SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL TUOMETĖS NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS PAREIGŪNŲ GALIMAI NETINKAMŲ VEIKSMŲ, SUSIJUSIŲ SU SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS TAIKYMU, PAŽYMA

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nusprendė pradėti tyrimą savo iniciatyva siekdama nustatyti, ar tuometės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba arba NŽT) pareigūnai, priimdami sprendimus, kurių pagrindu 798 žemės sklypams, esantiems arčiau nei 1000 m atstumu iki AB „Vilniaus paukštynas“ (toliau – Bendrovė) priklausančių pastatų, Nekilnojamojo turto kadastre (toliau ir – NTK) ir Nekilnojamojo turto registre (toliau ir – NTR; kartu – viešasis registras) buvo įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga (toliau – Spec. sąlyga arba SŽNS) – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos (toliau ir – Sanitarinės apsaugos zona arba SAZ), veikė tinkamai, bei ar nebuvo pažeistos minėtų žemės sklypų savininkų teisės ir teisėti interesai.

2. Šio Seimo kontrolierės pradėto tyrimo pagrindu tapo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kreipimesi (2022-11-30 reg. Nr. P-2720) dėl suinteresuotų asmenų teisių gynimo ir galimų teisės aktų pažeidimų sprendžiant specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Sanitarinės apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą klausimą, išdėstyti motyvai ir argumentai, kartu su šiuo Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos raštu pateiktas Vilniaus rajono savivaldybėje esančių Valčiūnų, Dusinėnų, Šiaudinės, Juodšilių, Kalviškių ir Rudaminos kaimų gyventojų ir ugdymo įstaigų bendruomenių narių 2022-11-15 kreipimasis, pasirašytas daugiau nei 2500 suinteresuotų asmenų, informuojantis apie galimai netinkamus Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmus, susijusius su tyrimo objektu, ir atskleidžiantis šios problemos aktualumą ir svarbą visuomenei bei suinteresuotų asmenų 2022-12-06 kreipimesi (reg. Nr. P-2747) dėl Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo), susijusių su specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymu, išdėstytos aplinkybės.

3. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai tinkamai įgyvendino suteiktus įgaliojimus žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo / pakeitimo srityje ir laikėsi (laikosi) Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatų, spręsdami klausimą dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Sanitarinės apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, nepažeidė suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų sprendimai, kurių pagrindu 798 žemės sklypams Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyta Sanitarinė apsaugos zona, buvo priimti galimai nesant teisės aktų nustatyta tvarka nustatytai teritorijai, kurioje taikytina ši specialioji žemės naudojimo sąlyga. Tyrimu taip pat siekiama įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmus (neveikimą) tinkamo suinteresuotų asmenų informavimo apie priimtus sprendimus dėl Sanitarinės apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, jų priėmimą lėmusias aplinkybes, šių sprendimų apskundimo galimybių išaiškinimo aspektais.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais (pvz., registro Nr. 44/1041141) nustatyta, kad keitėsi įrašų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (IV skyrius, pirmasis skirsnis)“, įrašytų viešajame registre NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo priimtų sprendimų pagrindu, pavadinimai:
4.1. iki 2023-01-01 įrašas apie Sanitarinę apsaugos zoną NTR išraše buvo įrašytas kategorijoje „Teritorijos, kuriose taikomos SŽNS, įrašytos į NTK kadastro duomenų byloje įrašytų duomenų pagrindu“;
4.2. nuo 2023-01-01 įrašas apie Sanitarinę apsaugos zoną NTR išraše yra įrašytas kategorijoje „Žymos“, subkategorijoje „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre“.

5. Dėl Seimo kontrolierės tyrimo aplinkybių Seimo kontrolierė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, Savivaldybės administraciją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT), Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC), Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – AAA). Atsakydamos į Seimo kontrolierės paklausimuose iškeltus klausimus šios institucijos pateikė paaiškinimus ir papildomus dokumentus.

