PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS PATAISOS NAMUS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS
Dokumento numeris | 4D-2021/1-1159 |
---|---|
Data | 2022-03-21 |
Kategorija | Seimo kontrolierių pažymos |
Dokumento pavadinimas | PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ VILNIAUS PATAISOS NAMUS IR KALĖJIMŲ DEPARTAMENTĄ PRIE TEISINGUMO MINISTERIJOS |
Kontrolierius | Erika Leonaitė |
Atsisiųsti | Atsisiųsti Atsisiųsti |
SKUNDO ESMĖ
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Augustinas Normantas gavo X (toliau vadinama ir – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus pataisos namų (toliau vadinama ir – Vilniaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau vadinama ir – KD) pareigūnų veiksmų netinkamai nagrinėjant jo kreipimusis bei Vilniaus PN galimai neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų (toliau vadinama ir – Skundas).
- Skunde nurodoma:
2.1. „[…] regionų apygardos administracinis teismas pagrįstai įpareigojo Vilniaus pataisos namus užtikrinti mano atžvilgiu saugias kalinimo sąlygas […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).
2.2. „Aš, pareiškėjas, nuteistas laisvės atėmimo bausme, kuri bausmė turi būti atliekama pataisos namų sąlygomis, tačiau aš atlieku bausmę izoliatoriaus sąlygomis, kas yra prilyginama kalėjimo režimui […].“
2.3. „[…] pataisos namų administracija į visus mano prašymus, skundus motyvuoja regionų apygardos administracinio teismo nutartimi, kad toks mano perkėlimas nėra sąlygų pabloginimas, o tiesiog kaip saugumo užtikrinimo garantas […].“
2.4. „[…] aš kreipiausi į įstaigą su noru dirbti man bet kokį pasiūlytą darbą, tačiau įstaiga vėlgi […] manipuliuodami atskira teismo nutartimi, nurodo, kad man nebus suteikta galimybė įsidarbinti įstaigoje.“
2.5. „ Aš, pareiškėjas, kreipiausi į Kalėjimų departamentą ir į pataisos namų administraciją su skundais, prašymais, kad nutrauktų kankinimus, ir kad užtikrintų man įstatymiškai tinkamas kalinimo sąlygas […].“
- Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.
TYRIMAS IR IŠVADOS
Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės
- Seimo kontrolierius 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 4D-2021/1-1159/3D-2212 kreipėsi į Vilniaus PN prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.
Vilniaus PN 2021 m. spalio 7 d. atsakymu Nr. 9-5974 Seimo kontrolierių informavo, kad:
- „Pareiškėjui yra taikoma izoliacija vadovaujantis 2020-09-09 Regionų apygardos administracinio teismo atskirąja nutartimi, kurioje buvo nutarta siūlyti Vilniaus PN administracijai užtikrinti saugias kalinimo sąlygas nuteistajam X. 2020-09-22 buvo surašytas 1-ojo saugumo valdymo skyriaus viršininko tarnybinis pranešimas „Dėl pokalbio su nuteistuoju X“, kuriame nurodyta „vadovaujantis minėta Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi siūlau nedelsiant perkelti nuteistąjį X į Vilniaus pataisos namų 2-ąjį gyvenamąjį korpusą bei laikyti jį kameroje, atskirai nuo kitų nuteistųjų“.
Pažymime, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d. nustatyta, kad pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Nuteistasis X laikinai izoliuotas buvo [rengėjo past. nuo 2020-09-22] iki 2021-03-20.
Informuojame, kad Vilniaus PN direktoriaus 2021-03-22 įsakymu Nr. 7-98 „Dėl miegamosios vietos nuteistajam paskyrimo“, nuteistasis X perkeltas į 2-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamąją kamerą Nr. 31. Vilniaus PN direktoriaus 2021-04-01 įsakymu
Nr. 7-110 „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“, nuteistasis buvo perkeltas iš 2-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamosios kameros Nr. 31 į 2-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamąją kamerą Nr. 30. Šiuo metu nuteistasis yra perkeltas į 2-ojo gyvenamojo korpuso gyvenamąją kamerą Nr. 13“;
- „Informuojame, kad nuteistasis į įstaigą kreipėsi su prašymais, pasiūlymais ir skundais, į kuriuos buvo pateikti atsakymai (prašymai, skundai, kiti kreipimaisi ir atsakymai į juos pridedami)“;
- „Nuteistasis X Vilniaus PN bausmę atlieka nuo 2020-09-08, paprastosios grupės sąlygomis, laikomas kamerų tipo patalpose.
Pažymime, kad nuteistajam X nebuvo sudarytos kalinimo sąlygos prilygstančios nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupės sąlygomis. Nuteistasis laikomas paprastos grupės sąlygomis kamerų tipo patalpose.
Nuteistojo atskiras laikymas traktuojamas ne kaip laikymo sąlygų pabloginimas, o kaip jo saugumo užtikrinimo garantas“;
- „Informuojame Jus, kad nuteistasis X 2020-12-07 kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu 29-2540, dėl leidimo dirbti 2-ajame gyvenamajame korpuse tvarkiniu. 2020-12-30 Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais Nr. 41-160 posėdžio metu buvo svarstyta dėl nuteistojo įdarbinimo. Komisija pateikė nuomonę pritarti X įdarbinimui. Vilniaus PN administracija atsižvelgdama į 2020 m. rugsėjo 9 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad
X reikalinga sustiprinta apsauga – izoliavimas nuo kitų, nutarė nuteistojo neįdarbinti, nes Vilniaus pataisos namuose nėra tokios darbo vietos, kurioje dirbdamas nuteistasis būtų izoliuotas nuo kitų įstaigoje laikomų asmenų. Įdarbinus į turimas laisvas nuteistųjų darbo vietas, nebūtų galimybės (atsižvelgiant į žmogiškuosius išteklius) priskirti pareigūnus nuolatinei nuteistojo X apsaugai užtikrinti per visą jo darbo laiką“;
Papildomai prie atsakymo pridėti dokumentai:
– Regionų apygardos administracinio teismo 2020 rugsėjo 9 d. atskiroji nutartis, kurioje buvo nutarta siūlyti Vilniaus PN administracijai užtikrinti saugias kalinimo sąlygas nuteistajam Pareiškėjui;
– Vilniaus PN Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais 2020-12-30 protokolas Nr. 41-160, kuriame aprašytas klausimo dėl Pareiškėjo įdarbinimo svarstymo aplinkybės;
– Pareiškėjo 2020-12-07 prašymas Nr. 29-2540;
– Vilniaus PN 2021-01-07 atsakymas Nr. Nr.42-21;
– Pareiškėjo 2021-01-13 prašymas Nr. 29-171;
– Vilniaus PN 2021-02-04 atsakymas Nr.42-435;
– Pareiškėjo 2021-01-15 prašymas Nr. 29-223;
– Vilniaus PN 2021-01-29 atsakymas Nr.42-333;
– Pareiškėjo 2021-05-26 prašymas Nr. 29-1875;
– Vilniaus PN 2021-06-02 atsakymas Nr.42-1890.
- Seimo kontrolierius 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 4D-2021/1-1159/3D-2211 kreipėsi į KD prašydamas paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes. KD 2021 m. rugsėjo 24 d. atsakymu Nr.1S-3127 Seimo kontrolierių informavo, kad: KD 2021-06-17 gautas Pareiškėjo 2021-06-07 skundas. Atsakymas į Pareiškėjo skundą pateiktas KD 2021-07-16 raštu Nr. 2S-2647. Atsakyme paaiškinta, kad, remiantis gauta teismo nutartimi, Vilniaus PN yra įpareigoti užtikrinti Pareiškėjui saugias kalinimo sąlygas, todėl jis buvo perkeltas į 2-ąjį gyvenamąjį korpusą ir laikomas kameroje atskirai nuo kitų nuteistųjų. Atsakyme nurodyta, kad Pareiškėjui užtikrinamos paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos. Taip pat paaiškinta, kad dėl papildomų garantijų Pareiškėjo saugumui užtikrinti, Vilniaus PN šiuo metu neturi galimybės skirti jam darbo vietos.
- Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr.XIV-719 Erika Leonaitė nuo 2021 m. gruodžio 7 d. paskirta Lietuvos Respublikos Seimo kontroliere valstybės institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti, tuomečio Seimo kontrolieriaus pradėtą tyrimą dėl Pareiškėjo Skunde nurodytų aplinkybių atliko ir tyrimo išvadas dėl jo teikia Seimo kontrolierė E. Leonaitė.
Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau vadinama ir – VAĮ)
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“ – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 2) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; […] 4) nepiktnaudžiavimo valdžia. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; […] 13) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
- Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau vadinamas ir – BVK):
8 straipsnis. Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas – „1. Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio Kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. […]“;
10 straipsnis. Nuteistųjų teisinė padėtis – „1. Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis“;
70 straipsnis. Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigose
„1. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra:
[…]
3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą;
4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. […]
- Pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis, kai gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės aktų pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu gali būti ne ilgiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų“;
73 straipsnis. Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos
„Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę:
1) įsigyti šio Kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmeninių daiktų;
2) per mėnesį gauti keturis pasimatymus, iš kurių vienas gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai;
3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat šio Kodekso 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti perduodamų daiktų;
4) du kartus per savaitę paskambinti telefonu;
5) kasdien pasivaikščioti tris valandas“;
114 straipsnis. Pataisos įstaigų apsauga
„1. Pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. […]“;
183 straipsnis. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas
„1. Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. 3. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.“
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58:
7 punktas – „Kalėjimų departamento veiklos tikslai yra dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą probacijos, bausmių […] vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių“;
8 punktas – „Kalėjimų departamentas, siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas: […] 8.3. prižiūri ir kontroliuoja bausmių (išskyrus baudas) […] vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose […] 8.31. nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai; […]“;
17 punktas – „Kalėjimų departamento direktorius: 17.1. sprendžia Kalėjimų departamento kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Kalėjimų departamentui nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą; […].“
- Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau vadinama – Taisyklės)
35 punktas – „Atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į jo turinį: […] 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; […].“
Tyrimui reikšminga Lietuvos Respublikos teismų praktika
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT):
11.1. 2015 m. liepos 31 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje
Nr. A-1547-502/2015, konstatavo: „Gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), tai yra: Pareigą imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą“;
11.2. 2013 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015 konstatavo:
„Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą“;
11.3. 2014-04-09 aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime yra nurodęs:
,,Šio teisinio reguliavimo kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Pataisos namai ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kaip viešojo administravimo subjektai, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (Viešojo administravimo įstatymo3 str. 1 p.) (2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje
Nr. A822-3206/2012). Laisvės atėmimo institucijų sprendimuose turi būti aiškiai nurodyti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįsti sprendimo motyvai, kurie, be kita ko, atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus (2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2876/2011)“;
11.4. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (pvz., 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A 146-1396/2011).
Tyrimo išvados
- Skunde Pareiškėjas rašo, kad Vilniaus PN ir KD pareigūnai netinkamai nagrinėja jo kreipimusis bei galimai neužtikrina tinkamų kalinimo Vilniaus PN sąlygų.
- Nagrinėdami pareiškėjų skundus Vilniaus PN ir KD, kaip viešojo administravimo subjektai, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tarp jų, išsamumo ir objektyvumo principų, kurie reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (šios pažymos 7 ir 11.3 punktai).
- Skundo tyrimo metu iš gautų dokumentų ir paaiškinimų turinio nustatyta, kad Pareiškėjas 2020-12-07 su prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl leidimo įsidarbinti ir dėl galimybės pasinaudoti asmeniniu kompiuteriu. Vilniaus PN į Pareiškėjo prašymą 2021-01-07 pateikė atsakymą Nr.42-21, kuriame paaiškino, kad 2020-12-09 Pareiškėjas jau buvo kreipęsis su prašymu dėl galimybės įsidarbinti ir jam 2020-12-31 buvo pateiktas Vilniaus PN atsakymas. Taip pat atsakyme paaiškinta, kad dėl asmeninio kompiuterio naudojimo Pareiškėjas taip pat jau buvo kreipęsis su prašymais, į kuriuos jam buvo pateikti atsakymai raštu (minėtuose atsakymuose Pareiškėjui buvo paaiškinta, kam leidžiama naudotis asmeniniu kompiuteriu, o kam ne, nurodytas teisinis reglamentavimas, taip pat pasiūlyta Pareiškėjui naudotis riboto interneto prieiga bei kompiuterines užduotis spręsti Vilniaus mokymo centro mokyklos patalpose). Taip pat atsakyme paaiškinta ir rašto apskundimo tvarka.
Pareiškėjas 2021-01-13 kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu Nr. 29-171, kuriame prašė paaiškinti ir pateikti patvirtinantį dokumentą, kokį laikotarpį jis yra laikomas izoliuotas vykdant Regionų apygardos teismo nutartį. Vilniaus PN 2021-02-04 atsakyme (raštas Nr. 42-435) Pareiškėjui paaiškino, kokiais atvejais ir kuriam laikui nuteistieji gali būti izoliuoti nuo kitų asmenų, taip pat kokie sprendimai buvo priimti siekiant užtikrinti Pareiškėjo saugumą nuo kitų nuteistųjų. Tačiau atsakyme nėra pateikta informacijos, kurios konkrečiai Pareiškėjas prašė, t. y. kokį laikotarpį jis yra laikomas izoliuotas.
Iš to darytina išvada, kad Vilniaus PN pareigūnai, teikdami Pareiškėjui atsakymą, nesilaikė išsamumo ir objektyvumo principų, pažeidė Taisyklių nuostatas, kad atsakymai turi būti rengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Vilniaus PN pareigūnai rašte nepateikė nei kreipimesi prašytos informacijos, nei dokumento, patvirtinančio, kiek laiko Pareiškėjas yra laikomas izoliuotas.
Pareiškėjas 2021-01-15 kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu Nr. 29-223, kuriame prašė pateikti informaciją, kada paskutinį kartą jo prašymas dėl įsidarbinimo buvo teiktas Patariamajai komisijai nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais, ir informuoti, koks buvo priimtas komisijos sprendimas. Vilniaus PN 2021-01-29 atsakyme Nr.42-333 Pareiškėjui pakartotinai paaiškino (Pareiškėjas prieš tai jau buvo informuotas 2020-12-31 raštu), kada įvyko komisijos posėdis ir kokia buvo komisijos patariamoji nuomonė; atsakyme paaiškinta ir tai, kodėl buvo priimtas Vilniaus PN administracijos sprendimas Pareiškėjo neįdarbinti. Atsakyme nurodyta ir rašto apskundimo tvarka.
- Pareiškėjas 2021-05-26 kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su skundu Nr. 29-1875, kuriame skundėsi netinkamomis laikymo sąlygomis, prilygindamas jas kalėjimo režimui. Vilniaus PN 2021-06-02 pateikė Pareiškėjui atsakymą Nr. 42-1890, kuriame paaiškino, kad skundo nagrinėjimo metu su Pareiškėju bendravo Saugumo valdymo skyriaus specialistas dinaminei priežiūrai ir atsakė į Pareiškėjui rūpimus klausimus. Pokalbio metu Pareiškėjas 2021-05-27 įteikė prašymą Nr. 81-2156, kuriame prašė jo 2021-05-26 skundo Nr. 29-1875 nenagrinėti, nes viskas išaiškinta žodžiu. Atsakyme nurodyta ir rašto apskundimo tvarka.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad KD 2021-06-17 gautas Pareiškėjo 2021-06-07 skundas. Pareiškėjas skunde rašė, kad Vilniaus PN neteisėtai suvaržo jo teises ir nesuteikia jam darbo. Atsakymas į Pareiškėjo skundą pateiktas KD 2021-07-16 raštu Nr. 2S-2647 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Atsakyme KD paaiškino Pareiškėjui, kad Vilniaus PN pareigūnai nuteistajam privalo taikyti izoliaciją vadovaujantis 2020-09-09 Regionų apygardos administracinio teismo atskirąja nutartimi. Rašte paaiškintas nuteistųjų įdarbinimo teisinis reglamentavimas ir tai, kad Vilniaus PN, vykdydama minėtą teismo nutartį, privalo skirti papildomas garantijas Pareiškėjo saugumui užtikrinti, todėl šiuo metu neturi galimybės Pareiškėją įdarbinti. Atsakyme nurodyta ir rašto apskundimo tvarka.
- Įvertinus Vilniaus PN ir KD pateiktus atsakymus, konstatuotina, kad Pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, tai yra galimai netinkamai nagrinėjamų kreipimųsi, kiek tai susiję su 2021-01-13 prašymo nagrinėjimu, yra pagrįstas.
- Pataisos įstaigų pareigūnai, siekdami padėti išspręsti nuteistiesiems kylančias problemas, privalo bet kurioje situacijoje veikti pagal fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą.
Vadovaujantis BVK nustatytu teisiniu reglamentavimu, pataisos namų pareigūnai privalo užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą. BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra, be kita ko, atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų.
Kaip minėta, Pareiškėjui, vadovaujantis Regionų apygardos administracinio teismo 2020-09-09 atskirąja nutartimi, taikomi papildomi saugumo reikalavimai, todėl Pareiškėjas, siekiant maksimaliai užtikrinti jo saugumą, yra izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir laikomas kamerų tipo patalpose paprastosios grupės sąlygomis.
Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmeninių daiktų; per mėnesį gauti keturis pasimatymus, iš kurių vienas gali vykti neprižiūrint pataisos įstaigos administracijai; gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat BVK 95 straipsnyje nustatytu periodiškumu gauti perduodamų daiktų; du kartus per savaitę paskambinti telefonu; kasdien pasivaikščioti tris valandas.
Pagal Seimo kontrolierei pateiktus duomenis darytina išvada, kad Pareiškėjas naudojasi visomis paprastajai grupei priskirtomis teisėmis, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjui būtų taikomi tokie apribojimai, kurie prilygtų kitam (griežtesniam) režimui.
- Kartu pažymėtina, kad, pagal pataisos namų pateiktus duomenis, Pareiškėjas yra laikomas izoliuotas ir kamerų tipo patalpose nuolat laikomas vienas nuo 2020-09-22.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau vadinama ir – EŽTT) laikosi pozicijos, kad nors įkalinto asmens izoliavimas dėl saugumo, drausmės ar apsaugos priežasčių savaime neprilygsta nežmoniškam elgesiui ar baudimui (Ramirez Sanchez prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 59450/00, 123 punktas), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertintas šios priemonės griežtumas, trukmė, siekiamas tikslas ir poveikis konkrečiam asmeniui (Rzakhanov prieš Azerbaidžaną, 4242/07, 64 punktas). Izoliavimas, netgi apimantis tik dalinę socialinę izoliaciją, negali būti taikomas neterminuotai ir turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, skiriamas tik išimtiniais atvejais, taikant procedūrines garantijas (A.T. prieš Estiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 70465/14, 73 punktas). Taip pat turi būti taikomos priemonės, skirtos sušvelninti ilgalaikės izoliacijos neigiamas pasekmes asmens fizinei ir psichikos būklei (Csüllög prieš Vengriją, pareiškimo Nr. 30042/08, 37 punktas).
Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą yra konstatavęs, kad įkalinto asmens laikymas vienutėje gali sukelti itin sunkias pasekmes psichikos, somatinei ir socialinei asmens sveikatai. Kuo ilgiau taikoma ši priemonė, tuo didesnis neigiamas jos poveikis asmeniui. Tais atvejais, kai ši priemonė taikoma asmens apsaugos tikslais, valstybė turi pareigą sudaryti kuo didesnes socialinių kontaktų galimybes, taip pat turi būti užtikrinta periodinė šios priemonės taikymo būtinumo peržiūra (CPT/Inf(2011)28).
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, jog pareigūnai, laikydamiesi teismo nutartyje nurodytų papildomų saugumo reikalavimų, kartu turi paisyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslų bei principų, kad laikymo sąlygos dėl papildomo saugumo nebūtų pabloginamos. Asmeniui nuolat būnant izoliuotam nuo kitų asmenų ypatingai svarbu, kad jam būtų užtikrinama kuo įmanoma daugiau resocializacijos priemonių. Pataisos namų administracija pagal esamas galimybes turėtų stengtis sudaryti sąlygas nuteistajam dirbti, užsiimti kita pozityvia veikla. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Siekiant visiems nuteistiesiems užtikrinti galimybes užsiimti prasminga veikla bei sudaryti tinkamas sąlygas jų socialinei reabilitacijai, BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas, numatant, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Pataisos įstaigos pareiga aprūpinti nuteistąjį tinkamu naudingu darbu, kad nuteistieji būtų užimti visą dieną.
Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pataisos namų administracija turi pozityvią pareigą ieškoti būdų, kaip padėti Pareiškėjui užsiimti tinkama veikla ir taikant papildomus saugumo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmeniui kalint kamerų tipo patalpose ypatingas dėmesys turėtų būti kreipiamas į jo psichologinę būseną. Esant poreikiui, turėtų būti teikiama psichologo pagalba.
Skundo tyrimo metu gauti duomenys rodo, kad Pareiškėjo psichologinė būklė yra sudėtinga (Vilniaus PN atlikta krizinės situacijos analizė; 2021-10-01), todėl Seimo kontrolierė atkreipia pareigūnų dėmesį į tai, kad tolesnis visiškas Pareiškėjo izoliavimas gali dar labiau jam pakenkti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šiame punkte, Seimo kontrolierė rekomenduoja Vilniaus pataisos namų direktoriui imtis priemonių, kad, ir taikant papildomo saugumo reikalavimus, Pareiškėjui būtų galimybė įsidarbinti ir / arba užsiimti kita pozityvia veikla.
SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundą dėl Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų galimai netinkamai nagrinėjant jo kreipimusis, kiek tai susiję su 2021-01-13 prašymo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X Skundą dėl Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų galimai netinkamai nagrinėjant jo kreipimusis (išskyrus 2021-01-13 prašymo nagrinėjimą) atmesti.
SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS
- Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 ir 17 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Vilniaus PN direktoriui rekomenduoja:
21.1. pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjo 2021-01-13 prašymą ir pateikti atsakymą, atsižvelgiant į prašymo turinį;
21.2. imtis priemonių, kad ateityje pareiškėjų skundai ir prašymai būtų nagrinėjami ir atsakymai teikiami Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse nustatyta tvarka;
21.3. imtis priemonių, kad, ir taikant papildomo saugumo reikalavimus, Pareiškėjui būtų sudaryta galimybė įsidarbinti ir / arba užsiimti kita pozityvia veikla.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė