PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2022 m. vasario 15 d. gavo X (taip asmens duomenys nurodyti skunde; toliau vadinama – Pareiškėjas) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Migracijos departamentas, MD) pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimu.

2. Pareiškėjas skunde (toliau vadinama – Skundas) rašo, kad:

2.1. 2021-11-24 kreipėsi su prašymu į Migracijos departamentą, prašydamas pakartotinai nagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, atsiradus naujoms aplinkybėms. Pareiškėjas prašymą išsiuntė registruotu paštu ir elektroniniu paštu, prašymas buvo išverstas į lietuvių kalbą;

2.2. Migracijos departamento atsakymą Pareiškėjas gavo praėjus dviem mėnesiams po prašymo išsiuntimo. Atsakyme nurodoma, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas; raštas pasirašytas specialistės, neaišku, ar rašto turinys buvo suderintas su aukštesniu pagal pareigas pareigūnu, nenurodyta rašto parengimo data, neaišku, kam galima apskųsti gautą atsakymą, neaišku, kur toliau jam kreiptis.

3. Pareiškėjas Seimo kontrolieriaus prašo išnagrinėti jo Skundą.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2022-03-03 raštu Nr. 4D-2022/1-192/3D-524 kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

Seimo kontrolierė 2022-03-23 gavo MD raštą Nr. 10K-10363, kuriuo paaiškinama:

4.1. „Migracijos departamento Centrinėje įstaigoje 2021 m. lapkričio 24 d. buvo gautas X 2021m. lapkričio 19 d. pakartotinis prašymas „Dėl prieglobsčio suteikimo, grindžiamo naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“;

4.2. „2021 m. lapkričio 24 d. X prieglobsčio prašymas buvo gautas Migracijos departamento Centrinėje įstaigoje, kuri nėra prašymus suteikti prieglobstį priimantis Migracijos departamento struktūrinis padalinys. Dėl didelio Migracijos departamento darbo krūvio, kuris susidarė dėl precedento neturinčio migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, užsieniečiui atsakymas pateiktas 2022 m. sausio 18 d. Minimame atsakyme nurodyta, kad pateiktas prieglobsčio prašymas nėra priimtas ir išaiškinta prieglobsčio prašymo pateikimo tvarka“;

4.3. „2022 m. vasario 21 d. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje buvo gautas X 2021 m. lapkričio 19 d. pakartotinis prašymas „Dėl prieglobsčio suteikimo, grindžiamo naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis“ […]. Siekiant atlikti veiksmus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį priėmimu, su Vilniaus pataisos namais, kuriuose šiuo metu yra užsienietis, derinamas pirminės apklausos atlikimas. X yra laikomas prieglobsčio prašytoju.“

5. MD Seimo kontrolierei pateikė 2022-01-18 atsakymo į Pareiškėjo 2021-11-19 prašymą kopiją. Atsakyme Pareiškėjui paaiškinama, kad, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalimi, prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui. Remiantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 22 punktu, Migracijos departamento direktorius nustato Migracijos departamento struktūrinius padalinius, kuriuose priimami prašymai suteikti prieglobstį. Remiantis Tvarkos aprašo 24 punktu, prašymas suteikti prieglobstį laikomas priimtu, kai jį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas užregistruoja prieglobsčio prašytojo duomenis ir prašymą suteikti prieglobstį MIGRIS, t. y. atlieka 25 punkte nurodytus veiksmus. Pareiškėjo paskesnis prieglobsčio prašymas nėra priimtas, nes Migracijos departamento Centrinė įstaiga nėra prašymus suteikti prieglobstį priimantis Migracijos departamento struktūrinis padalinys.

Tyrimui reikšmingi teisės aktai

6. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau vadinama – Direktyva 2013/32/ES arba Prieglobsčio procedūrų direktyva) 6 straipsnis. Galimybė naudotis procedūra:

„1. Asmeniui paprašius tarptautinės apsaugos kompetentingos pagal nacionalinę teisę tokius prašymus registruoti institucijos, registracija atliekama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo dienos.