6. Nacionalinė žemės tarnyba paaiškinimuose nurodė:
6.1. „Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius (toliau – Skyrius) 2022-03-24 gavo […] [UAB „Vilniaus paukštynas“, toliau – Bendrovė] […] prašymą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo organizavimo. Skyrius, išnagrinėjęs prie prašymo pateiktus dokumentus, nustatė, kad […] [Bendrovė] nepateikė dokumentų, nurodančių, kada […] buvo […] pradėta vykdyti ūkinė veikla, dėl kurios prašoma nustatyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą. […]“.
Skyrius 2022-05-11 gavo […] [Bendrovės] pakartotinį prašymą dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo organizavimo. […] Skyrius 2022-07-20 raštu […] informavo […] [Bendrovę], kad „<…> Jūsų prašymas tenkinamas ir yra pradedama vykdyti specialiosios žemės naudojimo sąlygos – sanitarinės apsaugos zonos […] nustatymo procedūra.“
6.2. „Skyrius, išnagrinėjęs prie […] [Bendrovės] 2022-03-24 ir 2022-05-11 prašymų pateiktus dokumentus, nustatė, kad:
6.2.1. 15,06662 ha žemės ūkio paskirties „žemės sklype (kadastro Nr. …), esančiame Vilniaus r. sav. Juodšilių sen., Dusinėnų k., Užupio g. 2A […] [toliau – Dusinėnų aikštelė], esantys pastatai: […] [22 pastatai-vištidės, pagrindinė jų naudojimo paskirtis – kita (fermų)], skirti paukščiams laikyti, nuosavybės teise priklausantys […] [Bendrovei], buvo pastatyti 1976 metais. [Šis] Žemės sklypas […] suformuotas Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2000 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 480 „Dėl žemės sklypų, esančių Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų kaimuose, Rudaminos seniūnijoje, Vilniaus rajone ribų ir dydžio nustatymo“ (toliau – Savivaldybės valdybos 2000 m. sprendimas) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 3685-41 „Dėl valstybinės žemės nuomos AB „Vilniaus paukštynas“ Vilniaus rajone“ (toliau – Apskrities viršininko 2000 m. sprendimas) pagrindu, o nuo 2021 m. birželio 16 d. nuosavybės teise priklauso [duomenys neskelbtini; Bendrovė šį žemės sklypą valdo nuomos sutarties pagrindu]. […]. Pagal […] [Bendrovės] pateiktas veiklos ataskaitas, […] [Bendrovės] statiniuose laikomų paukščių (vištų, broilerių) skaičius veiklos vykdymo laikotarpiu buvo ir yra didesnis nei sutartinių gyvulių skaičius (SG) – 300, kuris nustatytas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 3D-324 „Dėl gyvulių skaičiaus prilyginimo vienam sutartiniam gyvuliui bei augalų priskyrimo augalų grupėms ekologinės gamybos ūkiuose“ (toliau – ŽŪM įsakymas), t. y. […] [Sanitarinės apsaugos zonos] dydis (plotis) – 1000 m.“
„Žemės sklypas […] [Dusinėnų aikštelė] buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000-11-23. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (Nr. 41/26132) nurodyta, kad Žemės sklype […] [Sanitarinės apsaugos zona] pradėta taikyti nuo 2018-06-20, šios teritorijos plotas – 15,0662 ha, įregistravimo pagrindas – 2018-05-21 Sutikimas Nr. S/162a.“
6.2.2. 27,0793 ha žemės ūkio paskirties „žemės sklype (kadastro Nr. …), esančiame Vilniaus r. sav. Rudaminos sen., Kalviškių k. Europos Tarybos g. 1 […] [toliau – Kalviškių aikštelė], esantys pastatai: […] [15 pastatų-vištidžių, pagrindinė jų naudojimo paskirtis – kita (fermų)], skirti paukščiams laikyti, nuosavybės teise priklausantys […] [Bendrovei], buvo pastatyti 1964–1994 metais. Žemės sklypas […] [Kalviškių aikštelė] suformuotas Savivaldybės valdybos 2000 m. sprendimu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. sprendimo pagrindu, […], visi šiame žemės sklype registruoti statiniai nuosavybės teise priklauso […] [Bendrovei, kuri šį žemės sklypą valdo nuomos sutarties pagrindu]. Pagal […] [Bendrovės] pateiktas veiklos ataskaitas, […] [Bendrovės] statiniuose laikomų paukščių (vištų, broilerių) skaičius, veiklos vykdymo laikotarpiu buvo ir yra didesnis nei sutartinių gyvulių skaičius (SG) – 300, kuris nustatytas pagal ŽŪM įsakymą, t. y. […] [Sanitarinės apsaugos zonos] dydis (plotis) – 1000 m.“
„Žemės sklypas […] [Kalviškių aikštelė] suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000-11-23. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (Nr. 41/26136) nurodyta, kad [šiame] Žemės sklype […] [Sanitarinės apsaugos zona] pradėta taikyti nuo 2017-11-17, šios teritorijos plotas – 27,0793 ha, įregistravimo pagrindas – Skyriaus vedėjo 2017-10-04 sprendimas Nr. 48SK-3129-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. …), esančio Vilniaus rajone, Rudaminos seniūnijoje, Kalviškių kaime, Europos Tarybos gatvėje 1, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.
6.2.3. 106,7376 ha žemės ūkio paskirties „žemės sklype (kadastro Nr. …), esančiame Vilniaus r. sav. Rudaminos sen., Rudaminos k., Gamyklos g. 27 […] [toliau – Rudaminos aikštelė], esantys pastatai: [57 pastatai-vištidės, pagrindinė jų naudojimo paskirtis – kita (fermų)], skirti paukščiams laikyti, nuosavybės teise priklausantys […] [Bendrovei], buvo pastatyti 1967–1968 metais. [Šis] Žemės sklypas […] suformuotas Savivaldybės valdybos 2000 m. sprendimu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. sprendimo pagrindu, o nuosavybės teise nuo 2021 m. birželio 17 d. priklauso [duomenys neskelbtini; Bendrovė šį žemės sklypą valdo nuomos sutarties pagrindu]. Pagal […] [Bendrovės] pateiktas 1989 m., 1992 m. 1996 m. veiklos ataskaitas, […] [Bendrovės] statiniuose laikomų paukščių (vištų, broilerių) skaičius, veiklos vykdymo laikotarpiu buvo ir yra didesnis nei sutartinių gyvulių skaičius (SG) – 300, kuris nustatytas pagal ŽŪM įsakymą, t. y. […] [Sanitarinės apsaugos zonos] dydis (plotis) – 1000 m.“
„Žemės sklypas [Rudaminos aikštelė] suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000-11-23. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (Nr. 41/26130) nurodyta, kad Žemės sklype […] [Sanitarinės apsaugos zona] pradėta taikyti nuo 2014-07-11, šios teritorijos plotas – 106,7376 ha, įregistravimo pagrindas – 2014-07-07 Sutikimas Nr. S/294a.“
6.3. Žemės sklypai […] [Rudaminos aikštelė, Dusinėnų aikštelė, Kalviškių aikštelė] (toliau kartu – Vilniaus paukštyno žemės sklypai) yra suformuoti Savivaldybės valdybos 2000 m. sprendimu, atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 2000 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 480 „Dėl žemės sklypų, esančių Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų kaimuose, Rudaminos seniūnijoje, Vilniaus rajone ribų ir dydžių nustatymo“, taip pat šių žemės sklypų ribos yra pažymėtos Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijos Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr. 2, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 260-41 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijos Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr. 2 patvirtinimo“.
Dėl Nacionalinei žemės tarnybai nežinomų priežasčių, Vilniaus paukštyno žemės sklypų suformavimo dokumentuose nebuvo duomenų apie šiems žemės sklypams taikytiną SAZ.
6.4. „798 žemės sklypai (toliau – Žemės sklypai, kuriems priimti Skyriaus sprendimai) [esantys arčiau nei 1000 m atstumu nuo Dusinėnų, Kalviškių ir Rudaminos aikštelėje esančių pastatų-paukštidžių], kuriems Skyriaus vedėjo sprendimais įrašyta […] [SAZ], buvo suprojektuoti laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2022 m. žemės reformos žemėtvarkos projektuose, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektuose, gyvenviečių generaliniuose planuose, taip pat nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdų projektų, tais atvejais, kai nuosavybės teisės atkurtos grąžinant žemės sklypus natūra.“
6.5. „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus rajono higienos centro 1992 m. birželio 17 d. pranešime Nr. 34 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų“ (toliau – Pranešimas), adresuotame tuometėms Vilniaus rajono valdybai ir Žemėtvarkos tarnybai, nurodyta, kad Juodšilių paukščių fabrikui ir Vilniaus paukštynui dėl vykdomos ūkinės veiklos nustatytos 1000 m dydžio sanitarinės zonos.“
„Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus inžinierės L. Jaščemskienės 1999 m. balandžio 22 d. parengtame Vilniaus rajono Rudaminos kolūkio ūkinės veiklos apribojimo plane [toliau – 1999 m. veiklos apribojimo planas] SAZ nebuvo pažymėta, todėl galimai […] [SAZ], žemės sklypams, esantiems 1000 m atstumu nuo Žemės sklypuose […] [Dusinėnų aikštelėje, Kalviškių aikštelėje ir Rudaminos aikštelėje] esančių pastatų-vištidžių, jų formavimo metu ir nebuvo nustatyta.
6.6. Vilniaus paukštyno žemės sklypų [Dusinėnų, Kalviškių, Rudaminos aikštelių] projektavimo metu galiojusio Nutarimo Nr. 343 [Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau kartu – Nutarimas Nr. 343)] (redakcijos, galiojusios nuo 1999-12-09 iki 2002-07-10) 2.1 papunktyje buvo nustatyta, kad specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai (valstybiniuose parkuose) konkrečiam žemės (miško) sklypui nustatomi priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis.
Nutarimo Nr. 343 (redakcijos, galiojusios nuo 1999-12-09 iki 2002-07-10) 2.2 papunktyje buvo nurodyta, kad svarstant preliminarinius žemės reformos projektus, kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus ir detaliuosius planus, kartu turi būti patvirtinti ir ūkinės veiklos apribojimai, kurių pagrindu nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis bei išsinuomojamam žemės sklypui.
Lietuvos Respublikos oro aplinkos apsaugos įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 1999-11-19 iki 2009-02-01) 12 straipsnyje buvo nustatyta, kad Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 423) patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos (galiojusios iki 1998-04-09) (toliau – 1991 m. metodika) 33 punkto nuostatas, žemės ūkio įmonių ūkinės veiklos apribojimo planus rengė Valstybinis žemėtvarkos institutas. Šiuose planuose turėjo būti pažymimi sklypai (esami ir projektuojami), kuriuose pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ribojamas žemės naudojimas žemės ūkio arba su kraštovaizdžio pertvarkymu susijusiai ūkinei veiklai, t. y. pagal 1991 m. metodikos 33.15 papunktį, be visa ko, turėjo būti žymimos ir įmonių sanitarinės apsaugos zonos.
[…] Vadovaudamiesi Vilniaus paukštyno žemės sklypų projektavimo metu galiojusio Nutarimo Nr. 343 2.1 ir 2.2 papunkčiais, 1991 m. metodikos (galiojusios iki Vilniaus paukštyno žemės sklypų projektavimo pradžios) 33 punktu, LR AAĮ 18 straipsniu, darome išvadą, kad ūkinę veiklą vykdančioms įmonėms SAZ privalėjo būti nustatomos.“
„Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019-12-20 iki 2019-12-31) 22 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019-12-20 iki 2019-12-31) 22 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
Atsižvelgiant į Žemės įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2020-01-01, manytina, kad teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose turėjo būti nurodytos žemės sklypams taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“
„Iki 2019-12-31 galiojusios Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatos, patvirtintos […] [Nutarimu Nr. 343], įpareigojo, taip pat ir nuo 2020-01-01 Įstatymo [Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas; toliau – Įstatymas arba SŽNSĮ] nuostatos įpareigoja pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (laikomų nuo 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, nustatyti sanitarines apsaugos zonas. Paukštininkystės ūkiams taikomos sanitarinės apsaugos zonos (pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su prie jų esančiais mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų) dydis nuo 2020-01-01 nurodytas Įstatymo 4 priede, t. y. pastatams, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300) – sanitarinės apsaugos zonos plotis nustatomas 1000 m ir pastatams, kuriuose laikoma kitų paukščių, išskyrus broilerius ir vištas (nuo 300), – sanitarinės apsaugos zonos plotis nustatomas 300 m. Analogiška nuostata buvo nustatyta ir iki 2019-12-31 galiojusio Nutarimo Nr. 343 73 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011-07-17 iki 2019-12-13), t. y. pastatams, kuriuose laikoma broilerių, vištų (nuo 300) – SAZ dydis (metrais) nustatomas 1000 m ir pastatams, kuriuose laikoma kitų paukščių, išskyrus broilerius ir vištas (nuo 300), – 300 m.“
„Pranešime nurodyta, kad be kitų išvardytų subjektų Vilniaus ir Juodšilių paukštynams yra taikoma 1000 m SAZ. Šio rašto pagrindu turėjo būti pažymimas SAZ [1999 m.] Ūkinės veiklos apribojimų plane, o vėliau ir rengiamuose preliminariame ir kompleksiniame žemėtvarkos projektuose. Šiuo konkrečiu atveju SAZ nebuvo pažymėta Ūkinės veiklos apribojimų plane, preliminariame ir kompleksiniame žemėtvarkos projektuose, dėl to SAZ nebuvo nustatyta ir konkrečiuose žemės sklypuose.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad SAZ žemės sklypams, esantiems 1000 m spinduliu nuo […] [Bendrovei] priklausančių pastatų, kuriuose laikomi paukščiai, turėjo būti nustatyta šių žemės sklypų formavimo metu.
6.7. Nuo 2011-10-19 Nuostatai [Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“; toliau – Kadastro nuostatai arba Nuostatai] papildyti punktais, reglamentuojančiais žemės sklypo kadastro duomenų – žemės sklypo formavimo momentu taikytinų, tačiau nenustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Šių duomenų įrašymo procedūras organizuoti įpareigota Nacionalinė žemės tarnyba.“
„Pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022-12-14 iki 2022-12-31) buvo reglamentuoti 2 skirtingi procesai: 1) žemės sklypo formavimo metu nenustatytų teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymo nustatant kadastro duomenis (procesą organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba) ir 2) Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo dėl žymos padarymo teikimas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (pranešimą teikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teritorijos, vykdymu).
[…] Nacionalinė žemės tarnyba Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022-12-14 iki 2022-12-31) nustatyta tvarka žemės sklypui jo formavimo metu taikytinų, tačiau nenustatytų teritorijų, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymą nuo 2011 m. iki 2023 m. vykdė Nuostatų nustatyta tvarka – įrašydama žemės sklypams kadastro duomenis – teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“
„Pažymime, kad įgyvendinant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies bei Žemės įstatymo 22 straipsnio (netekusio galios įsigaliojus Įstatymui) 10 dalies, Nuostatų 541.1 papunkčio, 542 punkto nuostatas, t. y. žemės sklypų suformavimo metu padarytų kadastro duomenų nustatymo klaidų ištaisymo atvejais, nėra privalomumo SAZ nustatyti vadovautis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytu sąrašu.
Įvertinant iki Įstatymo įsigaliojimo teisės aktų, reglamentavusių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (tarp jų ir SAZ) nustatymo tvarką, nuostatas, pabrėžtina, kad įstatymų nustatytais atvejais planuojamai ūkinei veiklai vykdyti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai nebuvo rengiami, tačiau specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėdavo būti nustatytos ir įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (pvz., žemės sklypų, kuriuose įrengtos melioracijos sistemos ir įrenginiai; įrengiant elektros energijos perdavimo tinklus).
Nacionalinė žemės tarnyba neturi informacijos apie tai, ar kuriame nors iš SŽNSĮ Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų buvo nustatytas SAZ įrašymo reikalavimas, tačiau vadovaujantis šiame rašte išvardytu teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki Vilniaus paukštyno žemės sklypų projektavimo, darytina išvada, kad SAZ turėjo būti pažymėtas Ūkinės veiklos apribojimų plane pagal Nutarimo Nr. 343 65 punkte nustatytus fiksuotus dydžius, sudarant ar rengiant teritorijų planavimo dokumentus (kompleksinius ar preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus, bendruosius, specialiuosius planus) ar žemės valdos projektus bei priimant sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, sprendimus dėl valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo, nuomos bei panaudos sutartis.“
6.8. „Informuojame, kad Skyriaus vedėjas, vadovaudamasis minėtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į […] [Bendrovės] prašymus įrašyti SAZ 802 žemės sklypams, pateikė rangovui [UAB „Inreal Geo“; toliau – Rangovas] užsakymą parengti 802 nepilnas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Rangovas Skyriui pateikė 798 nepilnas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Atkreiptinas dėmesys, kad 4 žemės sklypų kadastro duomenys jau buvo patikslinti atliekant kadastrinius matavimus ir […] [SAZ] jau buvo nustatyta kadastrinių matavimų metu. Skyrius, gavęs vykdytojo parengtus dokumentus, patikrino, ar žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planas (jeigu toks planas buvo rengtas) parengtas pagal Nuostatų 543 punktą ir Nuostatų 7 priedą ar žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta pagal Nuostatų 56 punktą ir nenustatęs trūkumų paštu informavo 798 žemės sklypų savininkus apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą, kartu pateikdamas patikrintų dokumentų kopijas. Skyriaus vedėjas, praėjus 30 dienų laikotarpiui nuo informacinių laiškų išsiuntimo, priėmė 798 sprendimus pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis, t. y. elektroninėmis ryšio priemonėmis per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ Skyrius kadastro tvarkytojui pateikė 798 sprendimus pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis įrašant taikytinas anksčiau žemės sklypams nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“
„Pateiktuose sprendimuose nurodyta, kad Skyriaus vedėja, vadovaudamasi Nuostatų 841.1.1.2.5 papunkčiu ir veikdama pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 2 d. įgaliojimą Nr. 1Į-295-(1.9 E.) „Dėl teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų rengimo ir tvirtinimo, ir kitų funkcijų atlikimo“, tvirtina žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės ,,GeoMatininkas“ elektroniniame archyve. Šiuose sprendimuose nurodyta apskundimo tvarka, kuri yra detaliai reglamentuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“.
„Informuojame, kad atsižvelgiant į […] [Bendrovės] prašymus ir vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2022-12-14 iki 2022-12-31) bei Nuostatų 541 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2022-05-01 iki 2023-01-01) Skyriaus vedėjo sprendimais Žemės sklypams, kuriems priimti Skyriaus sprendimai, buvo įrašyta SŽNS.“
„[…] jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nebūtų gavusi […] [Bendrovės] prašymų, būtų nepradėjusi organizuoti SAZ įrašymo Žemės sklypams, kuriems priimti Skyriaus sprendimai, Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.“
6.9. „[…] paaiškiname, kad minėtų [798] žemės sklypų savininkai registruotais laiškais gavo pranešimus apie numatomus Jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimus ir per 30 dienų nuo šių pranešimų gavimo turėjo teisę pateikti pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano.“
„Iš Skyriaus pateiktos informacijos nustatėme, kad Skyrius paštu išsiuntė žemės sklypų, dėl kurių buvo priimti Skyriaus sprendimai pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis įrašant nustatytą (pakeistas) teritoriją, kurioje taikoma […] [SAZ], savininkams informacinius laiškus, prie kurių buvo pridėtos Skyriaus spendimų dėl Žemės sklypų, kuriems priimti Skyriaus sprendimai, duomenų keitimo kopijos.“
„Skyriaus vedėjo sprendimai pakeisti žemės sklypų kadastro duomenis įrašant nustatytas (pakeistas) teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galėjo būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. […] [Šie sprendimai] yra administraciniai sprendimai, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir Nuostatų 841.1.1.2.5 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 2022-05-01 iki 2023-01-01).“
6.10. „Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis, kai nustatant specialiąją žemės naudojimo sąlygą nereikia gauti žemės sklypo savininko sutikimo, t. y. kai specialioji žemės naudojimo sąlyga nustatoma Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022-12-14 iki 2022-12-31) nurodytu atveju, savininko sutikimas nėra reikalingas.“
„Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022-12-14 iki 2022-12-31) buvo nurodyta, kad kompensacijos nemokamos, kai yra vadovaujamasi šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2022-12-14 iki 2022-12-31) ar kitais įstatymų nustatytais atvejais.
[…] Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2022-12-14 iki 2022-12-31), įrašė žemės sklypams, kurių formavimo metu specialioji žemės naudojimo sąlyga nebuvo įrašyta, specialiąją žemės naudojimo sąlygą – kadastro duomenį, ir kompensacijų žemės sklypų savininkams neskaičiavo.“
6.11. „[…] nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, [Kadastro] Nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, pakeitimai, susiję su duomenų apie teritorijas, kuriose taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nurodymu žemės sklypų kadastro duomenų byloje, kadangi teritorija, kurioje taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga, nuo 2023 m. sausio 1 d. nėra žemės sklypo kadastro duomuo.“
„Pažymėtina, kad Skyriaus vedėjo sprendimais iki 2022 m. gruodžio 31 d. nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kaip žemės sklypų kadastro duomenys, nuo 2023 m. sausio 1 d. tapo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyviniais duomenimis, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypų, kuriuose įrašyti kadastro duomenys apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Nekilnojamojo turto registro įraše padarė žymas apie žemės sklypams taikytinas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, t. y. Skyriaus vedėjo sprendimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kaip žemės sklypų kadastro duomenys, nuo 2023 m. sausio 1 d. nebėra kadastro duomenys“, „jos nebegali būti nustatytos atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus“.
„Atsižvelgdami į […] [Seimo kontrolierės] klausimą […] „informuoti, kuo skiriasi įrašai „Teritorijos, kuriose taikomos SŽNS, įrašytos į NTK kadastro duomenų byloje įrašytų duomenų pagrindu“, ir „Žymos: Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre“, paaiškiname, kad pirmuoju atveju Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nurodytas žemės sklypo kadastro duomuo – žemės sklypui taikoma teritorija, kurioje yra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga, o antruoju atveju – Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nurodyta žyma apie teritoriją, kurioje yra taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga, tačiau ši teritorija nėra registruota Nekilnojamojo turto registre.“
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1190 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1190) 3.4 papunktyje nurodyta, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. žyma apie žemės sklypui taikytinas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, gali būti panaikinta suinteresuoto asmens prašymu, kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, dokumentus, patvirtinančius, kad minėtos teritorijos žemės sklypui netaikomos arba šios teritorijos turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
[…] Skyriaus vedėjo sprendimais patvirtintos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kaip žemės sklypų kadastro duomenys, nuo 2023 m. sausio 1 d. nebėra kadastro duomenys ir gali būti tikslinami teisės aktų nustatyta tvarka, nerengiant žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o teikiant informaciją, kaip tai nurodyta Nutarimo Nr. 1190 3.4 papunktyje ir Registro nuostatose, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.“
6.12. „Nuo 2025-01-01 įsigalios nauja Įstatymo 10 straipsnio redakcija, išdėstyta Įstatymo 143 straipsnyje.
Įstatymo 143 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ūkinė ir (ar) kitokia veikla, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, gali būti vykdoma, jeigu šios teritorijos nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.“
„Atsakydami į Jūsų klausimą, pažymime, kad ūkinė ir (ar) kitokia veikla, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, užsiimantys ūkio subjektai (tarp jų ir […] [Bendrovė]) iki 2025-01-01 privalo imtis Įstatymo 141 straipsnio 42 dalyje nurodytų veiksmų, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios nebuvo neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, t. y. ūkio subjektas iki 2025-01-01 turi nustatyti sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente ir jį pateikti Nacionalinei žemės tarnybai, o Nacionalinė žemės tarnyba parengs išvadą dėl galimybės nustatyti sanitarinės apsaugos zoną.“
„Įstatymo 141 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad iki 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2023 m. sausio 1 d., iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos bus pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys.“

7. Iš NŽT pateiktų dokumentų nustatyta:
7.1. Kartu su Bendrovės 2022-03-24 ir 2022-05-11 prašymais organizuoti Sanitarinės apsaugos zonos įrašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui, be kita ko, buvo pateikti šie dokumentai: žemės sklypuose (Rudaminos aikštelėje, Dusinėnų aikštelėje, Kalviškių aikštelėje) esančių statinių išdėstymo planai; šių žemės sklypų planai; 1989 m., 1992 m., 1996 m. tuomečio AB „Juodšilių paukštyno“ metinės veiklos ataskaitos (apyskaitos) dokumentai; 1989 m., 1992 m., 1996 m., 2001 m. AB „Vilniaus paukštyno“ metinės veiklos ataskaitos (apyskaitos) dokumentai); pažyma „Apie leidžiamą laikyti sąlyginių gyvulių kiekį“; žemės sklypų, patenkančių į Sanitarinės apsaugos zonos ribas, sąrašas.
7.2. 1989 m., 1992 m., 1996 m. tuomečio Juodšilių paukštyno (1997-11-27 sutartimi Juodšilio paukštyną įsigijo Bendrovė, šiuo metu tai – Kalviškių aikštelė) ir 1989 m., 1992 m., 1996 m., 2001 m. Vilniaus paukštyno metinėse apyskaitose pateikta informacija, be kita ko, apie parduotus paukščių, kiaušinių kiekius, t. y. apie realizuotos produkcijos kiekius. Vilniaus paukštyno apyskaitose nurodyti bendri paukščių kiekiai, tačiau juose nėra detalizuota, kokiose aikštelėse – Rudaminos ar Dusinėnų, ir koks kiekvienoje iš šių aikštelių esančiose Paukštidėse laikomų paukščių kiekis buvo realizuotas / paliktas auginimui.
7.3. Pateikta Bendrovės pažyma „Apie leidžiamą laikyti sąlyginių gyvulių kiekį“ (2023-12-13 pasirašyta Bendrovės direktoriaus saugiu elektroniniu parašu), suteikiama informacija apie galimą laikyti sutartinių gyvulių kiekį, bet nenurodyta, koks yra realus laikomų ūkinių gyvūnų skaičius kiekvienoje iš aikštelių esančiose Paukštidėse“.

8. Vilniaus rajono savivaldybės administracija paaiškinimuose nurodė:
8.1. „Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. sausio 23 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo duomenimis, tęstinė ūkinė veikla, susijusi su ūkinių gyvūnų (broilerių, vištų) laikymu, žemės sklypuose [Rudaminos aikštelėje, Dusinėnų aikštelėje, Kalviškių aikštelėje] vykdoma nuo 1964 metų, nors paukštidės įregistruotos 1967-1968 metais. Juridinių asmenų registro duomenimis, […] [Bendrovė] įsteigta 1993 m. sausio 21 d. […].“
8.2. „Gyvenvietės, esančios 1000 m spinduliu aplink Žemės sklypus [Dusinėnų aikštelę, Kalviškių aikštelę, Rudaminos aikštelę], buvo suplanuotos generaliniuose gyvenviečių planuose. Remiantis Vilniaus rajono „Kovo aštuntosios“ kolūkio statybos kompleksų išdėstymo schemos (M1:10000) ir Rudaminos gyvenvietės išplanavimo projekto (M1:2000), patvirtinto Vykdomojo komiteto 1982-05-21 sprendimu Nr. 200 „Dėl Vilniaus rajono „Kovo aštuntosios“ kolūkio statybos kompleksų išdėstymo schemos ir Rudaminos gyvenvietės išplanavimo projekto tvirtinimo“ sprendiniais [toliau – 1982 m. Statybos schema ir išplanavimo projektas], 1000 m SAZ pažymėta tik nuo tuo metu veikiančios Rudaminos paukščių fermos (šiuo metu vad. I-osios Rudaminos aikštelės, […]). Kituose gyvenviečių, esančių 1000 m spinduliu aplink Žemės sklypus [Rudaminos aikštelę, Dusinėnų aikštelę, Kalviškių], generaliniuose planuose SAZ ribos pažymėtos nebuvo.“
8.3. „Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto parengtame ir 1999 metais balandžio 22 d. patikslintame Vilniaus rajono Rudaminos kolūkio ūkinės veiklos apribojimo plane [1999 m. ūkinės veiklos apribojimo plane] apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonos (t. y. apribojimai) nustatytos nuo kapinių, vandens telkinių, požeminių vandenviečių, kelių, inžinerinių tinklų, kultūros paveldo, gamtos/kraštovaizdžio elementų, t. y. tik nuo objektų, atitinkančių viešo intereso sąvoką. […]. Pažymime, kad NŽT painioja savivaldybių (buvusių miestų (rajonų) valdybų) teisės aktuose įtvirtintą pareigą, sudarant ūkinės veiklos apribojimo planus, taikyti Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, (t. y. nustatyti apribojimus) nuo kultūros, gamtos, tradicinio laidojimo kapinių, vandens telkinių, kelių bei geležinkelių, su ūkio subjektų, suinteresuotų jų pačių vykdoma veikla, pareiga.“
8.4. „Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 [toliau – Bendrasis planas arba 2009 m. Bendrasis planas], sprendiniuose pažymėtos tik preliminarios galimos sanitarinės apsaugos zonos, kurių normatyvinės ribos turi būti tikslinamos specialiaisiais ir detaliaisiais planais. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 2.3 skyriaus „Žemės naudojimas“ 1 pastaboje nurodyta, kad <…brėžiniuose nurodytų konkrečių teritorijų, kurioms nustatyti specialūs naudojimo, tvarkymo ir apsaugos reglamentai ribos yra sąlyginės. Kiekvienu atveju, rengiant kitus detalesnius planavimo darbus ar vykdant jų derinimo ir tikrinimo procedūras, siekiant nustatyti pastarųjų dokumentų atitikimą bendrojo plano sprendiniams, negalima šių ribų laikyti tiksliomis…>.
Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477 [toliau – „U“ zonos BP arba 2019 m. „U“ zonos bendrasis planas], brėžiniuose pažymėtos Paukštyno sanitarinės apsaugos zonos yra nurodytos Bendrojo plano pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „U“ zonos BP brėžiniuose riba, esanti 1000 m atstumu nuo Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų paukštidžių, pažymėta vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenimis Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt).
„U“ zonos BP aiškinamojo rašto 2.6 skyriaus „Bendri planavimo principai“ 36 p. nurodyta, kad <…šiuo Bendruoju planu nenustatytos taršių objektų sanitarinės apsaugos zonų ribos ir veiklos režimas jose. Bendrajame plane nurodytos preliminarios SAZ ribos. SAZ ribos gali būti tikslinamos atliekant poveikio visuomenės sveikatos vertinimo (PVSV) ar poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras. Sanitarinės apsaugos zonos turi būti nustatomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“…>.
Pažymime, kad, kompleksiškai vertinant savivaldybės ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinius, paukštyno SAZ ribos juose nenustatomos. Tai preliminarios SAZ ribos, kurios turi būti tikslinamos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 str. 1 d. nurodytais pagrindais.
8.5. „Vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323, sprendiniais, žemės sklypai, esantys Dusinėnų, Kalviškių, Juodšilių, Valčiūnų ir Rudaminos […] gyvenvietėse [arčiau nei 1000 m atstumu iki Dusinėnų, Kalviškių ir Rudaminos aikštelių] yra U (Ug) ir Z (Zrg) funkcinio prioriteto zonose“.
„Pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies („U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijose) bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2019-12-18 sprendimu Nr. T3-477 sprendinius, nagrinėjamų gyvenviečių (kaimų) teritorijose numatyti skirtingi teritorijos naudojimo tipai – PR, PA, BZ, MI, GG, GV ir kiti .“
„Nemaža dalis Žemės sklypų patenka į GV – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas.“

9. NVSC pateikė paaiškinimus:
9.1. „[…] vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 33 straipsnyje, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnyje nurodytais sanitarinės apsaugos zonų (toliau – SAZ) nustatymo pagrindais ir tikslais, SAZ nustatoma planuojamai ar vykdomai ūkinei veiklai, kuri susijusi su poveikiu aplinkai ir dėl to galimu neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai, o SAZ tikslai yra apsaugoti visuomenės sveikatą nuo ūkinės veiklos keliamų visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimo neigiamo poveikio arba sumažinti šio poveikio riziką, suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos saugą.“
„NVSC specialistų nuomone, pastatų, kuriuose laikomi broileriai, vištos (nuo 300 sutartinių gyvulių skaičiaus), SAZ dydžiai SŽNSĮ nustatyti, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą nuo šios ūkinės veiklos keliamo triukšmo, kvapų, vandens cheminės taršos, o šios veiklos keliama aplinkos oro tarša privalo būti valdoma taip, kad aplinkos oro užterštumas neviršytų teisės aktuose nustatytų ribinių verčių už ūkinės veiklos teritorijos ribų. Paukščių auginimo mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiai gali kelti dirvožemio ir požeminio vandens užteršimo pavojų, dėl ko gali būti teršiami geriamojo vandens šaltiniai, o geriamasis vanduo nesaugus dėl didelių azoto junginių koncentracijų, ypač kūdikiams iki 6 mėnesio amžiaus ir nėščiosioms.“
„Pažymėtina, kad visuomenės sveikatos apsaugos aspektu ūkio subjektų veiklos skleidžiama tarša yra ribojama norminiais teisės aktais, nustatančiais taršos (kvapų, triukšmo ir kt.) leistinus ribinius dydžius, kurie turi būti užtikrinami gyvenamosios ir visuomeninės ar specialiosios paskirties statiniuose ar jų teritorijose, nepriklausomai nuo to, ar SAZ yra nustatyta, ar ne. Ūkinės veiklos skleidžiama tarša, užtikrinant ribinius dydžius reglamentuojamose teritorijose, turėtų būti valdoma diegiant pažangias technologijas.“
9.2. „[…] laikotarpiu [nuo 1990-03-11 iki 2020-01-01] SAZ nustatymo procedūros nustatytos Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkoje [Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10; toliau – 2001 m. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka], Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse [Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586; toliau – 2004 m. Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės], Nutarime Nr. 343 ir PVSV apraše (nuo 2003 m. įsigaliojus Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymui – apie SAZ ribų nustatymą PVSV būdu).“
„NVSC nepavesta vertinti ar SAZ yra nustatyta ir įregistruota į Nekilnojamojo turto registrą teisės aktų nustatyta tvarka. NVSC teisės aktais įgaliotas priimti sprendimą ar planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje, kai SAZ nustatomas PVSV būdu. NVSC nėra priėmęs administracinių sprendimų dėl AB „Vilniaus paukštyno“ SAZ ribų nustatymo PVSV būdu.“
9.3. „NVSC nuomone, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus rajono higienos centro 1992 m. birželio 17 d. raštas Nr. 34 Vilniaus rajono savivaldybės valdybai bei Žemėtvarkos tarnybai buvo informacinio pobūdžio raštas, pranešantis apie įsigaliojusias Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas [„pagal galiojančias SN 245-71“ ]), reglamentuojančias SAZ paukštynų veiklą ir nebuvo skirtas suderinti ar nustatyti SAZ ribas Vilniaus rajone esantiems paukštynams.“
9.4. „[…] administracinė teisena dėl […] sklypuose [Rudaminos aikštelė, Dusinėnų aikštelė, Kalviškių aikštelė] vykdomos veiklos, nenustačius SAZ, nebuvo pradėta nesant pagrindo (AB „Vilniaus paukštynui“ teisės aktais reglamentuota normatyvinė 1000 m SAZ pažymėta Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano „U“ zonos brėžinyje. Planas skelbiamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos internetiniame tinklalapyje www.vrsa.lt.“

10. AAA pateikė paaiškinimus ir informaciją, susijusią su Bendrovei išduotais ir atnaujintais Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimais, bei pažymėjo, kad „2012 m. atnaujintame AB „Vilniaus paukštynas“ TIPK leidime nurodytas bendras paukštyne visose aikštelėse auginamų paukščių skaičius, 2020 m. pakeistame TIPK leidime – paukštyne auginamų paukščių skaičius konkretizuotas pagal aikšteles.“

11. AAA pateiktuose dokumentuose nurodyta:
11.1. „Aplinkos apsaugos agentūros Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. V-4.7-V-01-V-7/T-V.8-33/2020 (2020 m. TIPK leidimas), išduotame 2022-11-19 Bendrovei, 1 punkte nurodyta „AB „Vilniaus paukštynas“ pagrindinė veikla – veislinių paukščių ir broilerių auginimas. Viščiukų broilerių skerdimas ir mėsos perdirbimas. Dusinėnų aikštelės 22 paukštidėse vienu metu auginama 205 040 vnt. veislinių paukščių, Kalviškių aikštelėje esančiose 13 paukštidžių atitinkamai vienu metu auginama iki 188 230 vnt. paukščių. Rudaminos aikštelėje esančiose 57 paukštidėse vienu metu gali būti auginama 1 484 200 vnt. broilerių.“
11.2. Aplinkos apsaugos agentūrai, 2020 m. atnaujinusiai Bendrovei išduoto TIPK leidimo galiojimą, buvo pateiktas UAB „Urbanistika“ Vilniaus rajono BP projekto vadovo R. Devinduonio 2014-07-02 raštas, adresuotas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kuriame nurodyta, kad „Vilniaus rajono bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje (2E3S-1), Urbanistinio karkaso su socialine infrastruktūra brėžinyje (2E3S) apie Rudaminos paukštyną parodyta jo sanitarinės apsaugos zona“.

12. VMVT pateikė atsakymą į Seimo kontrolierės paklausime pateiktus klausimus bei teikiamą informaciją patvirtinančius dokumentus.

13. Seimo kontrolieriaus tyrimuose, susijusiuose su Sanitarinės apsaugos zonos nustatymu, užfiksuota ši informacija:
13.1. skundo byloje Nr. 4D-2022/1-1366:
„16.1. Formuojant Pareiškėjui priklausančius žemės sklypus (kadastro Nr. … ir Nr. ..), Sanitarinės apsaugos zonos, kaip šiems žemės sklypams taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebuvo nurodytos ir įrašytos į NTK ir NTR. Laikotarpiu nuo 1998 m. teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas (kadastro Nr. …), ir nuo 2010 m., teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas (kadastro Nr. …), valstybės institucijų sprendimais ir leidimais buvo leista vykdyti ir plėtoti veiklą, netaikant jokių sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje galiojančių apribojimų, tarp jų – statyti Gyvenamąjį namą (2014 m.), bei Pastatą-Pirtį (2005 m.) (pažymos 4.1–4.4 papunkčiai).
Tuo atveju, jeigu Pareiškėjo žemės ūkio paskirties žemės sklypui (kadastro Nr. …) nebūtų buvusi nustatyta Sanitarinės apsaugos zona ir atitinkamai taikomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 11 dalyje įtvirtintas draudimas, vadovaujantis 2009 m. bendrojo plano ir 2019 m. „U“ zono bendrojo plano sprendiniais, šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis galėtų būti buvusi pakeista iš „žemės ūkio“ į „kita“, pagal kurią galima tokių pastatų, kaip gyvenamieji pastatai, statyba (pažymos 8 punktas).
[…]. 16.7. […] NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022-10-31 sprendimas, kuriuo nuspręsta pakeisti jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. …) kadastro duomenis […], buvo priimtas kitą darbo dieną (2022-10-31 pirmadienį) po Pareiškėjo 2022-10-28 kreipimosi NŽT Vilniaus rajono skyriuje gavimo (penktadienį), ir iki atsakymo jam pateikimo […], todėl teigtina, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022-10-31 sprendimas buvo priimtas neišnagrinėjus Pareiškėjo pastabų ir nesutikimo su Sanitarinės apsaugos zonos taikytinumu ir kadastro duomenų pakeitimu, argumentų, taip nesilaikant Kadastro nuostatų 544.4 papunkčio nuostatų.
16.8. NŽT Vilniaus rajono skyriaus tarnautojai, teikdami atsakymą į Pareiškėjo 2022-10-28 kreipimąsi, neinformavo jo apie priimtą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022-10-31 sprendimą, […] nors atsakymo pateikimo Pareiškėjui metu […] minėtas sprendimas jau buvo priimtas bei žemės sklypo (kadastro Nr. …) kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti […].
17. […], dalis Pareiškėjo argumentų dėl nesutikimo su numatomu kadastro duomenų pakeitimu NŽT Vilniaus rajono skyriuje nebuvo vertinta ir nagrinėta, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022-10-31 sprendimas priimtas neišnagrinėjus Pareiškėjo pastabų dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo, šio sprendimo kopija buvo pateikta Pareiškėjui nesilaikant Kadastro nuostatų 544.5 papunktyje nustatytų terminų, Pareiškėjui nebuvo suteikta visa prašoma informacija, nebuvo pateikti jo prašomi dokumentai, susiję su minėtų administracinių sprendimų priėmimu ir Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo faktu, taikytinumo Pareiškėjo žemės sklypams (kadastro Nr. … ir Nr. …) teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat nebuvo nurodytos atsisakymo pateikti informaciją ir dokumentus priežastys, […]“.
13.2. skundo byloje Nr. 4D-2022/1-1413:
„14.1. […] Pareiškėjos […] žemės sklype (kadastro Nr. …) formuojamas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas […]. Nuo įrašo apie Sanitarinės apsaugos zonos įregistravimą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu įsigaliojimo (2022-12-13) iki Įstatymo 53 straipsnio 11 dalies įsigaliojimo (2023-01-04), negalėjo būti vykdomos jokios procedūros, susijusios su gyvenamosios paskirties pastato šiame žemės sklype statyba (įskaitant projektinės dokumentacijos rengimą, statybą leidžiančių dokumentų gavimą), nes pagal tuo laikotarpiu galiojusio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas Sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje buvo draudžiama statyti gyvenamosios paskirties pastatus.
[…] 15. Atsižvelgiant į tai, kad dalis Pareiškėjos 2022-11-06 kreipimesi pateiktų argumentų dėl nesutikimo su numatomu kadastro duomenų pakeitimu NŽT Vilniaus rajono skyriuje nebuvo vertinta ir nagrinėta, Pareiškėja nebuvo informuota apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022-12-19 sprendimo priėmimą, šio sprendimo kopija nebuvo pateikta Pareiškėjai, taip nesilaikant Kadastro nuostatų 544.5 papunkčio nuostatų, šiame sprendime yra netinkamai išaiškinta jo apskundimo tvarka, Pareiškėjai nebuvo suteikta jos prašoma informacija, nebuvo pateikti jos prašomi dokumentai, susiję su minėto administracinio sprendimo priėmimu ir Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo faktu, taikytinumo Pareiškėjos žemės sklypui (kadastro Nr. …) teisėtumu ir pagrįstumu, taip pat nebuvo nurodytos atsisakymo pateikti informaciją ir dokumentus priežastys, taip nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo išsamumo, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme įtvirtintų duomenų išsamumo ir duomenų tikslumo principų, gero viešojo administravimo principo imperatyvų, konstatuotinas Pareiškėjos teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejis, todėl Pareiškėjos skundas pripažintinas pagrįstu.“
13.3. skundo byloje Nr. 4D-2023/1-4:
„13.7. Tyrimo metu nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022-12-15 sprendimas, kuriuo nuspręsta pakeisti Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. …) kadastro duomenis, bei 2022-12-20 sprendimas, kuriuo nuspręsta pakeisti Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. …) kadastro duomenis ir kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre buvo įrašyta Sanitarinės apsaugos zona, buvo priimtas praėjus atitinkamai dviem ir penkioms darbo dienoms po Pareiškėjos 2022-12-12 kreipimosi NŽT Vilniaus rajono skyriuje gavimo ir iki atsakymo jai pateikimo […], todėl teigtina, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022-12-15 ir 2022-12-20 sprendimai buvo priimti neišnagrinėjus Pareiškėjos pastabų ir nesutikimo su Sanitarinės apsaugos zonos taikytinumu ir kadastro duomenų pakeitimu, argumentų, taip nesilaikant Kadastro nuostatų 544.4 papunkčio nuostatų. […].
13.8. NŽT Vilniaus rajono skyriaus tarnautojai, teikdami atsakymą į Pareiškėjos 2022-12-12 kreipimąsi, neinformavo jos apie priimtus NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022-12-15 ir 2022-12-20 sprendimus, […], nors atsakymo pateikimo Pareiškėjai metu (NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022-12-29 raštas) minėti sprendimai jau buvo priimti bei minėtų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti […].“

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos
14. Lietuvos Respublikos įstatymai
14.1. Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnis – „1. Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę:
[…]
7) informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas.“

14.2. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo:
6 straipsnis – „1. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos viename iš šių dokumentų:
1) patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose;
2) statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas;
3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas); […];“.
7 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2022-12-31) – „1. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu. […].“
9 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31) – „3. Jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinio padalinio vadovas. Per 20 darbo dienų nuo asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu, prašymo pateikimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą arba motyvuotai atsisako organizuoti šių teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (kai objekto, dėl kurio žemės sklypo formavimo metu šiam žemės sklypui turėjo būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nebėra). Šioje dalyje nurodytu atveju šiame įstatyme nurodytų teritorijų erdviniai duomenys pateikiami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su prašymu ir kitais Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais. Žemės sklypo, kuris patenka į šioje dalyje nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis apie keičiamus žemės sklypo kadastro duomenis informuojamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.“
13 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31) – „5. Kompensacijos nemokamos, kai:
1) dėl tų pačių ar skirtingų apribojimų taikymo buvo atlyginta, jeigu teritorija (jos dalis), dėl kurios nustatymo atsiradusių apribojimų taikymo buvo atlyginta, sutampa su naujai nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija (jos dalimi);
2) šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, kitais įstatymų nustatytais atvejais.“
Redakcija, galiojanti nuo 2023-01-01:
„5. Kompensacijos nemokamos, kai: […]; kitais įstatymų nustatytais atvejais;“.
50 straipsnis – „Atsižvelgiant į planuojamą ir (ar) vykdomą ūkinę veiklą, nustatomos šios sanitarinės apsaugos zonos: […]; 4) pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų.“
51 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) – „1. Sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šiame įstatyme arba nustatomas asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, nustatant sanitarinės apsaugos zoną taikomas pagal poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis.
2. Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink stacionarius taršos šaltinius, esančius statiniuose ir (ar) įrenginiuose ar jų grupėse arba jiems skirtose teritorijose, kuriuose planuojama ar vykdoma ūkinė veikla ir (ar) objektai, arba aplink statinių ar įrenginių, kuriuose yra šioje dalyje nurodyti taršos šaltiniai, išorines atitvaras ar ribas (atsižvelgiant į ūkinės veiklos rūšį, taršos šaltinių išsidėstymą). Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink šių objektų stacionarius taršos šaltinius, išmetančius (išleidžiančius, paskleidžiančius) aplinkos oro teršalus, kvapus, triukšmą ar kitus fizikinius veiksnius.
51 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2023-01-04) – „3. Nustatant sanitarinės apsaugos zonas, ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša už sanitarinės apsaugos zonų ribų neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių, nustatytų gyvenamosios paskirties pastatų (namų), viešbučių, mokslo, poilsio, gydymo paskirties pastatų, su apgyvendinimu susijusių specialiosios paskirties pastatų, rekreacijai skirtų objektų aplinkai.“
51 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01) – „4. Sanitarinės apsaugos zonos negali būti nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ar registruojamos Nekilnojamojo turto registre tose teritorijose, kuriose objektai, kuriuos draudžiama statyti, planuoti ar įrengti sanitarinės apsaugos zonoje, yra pastatyti ar įrengti, jų statyba pradėta ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti ir (ar) šiuos objektus galima planuoti pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šios dalies nuostatos dėl sanitarinės apsaugos zonų nustatymo netaikomos šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.“
53 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31) – „1. Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose draudžiama:
1) statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu (kareivinių pastatus, kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius);
2) įrengti šios dalies 1 punkte nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius;
3) keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šios dalies 1 punkte nurodytą paskirtį;
4) planuoti teritorijas rekreacijai ir šios dalies 1 punkte nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.“
53 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2023-01-04) – „11. Šio įstatymo 50 straipsnio 1, 2 ir 4 punktuose nurodytose sanitarinės apsaugos zonose, į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašytose šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), išskyrus sanitarinės apsaugos zoną (jos dalį), patenkančią į likviduotos sodininkų bendrijos teritoriją, draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią galima šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų objektų statyba. Šioje dalyje nurodytose sanitarinės apsaugos zonose netaikomos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.“
141 straipsnio 41 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2023-01-04) – „Kai sanitarinės apsaugos zona į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos), bet šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas arba šiai teritorijai įregistruoti reikalingi duomenys nepateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, vykdymu, šioje dalyje nurodytu atveju nustato šią sanitarinės apsaugos zoną poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia šioje dalyje nurodytus prašymus arba sanitarinės apsaugos zonai įregistruoti reikalingus duomenis. Šioje dalyje nurodytas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentas rengiamas, kai į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašyta sanitarinės apsaugos zona nenurodyta (nepažymėta grafiškai) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose (ar kituose dokumentuose pagal iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą). Prašymas įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl šioje dalyje nurodyto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento pateikiamas iki 2024 m. gruodžio 31 d., o šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikiami iki 2025 m. gruodžio 1 d. Šioje dalyje nurodytoms sanitarinės apsaugos zonoms nustatyti žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo ar valstybinės žemės dalis, patenkanti į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose nustatytą sanitarinės apsaugos zoną, padidėja (šiais atvejais padidėjusioje, palyginti su įrašytąja į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, sanitarinės apsaugos zonos dalyje taikomos šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos).“

14.3. Viešojo administravimo įstatymo:
3 straipsnis – „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:
1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […]“

14.4. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo:
24 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2007-12-31) – „1. Įmonės, projektuojančios, statančios, valdančios ar turinčios nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas.
2. Ūkinės komercinės veiklos rūšis, kurioms įrengiamos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką, režimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. […].“
24 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008-01-01 iki 2013-12-31) – „Asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius.“

15. Kiti teisės aktai
15.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) (redakcija, galiojusi nuo 2022-05-01 iki 2022-12-31):
541 punktas – „Žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami nerengiant visos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, o tik ją papildant šių Nuostatų 542 punkte nurodytais dokumentais, šiais atvejais:
541.1. kai formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) tam žemės sklypui teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
Prašymą įrašyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą kadastro tvarkytojui ir reikalingą informaciją vykdytojui pateikia žemėtvarkos skyrius fizinio asmens, juridinio asmens ar jų padalinių, kitų organizacijų ar jų padalinių (toliau – asmuo), suinteresuotų ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turėjo būti nustatytos minėtos teritorijos, vykdymu, prašymu;“.
544 punktas – „Žemėtvarkos skyrius, gavęs vykdytojo parengtus šių Nuostatų 542.1, 542.2 ir 542.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus:
[…] 544.2. nustatęs, kad šių Nuostatų 544.1 papunktyje nurodyti dokumentai parengti pagal šių Nuostatų reikalavimus ir pateiktas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas (kai toks sutikimas privalomas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio ir 141 straipsnio nuostatas), suderina parengtą Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planą (jeigu toks planas rengtas) ir šio žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui registruotu laišku išsiunčia pranešimą apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą kartu su patikrintos žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) kopijomis. Šių Nuostatų 541.2, 541.3 ir 541.4 papunkčiuose nurodytais atvejais pranešimas žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui nesiunčiamas. Pranešime nurodo, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) galima pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Jeigu šio žemės sklypo savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio negalima surasti nei pagal gretimų žemės sklypų adresus, nei pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais registro teikiamus duomenis, informaciją apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą žemėtvarkos skyrius turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir nurodyti, kad minėtas pastabas žemėtvarkos skyriui galima pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios informacijos paskelbimo. […];
[…] 544.4. parengia Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis projektą, jeigu pastabos dėl nustatomų ir (ar) panaikinamų anksčiau nustatytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir (ar) parengto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano per šių Nuostatų 544.2 papunktyje nustatytą terminą nebuvo pateiktos arba pateiktos ir šių Nuostatų 544.3 papunktyje nustatyta tvarka išnagrinėtos ir nepriimtos. Šių Nuostatų 541.4 papunktyje nurodytu atveju sprendimo projektas rengiamas tik įsitikinus, kad kadastre padaryta žyma apie naujai nustatytas teritorijas;
544.5. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo išsiunčia žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui šio sprendimo kopiją […].“

15.2. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“:
Redakcijos, galiojusios nuo 1999-12-09 iki 2011-07-16:
„73. Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį.
Stambių fermų, paukštynų, gyvulininkystės kompleksų ir kitų žemės ūkio objektų sanitarinių apsaugos zonų dydis yra:

Žemės ūkio įmonių ar objektų pavadinimas Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais)
[…] […]
Paukštynai 1000
[…].“

Redakcijos, galiojusios nuo 2011-07-17:
„73. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinių apsaugos zonų dydžiai yra:

Pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, nustatytų sutartinių gyvulių skaičius (SG)* Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais)
[…] […]
Broilerių, vištų (nuo 300) 1000
[…] […]
[…].“

Tyrimui reikšminga teismų praktika

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai:
16.1. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Romankevič v. Lithuania, peticijos Nr. 25747/07:
„[…] gero valdymo principas paprastai nedraudžia valdžios institucijoms ištaisyti atsitiktinių klaidų, net jei jas lėmė jų pačių nerūpestingumas; tačiau riziką, atsirandančią dėl valstybės institucijos klaidų, privalo prisiimti pati valstybė, ir klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita.“
16.2. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 21861/03):
„[…] Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikį ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą“.
16.3. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Pincov ir Pinc prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 36548/97):
„poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu […]. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita […].
Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik reikšti pareigą valdžios institucijoms veikti greitai taisant padarytas klaidas […], bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide nuosavybės savininkui“.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai:
17.1. 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. KT155-N16/2022:
„[…] 24.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų; valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų (2004 m. gruodžio 13 d., 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimai); valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių (2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimai).
25. Konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius atsakingo valdymo ir valdžios atsakomybės visuomenei principus įtvirtinančiose Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. […].
Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus; […].“
17.2. 2023 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. KT60-N7/2023:
„5.2. Kaip matyti iš Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto aiškinamojo rašto, įstatymo projektas buvo parengtas siekiant, be kita ko, ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus išdėstyti viename įstatyme, aiškiau reglamentuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį, taikymą, nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos teritorijos, o ne specialiosios žemės naudojimo sąlygos kaip atskiro žemės sklypo kadastro duomuo.
[…] 14. Teisė į nuosavybę yra konstitucinė asmens teisė, ir įstatymų leidėjas, ribodamas šią teisę, yra saistomas Konstitucijos normų bei principų, inter alia konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje (2020 m. liepos 8 d. nutarimas).
Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal jį reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2017 m. sausio 25 d., 2020 m. vasario 10 d. nutarimai); vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia 2015 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2020 m. liepos 8 d. nutarimai).
18. […] pagal Konstituciją, inter alia jos 23 straipsnį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su žemės naudojimu ūkinei veiklai, inter alia nustatydamas reikalavimus, apibrėžiančius žemės sklypų valdymą, naudojimą ir disponavimą jais bei atitinkamus apribojimus ir sąlygas žemės savininkams, atsižvelgdamas į tikslus, kurių tokiais ribojimais siekiama, taip pat į kitas reikšmės turinčias aplinkybes, privalo įvertinti būtinybę atlyginti (kompensuoti) žemės savininkams praradimus, kuriuos jie patiria dėl nustatytų ribojimų; pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, konstitucinius teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų žemės savininkų teisių ir interesų ir ūkio subjektų, dėl kurių vykdomos ūkinės veiklos žemės savininkams nustatomi ribojimai, teisių ir interesų pusiausvyrą; […].“

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika:
18.1. 2021-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021:
„Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad administraciniai sprendimai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nurodymo viešame registre nėra tie aktai, kurių pagrindu yra nustatomos specialiosios žemės sklypų naudojimo sąlygos ir tokiu aspektu neturi būti vertinami […]. Tai reiškia, kad nors Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymu dėl kadastro duomenų patikslinimo Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos netikslios ginčo žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, jis negali būti prilyginamas administraciniam aktui, kuriuo nustatomos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos. […].
90. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: ribojama remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo.
91. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. […].“
18.2. 2016-12-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-91-696/2016:
„[…] Sanitarinės zonos reikalingos tam, kad užkirstų kelią neigiamoms pasekmėms, realios grėsmės gyvenamajai aplinkai ir žmonių sveikatai atsiradimui. Dėl to Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. Be to, reikalaujama, kad sanitarinės apsaugos zonos ribos būtų įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu. Taigi minėtas įstatymas nustato privalomą taisyklę visiems ūkinės veiklos subjektams, valdantiems ar turintiems nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, nustatyti sanitarinės apsaugos zonas. Jokių išimčių Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas nenumato.
[…] Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6 punkte įmonėms, kurių vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, yra numatyti du sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo būdai – atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą arba pagal teisės aktų nustatytus sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžius. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą leidžia ūkio subjektams paneigti realaus žalos pavojaus aplinkybę arba nustatyti mažesnę sanitarinę apsaugos zoną, nei numatyta teisės aktuose. Tačiau joks teisės aktas neatleidžia įmonės nuo pareigos nustatyti sanitarinę apsaugos zoną.“

19. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1995-436/2012:
„sprendimą dėl SAZ suformavimo aplink atsakovo valdomą kiaulių fermą ir nuomojamą žemės sklypą Kauno rajono savivaldybė gali priimti tik tada, kai tam atsiras pagrindas, tai yra kai ŽŪB […] kreipsis su prašymu, adresuotu Kauno rajono savivaldybei, išduoti technines sąlygas reikalingiems dokumentams SAZ suformavimui parengti ir procedūroms atlikti.
Atsakovo argumentas, kad teritorijai yra padarytas bendrasis planas, neturi jokios įtakos SAZ suformavimui reikalingo specialaus plano paruošimui, kadangi bendrasis teritorijos planas nurodo tik bendrą sklypų ir pastatų padėtį vietovėje, numatomas planuojamas ūkines priemones.“

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika:
20.1. 2007 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I7-04/2007:
„išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 6.1 ir 6.2 punktai, o taip pat Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių priedo pavadinimo dalis „Sanitarinės apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ bei šio priedo 1.1 ir 1.2 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktui.
[…]
Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad ginčijamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių nuostatos neprieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:
1. 1999 m. lapkričio 19 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 369 „Dėl įgaliojimų Sveikatos apsaugos ministerijai suteikimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo Sveikatos apsaugos ministeriją parengti ir iki 2000 m. gruodžio 1 d. patvirtinti Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarką. Vadovaudamasis minėtais teisės aktais, Sveikatos apsaugos ministras 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10 patvirtinto Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarką.
2. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, pagal kurio 24 straipsnį ūkinės komercinės veiklos rūšis, kurioms įrengiamos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką, režimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 1610 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo įgyvendinimo“ 1.3 punktu Sveikatos apsaugos ministerija įgaliota patvirtinti Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms įrengiamos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo tvarką, režimo reikalavimus. Vadovaudamasis minėtais teisės aktais, sveikatos apsaugos ministras patvirtino ginčijamas Taisykles, kartu pripažindamas netekusia galios Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarką, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 10.
3. Įgaliodama Sveikatos apsaugos ministeriją nustatyti tiek ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms įrengiamos sanitarinės apsaugos zonos, sąrašą, tiek ir pačių sanitarinių apsaugos zonų nustatymo tvarką, Vyriausybė kartu pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai pasirinkti Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo mechanizmą. Dėl taršos šaltinių įvairovės ir diegiamų technologijų pažangos neįmanoma teisės aktais nustatyti nekintamo sanitarinės apsaugos zonos dydžio, kuris visais atvejais būtų optimalus tiek gyventojų sveikatos apsaugos, tiek ūkinės komercinės veiklos ribojimo požiūriu. Nustačius nekintamą sanitarinės apsaugos zonos dydį, tai neskatintų ūkinės komercinės veiklos vykdytojų diegti technologiškai pažangiausius ir turinčius mažiausią neigiamą poveikį įrengimus. Atsižvelgiant į šiuos argumentus buvo pasirinkti du sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo būdai: nustatytas konkretus sanitarinių apsaugos zonų dydis metrais, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (Taisyklių 6.1 p.) arba atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (Taisyklių 6.2 p.), kurio metu nustatomas konkretaus objekto sanitarinių apsaugos zonų ribos gali būti ir mažesnės, ir didesnės, nei nustatytas konkretus sanitarinių apsaugos zonų dydis metrais.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Sąlygos, kurios nustatė ir sanitarines apsaugos zonas. Sąlygose buvo nustatyti kai kurių objektų konkretūs sanitarinės apsaugos zonos dydžiai, kitų objektų sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir tikslinimo kriterijai, tačiau Sąlygose nėra nustatytas pats sanitarinių apsaugos zonų nustatymo mechanizmas, kuris buvo nustatytas tik sveikatos apsaugos ministrui 2001 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 10 patvirtinus Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarką. […].“
20.2. 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1306-261/2020:
„40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus […] sprendimo […] „Dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo Ignalinos rajone“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) 1.10 punkto taikyti žemės sklypui […], esančiam […], Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintųjų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XV skirsnio reikalavimus teisėtumo ir pagrįstumo.
[…] 45. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad 1999 metų laikotarpiu formuojant ginčo žemės sklypą, šiam sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įtvirtintos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XV skirsnyje „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatams sanitarinės apsaugos zonos“, […]. Byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypo formavimo metu aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentais būtų nustatytos tokio turinio (įtvirtintų XV skirsnyje) specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
[…] 49. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. […]. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tokio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis […].
50. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme. […].“
20.3. 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2831-415/2020:
„[…]. 29. Vadovaujantis Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 ir 10 dalimis, yra įtvirtina galimybė į Kadastrą įrašyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurios, nors ir buvo nustatytos žemės sklypo formavimo metu, tačiau tuo metu į šį Kadastrą neįrašytos. Šis teisinis reglamentavimas vertintinas kaip nustatantis klaidos, padarytos žemės sklypų formavimo metu, taisymo mechanizmą – į Kadastrą turi būti įrašytos tik tos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios, nors ir buvo nustatytos žemės sklypo formavimo metu, tačiau tuo metu į šį Kadastrą neįrašytos.
30. Byloje nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad 1993–1996 metų laikotarpiu, formuojant ginčo žemės sklypą […], šiam sklypui buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įtvirtintos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XV skirsnyje „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatams sanitarinės apsaugos zonos“, vėliau pavadinimas pakeistas – „Gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį“ (I t., b. l. 135–146). Byloje nėra ir įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypo formavimo metu aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentais būtų nustatytos tokio turinio (įtvirtintų XV skirsnyje) specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
[…] 33. Ginčo sprendimas priimtas Tarnybos Kelmės skyriaus 2017 m. sausio 27 d. gauto UAB „Idavang“ prašymo pagrindu. Tačiau byloje nėra įrodymų, kokio teritorijų planavimo dokumento pagrindu nustatyta būtent 1500 m SAZ.
34. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas individualus teisės aktas, ginčijamas šioje byloje, yra nepagrįstas faktiniais duomenimis ir teisiniais pareiškėjos nuosavybės teisės ribojimo nustatymo pagrindais, įtvirtintais Žemės įstatymo 22 straipsnyje, […].“

Tyrimo išvados
21. Atsižvelgiant į tyrimo metu analizuotą informaciją, teisinį reglamentavimą, išvados bus pateikiamos, išskiriant šias dalis:
21.1. dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, susijusių su Sanitarinės apsaugos zonos taikymu 798 žemės sklypams;
21.2. dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, susijusių su suinteresuotų asmenų informavimu apie vykdomą žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo procedūrą.

Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, susijusių su Sanitarinės apsaugos zonos taikymu 798 žemės sklypams

22. Įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją (pažymos 4–13 punktai), taip pat teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką (pacituotą šios pažymos 14–20 punktuose), Seimo kontrolierė konstatuoja:
22.1. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, gavęs ir įvertinęs Bendrovės 2022-03-24 ir 2022-05-11 prašymus ir kartu su jais pateiktus dokumentus, inicijavo 798 žemės sklypų, esančių arčiau nei 1000 m atstumu iki Bendrovei priklausančių pastatų-paukštidžių žemės sklypuose: Rudaminos aikštelėje, Kalviškių aikštelėje ir Dusinėnų aikštelėje (toliau – Ginčo teritorija; žemės sklypai, esantys Ginčo teritorijoje), kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (viščiukai broileriai, veisliniai paukščiai), kadastro duomenų pakeitimo procedūrą, įrašant žemės sklypams specialiąją žemės naudojimo sąlygą – Sanitarinės apsaugos zoną. Šios procedūros vykdymas aiškinamas kadastro duomenų nustatymo klaidų, nenurodžius šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos kaip kadastro duomens minėtų žemės sklypų suformavimo metu, ištaisymu (pažymos 6.1, 6.4, 6.8 papunkčiai).
22.2. Sanitarinės apsaugos zonos, kaip pavojaus ir žalos sveikatai ribojimo priemonės, nustatymas siejamas su teritorijų, patenkančių į šią zoną, plėtros galimybių mažinimu, siekiant išvengti gyvenamosios, ugdymo ir poilsio aplinkų susiformavimo ir taršai jautrių grupių buvimo šioje zonoje dėl didesnės taršos rizikos (pažymos 10.1, 18.2 papunkčiai). Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai teritorijoje, esančioje arčiau nei 1000 metrų atstumu iki taršos objekto – pastatų-paukštidžių, esančių Dusinėnų, Kalviškių ir Rudaminos aikštelėse, dalis Sanitarinės apsaugos zonose draudžiamų statyti pastatų (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalis; pažymos 14.2 papunktis) egzistavo šioje teritorijoje pradėjus vykdyti veiklą, susijusią su paukščių auginimu , o kita dalis – nesant viešajame registre įregistruotų jokių apribojimų ir draudimų, gavus atsakingų institucijų pritarimus / leidimus žemės sklypų formavimui, įgijimui nuosavybėn, žemės sklypų paskirčių keitimui, gyvenamųjų namų, mokslo, paslaugų paskirties ir kitų pastatų statybos / rekonstrukcijos darbams vykdyti, buvo pastatyta / rekonstruojama (pažymos 13.1 papunktis). Per ilgesnį negu 30 metų laikotarpį Ginčo teritorija buvo plėtojama, joje buvo vystoma Sanitarinės apsaugos zonose draudžiama vystyti veikla atsakingų valstybės ir savivaldybės institucijų sprendimų pagrindu, o 798 žemės sklypų savininkams / patikėtiniams susiformavo lūkestis nuosavybės teise priklausantį ir teisės aktų nustatyta tvarka sąžiningai įgytą turtą valdyti ir naudoti tokia apimtimi, kokia jis buvo įsigytas.
22.3. Pagal iki 2022-12-31 galiojusį teisinį reglamentavimą, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, tarp jų – sanitarinės apsaugos zonos, buvo priskirtos žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto, kadastro duomenų kategorijai, todėl siekdamas jas įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas inicijavo 798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, kadastro duomenų pakeitimo procedūras Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, priėmė 798 sprendimus dėl nustatytų kadastro duomenų pakeitimo (pažymos 4, 14 punktas, 6.4, 6.8, 6.11, 14.2, 15.1 papunkčiai). Šių sprendimų pagrindu nurodytų žemės sklypų registro įrašuose buvo padarytos žymos apie taikytiną specialiąją žemės naudojimo sąlygą – Sanitarinę apsaugos zoną, atitinkamai žemės sklypams pradėti taikyti veiklos draudimai, įtvirtinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje (redakcijoje, galiojusioje nuo 2020-01-01 iki 2023-01-03) ir 11 dalyje (redakcijoje, galiojančioje nuo 2023-01-04), o 798 žemės sklypų savininkų galimybė laisvai naudotis jiems priklausančia nuosavybe tuo aspektu buvo apribota.
22.4. NŽT įvardijamas pagrindas žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, suformavimo metu padarytai kadastro duomenų nustatymo klaidai ištaisyti – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31; pažymos 14.2 papunktis). Įstatymų leidėjo buvo nuspręsta, kad įrašant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas į NTK ir NTR remiantis šia nuostata, nebuvo privalomas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas dėl Įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2022-12-31), taip pat nebuvo numatytas kompensacijos dėl specialųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo skaičiavimas ir apmokėjimas (Įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 2 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31) (pažymos 14.2 papunktis).
22.5. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas. Taip pat, jog nuosavybė gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pažymos 17.2, 18.1 papunkčiai).
22.6. NŽT Sanitarinės apsaugos zonos taikytinumą žemės sklypams, esantiems Ginčo teritorijoje (kaip ir Bendrovė šiai institucijai pateiktuose 2023-03-24 ir 2023-05-11 prašymuose), grindžia keliais argumentais:
22.6.1. žemės sklypų projektavimą, vykdant žemės reformą, reglamentavusių teisės aktų (Nutarimo Nr. 423, Nutarimo Nr. 343, 1991 m. metodikos, 1998 m. metodikos) nuostatomis, pagal kurias rengiant preliminarius (preliminarinius) / kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos projektus turėjo būti patvirtinti ūkinės veiklos apribojimai, kurių pagrindu turėjo būti nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos / parengti žemės ūkio įmonių, tarp jų – paukštininkystės, ūkinės veiklos apribojimo planai, kuriuose privalėjo būti pažymėtos įmonių sanitarinės apsaugos zonos (pažymos 6.5–6.6 papunkčiai).
NŽT teigimu, Vilniaus rajono higienos centro 1992-06-17 pranešimo pagrindu sanitarinės apsaugos zonų ribos turėjo būti pažymėtos 1999 m. ūkinės veiklos apribojimų plane, o vėliau ir rengiamuose preliminariame ir kompleksiniame žemėtvarkos projektuose, tačiau tai atlikta nebuvo. Dėl šios priežasties minėta Spec. sąlyga nebuvo nurodyta ir 798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, kadastro duomenų bylose, t. y., NŽT nuomone, šios aplinkybės sąlygojo minėtos kadastro duomenų nustatymo klaidos atsiradimą (pažymos 6.5–6.6 papunktis).
NVSC paneigė šį NŽT teiginį, jog sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymą Ginčo teritorijoje patvirtinančiu dokumentu gali būti laikomas Vilniaus rajono higienos centro 1992-06-17 pranešimas, paaiškinęs, jog šis raštas yra informacinio pobūdžio, pranešantis apie įsigaliojusias Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas, reglamentuojančias paukštynų veiklą, kuris nebuvo skirtas suderinti ar nustatyti sanitarinės apsaugos zonos ribas Vilniaus rajone esantiems paukštynams (pažymos 9.3 papunktis). Taigi minėtas Vilniaus rajono higienos centro 1992-06-17 pranešimas savarankiškos teises ir pareigas apibrėžiančios reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.
22.6.2. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Nutarimu Nr. 343, nuostatomis, kuriose buvo įtvirtinti pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (tarp jų – paukščiai), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos dydžiai (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 65 punktas (redakcija, galiojusi nuo 1992-08-11 iki 1996-01-10), 65 ir 73 punktai (redakcija, galiojusi nuo 1996-01-11 iki 2019-12-31, 73 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2011-07-17 iki 2020-01-01) (pažymos 15.2 papunktis).
22.6.3. Sanitarinės apsaugos zonos, kaip Spec. sąlygų, taikytinumo faktiniu pagrindu, be kita ko, įvardindama veiklos, susijusios su ūkinių gyvūnų / paukščių (vištų, broilerių) laikymu Bendrovės nuomojamuose žemės sklypuose pradžią (pastatai-paukštidės Rudaminos aikštelėje buvo pastatyti 1967–1968 m., Kalviškių aikštelėje – 1964–1994 m., Dusinėnų aikštelėje – 1976 m.), veiklos vykdymo nepertraukiamumą bei apimtį (pateiktos 1989 m., 1992 m., 1996 m. veiklos ataskaitos, kuriose nurodoma, kad pastatuose-paukštidėse laikomų paukščių (vištų, broilerių) skaičius didesnis nei 300 SG) (pažymos 6.2, 6.6, 6.10 papunkčiai).
Seimo kontrolierei pateiktose 1989 m., 1992 m., 1996 m. tuomečio Juodšilių paukštyno (1997-11-27 sutartimi Juodšilių paukštyną įsigijo Bendrovė, šiuo metu tai – Kalviškių aikštelė) ir 1989 m., 1992 m., 1996 m., 2001 m. Vilniaus paukštyno metinėse apyskaitose pateikta informacija, be kita ko, apie parduotus paukščių, kiaušinių kiekius, t. y. apie realizuotos produkcijos kiekius (pažymos 6.2 papunktis). Šiuose dokumentuose nurodyti bendri paukščių kiekiai, tačiau juose nėra detalizuota, kokiose aikštelėse – Rudaminos ar Dusinėnų, ir koks kiekvienoje iš šių aikštelių esančiose Paukštidėse laikomų paukščių kiekis buvo realizuotas / paliktas auginimui. Taip pat pateikta Bendrovės pažyma „Apie leidžiamą laikyti sąlyginių gyvulių kiekį“, kuri suteikia informaciją apie galimą laikyti sutartinių gyvulių kiekį Bendrovei priklausančiuose pastatuose-paukštidėse, bet nenurodo, koks yra realus laikomų ūkinių gyvūnų skaičius kiekvienoje iš aikštelių esančiose Paukštidėse (pažymos 7.2, 7.3 papunktis). Manytina, kad šie duomenys galėtų būti laikytini veiklos vykdymą konkrečiais metais patvirtinančiais duomenimis, liudyti veiklos nepertraukiamumą, bet jų įrodomoji galia Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo faktui pagrįsti, 798 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo priimtų sprendimų dėl kadastro duomenų patikslinimo teisėtumui pagrįsti yra abejotina atsižvelgiant į LVAT praktiką ir toliau šioje pažymoje pateikiamas išvadas.
22.7. Dėl Sanitarinės apsaugos zonos nustatymą reglamentavusio teisinio reguliavimo, galiojusio iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo (2020-01-01).
Apribojant nuosavybės teises būtina paisyti teisėtumo reikalavimo. Todėl vertinant NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų veiksmus, susijusius su Sanitarinės apsaugos zonos taikymu 798 žemės sklypams, esantiems Ginčo teritorijoje, motyvuojant kadastro duomenų nustatymo klaidų ištaisymu, yra reikšmingas sanitarinės apsaugos zonos nustatymą iki Įstatymo įsigaliojimo (2020-01-01) reglamentavęs teisinis reguliavimas.
22.7.1. Sanitarinės apsaugos zonos, kaip vienos visuomenės sveikatos saugos pagrindą sudarančių pavojaus ir žalos sveikatai prevencijos ir ribojimo priemonių, nustatymas įvardijamas Sveikatos sistemos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte (redakcijos, galiojančios nuo 1998-12-23) . Įsigaliojus Aplinkos oro apsaugos įstatymui (nuo 1999-11-19), Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymui (nuo 2003-01-01) bei jų nuostatoms, įpareigojančioms Vyriausybę nustatyti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarką / režimo taisykles, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimais pavedė tai atlikti Sveikatos apsaugos ministerijai. Sveikatos apsaugos ministro įsakymais buvo patvirtinta 2001 m. Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarka (galiojo nuo 2001-01-18 iki 2004-09-03) bei 2004 m. Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės (galiojo nuo 2004-09-03 iki 2020-01-01), kurių 6 ir 5 punktuose (galiojusiuose atitinkamais laikotarpiais) buvo reglamentuoti sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo būdai (pažymos 10.1, 20.1 papunkčiai).
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Nutarimu Nr. 343, 65 ir 73 punktuose (galiojusiuose atitinkamais laikotarpiais; pažymos 15.2 papunktis) buvo reglamentuoti pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (tarp jų – paukščiai), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos dydžiai bei šioje zonoje taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, tačiau jose nebuvo pateikta nuostatų, kada ir kokiu būdu sanitarinės apsaugos zonos yra nustatomos. Taigi būtent pirmiau paminėtuose Vyriausybės pavedimu priimtuose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose, o ne Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Nutarimu Nr. 343, buvo nustatytas sanitarinės apsaugos zonos nustatymo mechanizmas. Vien aplinkybė, kad nuo 1992-08-11 įsigaliojusiose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Nutarimu Nr. 343, buvo reglamentuotas žemės ūkio įmonių / objektų sanitarinės apsaugos zonos dydis, nesuteikia pagrindo teigti, jog šiuo teisės aktu buvo reglamentuotas ir šių zonų nustatymo būdas ir kriterijai. Tai patvirtinama ir teismų nutartyse, kuriose buvo nagrinėti klausimai, susiję su sanitarinės apsaugos zonų nustatymu iki Įstatymo įsigaliojimo dienos (pažymos 19 punktas, 18.2, 20.1 papunkčiai).
22.7.2. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta privaloma taisyklė visiems ūkio subjektams, valdantiems ar turintiems nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, nustatyti sanitarinės apsaugos zonas (pažymos 14.4 papunktis), ką ne kartą išaiškino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, pažymėjęs, kad „joks teisės aktas neatleidžia įmonės nuo pareigos nustatyti sanitarinę apsaugos zoną“ (pažymos 18.2 papunktis). Taigi, būtent Bendrovė, kaip ūkinę veiklą vykdantis subjektas, turėjo pareigą inicijuoti sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo procedūrą Ginčo teritorijoje.
22.7.3. 2004 m. Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse buvo reglamentuoti galimi pasirinkti du sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo būdai: teisės aktuose nustatytas konkretus sanitarinės apsaugos zonų dydis metrais, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (šių taisyklių 6.2 papunktis), arba atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (šių taisyklių 6.1 papunktis), kurio metu nustatomos konkretaus objekto sanitarinės apsaugos zonų ribos gali būti ir mažesnės, ir didesnės nei nustatytas konkretus sanitarinės apsaugos zonų dydis metrais .
22.7.4. NVSC, kuris teisės aktais įgaliotas priimti sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje, kai sanitarinės apsaugos zonų ribos nustatomos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, informavo Seimo kontrolierę, kad nėra priėmęs jokių administracinių sprendimų dėl AB „Vilniaus paukštyno“ sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu (pažymos 9.2 papunktis).
22.7.5. Kitas 2004 m. Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse įvardijamas sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo būdas – pagal teisės aktuose nustatytus sanitarinės apsaugos zonų ribų dydžius. 2004 m. Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 3 punkte (redakcijoje, galiojusioje nuo 2004-09-03 iki 2014-02-14) buvo reglamentuota, jog sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos rengiant bendruosius planavimo projektus, specialiuosius bei detaliuosius planus , kas yra akcentuojama ir teismų praktikoje .
LVAT, išnagrinėjęs bylas dėl NŽT administracinių sprendimų, kurių pagrindu vadovaujantis iki Įstatymo įsigaliojimo dienos (2020-01-01) galiojusiu Žemės įstatymo 22 straipsniu, reglamentavusiu klaidos, padarytos žemės sklypo formavimo metu, ištaisymo mechanizmą, NTK ir NTR buvo įregistruotos sanitarinės apsaugos zonos, atsižvelgiant į greta esančias kiaulių fermas, panaikino šiuos sprendimus, kaip nepagrįstus faktiniais duomenimis ir teisiniais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1306-261/2020 ir 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2831-415/2022; pažymos 20.2 ir 20.3 papunkčiai). Šios nutartys nagrinėjamu atveju yra reikšmingos dviem aspektais.
Visų pirma, LVAT akcentavo aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumento, kaip įrodymo, patvirtinančio sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo faktą žemės sklypų suformavimo metu, nebuvimą. Kas patvirtina, jog Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Nutarimu Nr. 343, 65 ir 73 punktų (galiojusių atitinkamu laikotarpiu; pažymos 15.2 papunktis) nuostatos, kuriose reglamentuotas normatyvinis SAZ dydis, pačios savaime nelaikytinos pakankamomis sanitarinės apsaugos zonos nustatymo faktui patvirtinti, kaip tai teigia NŽT atstovai. Todėl spręstina, kad tuo atveju, kai sanitarinės apsaugos zonų ribos (pagal iki Įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą) buvo nustatomos neatliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, o pagal teisės aktuose įtvirtintus sanitarinės apsaugos zonų ribų dydžius, t. y. pasirenkant Sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ir režimo taisyklių 5.1 / 6.1 papunktyje (galiojusiame atitinkamą laikotarpį) reglamentuotą būdą, šios zonos ribos turėjo būti žymimos ne pagal faktą taikant konkretų teisės akte nurodytą dydį, bet jos privalėjo būti pažymėtos teritorijų planavimo dokumente.
Antra, LVAT minėtose bylose reikšmingais laikė duomenis apie žemės sklypo suformavimo metu teritorijoje, į kurią pateko žemės sklypas, galiojusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Įvertinus tai, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (redakcijos, galiojusios nuo 2020-01-01 iki 2023-12-31) turinį (pažymos 14.2 papunktis) ir iki Įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą, reglamentavusį sanitarinės apsaugos zonų nustatymą, manytina, kad kadastro duomenų nustatymo klaidos atsiradimo momentas yra neatsiejamai susijęs su žemės sklypo suformavimo momentu bei kad kadastro duomenų nustatymo klaidai sanitarinės apsaugos zonos atveju gali būti priskirtinas tik toks atvejis, kai šios zonos ribos teisės aktų nustatyta tvarka buvo nustatytos žemės sklypo suformavimo metu. Tačiau tie atvejai, kai sanitarinės apsaugos zonos teritorijos ribos pagal galiojusį reguliavimą buvo nustatytos vėliau nei žemės sklypas buvo baigtas formuoti ir kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas įregistruotas NTK ir NTR, negalėtų būti priskiriami žemės sklypų suformavimo metu padarytos kadastro duomenų nustatymo klaidos atvejui, todėl šių sąlygų įrašymas į NTK ir NTR vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi (redakcijos, galiojusios nuo 2020-01-01 iki 2023-12-31) galimai negalėjo būti vykdomas.
Seimo kontrolierei nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovė iki Įstatymo įsigaliojimo dienos būtų inicijavusi teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų buvusios nustatytos Sanitarinės apsaugos zonos ribos, parengimą, ar toks dokumentas būtų buvęs parengtas. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad individualus 798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, suformavimo aplinkybių vertinimas, siekiant išsiaiškinti, ar 798 žemės sklypai jų suformavimo metu pateko į teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą Sanitarinės apsaugos zonos teritoriją, NŽT Vilniaus rajono skyriuje atliktas nebuvo. Taip pat tai, kad Sanitarinės apsaugos zona, kaip Bendrovės nuomojamiems žemės sklypams – Rudaminos aikštelei, Kalviškių aikštelei ir Dusinėnų aikštelei taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga, NTR ir NTR buvo įregistruota praėjus daugiau nei 14 metų nuo šių žemės sklypų suformavimo, kas patvirtina, kad Bendrovė, kaip taršią veiklą vykdantis ūkio subjektas, nepateisinamai ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų, kad ne tik Ginčo teritorijoje, bet ir minėtuose Bendrovės nuomojamuose žemės sklypuose būtų buvusi įregistruota Sanitarinės apsaugos zona.
22.7.6. Savivaldybė pateikė Seimo kontrolierei informaciją, kad remiantis 1982 m. Statybos schemos ir išplanavimo projekto sprendiniais, 1000 m Sanitarinės apsaugos zona buvo pažymėta nuo Rudaminos aikštelės (pažymos 8.3 papunktis). Taip pat „preliminarios“ Sanitarinės apsaugos zonos aplink Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų aikšteles buvo pažymėtos Savivaldybės 2009 m. bendrajame plane ir 2019 m. „U zonos“ bendrajame plane (pažymos 8.4 papunktis).
Nagrinėjamu atveju susidarė specifinė situacija dėl šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių teisinės reikšmės Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo faktui patvirtinti. Šios situacijos specifiškumas pasireiškia tuo, kad 1982 m. Statybos schemos ir išplanavimo projektas, Savivaldybės 2009 m. bendrasis planas ir 2019 m. „U zonos“ bendrasis planas, kaip dokumentai, lėmę Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, priėmimą, šiuose administraciniuose sprendimuose nėra įvardinti (pažymos 6.8 papunktis). Nacionalinė žemės tarnyba, teikdama Seimo kontrolierei paaiškinimus, nenurodė šių teritorijų planavimo dokumentų, kaip Sanitarinės apsaugos zonos ribų (teritorijos) nustatymą patvirtinančių dokumentų. NVSC, kuriam pavesta kontroliuoti, kaip laikomasi Sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ir zonoms nustatytų reikalavimų, traktuoja, kad normatyvinė 1000 m Sanitarinės apsaugos zona aplink Bendrovės nuomojamus žemės sklypus buvo pažymėta U zonos teritorijos bendrojo plano „U“ zonos brėžinyje (pažymos 9.3 papunktis). Aplinkos apsaugos agentūrai, 2020 m. atnaujinusiai Bendrovei išduoto TIPK leidimo galiojimą, taip buvo pateikta informacija apie Sanitarinės apsaugos zonos pažymėjimą 2009 m. bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje (pažymos 11.2 papunktis).
Tačiau Savivaldybė, kaip šių bendrųjų planų rengimo iniciatorė – paaiškino, kad kompleksiškai vertinant savivaldybės ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendinius, Bendrovės Sanitarinės apsaugos zonų ribos juose nenustatomos ir kad tai preliminarios SAZ ribos, kurios turi būti tikslinamos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (pažymos 8.4 papunktis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra neaišku, kokia yra 1982 m. Statybos schemos ir išplanavimo projekto, 2009 m. Bendrojo plano ir 2019 m. „U zonos“ bendrojo plano teisinė reikšmė Sanitarinės apsaugos zonos teritorijos nustatymo kontekste, ar minėtų planavimo dokumentų sprendiniai, gali būti laikytini šios Spec. sąlygos teritorijos nustatymą patvirtinančiu dokumentu, ar tai atitiko galiojusį reglamentavimą, leidžiantį nustatyti šias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentu, taip pat kokia 2009 m. Bendrojo plano ir 2019 m. „U zonos“ bendrojo plano sprendinių teisinė reikšmė Sanitarinės apsaugos zonos taikymo kontekste žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, suprojektuotų iki šių teritorijų planavimo dokumentų priėmimo, atžvilgiu.
Pažymėtina, kad jokių kitų įrodymų, kad Sanitarinės apsaugos zona būtų buvusi tinkamai nustatyta, planų / dokumentų / teritorijų (žemėtvarkos) planavimo dokumentų, kuriuose būtų aiškiai pažymėtos SAZ ribos, NŽT Vilniaus miesto skyriui Bendrovės 2022-03-24 ir 2023-05-11 prašymų nagrinėjimo metu bei Seimo kontrolierei pateikta nebuvo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į Seimo kontrolierei iškilusius neaiškumus dėl 1982 m. schemos ir išplanavimo projekto sprendinių, kilusias abejones dėl 2009 m. Bendrojo plano ir 2019 m. „U zonos“ bendrojo plano teisinės reikšmės ir šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pakankamumo Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo faktui patvirtinti, į šios situacijos aktualumą ir svarbą visuomenei, yra tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašant pavesti kompetentingoms institucijoms pateikti išaiškinimą šiuo klausimu.
22.7.7. Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo procesas ir duomenų apie žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas registravimas NTK ir NTR – tai dvi atskiros savarankiškos procedūros, kurias vykdyti kompetentingi skirtingi subjektai ir dėl kurių galutinius sprendimus priimti įgalioti skirtingi viešojo administravimo subjektai. Tai yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad „atsakingos institucijos įsakymai dėl kadastro duomenų pakeitimo / patikslinimo, kurių pagrindu NTR įregistruotos žemės sklypui taikytinos Spec. sąlygos, negali būti prilyginami administraciniam aktui, kuriuo nustatomos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos ir tokiu būdu neturi būti vertinami“ (pažymos 18.1 papunktis).
Akcentuotina, kad žemės sklypo suformavimo metu padarytų kadastro duomenų klaidų ištaisymas negali būti įgyvendinamas eliminuojant sanitarinės apsaugos zonos nustatymo procedūras, galiojusias iki Įstatymo įsigaliojimo dienos ir įsigaliojus Įstatymui, bei nepaisant šią procedūrą reglamentavusių / reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, manytina, jog NŽT yra kompetentinga spręsti klausimą dėl teisės aktų nustatyta tvarka parengtuose dokumentuose nustatytų duomenų įrašymo viešame registre inicijavimo, bet Sanitarinės apsaugos zonos kontekste neturi įgaliojimų vertinti ir priimti galutinius sprendimus dėl šios zonos ribų ir dydžių. Akcentuotina, kad viešojoje teisėje galiojantys teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai įpareigoja viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus (lotynų kalba – intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (lotynų kalba – ultra vires) yra negalimas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnai, nagrinėjamu atveju inicijavę Sanitarinės apsaugos zonos, kaip 798 žemės sklypams, esantiems Ginčo teritorijoje taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašymą į NTK ir NTR, nesant pakankamai dokumentų, įrodančių Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo teisės aktų nustatyta tvarka fakto bei atitinkamai pakankamo pagrindo šių žemės sklypų suformavimo metu padarytos kadastro duomenų nustatymo klaidos egzistavimui patvirtinti, veikė netinkamai.
22.8. Dėl Sanitarinės apsaugos zonos ribų grafinio pažymėjimo NTK žemėlapyje.
Iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo dienos galiojęs specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis reguliavimas, Žemės įstatyme nurodyta jų apibrėžtis, aiškiai ir suprantamai nesusiejo visų šių sąlygų su konkrečiomis teritorijomis, kuriose jos turėjo būti taikomos. Tik įsigaliojus Įstatymui specialiųjų žemės naudojimo sąlygų apibrėžtis buvo susieta su teritorijomis, kuriose jos turi būti taikomos (Įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 41 dalis ). Kaip matyti iš Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto aiškinamojo rašto, įstatymo projektas buvo parengtas siekiant, be kita ko, aiškiau reglamentuoti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų turinį ir taikymą bei nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos teritorijos, o ne specialiosios žemės naudojimo sąlygos kaip atskiro žemės sklypo kadastro duomuo (pažymos 17.2 papunktis).
Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (redakcijos, galiojusios nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31; pažymos 14.2 papunktis) nuostatas, kartu su prašymu ir kitais dokumentais, NTK ir NTR tvarkytojui privalėjo būti teikiami teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdviniai duomenys . Tačiau Bendrovė kartu su 2022-03-24 ir 2022-05-11 prašymais NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė „žemės sklypų, patenkančių į sanitarinės apsaugos zonos ribas, sąrašas“ (pažymos 7.1 papunktis). Teisės aktų nustatyta tvarka parengti Teritorijos erdviniai duomenys, kurių pagrindu Sanitarinės apsaugos zonos, kaip teritorijos, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribos galėtų būti buvusios pažymėtos NTK ir NTR, NŽT Vilniaus rajono skyriui pateiktos nebuvo, atitinkamai šie duomenys nebuvo pateikti NTK ir NTR tvarkytojui. Todėl Sanitarinės apsaugos zonos, kaip teritorijos, kurioje taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribos, nebuvo ir nėra grafiškai pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir ši teritorija nėra įregistruota NTR, nors dėl nuo 2020-01-02 naudojamų klasifikatorių reikšmių pasikeitimo registro išrašuose yra naudojami pavadinimai „teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos .
NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų netinkamas veikimas pasireiškia tuo, kad šie pareigūnai, nagrinėdami Bendrovės 2022-03-24 ir 2022-05-01 prašymus ir kartu su jais pateiktus dokumentus, neįvertino dokumentų nepakankamumo minėtai Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcijos, galiojusios nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31) reglamentuotai sąlygai įvykdyti ir grafiškai pažymėti teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Sanitarinės apsaugos zonos, NTK žemėlapyje ir įregistruoti ją NTR, kas nedera su atsakingo valdymo ir gero viešojo administravimo principo imperatyvais (pažymos 17.1 papunktis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis nuo 2023-01-04 įsigaliojusia Įstatymo 141 straipsnio 41 dalimi, Bendrovė yra įpareigota inicijuoti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumento, kurio pagrindu NTK žemėlapyje būtų pažymėtos Sanitarinės apsaugos zonos ribos ir teritorija, kurioje taikoma ši specialioji žemės naudojimo sąlyga būtų įregistruota NTR, parengimą. Tačiau žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, savininkų sutikimas šios procedūros vykdymui neprivalomas, atsižvelgiant į tai, kad Sanitarinės apsaugos zona jau yra įrašyta į NTK ir NTR kaip šių žemės sklypų kadastro duomuo.
22.9. Dėl 798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, savininkų lygiateisiškumo.
Įstatymų leidėjas, ribodamas nuosavybės teisę, yra saistomas inter alia konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, kuris būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (pažymos 17.2 papunktis).
798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, registro įrašuose padarius žymas apie taikomą specialiąją žemės naudojimo sąlygą – Sanitarinės apsaugos zoną, visų šių asmenų padėtis tapo lygiavertė tuo aspektu, kad dėl tapačių aplinkybių (buvimo arčiau negu 1000 metrų atstumu iki Bendrovės valdomų pastatų-paukštidžių, esančių Rudaminos, Dusinėnų ir Kalviškių aikštelėse) jų valdomiems žemės sklypams buvo pradėti taikyti draudimai, įtvirtinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2023-01-03).
2022-12-23 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-166 51, 53, 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1777 (toliau – Pakeitimo įstatymas), įsigaliojusiu nuo 2023-01-04, priimtu atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją , be kita ko, kuriuo Įstatymo 53 straipsnis buvo papildytas 11 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2023-01-04; pažymos 14.2 papunktis) buvo nuspręsta sanitarinės apsaugos zonose, įrašytose į NTK ir NTR Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais ar tais pačiais pagrindais pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Įstatymo įsigaliojimo dienos, netaikyti Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (draudimų). Tokiu būdu, nors ir esant viešajame registre įregistruotai Sanitarinei apsaugos zonai, nuosavybės teisę ribojančios priemonės daliai žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, savininkams buvo panaikintos. Tačiau Įstatymo 53 straipsnio 11 dalimi buvo įtvirtintas ir naujas draudimas – keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį, pagal kurią būtų galima Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų statyba. Pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatyta šio draudimo išimtis, suteikianti teisę pabaigti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (2023-01-04) pradėtas vykdyti žemės sklypų, patenkančių į sanitarinės apsaugos zonos teritorijas, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo procedūras vadovaujantis pirmiau galiojusiu teisiniu reglamentavimu . Tokiu būdu žemės sklypuose, esančiuose Ginčo teritorijoje, neužstatytuose statiniais, kuriuose iki Sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo NTK ir NTR, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitą žemės paskirtį arba pabaigus pradėtas pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo procedūras, kaip numatyta Pakeitimo įstatyme, bus galima Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių (tarp jų – gyvenamųjų namų) statyba (pažymos 13.2 papunktis). Tačiau žemės sklypuose, esančiuose Ginčo teritorijoje, kuriuose iki Sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo, nebuvo pradėtos pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo procedūros į kitą žemės paskirtį, jos negalės būti vykdomos, atitinkamai negalės būti vykdoma Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytų statinių statyba. Tokiu būdu asmenys iki NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimo dėl kadastro duomenų pakeitimo priėmimo įsigiję pvz., žemės ūkio paskirties žemės sklypus, negalės pakeisti šių žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties į kitą žemės paskirtį, nors pagal toje teritorijoje galiojančius bendrųjų planų sprendinius, tokia galimybė ir egzistuotų (pažymos 13.1 papunktis).
Nagrinėjamu atveju 798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, savininkų, vienodomis sąlygomis įsigijusių žemės sklypus (iki Sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo viešajame registre), teisinės padėties skirtumai pasireiškia tuo, kad vienai asmenų kategorijai, nuosavybės teisę ribojantys draudimai buvo panaikinti, o kitai – įtvirtinti nauji nuosavybės teisę ribojantys draudimai, dėl ko šių asmenų padėtis tapo nelygiavertė, o tai nedera su iš Konstitucijos 23, 29 straipsnių kylančiu reikalavimu, įstatymu ribojant nuosavybės teisę, paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo.
Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją, inter alia jos 23 straipsnį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su žemės naudojimu ūkinei veiklai, inter alia nustatydamas reikalavimus, apibrėžiančius žemės sklypų valdymą, naudojimą ir disponavimą jais bei atitinkamus apribojimus ir sąlygas žemės savininkams, atsižvelgdamas į tikslus, kurių tokiais ribojimais siekiama, taip pat į kitas reikšmės turinčias aplinkybes, privalo įvertinti būtinybę atlyginti (kompensuoti) žemės savininkams praradimus, kuriuos jie patiria dėl nustatytų ribojimų (pažymos 17.2 papunktis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, rekomenduojant įvertinti teisinio reglamentavimo keitimą – netaikyti draudimo, susijusio su pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimu į kitą žemės paskirtį visiems žemės sklypams, esantiems Ginčo teritorijoje ir įgytiems iki NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo priimtų sprendimų priėmimo ir Sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo NTK ir NTR (ir dėl kurių nebuvo pradėtos pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo procedūros) arba spręsti klausimą dėl kompensacijos šių žemės sklypų savininkams išmokėjimo.
22.10. Nuo 2023-01-04 įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 51 straipsnio 3 dalies pakeitimai , kurių priėmimą lėmė nagrinėjama situacija, reglamentuojantys, kad ūkinės veiklos išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) aplinkos oro teršalų, kvapų, triukšmo ir kitų fizikinių veiksnių sukeliama žmogaus sveikatai kenksminga aplinkos tarša neturi viršyti ribinių užterštumo (ar kitokių) verčių ne tik už sanitarinės apsaugos zonos ribų (kaip tai buvo reglamentuota šios dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2023-01-04), sanitarinės apsaugos zonos dalyje, bet ir šioje zonoje esančiose darbo, gyvenamosiose ir poilsio aplinkose (pažymos 14.2 papunktis). Manytina, kad yra tikslinga kreiptis į kompetentingas institucijas prašant atlikti patikrinimus siekiant nustatyti triukšmo, kvapų, vandens cheminės taršos, aplinkos oro, dirvožemio, požeminio vandens užteršimo rodiklius, teritorijoje, esančioje arčiau nei 1000 m atstumu nuo Dusinėnų, Kalviškių ir Rudaminos aikštelių išorinių ribų.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnai vykdė 798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, kadastro duomenų pakeitimo procedūrą, dėl ko šių žemės sklypų savininkams nustatyti nuosavybės teisės ribojimai dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos – Sanitarinės apsaugos zonos taikymo, nesant pakankamai dokumentų, įrodančių Sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo faktą, ir dokumentų, kurių pagrindu šios zonos ribos galėtų būti buvusios grafiškai pažymėtos NTK žemėlapyje ir teritorija, kurioje taikytina ši specialioji žemės naudojimo sąlyga įregistruota NTR, konstatuotina, kad aplinkybės dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, susijusių su Sanitarinės apsaugos zonos taikymu 798 žemės sklypams, pasitvirtino, todėl vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ši tyrimo dalis pripažintina pagrįsta.

Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų galimai netinkamų veiksmų,
susijusių su suinteresuotų asmenų informavimu apie vykdomą
žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo procedūrą

24. Remiantis šio tyrimo savo iniciatyva ir Seimo kontrolierės atliktų tyrimų pagal atskirus pareiškėjų (toliau – pareiškėjai arba suinteresuoti asmenys) skundus metu surinkta informacija (pažymos 6, 13 punktai), teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, pacituotais šios pažymos 14–20 punktuose, dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, susijusių su žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, savininkų informavimu apie vykdomą kadastro duomenų pakeitimo procedūrą, konstatuotina:
24.1. 798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, savininkai NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštais buvo informuoti apie šio skyriaus ketinimą pakeisti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastro duomenis ir įrašyti į NTK ir NTR šiems žemės sklypams taikytiną Sanitarinės apsaugos zoną (pažymos 6.8, 6.9 papunkčiai, 13 punktas).
Suinteresuotiems asmenims pateikus NŽT Vilniaus rajono skyriui pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo, kaip tai įtvirtinta Kadastro nuostatų 544.2 papunktyje (redakcijos, galiojusios nuo 2022-05-01 iki 2022-12-31) (pažymos 15.1 papunktis), jiems buvo pateikti vienodo turinio NŽT Vilniaus rajono skyriaus atsakymai, neatsakant į dalį jų kreipimuose išdėstytų individualių argumentų ir nesutikimo motyvų. Dėl ko Seimo kontrolierė konstatavo, jog jų kreipimųsi dalys, kuriose buvo pateiktos pastabos dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir nesutikimo su šia procedūra motyvai, buvo išnagrinėtos neišsamiai, o atsakymai pateikti nesilaikant Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto išsamumo principo (pažymos 14.3 papunktis, 13 punktas). Seimo kontrolierės tyrimo (bylos Nr. 4D-2023/1-4) metu buvo nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimai dėl pareiškėjui priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo buvo priimti dar neišnagrinėjus šio pareiškėjo pastabų dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir nepateikus jam atsakymo (pažymos 13.3 papunktis).
24.2. NŽT pateikė Seimo kontrolierei informaciją, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, priėmęs 798 sprendimus dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, kurių pagrindu žemės sklypams, esantiems Ginčo teritorijoje, NTK ir NTR buvo įrašyta Sanitarinės apsaugos zona, ir kurie savo esme laikytini administraciniais sprendimais, šių žemės sklypų savininkams paštu išsiuntė informacinius laiškus, prie kurių buvo pridėtos minėtų sprendimų kopijos (pažymos 6.8, 6.9 papunkčiai). Tačiau Seimo kontrolierės atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad vieniems suinteresuotiems asmenims, nurodytų sprendimų kopijos buvo pateiktos tik po jų skundo pateikimo NŽT, o kai kuriems suinteresuotiems asmenims šių sprendimų kopijos iki šiol nėra pateiktos, taip nesilaikant Kadastro nuostatų 544.5 papunktyje (redakcijos, galiojusios nuo 2022-05-01 iki 2022-12-31; pažymos 15.1 papunktis) įtvirtinto 3 darbo dienų termino minėtiems sprendimams pateikti ir apsunkinant suinteresuotų asmenų teisę į teisminę gynybą.
24.3. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimai dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo (pažymos 6.8 papunktis) neatitinka administraciniams sprendimams keliamų motyvuotumo reikalavimų pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, kadangi šiuose sprendimuose nebuvo pateikta jokios informacijos, susijusios su šių sprendimų priėmimą lėmusios procedūros – Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo faktu, bei taikytinumo žemės sklypams, esantiems Ginčo teritorijoje, pagrįstumu bei teisėtumu. Prie šių sprendimų taip pat nebuvo pridėti jokie dokumentai, galintys būti traktuojami kaip šių sprendimų sudėtinė (motyvuojamoji) dalis, kuriuose būtų pateikta minėta informacija.
Minėtuose sprendimuose nebuvo išsamiai paaiškintos apskundimo galimybės (nebuvo nurodyta skundą dėl šio sprendimo nagrinėjanti institucija, skundo padavimo terminas, klaidingai nurodytas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 ,,Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, 26 punktas, nors šiame punkte įtvirtinta teisės norma nesusijusi su sprendimo apskundimo galimybėmis), taip nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto reikalavimų.
24.4. Suinteresuotiems asmenims kartu su NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pranešimais apie numatomą žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą buvo pateiktos žemės sklypų kadastro duomenų formos, kuriose užfiksuota informacija apie žemės sklypams taikytiną Sanitarinę apsaugos zoną. Tačiau jokia kita informacija, susijusi su šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikytinumu, Sanitarinės apsaugos zonos nustatymu, žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, savininkams, nei kaip NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimų teisinis ir faktinis pagrindas kartu su šiais sprendimais, nei atsakant į pareiškėjų atskirus prašymus dėl informacijos pateikimo, pateikta nebuvo, taip pat nebuvo nurodytos šios informacijos neteikimo priežastys, taip nesilaikant Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 45 punkto nuostatų ir Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų duomenų išsamumo ir tikslumo principų.

25. Atsižvelgiant į Seimo kontrolierės atliktų tyrimų metu nustatytus suinteresuotų asmenų teisės į gerą viešąjį administravimą pažeidimo atvejus, konstatuotina, kad aplinkybės dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, susijusių su suinteresuotų asmenų informavimu apie vykdomą žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo procedūrą, pasitvirtino, todėl vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu ši tyrimo dalis pripažintina pagrįsta.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad aplinkybės dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, susijusių su Sanitarinės apsaugos zonos taikymu 798 žemės sklypams, pasitvirtino.

27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia, kad aplinkybės dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareigūnų galimai netinkamų veiksmų, susijusių su suinteresuotų asmenų informavimu apie vykdomą žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo procedūrą, pasitvirtino.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 14 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomenduoja:

28.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
28.1.1. pavesti kompetentingoms institucijoms pateikti išvadas dėl 1982 m. Vilniaus rajono „Kovo aštuntosios“ kolūkio statybos kompleksų išdėstymo schemos ir Rudaminos gyvenvietės išplanavimo projekto sprendinių, 2009 m. bendrojo plano ir 2019 m. „U zonos“ bendrojo plano sprendinių teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo fakto, motyvuotai paaiškinant, ar:
28.1.1.1. Vilniaus rajono „Kovo aštuntosios“ kolūkio statybos kompleksų išdėstymo schema ir Rudaminos gyvenvietės išplanavimo projektas gali būti laikytinas Sanitarinės apsaugos zonos ribas aplink Rudaminos aikštelę nustatančiu dokumentu;
28.1.1.2. 2009 m. bendrojo plano ir 2019 m. „U zonos“ bendrojo plano sprendiniai, kuriuose pažymėtos galimai preliminarios Sanitarinės apsaugos zonos ribos aplink Dusinėnų, Kalviškių ir Rudaminos aikšteles, gali būti laikytini šios zonos ribas nustatančiu dokumentu;
28.1.1.3. pirmiau nurodytų planavimo dokumentų sprendinių pagrindu žemės sklypams, esantiems mažesniu negu 1 000 m atstumu iki Dusinėnų, Kalviškių ir Rudaminos aikštelių, galėjo būti įrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies pagrindu;
28.1.1.4. Sanitarinės apsaugos zona, remiantis 2009 m. bendrojo plano ir 2019 m. „U zonos“ bendrojo plano sprendiniais, galėjo būti nustatyta žemės sklypams, baigtiems formuoti ir registruotiems Nekilnojamojo turto kadastre iki šių teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo.

28.1.2. institucijoms nustačius, kad Vilniaus rajono „Kovo aštuntosios“ kolūkio statybos kompleksų išdėstymo schema ir Rudaminos gyvenvietės išplanavimo projektas, 2009 m. bendrojo plano ir 2019 m. „U zonos“ bendrojo plano sprendiniai laikytini nepakankamais Sanitarinės apsaugos zonos nustatymo faktui patvirtinti, perduoti kompetentingoms institucijoms spręsti klausimą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo priimtų 798 sprendimų dėl kadastro duomenų pakeitimo, kurių pagrindu NTK ir NTR buvo įrašyta Sanitarinės apsaugos zona, panaikinimo.

28.1.3. atsižvelgiant į šios pažymos 22.9 papunktyje pateiktas išvadas – įvertinti teisinio reglamentavimo keitimo klausimą dėl draudimo – keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą žemės paskirtį – netaikymo žemės sklypams, esantiems Ginčo teritorijoje ir įgytiems iki NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimų dėl kadastro duomenų pakeitimo priėmimo ir Sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo NTK ir NTR, arba spręsti klausimą dėl kompensacijų šių žemės sklypų savininkams išmokėjimo.

28.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai – pavesti kompetentingoms institucijoms, atlikti patikrinimus siekiant nustatyti triukšmo, kvapų, vandens cheminės taršos, aplinkos oro, dirvožemio, požeminio vandens užteršimo rodiklius, teritorijoje, esančioje arčiau nei 1000 m atstumu nuo Dusinėnų, Kalviškių ir Rudaminos aikštelių išorinių ribų; pateikti išvadas, ar užterštumo rodikliai neviršija nustatytų reikalavimų; nustačius pažeidimų – imtis priemonių pagal kompetenciją;

28.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui – atsižvelgiant į šios pažymos 24 punkte pateiktas išvadas – patikrinti, kuriems iš 798 žemės sklypų, esančių Ginčo teritorijoje, savininkų nebuvo pateiktos NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, kurių pagrindu NTK ir NTR buvo įrašyta Sanitarinės apsaugos zona, kopijos ir šias kopijas pateikti suinteresuotiems asmenims, detaliai paaiškinant šių sprendimų apskundimo tvarką.

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė