Seimo kontrolierė konstatavo, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareigūnai pažeidė pareiškėjos teisę į gerą administravimą

Į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę Eriką Leonaitę kreipėsi pareiškėja su skundu dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) pareigūnų galimo piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, nagrinėjant vartojimo ginčą. 

Kai VVTAT  nagrinėja vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų ginčus, ji veikia kaip ikiteisminio nagrinėjimo institucija ir tokia veikla nelaikytina viešuoju administravimu, tad dėl šios priežasties šiuo konkrečiu atveju VVTAT veikla (ar galimas neveikimas), jos priimti konkretūs sprendimai dėl vartojimo ginčo esmės tyrimo metu nebuvo vertinti.

Tačiau Seimo kontrolieriai turi pareigą prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms, ir turi teisę teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės.

Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes – gauti dokumentai užregistruoti nesilaikant atitinkamuose teisės aktuose nustatytų terminų, kai kuriais atvejais VVTAT nebuvo pateikusi pareiškėjai tam tikros informacijos ar atsakymo, itin ilgą laiko tarpą VVTAT nesikreipė į pareiškėją, prašydama pateikti trūkstamą informaciją, susijusią su vartojimo ginču – pažymėjo, kad VVTAT darbuotojai, nagrinėjantys vartojimo ginčą, be specialiųjų teisės aktų nuostatų, savo veikloje turi vadovautis ir gero administravimo, atsakingo valdymo principais, ir pripažino, kad pareiškėjos teisė į gerą administravimą buvo pažeista.

Dėl per ilgo laiko tarpo, per kurį VVTAT kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti trūkstamą informaciją, susijusią su vartojimo ginču, tyrimo metu taip pat pažymėta, kad nepateisinama yra tai, kad gali kilti ir kyla tokių situacijų, kai asmenys turi laukti neapibrėžtą laiką, kol VVTAT nuspręs, ar vartotojo prašymas turi trūkumų, ir tokios situacijos negali būti laikomos geru administravimu, atsakingu valdymu ir tinkamu tarnavimu žmonėms.

Kartu atkreiptas dėmesys į tai, kad teisės aktai nenumato termino, per kurį VVTAT turi kreiptis į vartotoją, prašydama pateikti trūkstamus dokumentus ir informaciją, reikalingus vartojimo ginčui nagrinėti. Kadangi terminai suteikia stabilumo bei aiškumo teisiniuose santykiuose, o taip pat asmenys, besikreipiantys į valdžios įstaigas, pagrįstai tikisi, kad jų klausimai bus išsprendžiami per įmanomai trumpiausią laiką, Seimo kontrolierė atkreipė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro dėmesį į šį klausimą ir siūlė apsvarstyti galimybę reglamentuoti terminą, per kurį vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turi kreiptis į vartotoją, prašydama pateikti trūkstamus dokumentus ir informaciją, reikalingus vartojimo ginčui nagrinėti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė savo nuomonę, kad „nėra tikslinga nustatyti atskirą (papildomą) terminą, per kurį vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, gavusi vartotojo prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, turi kreiptis į vartotoją, prašydama pateikti trūkstamus dokumentus ir informaciją, reikalingus vartojimo ginčui nagrinėti“. Teisingumo ministerijos nuomone, per Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatytą 5 darbo dienų terminą vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turi išspręsti prašymo nagrinėti vartojimo ginčą priėmimo klausimą ir tai reiškia, kad per šį terminą turėtų būti įvertinta, ar vartotojo prašymas atitinka minimame įstatyme nustatytus reikalavimus, o nustačius, kad vartotojo kreipimasis neatitinka jų – turi būti kreipiamasi į vartotoją dėl trūkumų pašalimo, prašant pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją.

Kartu Teisingumo ministerija atkreipė VVTAT dėmesį į tai, kad būtų imtasi visų reikalingų organizacinių priemonių, jog vartojimo ginčai būtų nagrinėjami laikantis Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytų reikalavimų ir terminų.

Plačiau su skundu galite susipažinti čia.