Jeigu tarptautinės apsaugos prašoma kitų institucijų, kurios, tikėtina, gali gauti tokių prašymų, tačiau nėra kompetentingos juos registruoti pagal nacionalinę teisę, valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju registracija būtų vykdoma ne vėliau kaip per šešias dienas nuo prašymo dienos.

Valstybės narės užtikrina, kad tos kitos institucijos, kurių, tikėtina, gali būti prašoma tarptautinės apsaugos, kaip antai policija, sienos apsaugos tarnyba, imigracijos tarnybos ir sulaikymo įstaigos darbuotojai, gautų atitinkamą informaciją ir jiems būtų teikiamas reikiamo lygio mokymas, atitinkantis jų užduotis bei pareigas, ir jiems būtų nurodyta informuoti prašytojus, kam ir kaip pateikti tarptautinės apsaugos prašymus. […] 5. Jeigu dėl vienu metu didelio trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės prašomos tarptautinės apsaugos skaičiaus praktiškai labai sunku laikytis 1 dalyje nustatyto termino, valstybės narės gali numatyti, kad tas terminas pratęsiamas iki 10 darbo dienų.“

7. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (VAĮ):

– 3 straipsnis. Viešojo administravimo principai – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […] 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį; […] 9) objektyvumo. Šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs […]; 13) vieno langelio. Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas ar skundas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Prašymą ar skundą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą ar skundą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusio asmens“;

– 10 straipsnis. Administracinių sprendimų priėmimas – „5. Administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. […]“;

– 11 straipsnis. Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas – „4. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjektas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“

8. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-08-12 iki 2022-01-01) (toliau vadinama ir – UTPĮ):

– 67 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas – „1. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui. 1¹. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas: 1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui; ) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. 1². Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant šio straipsnio 1¹ dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. VSAT, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį“;

– 76 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės – „1. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, nagrinėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. […]
5. Migracijos departamentas apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, apie prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą iš esmės skubos tvarka informuoja prieglobsčio prašytoją ne vėliau kaip per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų nustatymo dienos, o šiems pagrindams išnykus ir nebetaikant nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka, – per 2 dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų išnykimo dienos“;

– 77 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas –
„1. Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu: 1) prieglobsčio prašytojui prieglobstį yra suteikusi kita Europos Sąjungos valstybė narė ar saugi trečioji valstybė ir prieglobsčio prašytojas gali grįžti į šią valstybę ir toliau naudotis prieglobsčiu; 2) prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės; 3) prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. 2. Sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, priimamas per 3 darbo dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. 3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio“;

– 81 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai – „1. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, o teismui priėmus sprendimą įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš naujo, – kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.“

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 517 “Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, priimto 2021-07-02, aktualios nuostatos:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2021 m. liepos 2 d. posėdžio pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.“

10. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 388:

– 1 punktas – „Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos […] yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką migracijos srityje“;

– 10 punktas – „Migracijos departamentas, siekdamas jam nustatyto veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas: […] 10.34. nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus ir skundus, priima sprendimus dėl juose keliamų klausimų; […].“

11. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131(toliau vadinama – Aprašas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-07-28 iki 2022-02-26):

– 4 punktas – „Prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas, nagrinėjamas, sprendimas priimamas vadovaujantis 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1967 m. Niujorko protokolu dėl pabėgėlių statuso, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Aprašu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais“;

– 22 punktas – „Prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai (toliau – institucija), laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymas suteikti prieglobstį privalo būti pateiktas nedelsiant. Nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento jį pateikęs asmuo naudojasi prieglobsčio prašytojams numatytomis teisėmis ir garantijomis. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų. Jeigu laisvos formos prašymas suteikti prieglobstį nėra motyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti užpildant nustatytos formos prašymą suteikti prieglobstį, nurodytą Aprašo 25.5 papunktyje. Tai, kad laisvos formos prašymas suteikti prieglobstį nėra motyvuotas, nesudaro pagrindo atsisakyti jį priimti ir atlikti Aprašo 25 punkte nurodytus veiksmus. Migracijos departamento direktorius nustato Migracijos departamento struktūrinius padalinius, kuriuose priimami prašymai suteikti prieglobstį“;

