PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS ŠIAULIŲ KALĖJIMĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. gegužės 25 d. gavo X (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo (toliau – Šiaulių kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), dėl neužtikrinamo privatumo naudojantis taksofonu (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas skunde nurodo:
„kreipiausi į […] Šiaulių kalėjimo administraciją, gavau atsakymą, kur jų manymu viskas gerai mano teisės į privatumą nepažeidžiamos […]. […] naudojantis taksofonu Šiaulių kalėjime […] nėra užtikrinamas privatumas kalbant taksofonu […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).“.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2023 m. birželio 6 d. raštu Nr. 4D-2023/1-547/3D-1248 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2023 m. birželio 27 d. Seimo kontrolierė gavo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. birželio 27 d. raštą Nr. 1S-3668.
Šiame rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikta ši informacija:
4.1. „Nuo 2023-05-25 X statusas – nuteistasis.“
4.2. „Informuojame, kad LKT Šiaulių kalėjime kiekviename aukšte yra po tris taksofonus. Atsižvelgiant į tai, kiek tuo metu yra laisvų telefono aparatų, suimtajam (nuteistajam) leidžiama pasirinkti, kuriuo telefono aparatu norima naudotis. X buvo vedamas prie taksofonų, įrengtų jo gyvenamosios vietos aukšte. Nustatyta, kad režimo korpuso trečiajame aukšte atstumas tarp pirmojo ir antrojo taksofonų yra 1,13 m., tarp vidurinio ir trečiojo – 1,23 m.. Antrajame aukšte pirmąjį taksofoną nuo antrojo skiria 2,5 m., o vidurinį nuo trečiojo – 3,7 m. atstumas. Pirmajame aukšte antrasis taksofonas nuo pirmojo nutolęs 2,13 m., o trečiasis nuo vidurinio – 2,05 m. atstumu. Taip pat informuojame, kad LKT Šiaulių kalėjime telefono aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinti ir kalbėtis telefonu, yra įrengti režiminio korpuso koridoriuose optimaliu vienas nuo kito atstumu bei apsaugoti šonine sienele, slopinančia garso sklidimą bei eliminuojančia galimybę nuteistiesiems girdėti kitų asmenų pokalbius. Taip pat nuo telefono aparatų iki suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėtis telefonu realizavimą.“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

5. Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“(toliau – Kalėjimų taisyklės) 24.1 papunktis – „Kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau susirašinėti bei bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis, kitais asmenimis ir įvairių organizacijų atstovais bei pasimatyti su šiais asmenimis.“

6. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK):
42 straipsnis – „2. Nuteistiesiems bendraujant su savo advokatu (advokato padėjėju) turi būti užtikrinamas jų bendravimo konfidencialumas“.
43 straipsnis – „1. Nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių. 2. Nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių. 3. Pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką.“

Tyrimo išvados

7. Skunde nurodoma, kad Šiaulių kalėjime nebuvo užtikrintas Pareiškėjo telefoninių pokalbių konfidencialumas.

8. Nuteistųjų teisė paskambinti reglamentuojama BVK 43 straipsnyje. Kalėjimų taisyklėse nurodyta, jog kaliniams turi būti leidžiama kiek galima dažniau bendrauti telefonu ar kitokiomis ryšio priemonėmis su giminėmis.
Pažymėtina, jog apie konfidencialumo užtikrinimą bendraujant telefonu yra numatyta BVK 42 straipsnyje, jog nuteistieji turi teisę nekliudomai telefonu bendrauti su savo advokatu ar gynėju ir tuomet kalėjimui kyla pareiga užtikrinti šio bendravimo konfidencialumą.

9. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių kalėjimo kiekviename aukšte yra po tris taksofonus. Atsižvelgiant į tai, kiek tuo metu yra laisvų telefono aparatų, suimtajam (nuteistajam) leidžiama pasirinkti, kuriuo telefono aparatu norima naudotis. Pareiškėjas buvo vedamas prie taksofonų, įrengtų jo gyvenamosios vietos aukšte.
Skundo tyrimo metu nustatyta, jog Šiaulių kalėjime esantys telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinti bei kalbėti telefonu, režiminio korpuso koridoriuose yra įrengti optimaliu vienas nuo kito atstumu. Taip pat šie aparatai yra atskirti šonine sienele, kuri slopina garso sklidimą ir užkerta kelią pašaliniams asmenims girdėti suimtųjų / nuteistųjų pokalbius (šios pažymos 4.2 papunktis). Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėjui ir kitiems bausmės atlikimo vietoje laikomiems asmenims nėra sudarytos sąlygos pakankamai konfidencialiai bendrauti telefonu su artimaisiais.
Skunde Seimo kontrolierei Pareiškėjas rašė, jog nėra užtikrinamas bendravimo konfidencialumas, tačiau nenurodė, jog būtų neleidžiama paskambinti ar trukdoma palaikyti ryšius su artimaisiais telefonu. Duomenų, kurie patvirtintų, kad Pareiškėjui Šiaulių kalėjime būtų apribota teisė paskambinti ar neleidžiama bendrauti ir palaikyti ryšius su artimaisiais, negauta. Be kita ko, negauta informacijos ir apie tai, jog Pareiškėjas būtų skambinęs savo advokatui ir Šiaulių kalėjimo pareigūnai būtų neužtikrinę jo ir advokato pokalbio konfidencialumo. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėjas patyrė neigiamų pasekmių ir suvaržymų skambindamas telefonu ir bendraudamas su artimaisiais ar Šiaulių kalėjimo pareigūnai nevykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos ir savo veiksmais neužtikrino Pareiškėjo pokalbio konfidencialumo.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Skundas dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neužtikrinant telefoninių pokalbių konfidencialumo, yra nepagrįstas.

11. Nors nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas Pareiškėjo teisių pažeidimo faktas, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, jog Šiaulių kalėjimo trečiajame aukšte įrengti telefono aparatai nėra stipriai nutolę vienas nuo kito ir nuo gyvenamųjų patalpų (šios pažymos 4.2 papunktis), Todėl tiek Šiaulių kalėjimo pareigūnai, tiek kiti pašaliniai asmenys gali atsitiktinai nugirsti suimtojo / nuteistojo pokalbius telefonu. Ši aplinkybė būtų svarbi nuteistajam bendraujant telefonu su advokatu, nes tokiam pokalbiui teisės aktai nustato konfidencialumo reikalavimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje (Insanov prieš Azerbaidžaną, peticijos Nr. 16133/08; Chodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją, peticijų Nr. 11082/06 ir 13772/05) yra nustatęs Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkto pažeidimus dėl to, kad pareiškėjai teismo posėdžio metu buvo laikomi metaliniuose narvuose, apsuptuose apsaugos darbuotojų, kurie galėjo nugirsti žodinį kaltinamųjų ir jų advokatų bendravimą, o tai, EŽTT nuomone, yra neleistina, net jeigu tai nutiko atsitiktinai.
Siekdama užkirsti kelią pirmiau nurodytiems Konvencijos pažeidimams, Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui pažymoje 2023-06-27 Nr. 4D-2023/1-311 jau rekomendavo imtis papildomų priemonių, siekiant užtikrinti suimtojo / nuteistojo ir jo advokato telefoninio pokalbio konfidencialumą, pašalinant riziką nugirsti tokius pokalbius atsitiktinai, todėl šioje pažymoje papildomų rekomendacijų neteiks.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

12. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Šiaulių kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neužtikrinant telefoninių pokalbių konfidencialumo, atmesti.

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė