2024 m. balandžio 9 d.

Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė konstatavo Šiaulių miesto savivaldybės netinkamą veikimą dėl laiku nesuteiktos pirminės teisinės pagalbos ir neteisingai taikytų įstatymų

Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė gavo pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas nurodė, jog su prašymu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę, kad jam būtų suteikta pirminė teisinė pagalba ir jis būtų pakonsultuotas, tačiau daugiau kaip dvi savaites nesulaukė jokio atsakymo.

Skundo tyrimo metu Seimo kontrolierė nustatė, kad Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę su prašymu dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo. Po beveik keturių savaičių  Šiaulių miesto savivaldybės Teisės skyrius pateikė pareiškėjui raštišką atsakymą, kuriame informavo dėl visų pareiškėjo prašyme išsakytų klausimų. pareiškėjui buvo suteikta pirminė teisinė pagalba ir konsultacija.

Skundo tyrimo metu Savivaldybės administracija informavo Seimo kontrolierę, kad Pirminės teisinės pagalbos taisyklių 14 punkte numatyta, kad „pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į Savivaldybę. Jeigu tarnautojas neturi galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie jo priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos“. Ta pati nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Savivaldybės nuomone, toks teisinis reglamentavimas apima pirminės teisinės pagalbos teikimą žodžiu, atvykus į Savivaldybės administraciją, o prašymai, pateikti raštu, nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, reikalavimais bei terminais. Todėl Savivaldybė, raštu gavusi pareiškėjo prašymą dėl pirminės teisinės pagalbos, prašymą nagrinėjo ir atsakymą pateikė vadovaudamasi minėtų teisės aktų reikalavimais bei terminais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra nustatyta, kokiu būdu turi būti suteikta pirminė teisinė pagalba. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į pirminės teisinės pagalbos teikimo kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą, pasirenka konkretų pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą.

Tačiau Seimo kontrolierė atkreipia atsakingų Savivaldybės pareigūnų dėmesį į tai, kad minėtas įstatymas nenustato skirtingos pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarkos, priklausomai nuo kreipimosi būdo (raštu ar žodžiu). Taigi Savivaldybė neteisingai aiškino ir taikė šio įstatymo dalies nuostatas, interpretuodama jas kaip įpareigojančias pirminę teisinę pagalbą pareiškėjui suteikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dienos tik tais atvejais, kai pareiškėjas atvyksta į Savivaldybės administraciją ir tokios pagalbos kreipiasi žodžiu.

Seimo kontrolierė pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatyme yra nurodyta, jog šio įstatymo nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant ir nagrinėjant prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai. Šiuo atveju pirminės teisinės pagalbos teikimą, be kita ko, ir paslaugos suteikimo terminus (neatsižvelgiant į kreipimosi būdą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris yra specialusis įstatymas Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu. Minėtame įstatyme yra imperatyviai nurodyta, kad pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją, tačiau nėra numatyta privaloma kreipimosi forma, t. y. asmuo gali kreiptis su prašymu, kad būtų suteikta pirminė teisinė pagalba raštu arba žodžiu. Todėl Savivaldybė neturėjo pagrindo raštu pateikto prašymo suteikti pirminę teisinę pagalbą nagrinėti vadovaudamasi kitomis, nei nustatyta aptariamame įstatyme, taisyklėmis ir tai pačiai paslaugai taikyti kitus, pareiškėjo padėtį pabloginančius paslaugos suteikimo terminus.

Suprantama, jog raštu teikiama teisinė konsultacija negali būti atlikta taip greitai, kaip žodžiu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba yra reikšminga teisinės sistemos dalis ir konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo prielaida (ypač ji aktuali socialiai jautrių grupių asmenims), ji turi būti teikiama kiek įmanoma efektyviau. Todėl verta paminėti, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, siekiant teisinės pagalbos efektyvumo, be kita ko, yra nurodyta sąlyga, kuri gali būti taikoma tais atvejais, kai nėra galimybės iš karto suteikti pirminės teisinės pagalbos. Tokiu atveju, pagal minimo įstatymo nuostatas, pareiškėjui turi būti pranešama apie pirminės teisinės pagalbos teikimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė konstatavo, kad Savivaldybė, teikdama pirminę teisinę pagalbą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu ir stengtis, kad asmenys, net ir kreipęsi raštu, kuo skubiau gautų profesionalią teisinę konsultaciją per protingą, įmanomai trumpiausią terminą, netaikant bendrųjų prašymo nagrinėjimo terminų.

Seimo kontrolierė Šiaulių miesto merui rekomendavo imtis veiksmų, kad ateityje raštu pateikti asmenų prašymai dėl pirminės teisinės pagalbos būtų nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka ir terminais – į juos atsakoma per 5 darbo dienas arba per šį laiką pranešama, kada pirminė teisinė pagalba bus suteikta.

Plačiau susipažinti su skundu galite čia.

Susijusios naujienos