomi, suteikiama tinkama parama šiems ryšiams palaikyti.

 

18. Seimo kontrolierei pateiktais duomenimis, Pareiškėjui esant kituose kalėjimuose (LKT Pravieniškių 2-ajame kalėjime ir LKT Kauno kalėjime), jam buvo leidžiama naudojantis internetine telefonija skambinti asmenims, kuriems Pravieniškių 1-ajame kalėjime skambinti nebuvo leista. Įvertinus tai, Seimo kontrolierei kyla abejonių, ar vienoje įstaigoje, t. y. LKT, esant tam pačiam reglamentavimui, visose bausmės atlikimo vietose (kalėjimuose) sprendžiant tokius pačius klausimus laikomasi vienodos praktikos.

 

19. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, akivaizdu, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir LKT pareigūnai tinkamai neišnagrinėjo Pareiškėjo prašymų ir skundo dėl galimybės naudotis internetine telefonija, pateikė faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstus, nemotyvuotus atsakymus (sprendimus), todėl Pareiškėjo skundo dalis dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir LKT pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su galimybe naudotis internetine telefonija, laikoma pagrįsta.

Atsižvelgiant į Pareiškėjo prašymų esmę (buvo prašoma sudaryti galimybę tam tikru metu pasinaudoti internetine telefonija) ir įvertinus tai, kad šiuo metu Pareiškėjas yra perkeltas į kitą kalėjimą, Seimo kontrolierė neteiks rekomendacijos LKT direktoriui dar kartą išnagrinėti Pareiškėjo prašymus ir pateikti jam argumentuotus atsakymus, tačiau atkreipia LKT direktoriaus dėmesį į tai, kad nagrinėdami pareiškėjų prašymus ir skundus pareigūnai privalo įsigilinti į jų turinį ir visais atvejais turi būti laikomasi teisės aktuose nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, t. y., kai pareiškėjo prašymas netenkinamas, LKT pareigūnai privalo sprendimą motyvuoti, nurodyti tokiam administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes.

Seimo kontrolierė taip pat rekomenduoja LKT direktoriui išsiaiškinti, ar nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų prašymus leisti paskambinti jų nurodytiems asmenims naudojantis interneto telefonija, visose bausmės atlikimo vietose laikomasi vienodos vertinimo praktikos, ir, jei paaiškėtų, kad kalėjimuose tokie patys atvejai vertinami skirtingai, imtis priemonių, kad būtų laikomasi vienodos praktikos.

 

Dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti dušu

 

20. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu, kol dėl remonto nebuvo galima naudotis 6 būrio bendrojo naudojimo dušine, jam nebuvo suteikta informacija apie galimybę naudotis kitomis dušinėmis, todėl beveik mėnesį kalėjimo administracija neužtikrino jam galimybės pasinaudoti dušu.

 

21. Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad laikotarpiu, kol buvo atliekamas dušo patalpų remontas, t. y. nuo 2025 m. birželio 16 d. iki birželio 30 d., ir nebuvo galima naudotis 6 būrio bendrojo naudojimo dušine, tiek Pareiškėjui, tiek kitiems nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė naudotis 7-8 būrių bendrojo naudojimo dušinėmis. Pareiškėjas ir kiti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistieji apie galimybę naudotis 7-8 būrių bendrojo naudojimo dušinėmis buvo informuoti žodžiu, tačiau tikslaus laiko, kada ši informacija buvo pateikta, nurodyti nėra galimybės, kadangi tokia informacija nėra fiksuojama (1 priedo 1.5 papunktis). Naudojimosi dušu grafikas, kuriame matytųsi, kokiu dienotvarkės laiku kokių būrių, kamerų nuteistieji turėjo tokią galimybę, Seimo kontrolierei pateiktas nebuvo.

 

22. Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose galimybė naudotis dušu išskiriama kaip ypač svarbaus žmogui poreikio, kad jis jaustųsi oriai, užtikrinimas, todėl įtvirtinti reikalavimai sudaryti galimybę laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę nusiprausti duše (2 priedo 1 punktas, 2.4, 2.5 papunkčiai).

Taisyklėse numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje, suimtiesiems ir nuteistiesiems prieinamose ir matomose vietose, skelbiamos suimtųjų ir nuteistųjų teisės, pareigos, jiems taikomi draudimai, dienotvarkė ir kita su suėmimo ar bausmių vykdymu susijusi aktuali informacija (2 priedo 2.5 papunktis).