– 23 punktas – „Jeigu prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nenurodytai institucijai ir (arba) nesilaikant to paties straipsnio 2 dalyje ar Aprašo 22 punkte nustatytų reikalavimų, toks prašymas ne vėliau kaip per
2 darbo dienas nuo momento, kai yra nustatoma, kad gautas prašymas yra prašymas suteikti prieglobstį, grąžinamas užsieniečiui, jį informuojant apie prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Ši informacija pateikiama užsieniečiui raštu ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta. Atsakymo užsieniečiui kopija persiunčiama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai pagal užsieniečio buvimo vietą, jeigu ši vieta yra žinoma.“

12. Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3K-112:

– 8 punktas – „Paslaugos Lietuvos Respublikos piliečiams teikiamos visuose teritoriniuose skyriuose, nutolusiose ir mobiliose darbo vietose, išskyrus Aprašo 3.3 ir 3.8 papunkčiuose nurodytas paslaugas – jos teikiamos tik teritoriniuose skyriuose“;

– 9 punktas – „Paslaugos užsieniečiams teikiamos visuose teritoriniuose skyriuose ir nutolusiose darbo vietose Elektrėnuose, Šalčininkuose, Utenoje ir Visagine. Aprašo 4.9 ir
4.10 papunkčiuose nurodytos paslaugos teikiamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose“;

– 10 punktas – „Centrinėje įstaigoje aptarnaujami tik užsieniečiai, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies
41 punktą išdavimo, leidimo pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 51 punktą, 45 straipsnio 1 dalies 1–22 punktus išdavimo (keitimo),  dėl leidimo laikinai gyventi pagal UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 2, 5
ir 6 punktus išdavimo (keitimo), kai yra šeimos susijungimo atvejis su šiame punkte nurodytu užsieniečiu arba dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 papunktį, kai užsienietis turi teisę pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi centrinėje įstaigoje.“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), be kita ko, yra konstatavęs:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (žr. 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

Tyrimo išvados

14. Pareiškėjas Skunde Seimo kontrolierei pranešė, kad 2021-11-19 Migracijos departamentui išsiuntė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas į šį prašymą atsakė praėjus dviem mėnesiams ir nurodė, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas.

15. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo 2021-11-19 prašymas Migracijos departamente buvo gautas 2021-11-24, atsakymas pateiktas 2022-01-18. Pareiškėjui atsakyme paaiškinta, kad jo pateiktas prieglobsčio prašymas nėra priimtas, nes pateiktas nesilaikant Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 67 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Migracijos departamento Centrinei įstaigai, kuri nėra prašymus suteikti prieglobstį priimantis Migracijos departamento struktūrinis padalinys. Pareiškėjui buvo paaiškinta prašymų teikimo tvarka.

Skundo tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriuje 2022-02-21 buvo gautas pakartotinis Pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo. MD informavo, kad Pareiškėjas yra laikomas prieglobsčio prašytoju ir derinamas pirminės apklausos atlikimas.

16. Pagal UTPĮ 67 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d., paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
    1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; 2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui; 3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant šio straipsnio 1¹dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką.

Pagal Aprašo 4 punktą, prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas, nagrinėjamas, sprendimas priimamas vadovaujantis 1951 m. Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso, 1967 m. Niujorko protokolu dėl pabėgėlių statuso, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos teisės aktais, UTPĮ, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Tvarkos aprašu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Aprašo 22 punkte įtvirtinta, jog prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia UTPĮ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai, laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymas suteikti prieglobstį privalo būti pateiktas nedelsiant.

Pagal Aprašo 23 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2022 m. vasario 25 d.), jeigu prašymas suteikti prieglobstį pateikiamas UTPĮ 67 straipsnio 1 dalyje nenurodytai institucijai ir (arba) nesilaikant to paties straipsnio 2 dalyje ar Tvarkos aprašo 22 punkte nustatytų reikalavimų, toks prašymas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo momento, kai yra nustatoma, kad gautas prašymas yra prašymas suteikti prieglobstį, grąžinamas užsieniečiui, jį informuojant apie prašymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. Ši informacija pateikiama užsieniečiui raštu ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta.

17. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Migracijos departamento nurodomas prieglobsčio prašymo priėmimo negalimumas grindžiamas Aprašo 22 punkto nuostatos neatitikimu, nes Pareiškėjas prašymą pateikė Migracijos departamento Centrinė įstaigai, kuri nėra prašymus suteikti prieglobstį priimantis Migracijos departamento struktūrinis padalinys. Atkreiptinas dėmesys, kad UTPĮ 77 straipsnyje numatyti konkretūs pagrindai, kuriems esant prašymas gali būti nenagrinėjamas, tai yra, jeigu prieglobsčio prašytojui prieglobstį yra suteikusi kita Europos Sąjungos valstybė narė ar saugi trečioji valstybė ir prieglobsčio prašytojas gali grįžti į šią valstybę ir toliau naudotis prieglobsčiu arba prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės, arba prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų. Šis prašymų nenagrinėjimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, o Migracijos departamento nurodyto prašymo nenagrinėjimo pagrindo tarp jų nėra.

Būtina akcentuoti, kad, vadovaujantis UTPĮ 67 straipsnio 1¹ dalimi, Migracijos departamentas yra būtent ta institucija, kuriai gali būti pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį. MD (įskaitant visus struktūrinius padalinius) yra atsakingas už minėtų prašymų nagrinėjimą, o prašymo nukreipimas konkretiems padaliniams yra susijęs su įstaigos vidaus darbo organizavimu. VAĮ 11 straipsnyje numatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas (nagrinėjamu atveju – Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas) pagal kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Pagal UTPĮ nuostatas, prašymų dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas priskirtas Migracijos departamento kompetencijai, be to,  institucijos privalo vadovautis ir vieno langelio principu, įpareigojančiu asmens kreipimąsi išnagrinėti iš esmės vienoje darbo vietoje, todėl prašymo nukreipimas konkrečiam struktūriniam padaliniui yra Migracijos departamento pareiga, kuri neturi būti perkeliama pareiškėjams.

18. Europos prieglobsčio paramos biuro gairėse dėl teisės pasinaudoti prieglobsčio procedūra nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę pateikti prašymą suteikti jam prieglobstį ir pasinaudoti prieglobsčio procedūra, net jei toks asmuo neatitinka visų atvykimo į šalį sąlygų. Prieglobsčio procedūrų direktyvoje numatyta pareiga valstybių narių institucijoms užtikrinti greitą, efektyvią prieigą prie prieglobsčio procedūros bei galimybę veiksmingai ir greitai pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūra.

Pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu tarptautinės apsaugos prašoma kitų institucijų, kurios, tikėtina, gali gauti tokių prašymų, tačiau nėra kompetentingos juos registruoti pagal nacionalinę teisę, šioje normoje nustatytas valstybei narei taikomas reikalavimas užtikrinti, kad tokiu atveju registracija būtų vykdoma ne vėliau kaip per šešias dienas nuo prašymo dienos. Jeigu dėl vienu metu didelio trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės prašomos tarptautinės apsaugos skaičiaus praktiškai labai sunku laikytis 1 dalyje nustatyto termino, valstybės narės gali numatyti, kad tas terminas pratęsiamas iki 10 darbo dienų.

Kaip nurodoma ESTT jurisprudencijoje, jei tarptautinės apsaugos prašymas buvo pateiktas „kitai institucijai“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2013/32ES 6 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, šioje nuostatoje atitinkamai valstybei narei nustatytas šešių darbo dienų nuo prašymo pateikimo terminas, per kurį ji turi jį įregistruoti. Tam, kad šio itin trumpo termino būtų laikomasi, visų pirma siekiant užtikrinti veiksmingą ir greitą tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo procedūrą, būtina, kad tokia institucija perduotų turimą bylos medžiagą institucijai, pagal nacionalinę teisę kompetentingai registruoti prašymą. Jei to nebūtų padaryta, būtų labai kliudoma siekti Direktyvos 2013/32ES tikslo, pirmiausia jos 6 straipsnio 1 dalies tikslo užtikrinti galimybę veiksmingai, lengvai ir greitai pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūra (2020 m. birželio 25 d. ESTT sprendimas, byla C-36/20 PPU, EU:C:2020:495, 80–82 p.).

Šiuo tiriamu atveju Pareiškėjas pateikė prašymą Migracijos departamentui, kuris, kaip ir numatyta UTPĮ, nelaikytinas nekompetentinga tokius prašymus pagal nacionalinę teisę registruoti privalanti institucija, todėl privalėjo prašymą nukreipti atitinkamam struktūriniam padaliniui ir jį užregistruoti teisės aktuose nustatyta tvarka.

19. Nagrinėdamas asmenų prašymus ir skundus, Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, efektyvumo principų (šios pažymos 9.1, 15 punktai). LVAT savo praktikoje pabrėžia, kad valstybės institucijos turi veikti kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai (2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013).

LVAT taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

20. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį, administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamento sprendime, kuriuo Pareiškėjui pranešama apie prašymo nenagrinėjimą, nenurodoma, kur konkrečiai jis turėtų kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, nepaaiškinama tolesnė jo veiksmų seka, nenurodoma ir rašto apskundimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėjui informacija apie jo prieglobsčio prašymo grąžinimo priežastis nebuvo pateikta raštu ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta  (Tvarkos aprašo 23 punktas). Pareiškėjui atsakymas buvo pateiktas lietuvių kalba, kurios jis nesupranta, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas Pareiškėjo prašymą, neveikė rūpestingai bei nesilaikė gero administravimo principo.

21. Apibendrinus visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina:

21.1. Migracijos departamentas privalėjo užtikrinti, kad Pareiškėjo prieglobsčio prašymas būtų nedelsiant užregistruotas, kaip numatyta Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnyje, ir, siekdamas užtikrinti veiksmingą ir greitą prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūrą, privalėjo perduoti Pareiškėjo prašymą atsakingam savo struktūriniam padaliniui, tačiau to nepadarė.

21.2. Migracijos departamentas, vertindamas Pareiškėjo prieglobsčio prašymą, neveikė apdairiai ir rūpestingai, netinkamai taikė UTPĮ 67 straipsnio 1¹ dalies nuostatas ir nepagrįstai atsisakė registruoti prašymą.

21.3. Sprendimas atsisakyti priimti nagrinėti Pareiškėjo prieglobsčio prašymą neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų, nesilaikyta ir Aprašo 23 punkto nuostatų, pagal kurias informacija pateikiama užsieniečiui raštu ta kalba, kurią, kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierės vertinimu, Migracijos departamentas tinkamai neužtikrino Pareiškėjo teisės į prieglobstį, numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje, nes nepasirūpino, kad jo prašymas būtų tinkamai užregistruotas per teisės aktuose numatytą terminą, kaip tai numatyta Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnyje, sprendimas atsisakyti užregistruoti prašymą neatitinka pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimų ir gero administravimo principų, todėl Skundas pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

X skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų, susijusių su prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJOS

24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 14 ir 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorei rekomenduoja imtis priemonių, kad:

24.1. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojų prašymus, nedelsiant juos persiųstų savo struktūriniams padaliniams ir užregistruotų, o nustatęs, kad jie pateikti netinkamam subjektui, užtikrintų, kad šie prašymai būtų registruoti per 6 arba 10 dienų, kaip numatyta Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnyje;

24.2. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjų prašymus, veiktų apdairiai ir rūpestingai, pateiktų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo reikalavimus atitinkančius sprendimus.

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė                                                                                                     Erika Leonaitė