Seimo kontrolierė Erika Leonaitė išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo (toliau – Panevėžio kalėjimas) pareigūnų veiksmų (neveikimo), nesuteikiant trumpalaikio pasimatymo su dukra ir nepateikiant atsakymo raštu į jos kreipimąsi.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja teikė raštišką prašymą, susitikti su Panevėžio kalėjimo Vaiko ir motinos namuose gyvenančia dukra ir anūke, tačiau pareigūnai jo nepriėmė (neapskaitė), bet su jo turiniu susipažino ir atsakymą pateikė žodžiu.
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad praktika, kai nuteistieji pareigūnams nori įteikti raštišką prašymą, o jis nėra priimamas ir apskaitomas, nėra tinkama. Nuteistieji turi teisę kreiptis į pareigūnus ir pateikti prašymus raštu, į kuriuos pareigūnai privalo atsakyti Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių,nustatyta tvarka. Šiuo atveju itin svarbu, kad pareigūnai, nesilaikydami pirmiau paminėto teisės akto nuostatų ir nepateikdami Pareiškėjai atsakymo raštu, apribojo Pareiškėjos konstitucinę teisę kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus, šiuo atveju – sprendimą nesuteikti trumpalaikio pasimatymo su artimaisiais.
Skundo tyrimo metu iš Seimo kontrolierei pateiktos informacijos nustatyta, kad Panevėžio kalėjimo administracija neleido Pareiškėjai susitikti su dukra remdamasi Bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 39 straipsnio 10 dalies nuostata, reglamentuojančia nuteistųjų sutuoktinių, kurie abu atlieka bausmę ir abu neturi teisės išvykti iš bausmės atlikimo vietos, pasimatymų organizavimo tvarką, ir konstatuodama, kad pasimatymai yra numatyti tik nuteistiesiems sutuoktiniams, o pasimatymai tarp nuteistųjų, kurie abu atlieka laisvės atėmimo bausmę, bendra tvarka yra nesuteikiami.
Seimo kontrolierė visuomet pabrėžia tai, kad įkalintų asmenų ryšiai su artimaisiais (tėvais, sutuoktiniais, gyvenimo partneriais, vaikais ir kt.) yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių pasiruošti išėjimui į laisvę ir sulaikančių nuo nusikalstamo elgesio. Artimųjų emocinis palaikymas bei jų teikiama parama yra nepaprastai svarbūs tiek laisvės atėmimo bausmę atliekančiam žmogui, tiek į laisvę išėjusiam žmogui integruojantis į visuomenę bei priimant laisvėje laukiančius iššūkius. Kalinčios moterys yra viena iš pažeidžiamų nuteistųjų grupių, todėl laikytina, kad neigiamas kalinimo poveikis joms yra didesnis negu kitiems įkalintiems asmenims.
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad BVK 39 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kokie nuteistieji su kokiais asmenimis gali pasimatyti – kontaktiniu būdu nuteistųjų pasimatymai vyksta tik su artimaisiais, o lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų – ir su kitais asmenimis. Šis aiškus teisinis reguliavimas paneigia tiek Panevėžio kalėjimo, tiek ir Kalėjimų tarnybos poziciją, kad Pareiškėja pasimatyti su dukra ir anūke negalėjo dėl teisinio reguliavimo nebuvimo. Konstatuotina, kad Panevėžio kalėjimo administracija, nesuteikdama leidimo Pareiškėjai pasimatyti su dukra, klaidingai rėmėsi BVK 39 straipsnio 10 dalies nuostata, kuri iš esmės yra skirta reglamentuoti kelionės į pasimatymus, kai abu sutuoktiniai yra nuteistieji ir vienas iš jų yra gabenamas į pasimatymą su kitu, apmokėjimo tvarką. Akivaizdu, kad Pareiškėja su savo dukra ir anūke nėra nuteistieji sutuoktiniai, todėl BVK 39 straipsnio 10 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos.
Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į Kalėjimų tarnybos pateiktą informaciją, kad Panevėžio kalėjime bausmę atliekantiems artimiems giminaičiams socialiniams ryšiams palaikyti vietoj pasimatymų yra suteikiami susitikimai Panevėžio kalėjimo teritorijoje. Šie susitikimai nėra registruojami kaip pasimatymai. Susitikimai organizuojami Resocializacijos skyriaus kontaktinių pareigūnų, kai į juos kreipiasi nuteistosios. Specialios tvarkos, reglamentuojančios tokius susitikimams, nėra – susitikimai suteikiami nuteistosioms individualiai pareiškus pageidavimą, o sprendimas dėl jų suteikimo ar nesuteikimo šiuo atveju yra Panevėžio kalėjimo viršininko diskrecija.
Seimo kontrolierė pabrėžia, kad nuteistųjų teisė į pasimatymus negali būti aiškinama taip, kad jos suteikimas ir įgyvendinimas priklausytų išimtinai nuo kalėjimo administracijos diskrecijos, nes tokiu atveju yra paneigiama nuteistiesiems BVK suteikta teisė ir jos įgyvendinimas bei kyla rizika dėl pareigūnų diskrecinių galių naudojimo. Neribotos viešojo administravimo subjekto diskrecijos įtvirtinimas neatitiktų atsakingo valdymo principo.
Seimo kontrolierė konstatavo, kad pareiškėjos skundas dėl pareigūnų veiksmų nesuteikiant trumpalaikio pasimatymo su dukra ir anūke yra pagrįstas.
Seimo kontrolierė Kalėjimų tarnybos direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad tiek Panevėžio, tiek ir kituose kalėjimuose visi besikreipiančių į pareigūnus nuteistųjų raštiški prašymai ir skundai būtų priimami, registruojami, į juos pateikiami atsakymai vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių bei Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka; būtų užtikrinama nuteistųjų teisė pasimatyti su artimaisiais remiantis BVK 39 straipsnio 3 dalimi, o procedūros, keliančios riziką dėl diskrecinių galių naudojimo, nebūtų taikomos; informuoti Seimo kontrolierę, ar buvo suorganizuotas pareiškėjos kontaktinis pasimatymas su dukra ir anūke (jeigu pasimatymas įvyko, informuoti kada); jeigu nebuvo – užtikrinti, kad tokia galimybė būtų sudaryta.
Plačiau su skundo pažyma galite susipažinti čia.
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