 

23. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas pateikė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui prašymą (LKT reg. 2025 m. birželio 26 d.), kuriame prašė atsakyti, kada bus galima išsimaudyti 6 būrio duše ir kada jis bus suremontuotas (1 priedo 1.3 papunktis).

Atsakymą Pareiškėjui pateikė LKT Turto valdymo skyrius 2025 m. liepos 11 d. raštu (1 priedo 1.4 papunktis). Minėtu raštu Pareiškėjas informuojamas, kad 6 būrio bendrojo naudojimo dušinės remonto darbai baigti ir primenama, kad vykdant remonto darbus nuteistiesiems buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti 7-8 būrių bendrojo naudojimo dušinėmis.

Minėtas atsakymas Pareiškėjui pateiktas po 11 darbo dienų nuo prašymo gavimo LKT dienos, taigi, nepažeidžiant įstatyme nustatyto 20 darbo dienų termino. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašyme kreipiamasi dėl galimybės išsimaudyti duše. Todėl po dvejų savaičių gautas paaiškinimas, kad dušinė jau suremontuota, o kol vyko remonto darbai buvo galima pasinaudoti kitais dušais, būtų pateisinamas tik tuo atveju, jei informacija apie galimybę naudotis kitų būrių bendro naudojimo dušinėmis, Pareiškėjui negalėjo būti nežinoma.

Kaip minėta, Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad Pareiškėjas ir kiti nuteistieji apie galimybę naudotis 7-8 būrių bendrojo naudojimo dušinėmis buvo informuoti žodžiu, tačiau kada ši informacija Pareiškėjui ir kitiems nuteistiesiems buvo pateikta, nurodyti negali, nes tokia informacija nefiksuojama (1 priedo 1.5 papunktis), naudojimosi dušu grafikas nepateiktas. Pareiškėjas Skunde teigia, kad 6 būryje buvo apgyvendintas 2025 m. birželio 17 d. ir apie galimybę pasinaudoti kitų būrių bendrojo naudojimo dušinėmis jo niekas neinformavo.

Pažymėtina, kad Seimo kontrolierių tyrimai yra atliekami remiantis pareigūnų (šiuo atveju – LKT pareigūnų) pateiktais paaiškinimais, dokumentų kopijomis, vaizdo įrašais ar kita medžiaga, leidžiančia patvirtinti arba paneigti pareiškėjų pateiktą informaciją. Tais atvejais, kai pareigūnai nepateikia jų teiginius pagrindžiančių įrodymų, Seimo kontrolieriai, neturėdami pagrindo abejoti pareiškėjų pateikta informacija, remiasi būtent ja. Kadangi LKT pareigūnai nepateikė duomenų, kurie leistų objektyviai nustatyti, kad Pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę naudotis kitų būrių bendro naudojimo dušinėmis, kol 6 būrio dušinė buvo remontuojama, ir apie atnaujintą galimybę vėl naudotis 6 būrio dušine, darytina išvada, kad Pareiškėjas nebuvo informuotas ir iki 2025 m. liepos 11 d. nežinojo apie galimybę pasinaudoti dušu arba tokia galimybė (nesant konkretaus lankymosi duše grafiko) nebuvo reali.

 

24. Atsižvelgiant į tai, kad LKT nepateikė duomenų, įrodančių, jog Pareiškėjui buvo žinoma apie galimybę pasinaudoti dušu nuo pat jo apgyvendinimo 6 būryje dienos, darytina išvada, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai nebuvo pakankamai rūpestingi, nes užuot nuteistiesiems prieinamoje ir matomoje vietoje pateikę informaciją apie tai, kad dušinės remonto laikotarpiu galima (ir kokiu metu) naudotis kitų būrių bendro naudojimo dušinėmis, arba nedelsiant atsakę į Pareiškėjo prašyme pateiktus klausimus dėl galimybės pasinaudoti dušu, nepasirūpino minėtą informaciją pateikti taip, kad visi nuteistieji, kuriems ji aktuali, galėtų su ja susipažinti, o Pareiškėjui atsakymą pateikė tik po dviejų savaičių. Todėl Skundo dalis dėl ilgą laiką neužtikrintos Pareiškėjui galimybės pasinaudoti dušu laikytina pagrįsta.

Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja pasirūpinti, kad informacija, kuri gali būti aktuali grupei nuteistųjų, būtų tinkamai ir iš anksto pateikiama jiems prieinamoje ir matomoje vietoje, o prireikus – nuteistasis būtų nedelsiant informuojamas individualiai, įsitikinant, kad gavo tikslią ir išsamią informaciją.

