Seimo kontrolierė konstatavo Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų netinkamą veikimą

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė atliko tyrimą savo iniciatyva dėl tuometės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Nacionalinė žemės tarnyba arba NŽT) Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmų, organizuojant 798 žemės sklypams galimai taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su prie jų esančiais mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (Sanitarinės apsaugos zona), įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (NTK) ir Nekilnojamojo turto registrą (NTR), grindžiant tuo, kad šie žemės sklypai yra arčiau nei 1000 m atstumu iki pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (Ginčo teritorija)

Seimo kontrolierė konstatavo, kad Sanitarinės apsaugos zonos, kaip pavojaus ir žalos sveikatai ribojimo priemonės, nustatymas siejamas su teritorijų, patenkančių į šią zoną, plėtros galimybių mažinimu, siekiant išvengti gyvenamosios, ugdymo ir poilsio aplinkų susiformavimo ir taršai jautrių grupių buvimo šioje zonoje dėl didesnės taršos rizikos. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, kai teritorijoje, esančioje arčiau nei 1000 metrų atstumu iki taršos objekto, dalis Sanitarinės apsaugos zonose draudžiamų statyti pastatų egzistavo šioje teritorijoje pradėjus vykdyti veiklą, susijusią su paukščių auginimu , o kita dalis – per ilgesnį negu 30 metų laikotarpį, nesant viešajame registre įregistruotų jokių apribojimų ir draudimų, gavus atsakingų institucijų pritarimus ir (ar) leidimus žemės sklypų formavimui, įgijimui nuosavybėn, žemės sklypų paskirčių keitimui, gyvenamųjų namų, mokslo, paslaugų paskirties ir kitų pastatų statybos ar rekonstrukcijos darbams vykdyti, buvo pastatyta ar rekonstruojama.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus pareigūnai vykdė 798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, kadastro duomenų pakeitimo procedūrą, dėl ko šių žemės sklypų savininkams nustatyti nuosavybės teisės ribojimai dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Sanitarinės apsaugos zonos taikymo, nesant pakankamai dokumentų, įrodančių Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo faktą, ir dokumentų, kurių pagrindu šios zonos ribos galėtų būti buvusios grafiškai pažymėtos NTK žemėlapyje, ir teritorija, kurioje taikytina ši specialioji žemės naudojimo sąlyga, įregistruota NTR. Todėl Seimo kontrolierė nusprendė, kad minėti pareigūnai veikė netinkamai ir šią tyrimo dalį pripažino pagrįsta.

Seimo kontrolierė, išnagrinėjusi klausimą dėl 798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, savininkų lygiateisiškumo, nustatė, kad 2022-12-23 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-166 51, 53, 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1777 (toliau – Pakeitimo įstatymas), įsigaliojusiu nuo 2023-01-04, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnis buvo papildytas 1¹ dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2023-01-04), kas nagrinėjamoje situacijoje buvo reikšminga dviem aspektais. Pirma, buvo nuspręsta sanitarinės apsaugos zonose, įrašytose į NTK ir NTR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, netaikyti šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje  nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (draudimų). Tokiu būdu, nors ir esant viešajame registre įregistruotai Sanitarinės apsaugos zonai, nuosavybės teisę ribojančios priemonės daliai žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, savininkų buvo panaikintos. Antra, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1¹ dalimi buvo įtvirtintas ir naujas draudimas – keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią būtų galima šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų statyba. Tokiu būdu žemės sklypuose, esančiuose Ginčo teritorijoje, kuriuose iki Sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo nebuvo pradėtos pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo procedūros į kitą žemės paskirtį, jos negalės būti vykdomos, atitinkamai negalės būti vykdoma Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių statyba, nors, pagal toje teritorijoje galiojančius bendrųjų planų sprendinius, tokia galimybė ir egzistuotų.

Seimo kontrolierė sprendė, kad 798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, savininkų, vienodomis sąlygomis įsigijusių žemės sklypus (iki Sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo viešajame registre), teisinės padėties skirtumai pasireiškė tuo, kad vienai asmenų kategorijai nuosavybės teisę ribojantys draudimai buvo panaikinti, o kitai – įtvirtinti nauji nuosavybės teisę ribojantys draudimai, dėl ko šių asmenų padėtis tapo nelygiavertė, o tai nedera su iš Konstitucijos 23, 29 straipsnių kylančiu reikalavimu, įstatymu ribojant nuosavybės teisę, paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pateikta rekomendacija įvertinti teisinio reglamentavimo keitimo klausimą dėl draudimo – keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį – netaikymo žemės sklypams, esantiems Ginčo teritorijoje ir įgytiems iki NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimų dėl kadastro duomenų pakeitimo priėmimo ir Sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo NTK ir NTR, arba spręsti klausimą dėl kompensacijų šių žemės sklypų savininkams išmokėjimo.

Plačiau susipažinti su pažyma galite čia: 4D-2022/1-1431