aA Seimo kontrolierės nuomone nuteistojo laikymo sąlygos dėl taikomų papildomo saugumo priemonių neturi būti pablogintos

Seimo kontrolierė E. Leonaitė išnagrinėjo pareiškėjo  skundą  dėl Vilniaus pataisos namų pareigūnų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skundėsi, kad yra nuolat laikomas vienutėje, jam nesudaromos galimybės dirbti.

Tyrimo metu nustatyta, kad, siekiant maksimaliai užtikrinti pareiškėjo saugumą, jam, vadovaujantis teismo nutartimi, taikomi papildomi saugumo reikalavimai, t. y. pareiškėjas nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir laikomas kamerų tipo patalpose paprastosios grupės sąlygomis.

Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą yra konstatavęs, kad įkalinto asmens laikymas vienutėje gali sukelti itin sunkias pasekmes psichikos, somatinei ir socialinei asmens sveikatai. Kuo ilgiau taikoma ši priemonė, tuo didesnis neigiamas jos poveikis asmeniui. Tais atvejais, kai ši priemonė taikoma asmens apsaugos tikslais, valstybė turi pareigą sudaryti kuo didesnes socialinių kontaktų galimybes, taip pat turi būti užtikrinta periodinė šios priemonės taikymo būtinumo peržiūra. Būtinumą taikyti priemones, skirtas sušvelninti ilgalaikės izoliacijos neigiamas pasekmes asmens fizinei ir psichikos būklei yra akcentavęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Atsižvelgdama į tarptautinius standartus ir bausmių vykdymo principus, Seimo kontrolierė akcentavo, kad pataisos įstaigos pareigūnai, laikydamiesi teismo nutartyje nurodytų papildomų saugumo reikalavimų, kartu turi paisyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslų bei imtis priemonių, kad laikymo sąlygos dėl papildomo saugumo nebūtų pablogintos. Nuteistajam nuolat būnant izoliuotam nuo kitų asmenų ypatingai svarbu, kad jam būtų užtikrinta kaip įmanoma daugiau resocializacijos priemonių, sudaromos sąlygos dirbti, užsiimti kita pozityvia veikla. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese. Todėl pataisos įstaigos administracija turi pozityvią pareigą ieškoti būdų, kaip padėti pareiškėjui užsiimti prasminga veikla ir taikant papildomus saugumo reikalavimus.

Tyrimo išvadose taip pat pabrėžta, kad asmeniui kalint kamerų tipo patalpose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo psichologinei būsenai, o esant poreikiui – turėtų būti teikiama psichologo pagalba. Kadangi skundo tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad pareiškėjo psichologinė būklė yra sudėtinga, Seimo kontrolierė atkreipė pareigūnų dėmesį į tai, kad tolesnis visiškas pareiškėjo izoliavimas gali dar labiau jam pakenkti.

Atsižvelgdama į tyrimo metu nustatytas aplinkybes Seimo kontrolierė rekomendavo Vilniaus pataisos namų direktoriui imtis priemonių, kad, ir taikant papildomo saugumo reikalavimus, pareiškėjui būtų sudaryta galimybė įsidarbinti ir (arba) užsiimti kita pozityvia veikla.