 

Dėl neužtikrintos tinkamos sveikatos priežiūros badavimo metu

 

25. Pareiškėjas nurodė, kad jam atsisakius maisto ir apie pradėtą badavimą raštu pranešus Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai, jis nė karto nebuvo apžiūrėtas medikų, o kai pats atvyko į Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrių, nors jautėsi nusilpęs, jam nebuvo užtikrinta galimybė gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, nes dalis medicinos įrangos neveikė.

 

26. Skundo tyrimo metu LKT Seimo kontrolierę informavo, kad Pareiškėjo pareiškimas dėl pradėto badavimo gautas 2025 m. birželio 16 d. Pareiškėjo sveikatos būklė tikrinta 2025 m. birželio 19 d. LKT pažymėjo, kad badaujančio asmens apžiūra nėra išskirtinė ir specifinė, nėra nustatytos konkrečios procedūros, kaip tokia apžiūra turi būti atliekama. Badaujančio asmens apžiūra yra sveikatos priežiūros specialisto konsultacija, kurios metu paslaugos teikiamos atsižvelgiant į paciento išsakytus skundus (1 priedo 1.6 papunktis).

 

27. Remdamasis EŽTT praktika, LVAT nuosekliai pabrėžia, jog tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę (3 priedo 2.5 papunktis). Todėl valstybės institucijos turi pozityvią pareigą, be kita ko, užtikrinti, kad būtų adekvačiai pasirūpinta nuteistojo sveikata ir gerove.

Taisyklėse nustatyta, kad nieko nevalgantį suimtąjį ar nuteistąjį kasdien apžiūri asmens sveikatos priežiūros specialistas (2 priedo 2.5 papunktis). Taigi, nuteistajam pranešus kalėjimo administracijai apie paskelbtą bado akciją, vadovaujantis Taisyklių nuostata, nuteistasis kiekvieną dieną, kol tęsiama bado akcija, turi būti apžiūrimas asmens sveikatos priežiūros specialisto.

 

28. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad 2025 m. birželio 16 d. Pareiškėjas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai pranešė apie pradedamą bado akciją. LKT pateiktais duomenimis, Pareiškėjo sveikatos būklė tikrinta 2025 m. birželio 19 d., t. y. asmens sveikatos priežiūros specialisto konsultaciją Pareiškėjas gavo po 3 dienų nuo pareiškimo apie pradėtą bado akciją pateikimo, nors, kaip minėta, Taisyklėse nustatyta, kad nuteistajam pradėjus badavimą medicininė apžiūra turi būti atliekama kiekvieną dieną kol tęsiama bado akcija. Be to, Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. birželio 19 d. Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialisto konsultacija jam suteikta tik kai dėl silpnumo kreipėsi pats Pareiškėjas.

Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierei pateiktoje Pareiškėjo ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopijoje nurodyta, kad 2025 m. birželio 19 d. medicininės apžiūros metu Pareiškėjas nusiskundimų neišsakė. Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos įraše fiksuotas Pareiškėjo svoris.

2025 m. birželio 20 d. Pareiškėjas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijai pranešė, kad bado akciją dėl sveikatos problemų sustabdo, nes negali gauti reikiamos sveikatos priežiūros.

 

29. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, daryti išvadą, jog 2025 m. birželio 19 d. medicininės apžiūros metu Pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, nėra pagrindo, nes konsultacijos metu Pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos neišsakė. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo paskelbtos bado akcijos metu jam nebuvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teisės aktuose nustatyta tvarka, konstatuotina, jog Pareiškėjas buvo netinkamai prižiūrimas asmens sveikatos priežiūros specialistų, todėl Skundo dalis dėl neužtikrintos tinkamos sveikatos priežiūros badavimo metu, pripažįstama pagrįsta.

Seimo kontrolierė atkreipia LKT direktoriaus dėmesį į tai, kad netinkamos sveikatos priežiūros faktą, nuteistajam paskelbus bado akciją, Seimo kontrolierė jau buvo konstatavusi ištyrus kito nuteistojo skundą (Seimo kontrolierės 2023 m. birželio 27 d. pažyma Nr. 4D-2023/1-301/302), todėl rekomenduoja dar kartą atkreipti atsakingų pareigūnų dėmesį ir užtikrinti, kad nuteistajam pareiškus apie maisto atsisakymą (bado akciją), jis būtų kiekvieną dieną, kol tęsiama bado akcija, apžiūrimas asmens sveikatos priežiūros specialisto, t. y., kaip tai nustatyta teisės aktuose.

