Vilniaus kalėjime mėnesiui neveikus riboto interneto prieigai atkreiptas dėmesys į pareigūnų neoperatyvų reagavimą

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė atliko tyrimą savo iniciatyva dėl galimybės naudotis riboto interneto prieiga (RIP) Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime užtikrinimo.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų sausio mėnesį Vilniaus kalėjime buvo pastebėti RIP paslaugų ir kiti informacinių technologijų įrenginių veiklos, sistemų sutrikimai, nuteistieji apie laikinus RIP prieinamumo sutrikimus buvo informuoti.

LKT tyrimo metu nepateikė konkrečios informacijos, kiek laiko RIP prieiga nuteistiesiems buvo ribojama dėl techninių kliūčių, tačiau iš Seimo kontrolierei nuteistojo pateiktos informacijos matyti, kad RIP Vilniaus kalėjime neveikė visą sausio mėnesį ir gali būti, kad ilgiau.

Nagrinėjant skundą buvo akcentuota, kad teisės aktuose įtvirtintos bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos apima pareigą padėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomiems nuteistiesiems, pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, taip pat elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą.

Tiek Lietuvos ir užsienio teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje akcentuojamas sąžiningas viešojo administravimo subjektams teisės aktuose priskirtų funkcijų atlikimas, kuris suvokiamas kaip fundamentali, bazinė vertybė. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą dirbti apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, būtų reaguojama į nusiskundimus bei operatyviai sprendžiamos problemos.

Skundo pažymoje konstatuota, kad Vilniaus kalėjimo administracijos veiksmai, kai galimybė naudotis RIP buvo apribota mažiausiai vieną mėnesį (o nuteistojo teigimu, net ilgiau), negali būti vertinami kaip operatyvus problemos sprendimas ar kaip tinkamas pareigūnų pozityvios pareigos elgtis rūpestingai įgyvendinimas.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pataisos namams bei tardymo izoliatoriams susijungus bei tapus vienu juridiniu vienetu – Lietuvos kalėjimų tarnyba, Vilniaus kalėjimo viršininkas (taip pat ir kiti kalėjimų viršininkai) neturi įgaliojimų priimti teisės aktų. Tačiau Lietuvos kalėjimų tarnyba dar nepatvirtino naujo RIP naudojimosi tvarkos aprašo, todėl Vilniaus kalėjimo suimtųjų ir nuteistųjų teisė naudotis RIP yra užtikrinama ir procesas vykdomas remiantis Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario mėn. įsakymu patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašu, kuriame nurodomi esminiai RIP prieinamumo ir naudojimosi principai. Šio aprašo nuostatomis bus vadovaujamasi, kol bus patvirtinta nauja tvarka.

Seimo kontrolierė pažymoje atkreipė dėmesį į tai, kad Teisėkūros pagrindų nuostatose yra suformuluoti teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams keliami tikslai, kurie įpareigoja sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Situacija, kai daugiau nei prieš metus įvykdžius bausmių vykdymo sistemos reformą vis dar nėra priimtas teisės aktas, reglamentuojantis RIP naudojimosi kalėjimuose tvarką, vertintina kaip prieštaraujanti Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms. Be to, skirtinguose kalėjimuose taikant skirtingas tvarkas, kyla grėsmė pažeisti ir nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principą.

Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomendavo inicijuoti teisės akto, reglamentuojančio RIP naudojimosi tvarką, priėmimą ir tokiu būdu užtikrinti vienodos praktikos šiuo klausimu taikymą visuose kalėjimuose.

Plačiau su Seimo kontrolierės iniciatyva atlikto tyrimo pažyma galite susipažinti čia.