aA Seimo kontrolierius įvertino Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą

Praėjusią savaitę Seimo kontrolierius Augustinas Normantas pateikė naujojo Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projekto vertinimą, kuriame pirmiausiai išreiškė abejones dėl būsimo žvalgybos kontrolieriaus gebėjimo išlikti nepriklausomu. Susirūpinimą Seimo kontrolieriui sukėlė kai kuriems politikams projekte numatyti įgaliojimai raštu teikti paklausimus. Pasak jo, siūloma tvarka sudaro prielaidas situacijoms, kai žvalgybos kontrolierius būtų įpareigotas vykdyti politikų motyvuotus paklausimus arba jų pagrindu atlikti tyrimus ir neturėtų pasirinkimo laisvės jų nenagrinėti.

Įvertinęs pataisas Seimo kontrolierius pastebėjo, kad Venecijos principų, kurių turi laikytis šalys numato, jog ombudsmenas savo veikloje neturi nei gauti, nei vykdyti jokių valstybės valdžios nurodymų, be to ombudsmenui turi būti suteikta diskrecija tyrimus dėl galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų atlikti savo iniciatyva arba gauto skundo pagrindu, o ne valstybės valdžios paklausimu ar pavedimu.

Anot Seimo kontrolieriaus, įstatymo projekte apibrėžta tvarka kelia klausimų, ar tikrai žvalgybos kontrolieriui bus užtikrintas visiškas nepriklausomumas, kuris yra viena pagrindinių ombudsmeno veiklos sąlygų: „Manytina, kad šiomis nuostatomis žvalgybos kontrolieriaus nepriklausomumas, savarankiškumas bei galimybė pačiam planuoti ir kontroliuoti savo veiklą būtų apribojami“.

Abejones Seimo kontrolierius išreiškė ir dėl Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos struktūros nustatymo. „Steigiamos įstaigos struktūra ir visos įstaigos darbo organizavimo funkcija turėtų būti patikėta šios įstaigos vadovui, žvalgybos kontrolieriui“, – teigiama Seimo kontrolieriaus vertinime.

Normantas sukritikavo ir projekte numatytus siūlymas pakeisti Seimo kontrolierių įstatymo nuostatą, numatant, kad Seimo kontrolieriai netiria žvalgybos institucijų veiklos. Anot Seimo kontrolieriaus, toks reglamentavimas kelia abejonių dėl savo atitikties Konstitucijai, todėl neturėtų būti priimamas.