 

Dėl advokatės Pareiškėjui elektroniniu paštu siunčiamų dokumentų nepateikimo

 

30. Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai atsisakė išspausdinti ir Pareiškėjui įteikti kalėjimo elektroninio pašto adresu jo advokatės atsiųstus dokumentus. Pareiškėjo pateikto skundo LKT direktorius netenkino.

 

31. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo advokatė 2025 m. birželio 17 d. kalėjimo elektroninio pašto adresu pateikė prašymą įteikti Pareiškėjui pridedamą PVM sąskaitą faktūrą dėl apmokėjimo už teisines paslaugas.

Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas 2025 m. birželio 20 d. raštu informavo advokatę, kad prašomos paslaugos teikimas nėra įkalinimo įstaigos funkcija, paaiškino, kaip advokatė gali supažindinti Pareiškėją su dokumentu, nurodė pateikto atsakymo apskundimo tvarką. Seimo kontrolierei pateiktais duomenimis, advokatė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. birželio 20 d. raštu jai pateikto atsakymo neskundė.

Dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracijos atsisakymo pateikti advokatės 2025 m. birželio 17 d. siųstą dokumentą skundą LKT 2025 m. birželio 20 d. pateikė Pareiškėjas, nurodydamas, kad ribojant galimybes nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su advokatais ir kitais teisininkais užkertamas kelias į gynybą.

LKT 2025 m. liepos 9 d. raštu pateikė Pareiškėjui atsakymą į jo 2025 m. birželio 20 d. skundą (rašto kopiją LKT pateikė ir Pareiškėjo advokatei). Rašte nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis užtikrinama nuteistųjų teisė bendrauti su savo advokatu (advokato padėjėju), ir atkreiptas dėmesys į tai, kad teisės aktuose nenumatyta užtikrinti dokumentų kopijų, advokato pateiktų elektroniniu paštu, pateikimą nuteistajam. Rašte taip pat nurodyta šio administracinio sprendimo apskundimo tvarka.

 

32. Seimo kontrolierė pažymi, kad užtikrinimas nuteistiesiems galimybės kreiptis į advokatą (laikantis nustatytos tvarkos nekliudomai susitikti, susirašinėti laiškais ir skambinti savo advokatui) yra nekvestionuojama įkalinimo įstaigų pareiga siekiant užtikrinti nuteistųjų teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Ji įtvirtinta ir teisės aktų nuostatomis (2 priedo 1 punktas, 2.1, 2.5 papunkčiai). Siekiant sudaryti galimybę nuteistiesiems nemokamai (tai ypač aktualu užtikrinant nemokių nuteistųjų teises) ir operatyviau susisiekti su advokatu, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, laisvės atėmimo vietų įstaigos įstatymu įpareigotos sudaryti sąlygas į advokatą ir minėtas institucijas bei tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau nėra įpareigotos nuteistiesiems įteikti elektroniniu paštu advokato siunčiamus dokumentus.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos, atsižvelgiant į joms nustatytus veiklos tikslus ir priskirtas funkcijas, nėra įpareigotos nuteistiesiems ir jų advokatams teikti paslaugas, kurios yra advokato su klientu sudarytos teisinių paslaugų sutarties dalis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kliento supažindinimas su advokato parengtais dokumentais tam tikrais atvejais sukelia teisines pasekmes, todėl ši funkcija negali būti vertinama tik kaip techninis dokumentų išspausdinimas ir pateikimas nuteistajam, taigi yra susijusi su papildomais resursais ir atsakomybe, o tai, kaip minėta, nėra priskirta laisvės atėmimo vietų įstaigoms.

 

33. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra numatytos laisvės atėmimo vietų įstaigoms pareigos įteikti nuteistiesiems elektroniniu paštu advokatų siunčiamus dokumentus, taip pat į tai, kad LKT pareigūnai advokatei ir pareiškėjui pateikė argumentuotus atsakymus, Pareiškėjo Skundo dalis dėl advokatės Pareiškėjui elektroniniu paštu siunčiamų dokumentų nepateikimo, atmestina.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

34. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl neužtikrinto konfidencialumo bendraujant telefonu pripažinti pagrįsta.

 

35. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl nesudarytos galimybės naudotis internetine telefonija pripažinti pagrįsta.

 

36. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti dušu pripažinti pagrįsta.

 

37. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl neužtikrintos tinkamos sveikatos priežiūros badavimo metu pripažinti pagrįsta.

 

38. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia

X Skundo dalį dėl advokatės Pareiškėjui elektroniniu paštu siunčiamų dokumentų nepateikimo atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJos

 

39. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė LKT direktoriui rekomenduoja:

39.1. įvertinti, ar šiuo metu Pravieniškių 1-ajame kalėjime jau yra tinkamai užtikrinamas nuteistųjų bendravimo su advokatais telefonu konfidencialumas, o jeigu garso sklidimą slopinančios priemonės dar neįrengtos – imtis priemonių, kad su paslaugų teikėju būtų sutartos konkrečios datos iki kada jos turi būti įrengtos, ir apie tai informuoti Seimo kontrolierę;

39.2. imtis priemonių, kad LKT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjų prašymus ir skundus, įsigilintų į jų turinį ir visais atvejais laikytųsi teisės aktuose nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, t. y., kai pareiškėjo prašymas netenkinamas, sprendimą motyvuotų, nurodytų tokiam administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes;

39.3. išsiaiškinti, ar nagrinėjant nuteistųjų prašymus leisti paskambinti jų nurodytiems asmenims naudojantis interneto telefonija, visose bausmės atlikimo vietose laikomasi vienodos vertinimo praktikos, ir, jei paaiškėtų, kad kalėjimuose tokie patys atvejai vertinami skirtingai, imtis priemonių, kad būtų laikomasi vienodos praktikos;

39.4. užtikrinti, kad informacija (ypač susijusi su higienos reikalavimų laikymusi), kuri gali būti aktuali grupei nuteistųjų, būtų tinkamai pateikiama jiems prieinamoje ir matomoje vietoje, o prireikus – nuteistasis būtų nedelsiant informuojamas individualiai, įsitikinant, kad gavo tikslią ir išsamią informaciją;

39.5. pakartotinai atkreipti atsakingų pareigūnų dėmesį ir užtikrinti, kad nuteistajam  pareiškus apie maisto atsisakymą (bado akciją), jis būtų kiekvieną dieną, kol tęsiama bado akcija, apžiūrimas asmens sveikatos priežiūros specialisto, t. y., kaip tai nustatyta teisės aktuose.

 

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti el. p. [email protected] arba per E. pristatymo informacinę sistemą).

 

 

Seimo kontrolierė

Erika Leonaitė

 

 

1 priedas

 

TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

 

1. 2025 m. rugpjūčio 22 d. Seimo kontrolierė gavo LKT raštą Nr. 1S-6078. Rašte ir jo prieduose pateikta ši informacija:

1.1. „[…] Lietuvos kalėjimų tarnyba su UAB „CSC Telecom“ yra sudariusi telefono ir vaizdo skambučių teikimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį (reg. 2024-07-12, Nr. ST-290), kurios 1 priedo (telefono ir vaizdo skambučių paslaugų teikimo techninė specifikacija) 9 punkte numatyta įrengti skambinimo būdeles, gaubtus ar kt. Gaubtų įrengimo terminai sutartyje ar kituose dokumentuose nenustatyti.“

1.2. LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2025 m. birželio 18 d. atsakyme Nr. SN-22-1628 į Pareiškėjo 2025 m. birželio 12 d. prašymus nurodyta:

„Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, gauti Jūsų 2025 m. birželio 12 d. prašymai Nr. NPS-22-16889, Nr. NPS-22-16851 kuriuose Jūs prašote leisti paskambinti vaizdo skambučiais šeimos draugams.

Atsakydami į Jūsų prašymus informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 78 punktu „Nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir moteris, kurioms leista gyventi netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą“.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, Jūsų prašymai tenkinami nebus.

Informuoju, kad šis sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalimi, per 1 (vieną) mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui (L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius).“

1.3. Pareiškėjo 2025 m. birželio 25 d. prašyme Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui (LKT reg. 2025 m. birželio 26 d. Nr. NPS-22-18118) nurodyta:

„Prašau man atsakyti kada bus galima išsimaudyti 6 būrio duše ir kada jis bus suremontuotas. Parašau pateikti raštišką atsakymą su prašymo metaduomenimis. Nes dušas jau neveikia nuo 2025.06.17 dienos.“

1.4. LKT Turto valdymo skyriaus 2025 m. liepos 11 d. rašte Nr. 2S-5381, atsakant į Pareiškėjo prašymą (LKT reg. 2025 m. birželio 26 d. Nr. NPS-22-18118), nurodyta:

„Informuojame, kad Lietuvos kalėjimų tarnyboje (toliau – LKT) Turto valdymo skyrius (toliau – TVS) gavo Jūsų 2025 m. birželio 26 d. prašymą Nr. NPS-22-18118, kuriuo prašote informuoti, kada galėsite išsimaudyti 6 būrio bendrojo naudojimo dušinėje Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Kalėjimas) po šios patalpos remonto.

