aA Diskusija Seime: kol institucijos atsakinėja į smulkmeniškus kreipimusis, svarbios problemos gali likti nuošalyje

Policija mažareikšmių, pakartotinių ir neaiškaus turinio kreipimųsi registravimui bei jų nukreipimui vykdyti kasmet išleidžia beveik milijoną eurų, o kai kurios institucijos iš to paties asmens per metus gauna daugiau kaip 200 skundų, į kuriuos visus privalo atsakyti. Seime vykusioje konferencijoje „Augančio kreipimųsi skaičiaus poveikis viešajam administravimui“ valstybės institucijų atstovai aptarė augančio smulkmeniškų ar nepagrįstų skundų skaičiaus keliamus iššūkius įstaigų veiklai.

„Augant skaitmeniniam raštingumui ir kasdieniam dirbtinio intelekto naudojimui, kreipimasis į valstybės institucijas tampa daug paprastesnis visiems, įskaitant ir asmenis, kurie paprasčiausiai mėgsta susirašinėti su institucijomis. Tas laikas, kurį viešojo administravimo subjektai išleidžia „atsirašinėjimui“ tokiems pareiškėjams, yra skiriamas ne tarnavimui žmonėms ir viešojo administravimo paslaugų teikimui, o betikslio susirašinėjimo gausinimui“, – atidarydamas renginį sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas dr. Laurynas Šedvydis.

Kai procedūros pradeda nustelbti problemų sprendimą

Šiuo metu valstybės ir savivaldybių institucijos privalo per nustatytą terminą atsakyti į visus gaunamus kreipimusis, nepriklausomai nuo juose iškeliamos problemos svarbos ar skubos. Tokia pareiga kyla iš Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų, už kurių nesilaikymą įstaigų veikla gali būti skundžiama.

Konferencijos dalyviai dalijosi, kad ši prievolė padeda užtikrinti žmonių teisę į gerą viešąjį administravimą, tačiau kartu sudaro galimybę piktnaudžiauti savo teise kreiptis į institucijas. Kaip pastebi viešojo sektoriaus atstovai, dėl to daugiau dėmesio tenka nuolat institucijų veiksmus skundžiantiems pareiškėjams, nes visos institucijos stengiasi apsisaugoti nuo galimų neigiamų pasekmių ir tolesnių skundų. Tuo tarpu kitų žmonių problemų sprendimas atidedamas.

Seimo kontrolierių įstaigos vadovė dr. Erika Leonaitė kėlė klausimą, ar augantis kreipimųsi skaičius ilgainiui nepradeda mažinti pačios teisės į gerą administravimą kokybės, nes vis daugiau atvejų sprendžiami standartizuotai, o ne individualiai.

„Teisė į gerą administravimą turi būti užtikrinama ne tik aktyviausiai besikreipiantiems, bet ir tiems žmonėms, kurių problemos dažnai lieka mažiau matomos, nors neretai yra kur kas rimtesnės. Teisė kreiptis į viešojo administravimo institucijas yra svarbi demokratinės valstybės garantija, tačiau ji turi būti įgyvendinama taip, kad riboti administraciniai ištekliai būtų naudojami veiksmingai ir neatsirastų situacijų, kai vienų asmenų kreipimaisi nustelbia kitų problemas. Vis dėlto šiandien galiojantis teisinis reguliavimas suteikia mažai erdvės institucijoms nusistatyti prioritetus ir proporcingai paskirstyti išteklius. Pavyzdžiui, net jeigu skundas parašytas įžeidžiančia kalba, jo turinys painus ir neaiškus, institucija privalo siūlyti ištaisyti trūkumus ir kreiptis pakartotinai, o tai praktikoje neretai sukuria dar vieną procedūrą ir tampa naujo ginčo pradžia“, – sakė E. Leonaitė.

Seimo kontrolierės nuomone, didelis kreipimųsi srautas lemia, kad darbuotojai pradeda mažiau gilintis į situacijas, kurios reikalauja nuoseklaus įsigilinimo ir konkrečių sprendimų, todėl kyla rizika, kad su realiais savo teisių pažeidimais susidūrę žmonės nesulauks reikalingo dėmesio.

„Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į valstybės institucijas, tačiau institucijos turi tarnauti visiems, o ne vienam žmogui“, – teigė kontrolierė.

Išaugęs kreipimųsi skaičius pastebėtas ir policijoje – 2024 m. jų buvo 36 tūkst., šiemet jau perkoptas 50 tūkst. slenkstis.

„Problema yra ne kiekis, o kreipimųsi turinys. Kiekviename procese sprendimai ir pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įvairiose stadijose, todėl viskas turi būti atlikta nepriekaištingai. Pernai 70 proc. anoniminių pranešimų sudarė pranešimai apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, o didžioji dalis jų buvo susijusi su parkavimu daugiabučių kiemuose. Turime pareiškėjų, kurie kasdien atsiunčia po kiemo nuotrauką su 20 priparkuotų automobilių. Dėl kiekvieno automobilio turi būti pradėta administracinė teisena, surašomas protokolas, išsiaiškinama, kas yra savininkas. Visa tai pareikalauja daug išteklių“, – sakė policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko.

O. Plesko atkreipė dėmesį, kad dėl mažareikšmių skundų ir procesų apskundimų nagrinėjimo sukeliamos administracinės naštos ne tik lieka mažiau laiko realių nusikaltimų tyrimams, bet ir mažėja pareigūnų pasitenkinimas darbu.

„Nevaržomos skundų teikimo galimybės gali paralyžiuoti institucijų darbą. Didėja krūvis, bet svarbiausia, kad pareigūnai savo darbe nebemato prasmės ir tuomet krenta jų motyvacija“, – sakė ji.

Diskusijoje pabrėžta ir tai, kad institucijų tikslas nėra riboti žmonių galimybes kreiptis, bet užtikrinti, kad teisė į gerą administravimą būtų realiai prieinama visiems. Tam būtina sudaryti sąlygas administracinius išteklius paskirstyti proporcingai, atsižvelgiant į keliamų problemų pobūdį, svarbą ir poveikį žmogaus teisėms.

Skaitmeninis raštingumas – ir priežastis, ir galimybė

Kaip viena pagrindinių augančio kreipimųsi skaičiaus priežasčių buvo įvardytas dirbtinio intelekto ir kitų automatizuotų priemonių naudojimas. Institucijos dalijasi, kad dažnai sulaukia kelių puslapių apimties skundų, kuriuose teisine kalba būna išvardytos teisės aktų nuostatos, tačiau aiški problema juose taip ir nebūna suformuluota.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkės prof. dr. Skirgailės Žalimienės nuomone, Lietuva galėtų imti pavyzdį iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), kuris ne kartą yra išaiškinęs, kad žmogaus teisių apsauga pirmiausia turi būti orientuota į reikšmingų pažeidimų nustatymą ir sprendimą, gebant identifikuoti piktnaudžiavimą ir tinkamai į jį reaguoti. S. Žalimienė pateikė pavyzdį, kai vienoje byloje EŽTT sulaukė beveik 20 tūkst. automatizuotu būdu sugeneruotų peticijų ir pripažino jas piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą.

Diskutuota apie galimybes naudoti dirbtinio intelekto įrankius, kurie padėtų institucijoms parengti pareiškėjams aiškius ir tolesnio papildomo tikslinimo nereikalaujančius atsakymus. Asociacijos „Investors Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas konferencijoje atkreipė dėmesį į gerąją verslų praktiką automatizuojant didžiąją dalį procesų, orientuojantis į rezultatą.

Mažiau formalumų, daugiau dėmesio žmogui

Diskusijos dalyviai sutarė, kad reikalingi teisinio reguliavimo pokyčiai, kurie leistų institucijų vadovams supaprastinti procedūras ir skaidriai nusistatyti prioritetus. Taip pat akcentuotas poreikis bendraujant su pareiškėjais pereiti nuo formalios prie aiškesnės, suprantamesnės kalbos ir pasitelkti inovatyvias priemones, kurios padėtų pareiškėjams aiškiai ir struktūruotai pateikti prašymus.

Visos šios priemonės turėtų padėti institucijoms efektyviau prisitaikyti prie augančio kreipimųsi skaičiaus, kartu išsaugant pagrindinį tikslą – užtikrinti, kad kiekvienas žmogus sulauktų veiksmingos, laiku teikiamos ir kokybiškos pagalbos bei galėtų ginti savo teises.