PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĘ

Dokumento numeris 4D-2023/2-1247
Data 2024-03-29
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĘ
Kontrolierius Jolita Miliuvienė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. gruodžio 18 d. gavo X skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su atsakymo į prašymą suteikti pirminę teisinę pagalbą nepateikimu (toliau – Skundas).

2. Pareiškėjas Skunde nurodo:
„[…] kreipiausi į Šiaulių savivaldybę, kad suteiktų pirminę teisinę pagalbą. Praėjo daugiau kaip dvi savaitės ir tylu, nei atsakymo nei pagalbos. Ar jau nebe per 5 paras turi suteikti pagalbą? […]“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

3. Pareiškėjas Seimo kontrolierės prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

TYRIMAS IR IŠVADOS

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

4. Seimo kontrolierė 2023 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 4D-2023/1-1247/3D-2609 kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes. 2024 m. sausio 15 d. Seimo kontrolierė gavo Savivaldybės 2024 m. sausio 12 d. raštą Nr. S-168, kuriame nurodoma:
4.1. „[…] 2023 m. gruodžio 5 d. Šiaulių miesto savivaldybėje buvo gautas pareiškėjo prašymas registracijos Nr. GP-1210, dėl pirminės teisinės pagalbos. Vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), 32 punktu, „Prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus“. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys“. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą 2023 m. gruodžio 28 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius raštu Nr. SJ-404 „Dėl atsakymo į prašymą“ nepraleidžiant minėtuose teisės aktuose nustatytų terminų atsakė Pareiškėjui.“
4.2. „Pirminė teisinė pagalba teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu (toliau – Įstatymas) ir Pirminės teisinės pagalbos teikimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje taisyklėmis, patvirtintomis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A-284 „Dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) su vėlesniais pakeitimais.
Taisyklių 9 punkte numatyta galimybė asmenims, esantiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje (atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, laikomiems kardomojo kalinimo vietoje), dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją.
Taisyklių 7 punkte numatyta, kad Pirminę teisinę pagalbą teikia Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus (toliau – Teisės skyrius) valstybės (karjeros) tarnautojas, kurio pareigybės aprašyme nustatyta ši funkcija.
Vadovaujantis šiam santykiui buvusia aktualia redakcija – Teisės skyriaus nuostatų, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. AP-58 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 6.7. papunkčiu buvo numatyta Teisės skyriaus funkcija teikti pirminę teisinę pagalbą žodžiu ir raštu Šiaulių miesto gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą Šiaulių mieste asmenims, kurie nedeklaravę savo gyvenamosios vietos, tačiau jų faktinė gyvenamoji vieta yra Šiaulių mieste ir esantiems laisvės atėmimo vietose Šiauliuose.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AP-359 patvirtinto Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (15 lape) 16 punktu, vyriausiajam specialistui pavesta teikti teisinę pagalbą gyventojams (pareiškėjams), kurie pateikia prašymus raštu.
Taisyklių 14 punkte, numatyta, kad „Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į Savivaldybę. Jeigu tarnautojas neturi galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie jo priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos“. Ta pati nuostata yra įtvirtinta ir Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, toks teisinis reglamentavimas apima, Pirminės teisinės pagalbos teikimą žodžiu, atvykus į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, o prašymai teikiami raštu nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo ir Nutarimo reikalavimais bei terminais.“

5. Seimo kontrolierė 2024 m. kovo 5 d. raštu Nr. 4D-2023/1-1247/3D-472 kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą (toliau – LKT) prašydama paaiškinti Skunde aprašytas aplinkybes.
2024 m. kovo 14 d. Seimo kontrolierė gavo LKT 2024 m. kovo 14 d. raštą Nr. 1S-1741, kuriame nurodoma:
5.1. „[…] Nurodome, kad nuteistieji (suimtieji), siekiantys gauti pirminę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo [Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo] nuostatomis raštu gali kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybę. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų; to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis ir elektroninių ryšių priemonėmis.“
5.2. „[…] pirminės teisinės pagalbos teikimas nuteistiesiems (suimtiesiems) Šiaulių kalėjime nėra organizuojamas. Vadovaujantis […] pateikta informacija, pirminė teisinė pagalba nuteistiesiems teikiama Įstatyme nustatyta tvarka. Esant poreikiui, Šiaulių kalėjimo darbuotojai nuteistiesiems (suimtiesiems) padeda susisiekti su atsakingomis institucijomis. […]“.