Atsakydami į Jūsų prašymą informuojame: 6 būrio bendrojo naudojimo dušinės remonto darbai baigti. Primename, kad vykdant remonto darbus nuteistiesiems buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti 7-8 būrių bendrojo naudojimo dušinėmis.

Dėl prašymo metaduomenų prašome kreiptis į Jūsų būrio Resocializacijos specialistą.

Šis Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Regionų administraciniam teismui Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius.“

1.5. „Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) 5-6 būrių bendrojo naudojimo dušinėje einamasis dušo patalpų remontas buvo atliekamas nuo 2025 m. birželio 16 d. iki birželio 30 d.“

„Laikotarpiu, kol nebuvo galima naudotis 6 būrio bendrojo naudojimo dušine, tiek pareiškėjui, tiek kitiems nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė naudotis 7-8 būrių bendrojo naudojimo dušinėmis, kurią jie galėjo realizuoti nueidami į dušą. Visiems nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, galimybė pasinaudoti dušu yra užtikrinama.“

„Pareiškėjas ir kiti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistieji apie galimybę naudotis 7-8 būrių bendrojo naudojimo dušinėmis buvo informuoti žodžiu. Tikslaus laiko, kada ši informacija buvo pateikta, nurodyti nėra galimybės, kadangi tokia informacija nėra fiksuojama.“

1.6. „Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo užregistruotas pareiškėjo 2025-06-16 pareiškimas dėl badavimo Nr. NPS-22-17124. Kalėjimo darbuotojai aiškinosi pareiškėjo badavimo priežastis, jas pareiškėjas taip pat nurodė pareiškime. Pareiškėjo nurodytos badavimo priežastys buvo analizuotos bei ištirtos, pareiškėjui pateiktas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus viršininkės, atliekančios kalėjimo viršininko funkcijas 2025-07-10 atsakymas Nr. SN-22-1832 bei, siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjo saugumui kyla grėsmė, pateiktas 2025-07-04 atsakymas Nr. 2S-5172. Pareiškėjas badavimą nutraukė 2025-06-20 pareiškimu Nr. NPS-22-17663 (dokumentų kopijos pridedamos).“

„Pareiškėjo sveikatos būklė buvo tikrinta 2025-06-19, pareiškėjas nusiskundimų neišsakė (pridedama ambulatorinės asmens sveikatos istorijos įrašo kopija).“

„Pareiškėjo 2025-06-19 ambulatorinės asmens sveikatos istorijos įraše fiksuotas pareiškėjo svoris. Atkreipiame dėmesį, jog badaujančio asmens apžiūra nėra išskirtinė ir specifinė, nėra nustatytos konkrečios procedūros, kaip tokia apžiūra turi būti atliekama. Badaujančio asmens apžiūra yra sveikatos priežiūros specialisto konsultacija, kurios metu paslaugos teikiamos atsižvelgiant į paciento išsakytus skundus. Tai reiškia, kad nėra privaloma kiekvienos apžiūros metu matuoti fiziologinius parametrus, vertinti gyvybines funkcijas.“

 

2. Skundo tyrimo metu Pareiškėjo pateiktame Seimo kontrolierei LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2025 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. SN-22-2017, kuriuo atsakoma į Pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 1 d. prašymą (LKT reg. Nr. NPS-22-21563), nurodyta:

„Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, gautas Jūsų 2025 m. rugpjūčio 1 d. prašymas Nr. NPS-22-21563, kuriame Jūs prašote leisti paskambinti vaizdo skambučiais nurodytiems asmenims.

Atsakydami į Jūsų prašymus informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 78 punktu „Nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir moteris, kurioms leista gyventi netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.“

Vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, 29 punkto nuostatomis, bei Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi „paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą;“. 2025-08-01 prašymas Nr. NPS-22-21563 nebus nagrinėjamas, kadangi Jūs minimu klausimu kreipėtės 2025-06-12 su prašymais Nr. NPS-22-16851 ir Nr. NPS-22-16889 į kuriuos 2025-06-18 Jums buvo pateiktas atsakymas Nr. SN-22-1628.

Informuoju, kad šis sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 1 dalimi, per 1 (vieną) mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui (L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius).“

 

 

 

2 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS

 

1. 1. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – Europos kalėjimų taisyklės):

19.4 papunktis: „Turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai.“

23.1 papunktis: „Visi kaliniai turi teisę į teisinę konsultaciją, ir įkalinimo įstaigos vadovybė turi sudaryti jiems tinkamas sąlygas ją gauti.“

23.4 papunktis: „Konsultacijos ir kitas bendravimas, įskaitant susirašinėjimą teisiniais klausimais tarp kalinių ir jų konsultantų, turi būti konfidencialūs.“

24.1 papunktis: „Kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau susirašinėti bei bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis ir įvairių organizacijų atstovais bei pasimatyti su šiais asmenimis.“

24.2 papunktis: „Jei reikia, bendravimas ir pasimatymai gali būti apribojami ir stebimi atliekant nusikaltimų tyrimus, tinkamai tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti, dėl nusikaltimų prevencijos ir dėl nusikaltimų aukų apsaugos, bet tokie apribojimai, tarp jų ir teismo skirti tam tikri apribojimai, nepaisant to, turėtų leisti minimalius priimtinus kontaktus.“

24.5 papunktis: „Kalėjimo valdžia turėtų padėti kaliniams palaikyti adekvačius kontaktus su išoriniu pasauliu ir suteikti jiems tinkama paramą šiems kontaktams palaikyti.“

 

2. Nacionalinės teisės aktai:

2.1. Bausmių vykdymo kodekso:

41 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė susirašinėti“:

1 dalis: „Nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų.“

3 dalis: „Laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.“

4 dalis: „Bausmės atlikimo vietose nuteistųjų vardu gautų laiškų įteikimo ir nuteistųjų laiškų išsiuntimo tvarką nustato teisingumo ministras.“

42 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė gauti teisinę pagalbą“:

1 dalis: „Nuteistieji turi teisę teisingumo ministro nustatyta tvarka nekliudomai susitikti, susirašinėti su savo advokatu (advokato padėjėju) ir jam skambinti. Šių susitikimų ir skambinimo kartų skaičius ir trukmė, taip pat laiškų kiekis neribojami.“

2 dalis: „Nuteistiesiems bendraujant su savo advokatu (advokato padėjėju) turi būti užtikrinamas jų bendravimo konfidencialumas. Kiekvienas nuteistojo susitikimas su advokatu (advokato padėjėju) vyksta laisvės atėmimo vietų įstaigos nustatytu laiku ir negali tęstis ilgiau kaip aštuonias valandas.“

43 straipsnio „Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisė paskambinti“:

1 dalis: „Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių.“

2 dalis: „Nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių.“

3 dalis: „Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką.“

 

2.2. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […]; 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“.

10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 5 dalis: „Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: […] 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; […].“

11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“:

1 dalis: „Asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.“

3 dalis: „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; 2) jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas ir dėl to viešojo administravimo subjektas negali tokio prašymo ar skundo išnagrinėti; 3) paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; 4) paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas; 5) nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėjęs daugiau kaip vienas mėnuo; 6) prašymas ar skundas viešojo administravimo subjektui pateiktas ne pagal kompetenciją.“

 

2.3. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės):

29 punktas: „Prašymai ir skundai gali būti nenagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, taip pat kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.“

 

2.4. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punktas: „Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.“

 

2.5. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, (toliau – Taisyklės):

24 punktas: „Iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų suimtieji ar nuteistieji išleidžiami: […]; 24.5. į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien), resocializacijos priemones, susitikimus su gynėju (advokatu ar jo padėjėju).“

40 punktas: „Nieko nevalgantį suimtąjį ar nuteistąjį kasdien apžiūri asmens sveikatos priežiūros specialistas.“

41 punktas: „Laisvės atėmimo vietų įstaigoje, suimtiesiems ir nuteistiesiems prieinamose ir matomose vietose, skelbiamos suimtųjų ir nuteistųjų teisės, pareigos, jiems taikomi draudimai, dienotvarkė ir kita su suėmimo ar bausmių vykdymu susijusi aktuali informacija. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padaliniuose, kuriuose bausmė ar suėmimas vykdomas užsieniečiui, taip pat skelbiami jo valstybės diplomatinės atstovybės ir konsulinių įstaigų kontaktai.“

77 punktas: „Paprastai suimtiesiems pasinaudoti teise paskambinti leidžiama vieną kartą per dieną. Atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigoje sudarytas sąlygas suimtiesiems įgyvendinti teisę paskambinti ir skambinančiųjų skaičių, suimtiesiems gali būti leidžiama šia teise pasinaudoti ir dažniau. Nuteistieji, kuriems suteikta teisė papildomai paskambinti, šią teisę gali įgyvendinti savo nuožiūra (prieš pasinaudodami teise paskambinti kitais Bausmių vykdymo kodekso nustatytais atvejais arba jau pasinaudoję šia teise, taip pat pasirinkdami kitą šios teisės įgyvendinimo laiką).“

78 punktas: „Nuteistieji, išskyrus bausmę atliekančius atviro tipo bausmės atlikimo vietose ir moteris, kurioms leista gyventi netoli bausmės atlikimo vietos esančiose gyvenamosiose patalpose, gali skambinti telefonu arba naudotis interneto telefonija tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu. Naudojantis interneto telefonija suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama skambinti tik savo artimiesiems. Paskambinti kitiems asmenims naudojantis interneto telefonija suimtajam ar nuteistajam leidžiama tik gavus laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą.“

111 punktas: „Laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems bendrauti su gynėju (advokatu ar jo padėjėju) darbo dienomis įstaigos administracijos darbo laiku.“

 

 

 

3 priedas

 

TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA

 

1. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) savo praktikoje (Insanov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 16133/08; Chodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, peticijų Nr. 11082/06 ir 13772/05) yra nustatęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimus dėl to, kad pareiškėjai teismo posėdžio metu buvo laikomi metaliniuose narvuose, apsuptuose apsaugos darbuotojų, kurie galėjo nugirsti žodinį kaltinamųjų ir jų advokatų bendravimą, o tai, EŽTT nuomone, yra neleistina, net jeigu tai nutiko atsitiktinai.

 

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika:

2.1. LVAT 2014 m. balandžio 9 d. aprobuoto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimo IV skyriaus 1 poskyryje yra nurodęs:

2.1.1. „Apžvelgiamoje srityje reikšmingu teisės šaltiniu yra Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios šeimos gyvenimo gerbimą, bei šio straipsnio turinį pildanti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-889/2013 teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas. Kartu Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais. Kita vertus, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tam tikros kalinčių asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu kontrolės priemonės gali būti taikomos ir savaime Europos žmogaus teisių konvencijai neprieštarauja (žr. 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁸⁵⁸-889/2013 ir jame nurodytų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo Messina prieš Italiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 25498/94, 61 p. bei 2003 m. liepos 29 d. sprendimą byloje Aliev prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 41220/98).“

2.1.2. „Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁸²²-3206/2012).“

2.2. LVAT praktikos, taikant Viešojo administravimo įstatymo normas, (pritarta LVAT teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime) IX skyriaus 3 poskyryje nurodyta:

2.2.1. „Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴¹⁵-2203/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006).“

2.2.2. „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti. Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas. Viešojoje teisėje veikiantys administravimo subjektai diskrecijos teisę realizuoja teisės aktų nustatytose ribose. Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, diskrecijos teise besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų. Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (VAĮ 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais […].“

2.2.3. „Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-563/2014).“

2.3. 2012 m. kovo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A⁵⁰²-1605/2012 pažymėta: „Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹⁰-655/2005). […] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).“

2.4. 2012 m. gegužės 31 d. sprendime pažymėta, kad gero administravimo (atsakingo valdymo) principas, savo ruožtu apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais bei teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (žr. LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁶⁰²-2112/2012).

2.5. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime pažymėta: „[…] Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kalinimo metu nuteistieji iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija […]. Priešingai, tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę.“

2.6. 2014 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-706/2014 pažymėta: „Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus.“

2.7. 2015 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015 pažymėta: „Tokie viešojo administravimo institucijos veiksmai, kai nesiremiama gero administravimo principu siekiant padėti besikreipiančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos, pripažintini neteisėtais.“

2.8. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015 pažymėta: „[…] viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, inter alia įstatymų viršenybės ir objektyvumo principais, lemiančiais viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato.“

2.9. 2019 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1137-602/2019 konstatuota: „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, […], yra konstatavęs, kad: skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų; […] galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija; […]; toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2547-968/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-602/2019).“