2022 m. gegužės 31 d.

Seimo kontrolierė padarė išvadą, jog pareiškėjo teisė į prieglobstį nebuvo tinkamai užtikrinta

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė gavo skundą dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimu.

Pareiškėjas skundėsi, jog su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo kreipėsi į Migracijos departamentą, tačiau po dviejų mėnesių sulaukė atsakymo, kad jo prašymas nebus registruojamas, nes jis kreipėsi ne į tą Migracijos departamento struktūrinį padalinį.

Skundo tyrimo metu Migracijos departamentas Seimo kontrolierei paaiškino, kad Pareiškėjas prašymą pateikė nesilaikant Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reikalavimų, nes kreipėsi ne į teritorinį skyrių, o į Migracijos departamento Centrinę įstaigą, kuri nėra prašymus suteikti prieglobstį priimantis Migracijos departamento struktūrinis padalinys.

Seimo kontrolierė pažymoje akcentavo, jog vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis, Migracijos departamentas yra būtent ta institucija, kuriai gali būti pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį ir Migracijos departamentas (įskaitant visus struktūrinius padalinius) yra atsakingas už minėtų prašymų nagrinėjimą, o prašymo nukreipimas konkretiems padaliniams yra susijęs su įstaigos vidaus darbo organizavimu. Pažymoje buvo atkreiptas dėmesys, kad Migracijos departamentas privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintu vieno langelio principu, įpareigojančiu asmens kreipimąsi išnagrinėti iš esmės vienoje darbo vietoje, todėl prašymo nukreipimas konkrečiam struktūriniam padaliniui yra Migracijos departamento pareiga, kuri neturi būti perkeliama pareiškėjams. Pareiga persiųsti užsieniečio prašymus kompetentingam subjektui numatyta ir Prieglobsčio procedūrų direktyvoje, kur numatyta, kad net jeigu reikalingas prašymo persiuntimas, gavusi prašymą institucija turi užtikrinti, kad prašymas būtų persiųstas ir būtų užregistruotas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo gavimo.  

Pažymoje taip pat buvo konstatuota, kad Migracijos departamento sprendime, kuriuo Pareiškėjui pranešama apie prašymo nenagrinėjimą, nebuvo nurodyta, kur konkrečiai užsienietis turėtų kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, nepaaiškinta tolesnė jo veiksmų seka, nenurodyta rašto apskundimo tvarka, atsakymas buvo pateiktas lietuvių kalba, kurios užsienietis nesupranta.  

Apibendrinusi visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes Seimo kontrolierė padarė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai neužtikrino Pareiškėjo teisės į prieglobstį, numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje, nes nepasirūpino, kad jo prašymas būtų tinkamai užregistruotas per teisės aktuose numatytą terminą, o sprendimas atsisakyti užregistruoti prašymą neatitiko teisės aktų reikalavimų ir gero administravimo principų, todėl skundas buvo pripažintas pagrįstu.

Susijusios naujienos