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos ir teismų praktika

6. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 1 straipsnis – „[…] 2. Šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjant prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. […].“

7. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 15 straipsnis. Pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarka – „1. […]. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją pagal bausmės atlikimo ar suėmimo vykdymo vietą. 2. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminės teisinės pagalbos, pareiškėjui pranešama apie pirminės teisinės pagalbos teikimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą priėmimo dienos. Sprendimas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. […]“

8. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės)
2 punktas – „Nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus ir aptarnaujant asmenis institucijose Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų teisinių santykių nereglamentuoja įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai.“
3 punktas – „Nuostatos, kurios nėra įtvirtintos įstatymuose, tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose, tačiau yra reikalingos sklandžiam asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimui ir asmenų aptarnavimui institucijoje, taip pat nuostatos, kurių reikia tinkamam Taisyklių įgyvendinimui, gali būti reglamentuotos institucijos vadovo ar pagal kompetenciją kito institucijos valdymo organo (toliau – institucijos vadovas) priimtu vidaus administravimo aktu. Šios nuostatos jokia forma negali bloginti besikreipiančių į instituciją asmenų padėties.“

9. Pirminės teisinės pagalbos teikimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A- 284 „Dėl Pirminės teisinės pagalbos teikimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Pirminės teisinės pagalbos taisyklės) 14 punktas – „Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į Savivaldybę. Jeigu tarnautojas neturi galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie jo priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.“

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika:
„Konstitucija <…> suponuoja valstybės pareigą įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, paisant valstybės finansinių išgalių, užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos, inter alia juridinio konsultavimo ir atstovavimo paslaugų, teikimą tiems socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims, kuriems ji kitaip įprastoje teisinių paslaugų rinkoje būtų fiktyvi ar itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, taip pat kitais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais“ (2015 m. liepos 9 d., 2018 m. spalio 11 d., 2019 m. kovo 1 d. nutarimai).

Tyrimo išvados

11. Skunde Pareiškėjas nurodo, jog su prašymu kreipėsi į Savivaldybę, kad jam būtų suteikta pirminė teisinė pagalba ir jis būtų pakonsultuotas, tačiau daugiau kaip dvi savaites nesulaukė jokio atsakymo.

12. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę su 2023 m. gruodžio 1 d. prašymu (reg. 2023-12-05 Nr. GP-1210) dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo. 2023 m. gruodžio 28 d. Savivaldybės Teisės skyrius raštu Nr. SJ-404 pateikė Pareiškėjui raštišką atsakymą, kuriame informavo dėl visų Pareiškėjo prašyme išsakytų klausimų. Pareiškėjui buvo suteikta pirminė teisinė pagalba ir konsultacija.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Šiaulių kalėjime laikomi asmenys dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo turi teisę kreiptis į Savivaldybės administraciją, kuri pagal VGTPĮ nustatytą kompetenciją ir teikia pirminę teisinę pagalbą šiems nuteistiesiems.
Skundo tyrimo metu Savivaldybės administracija informavo Seimo kontrolierę, kad Pirminės teisinės pagalbos taisyklių 14 punkte numatyta, kad „pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į Savivaldybę. Jeigu tarnautojas neturi galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie jo priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos“. Ta pati nuostata yra įtvirtinta VGTPĮ 15 straipsnio 2 dalyje. Savivaldybės nuomone, toks teisinis reglamentavimas apima pirminės teisinės pagalbos teikimą žodžiu, atvykus į Savivaldybės administraciją, o prašymai, pateikti raštu, nagrinėjami vadovaujantis VAĮ ir Taisyklių reikalavimais bei terminais. Todėl Savivaldybė, raštu gavusi Pareiškėjo prašymą dėl pirminės teisinės pagalbos, prašymą nagrinėjo ir atsakymą pateikė vadovaudamasi VAĮ ir Taisyklių reikalavimais bei terminais. Savivaldybės nuomone, pirminė teisinė pagalba Savivaldybėje teikiama vadovaujantis VGTPĮ ir Pirminės teisinės pagalbos taisyklėmis tik tais atvejais, kai ji teikiama žodžiu, atvykus į Savivaldybės administraciją.

13. VGTPĮ nėra nustatyta, kokiu būdu turi būti suteikta pirminė teisinė pagalba. Savivaldybės administracija, atsižvelgdama į pirminės teisinės pagalbos teikimo kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą, pasirenka konkretų pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą. Tačiau Seimo kontrolierė atkreipia atsakingų Savivaldybės pareigūnų dėmesį į tai, kad VGTPĮ nenustato skirtingos pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarkos, priklausomai nuo kreipimosi būdo (raštu ar žodžiu). Taigi Savivaldybė neteisingai aiškino ir taikė VGTPĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, interpretuodama jas kaip įpareigojančias pirminę teisinę pagalbą pareiškėjui suteikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreipimosi dienos tik tais atvejais, kai pareiškėjas atvyksta į Savivaldybės administraciją ir tokios pagalbos kreipiasi žodžiu.
Pažymėtina, kad VAĮ 1 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog šio įstatymo nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant ir nagrinėjant prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai. Šiuo atveju pirminės teisinės pagalbos teikimą, be kita ko, ir paslaugos suteikimo terminus (neatsižvelgiant į kreipimosi būdą) reglamentuoja VGTPĮ, kuris yra specialusis įstatymas VAĮ atžvilgiu. Vadovaujantis bendruoju teisės principu lex specialis derogat legi generali, pagal kurį esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma, tais atvejais kai viešojo administravimo subjektas gauna prašymus dėl teisinės pagalbos teikimo (nepriklausomai nuo kreipimosi dėl tokios pagalbos suteikimo būdo), į juos turi būti atsakoma vadovaujantis VGTPĮ normomis. VGTPĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją, tačiau nėra numatyta privaloma kreipimosi forma, t. y. asmuo gali kreiptis su prašymu, kad būtų suteikta pirminė teisinė pagalba raštu arba žodžiu. Todėl Savivaldybė neturėjo pagrindo raštu pateikto prašymo suteikti pirminę teisinę pagalbą nagrinėti vadovaudamasi kitomis, nei (ir kiek) tai nustatyta VGTPĮ, taisyklėmis ir tai pačiai paslaugai (pirminės teisinės pagalbos teikimui) taikyti kitus, Pareiškėjo padėtį pabloginančius paslaugos suteikimo terminus.
Šiame kontekste Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį ir į Taisyklių 3 punktą, kuriame nustatyta, kad nuostatos, kurios nėra įtvirtintos įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose, tačiau yra reikalingos sklandžiam asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimui ir asmenų aptarnavimui institucijoje, taip pat nuostatos, kurių reikia tinkamam Taisyklių įgyvendinimui, gali būti reglamentuotos institucijos vadovo priimtu vidaus administravimo aktu. Tačiau šios nuostatos jokia forma negali bloginti besikreipiančių į instituciją asmenų padėties, jomis negali būti nustatomas teisinis reguliavimas, konkuruojantis su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose, be kita ko, įstatymuose. Taigi institucijos vadovo priimtu vidaus administravimo aktu negali būti nustatyta kitokia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tvarka ir terminai, nei jie yra nustatyti VGTPĮ.
Suprantama, jog raštu teikiama teisinė konsultacija negali būti atlikta lygiai taip greitai, kaip suteikiama žodžiu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba yra labai svarbi teisinės sistemos dalis ir konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo prielaida (ypač ji aktuali socialiai jautrių grupių asmenims), ji turi būti teikiama kiek įmanoma efektyviau. Todėl verta paminėti, kad VGTPĮ, siekiant teisinės pagalbos efektyvumo, be kita ko, yra nurodyta ir sąlyga, kuri gali būti taikoma tais atvejais, kai nėra galimybės iš karto suteikti pirminės teisinės pagalbos. Tokiu atveju, pagal VGTPĮ 15 straipsnio 2 dalį pareiškėjui turi būti pranešama apie pirminės teisinės pagalbos teikimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Seimo kontrolierė konstatuoja, kad Savivaldybė, teikdama pirminę teisinę pagalbą, turi vadovautis VGTPĮ ir stengtis, kad asmenys, net ir kreipęsi raštu, kuo skubiau gautų profesionalią teisinę konsultaciją per protingą, įmanomai trumpiausią terminą, netaikant bendrųjų prašymo nagrinėjimo terminų.

14. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Pareiškėjo teiginiai, jog Savivaldybė tinkamai nepateikė atsakymo į prašymą dėl pirminės teisinės pagalbos, pasitvirtino. Savivaldybė nagrinėdama Pareiškėjo prašymą suteikti pirminę teisinę pagalbą neteisingai aiškino ir taikė VGTPĮ nuostatas dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo ir nepagrįstai nesivadovavo VGTPĮ nustatyta tvarka ir terminais, todėl skundas dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su atsakymo į prašymą suteikti pirminę teisinę pagalbą nepateikimu laiku, pripažįstamas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

15. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundą dėl Savivaldybės pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su atsakymo į prašymą suteikti pirminę teisinę pagalbą nepateikimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 17 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Šiaulių miesto merui rekomenduoja imtis veiksmų, kad ateityje raštu pateikti asmenų prašymai dėl pirminės teisinės pagalbos būtų nagrinėjami vadovaujantis VGTPĮ nustatyta tvarka ir terminais – į juos atsakoma per 5 darbo dienas arba per šį laiką pranešama, kada pirminė teisinė pagalba bus suteikta.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė