SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ (NEVEIKIMO), SUSIJUSIŲ SU TEISĖS NAUDOTIS RIBOTO INTERNETO PRIEIGA VILNIAUS KALĖJIME GALIMU RIBOJIMU, TAIP PAT DĖL VILNIAUS KALĖJIMO VIRŠININKO ĮGALIOJIMŲ, PRIIMANT TEISĖS AKTUS ĮVERTINIMO, PAŽYMA
Dokumento numeris | 4D-2024/1-162 |
---|---|
Data | 2024-05-16 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | SEIMO KONTROLIERIAUS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ (NEVEIKIMO), SUSIJUSIŲ SU TEISĖS NAUDOTIS RIBOTO INTERNETO PRIEIGA VILNIAUS KALĖJIME GALIMU RIBOJIMU, TAIP PAT DĖL VILNIAUS KALĖJIMO VIRŠININKO ĮGALIOJIMŲ, PRIIMANT TEISĖS AKTUS ĮVERTINIMO, PAŽYMA |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
TYRIMO PAGRINDAS
- Tyrimas pradėtas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės
2024 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 4D-2024/1-162.
1.1. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Vilniaus kalėjimo (toliau – Vilniaus kalėjimas) pareigūnai užtikrina nuteistųjų teisę naudotis riboto interneto prieiga (toliau – RIP), ar Vilniaus kalėjimo viršininkas neviršija įgaliojimų, priimdamas teisės aktus.
1.2. Pagrindas pradėti tyrimą savo iniciatyva yra Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu skundas yra gautas žodžiu, telefonu arba Seimo kontrolierius nustatė pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeistų žmogaus teisių ir laisvių požymių iš visuomenės informavimo priemonių bei iš kitų šaltinių, Seimo kontrolierius gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Šiuo atveju tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierė pradeda atsižvelgdama į tai, kad savo praktikoje susidūrė su atvejais, kai nėra tinkamai užtikrinama galimybė nuteistiesiems naudotis RIP ir kai nuteistasis skunde (skundo Nr. 4D-2024/1-126), be kitų aplinkybių, užsiminė, jog Vilniaus kalėjime nėra galimybės naudotis RIP, tai patvirtino ir kalėjimo administracija, atsakydama į nuteistojo skundą. Taip pat tyrimo metu bus vertinama, ar Vilniaus kalėjimo, kaip LKT padalinio, viršininkas, priimdamas teisės aktus, neviršija savo įgaliojimų.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Nustatytos tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierė, pradėjusi tyrimą savo iniciatyva, dėl informacijos ir ją patvirtinančių dokumentų gavimo 2024 m. kovo 7 d. raštu Nr. 4D-2024/1-162/3D-524 kreipėsi į LKT direktorių. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2024 m. balandžio 25 d. gautas LKT raštas Nr. 1S-2244, kuriame nurodoma:
2.1. „[…] Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – LKT) Vilniaus kalėjime
(toliau – Vilniaus kalėjimas) yra užtikrinama suimtųjų ir nuteistųjų teisė naudotis riboto interneto
prieiga (toliau – RIP). Vilniaus kalėjimo nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose (I-ame, II-ame
korpuse) yra įrengta po 15 kompiuterių (iš viso 30), kuriais suimtieji ir nuteistieji gali naudotis RIP
paslaugomis;“.
2.2. „RIP paslaugų sutrikimai stebėti 2024 m. sausio mėnesį, kuomet pastebėti ir kiti
informacinių technologijų įrenginių veiklos, sistemų sutrikimai, nepriklausantys nuo Vilniaus
kalėjimo darbuotojų darbo organizavimo ypatumų ar veiksmų. Nuteistieji apie laikinus RIP
prieinamumo sutrikimus buvo informuoti asmeniškai;“.
2.3. „pažymime, kad esant poreikiui susipažinti su konkrečiais teisės aktais ar
informacija, pageidaujami dokumentai buvo teikiami juos atspausdinant. Taip pat buvo sudarytos
sąlygos naudotis Vilniaus kalėjimo bibliotekos paslaugomis – gauti aktualios redakcijos
pageidaujamus (atspausdintus bei įrištus) teisės aktus;“.
2.4. „nuo 2023-01-01 pataisos namams bei tardymo izoliatoriams susijungus bei tapus
vienu juridiniu vienetu – Lietuvos kalėjimų tarnyba, naujas RIP naudojimosi tvarkos aprašas nebuvo
patvirtintas. Tačiau Vilniaus kalėjimo suimtųjų ir nuteistųjų teisė naudotis RIP yra užtikrinama ir
procesas vykdomas remiantis Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario mėn. įsakymu Nr.
3-31 patvirtintu ,,Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašu“
(pridedama), kuriame nurodomi esminiai RIP prieinamumo ir naudojimosi principai. Šiuo aprašo
nuostatomis yra vadovaujamasi iki kol bus patvirtinta nauja tvarka;“.
2.5. „informuojame, kad Vilniaus kalėjimo viršininkas (tuo pačiu ir kiti kalėjimų
viršininkai) neturi įgaliojimų priimti teisės aktus. Priimant sprendimus, teisės aktus ar kitus
dokumentus yra vadovaujamasi Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius 2023 m. vasario 3 d. įsakymu
Nr. V-78 ,,Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos dokumentų pasirašymo ir tvirtinimo bei įgaliojimų
suteikimo“ (2023 m. liepos 12 d. suvestinė redakcija) […].“
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, priimtos 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.:
24.10 papunktis – „Kaliniai turi būti reguliariai supažindinami su visuomenės reikalais, leidžiant prenumeruoti ir skaityti laikraščius, periodinius ar kitus leidinius, klausytis radijo ar televizijos transliacijų, išskyrus tuos atvejus, kai yra teismo nustatytas apribojimas tam tikram periodui individualiais atvejais.“
30.1 papunktis – „Kiekvienam atvykusiam kaliniui ir tiek dažnai, kiek reikalinga, turi būti suteikta rašytinė ir žodinė informacija jam suprantama kalba apie kalėjime esamas drausmės taisykles ir apie teises ir pareigas kalėjime.“
30.2 papunktis – „Kaliniams turi būti leista turėti gautos informacijos rašytinę versiją.“
- Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio:
1 dalis – „Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.“
2 dalis – „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai; 5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 11 straipsnis – „Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai privalo: 1) padėti Lietuvos probacijos tarnybos prižiūrimiems asmenims ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomiems nuteistiesiems įgyvendinti resocializacijos tikslus; 2) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 3) saugoti asmenis nuo gresiančio pavojaus jų sveikatai ir (ar) gyvybei; 4) gavę pranešimą apie galimai rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba būdami galimai rengiamos ar daromos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkais, imtis neatidėliotinų priemonių keliui galimai daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui užkirsti ir apie tai pranešti tokius pažeidimus tirti kompetentingiems pareigūnams ir (ar) institucijoms; 5) elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą; 6) atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį prisistatyti, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą); 7) atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas pareigas.“
- Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo, patvirtinto
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3-31:
2 punktas – „Vilniaus pataisos namuose RIP įrengta:
2.1. Resocializacijos skyriaus (toliau – RS) metodiniame kabinete (I-asis gyvenamasis
korpusas, 5 aukštas);
2.2. RS specialistų, atsakingų už suimtuosius ir bei drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose
laikomus nuteistuosius, kabinete (II-asis gyvenamasis korpusas).
3 punktas – „RIP gali naudotis visi suimtieji ir nuteistieji, išskyrus nuteistuosius atliekančius drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki 30 parų (nuobaudos atlikimo laikotarpiu).
4 punktas – „Suimtieji ir nuteistieji dėl leidimo naudotis RIP pateikia nustatytos formos prašymą RS specialistui (priedas).
5 punktas – „Naudotis RIP suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 15.30 val. Esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis RIP, skaičiui gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi RIP grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti RIP ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų.“
Tyrimui reikšminga teismų praktika
- Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra konstatavęs:
„[…] teisė gauti informaciją iš esmės reiškia, kad vyriausybė negali trukdyti asmeniui gauti informaciją, kurią kiti asmenys pageidavo ar sutiko suteikti […].
Teismas negali nepastebėti fakto, kad Europos Tarybos ir kituose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstama interneto nauda visuomenei ir jo svarba užtikrinant įvairias žmogaus teises. Prieiga prie interneto vis labiau suprantama kaip teisė, todėl raginama sukurti veiksmingą politiką, kuri padėtų pasiekti visuotinę prieigą prie interneto ir įveikti „skaitmeninę atskirtį“ (2016 m. sausio 19 d. sprendimas byloje Kalda prieš Estiją (Nr. 17429/10, 42, 52 punktai).
- Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas:
8.1. 2010 m. gegužės 13 d. nutarime (pakartota 2013 m. vasario 20 d. nutarime) nurodė:
„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
8.2. 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime byloje Nr. 33/04 pažymėjo, kad konstituciniu teisinės valstybės principu „[…] turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimuose) yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo.“
- LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 konstatavo, kad valstybės institucijos turi veikti „kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai“.
Tyrimo išvados
- Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išvados pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:
10.1. dėl teisės naudotis RIP užtikrinimo;
10.2. dėl teisinio reglamentavimo.
Dėl teisės naudotis RIP užtikrinimo
- Tyrimas Seimo kontrolierės iniciatyva pradėtas atsižvelgus į gautą informaciją, kad Vilniaus kalėjime nėra galimybės naudotis RIP, tai patvirtino ir kalėjimo administracija, atsakydama į nuteistojo skundą.
- Tyrimo metu LKT informavo, kad Vilniaus kalėjime yra užtikrinama suimtųjų ir nuteistųjų teisė naudotis RIP. Vilniaus kalėjimo nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose yra įrengta iš viso 30 kompiuterių, kuriais suimtieji ir nuteistieji gali naudotis RIP paslaugomis.
LKT paaiškino, kad 2024 m. sausio mėnesį buvo pastebėti RIP paslaugų ir kiti informacinių technologijų įrenginių veiklos, sistemų sutrikimai, nuteistieji apie laikinus RIP prieinamumo sutrikimus buvo informuoti. Esant sistemos sutrikimams, konkretūs teisės aktai ar informacija, pageidaujami dokumentai buvo teikiami atspausdinti. Taip pat buvo sudarytos sąlygos naudotis Vilniaus kalėjimo bibliotekos paslaugomis – gauti aktualios redakcijos pageidaujamus (atspausdintus bei įrištus) teisės aktus.
LKT tyrimo metu nepateikė konkrečios informacijos, kiek laiko RIP prieiga nuteistiesiems buvo ribojama dėl techninių kliūčių, tačiau iš Seimo kontrolierei nuteistojo pateiktos informacijos matyti, kad RIP Vilniaus kalėjime neveikė visą 2024 m. sausio mėnesį, o gali būti, kad ir ilgiau.
- Pagal Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R (2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, kaliniams turi būti užtikrintas tinkamas ryšys su išorės pasauliu: kaliniai turi būti reguliariai supažindinami su visuomenės reikalais, leidžiant prenumeruoti ir skaityti laikraščius, periodinius ar kitus leidinius, klausytis radijo ar televizijos transliacijų, išskyrus tuos atvejus, kai yra teismo nustatytas apribojimas tam tikram periodui individualiais atvejais (24.10 p.), kiekvienam atvykusiam kaliniui ir tiek dažnai, kiek reikalinga, turi būti suteikta rašytinė ir žodinė informacija jam suprantama kalba apie kalėjime esamas drausmės taisykles ir apie teises ir pareigas kalėjime (30.1 p.).
EŽTT byloje Kalda prieš Estiją (Nr. 17429/10, 2016 m. sausio 19 d. sprendimas) konstatavo, jog teisė gauti informaciją iš esmės reiškia, kad vyriausybė negali trukdyti asmeniui gauti informaciją, kurią kiti asmenys pageidavo ar sutiko suteikti. Teismas pažymėjo, kad įkalinimas neišvengiamai apriboja nuteistųjų bendravimą su išoriniu pasauliu, taip pat ir galimybę gauti informaciją. EŽTT pažymėjo, kad Europos Tarybos ir kituose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstama interneto nauda visuomenei ir jo svarba užtikrinant įvairias žmogaus teises, todėl interneto prieiga vis labiau suvokiama kaip teisė, raginama įgyvendinti veiksmingą politiką siekiant užtikrinti visuotinę interneto prieigą ir panaikinti „skaitmeninę atskirtį“.
Tyrimo metu LKT patvirtino, kad Vilniaus kalėjime šiuo metu užtikrinama nuteistųjų teisė naudotis RIP ir gauti pageidaujamą informaciją naudojantis interneto prieiga, tam įrengta 30 kompiuterių, užtikrinamas interneto ryšys. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad Vilniaus kalėjime visą 2024 m. sausio mėnesį, o nuteistojo teigimu, ir ilgiau, nuteistieji neturėjo galimybės naudotis RIP.
- Pastebėtina, kad teisės aktuose įtvirtintos bausmių vykdymo sistemos pareigūnų pareigos apima pareigą padėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomiems nuteistiesiems, pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, pareigą elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą.
Tiek Lietuvos ir užsienio teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje akcentuojamas sąžiningas viešojo administravimo subjektams teisės aktuose priskirtų funkcijų atlikimas, kuris suvokiamas kaip fundamentali, bazinė vertybė. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą dirbti apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, veikti taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, būtų reaguojama į nusiskundimus bei operatyviai sprendžiamos problemos. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus kalėjimo administracijos veiksmai, kai galimybė naudotis RIP buvo apribota mažiausiai vieną mėnesį (o nuteistojo teigimu, net ilgiau), negali būti vertinami kaip operatyvus problemos sprendimas ar kaip tinkamas pareigūnų pozityvios pareigos elgtis rūpestingai įgyvendinimas.
- Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra, kad nors Vilniaus kalėjime šiuo metu teisė naudotis RIP yra užtikrinama, tačiau galimybė naudotis RIP Vilniaus kalėjime dėl atsiradusių techninių kliūčių buvo apribota ilgą laiką, problemos sprendimas truko mėnesį ar net ilgiau, darytina išvada, kad tokie Vilniaus kalėjimo administracijos veiksmai negali būti vertinami kaip tinkamas pareigūnų pozityvios pareigos elgtis rūpestingai įgyvendinimas ir tyrimo dalis dėl teisės naudotis RIP užtikrinimo pripažįstama pagrįsta.
Dėl teisinio reglamentavimo
- Seimo kontrolierės iniciatyva pradėto tyrimo metu nuspręsta įvertinti, ar Vilniaus kalėjimo, kaip LKT padalinio, viršininkas, priimdamas teisės aktus (šiuo tiriamu atveju dėl naudojimosi RIP) neviršija savo įgaliojimų.
- Tyrimo metu LKT informavo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. pataisos namams bei tardymo izoliatoriams susijungus bei tapus vienu juridiniu vienetu – Lietuvos kalėjimų tarnyba, Vilniaus kalėjimo viršininkas (taip pat ir kiti kalėjimų viršininkai) neturi įgaliojimų priimti teisės aktų. Tačiau LKT dar nepatvirtino naujo RIP naudojimosi tvarkos aprašo, todėl Vilniaus kalėjimo suimtųjų ir nuteistųjų teisė naudotis RIP yra užtikrinama ir procesas vykdomas remiantis Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. vasario mėn. įsakymu Nr. 3-31 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašu, kuriame nurodomi esminiai RIP prieinamumo ir naudojimosi principai. Šio aprašo nuostatomis bus vadovaujamasi, kol bus patvirtinta nauja tvarka.
- Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas, teisinis aiškumas, sistemiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Sistemiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus.
Tyrimo metu nustatyta, kad šiuo metu nėra vieningo teisės akto, kuris reglamentuotų visų nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi RIP tvarką, o kalėjimų administracijos vadovaujasi teisės aktais, priimtais iki reformos buvusių tuomečių pataisos namų direktorių ir pritaikytais konkrečiai įstaigai. Būtina pabrėžti, kad aiškaus ir vieningo teisinio reglamentavimo nebuvimas nesuderinamas su teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje suformuluoti teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams keliami tikslai, kurie įpareigoja sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Situacija, kai daugiau nei prieš metus įvykdžius bausmių vykdymo sistemos reformą vis dar nėra priimtas teisės aktas, reglamentuojantis RIP naudojimosi kalėjimuose tvarką, vertintina kaip prieštaraujanti Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms. Be to, skirtinguose kalėjimuose taikant skirtingas tvarkas, kyla grėsmė pažeisti ir nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principą.
- Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tokia situacija, kai šiuo metu nėra LKT direktoriaus įsakymu patvirtinto teisės akto, kuris reglamentuotų nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi RIP tvarką, o kalėjimų administracijos vadovaujasi iki bausmių vykdymo sistemos reformos priimtais teisės aktais, nėra tinkama ir neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų bei šiame įstatyme įtvirtintų proporcingumo, efektyvumo, sistemiškumo principų. Todėl, atsižvelgdama į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus kompetenciją leisti įsakymus ir (ar) kitus teisės aktus, kontroliuoti, kaip jie vykdomi, Seimo kontrolierė rekomenduoja inicijuoti teisės akto, reglamentuojančio RIP naudojimosi tvarką, priėmimą ir tokiu būdu užtikrinti vienodos praktikos šiuo klausimu taikymą visuose kalėjimuose.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl teisės naudotis RIP užtikrinimo pripažinti pagrįstu.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl teisinio reglamentavimo pripažinti pagrįstu.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja pateikti informaciją, kokių konkrečių priemonių imamasi (planuojama imtis), siekiant užtikrinti sklandų RIP veikimą visuose kalėjimuose.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui rekomenduoja inicijuoti teisės akto, reglamentuojančio RIP naudojimosi tvarką, priėmimą ir tokiu būdu užtikrinti vienodos praktikos šiuo klausimu taikymą visuose kalėjimuose.
Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė