Seimo kontrolierė Erika Leonaitė gavo pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su naujai įforminto leidimo gyventi Lietuvoje išdavimu.
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad užsienietė turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2026 m., tačiau baigėsi išduoto dokumento galiojimo terminas ir ji kreipėsi su prašymu išduoti naujai įformintą leidimą. Migracijos departamentas užsienietės vizito metu priėmė jos prašymą ir informavo, kad dokumentą išduos per 10 darbo dienų. Užsienietė vizito metu pildė klausimyną. Migracijos departamentas, įvertinę klausimyne pateiktą informaciją, kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (toliau – VSD) dėl išvados, ar užsienietė nekelia grėsmės Lietuvos saugumui, pateikimo. VSD pateikė išvadą, kad užsienietė kelia grėsmę ir šios išvados pagrindu Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti užsienietei išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Visas prašymo nagrinėjimo procesas užtruko beveik 3 mėnesius.
Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas laikinai gyventi naujai įformintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.
Seimo kontrolierė skundo pažymoje pastebėjo, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymas nereglamentuoja situacijos, kai užsienietis, turintis galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kreipiasi su prašymu naujai įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau paaiškėja, kad, pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo nuostatas, užpildžius Migracijos departamento parengtą klausimyną turi būti vertinama jo grėsmė Lietuvos saugumui.
Tyrimo metu Migracijos departamentas paaiškino, kad nustačius, jog užsienietis patenka į vertintinų asmenų kategoriją, vadovaujamasi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata, šio įstatymo nuostata turi būti taikoma tada, kai užsienietis dar neturi galiojančio Migracijos departamento sprendimo leisti jam laikinai gyventi Lietuvoje ir kai atliekamas šio asmens vertinimas dėl sprendimo leisti / neleisti laikinai gyventi priėmimo. Šiuo tiriamu atveju užsienietė jau turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris galiojo iki 2026 m., ir ji užpildė prašymą dėl naujo leidimo įforminimo (pasibaigus ankstesnio dokumento galiojimo laikotarpiui), todėl jos prašymo nagrinėjimui turėtų būti taikomos kitos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos (33 straipsnio 3 dalies ir 40 straipsnio 2 dalies nuostatos).
Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje numatyta prašymų naujai įforminti leidimą nagrinėjimo procedūra turi būti baigta per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos ir minimame įstatyme nėra numatyta šios procedūros stabdymo ar pratęsimo galimybių, o Migracijos departamentas, nagrinėdamas tokius prašymus, taiko prašymo dėl naujo leidimo išdavimo nagrinėjimo procedūrą ir tam tikra apimtimi, nors ir nepasikeitus duomenims apie užsienietį, iš naujo vertina besikreipiančiojo situaciją ir galimybę gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau toks pagrindas nėra nustatytas įstatyme.
Seimo kontrolierė Erika Leonaitė nagrinėdama pareiškėjo skundą atkreipė dėmesį, kad, kai praktikoje taikoma kitokia užsieniečių prašymo nagrinėjimo procedūra, neatitinkanti įstatymo nuostatų, pažeidžiamas ne tik įstatymo viršenybės, bet ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo aptariamose nuostatose numatytas 10 dienų prašymų naujai įforminti leidimą nagrinėjimo terminas tampa objektyviai neįgyvendinamas, jeigu Migracijos departamentas kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą dėl išvados pateikimo.
Seimo kontrolierė konstatavo, kad tokia situacija, kai vienos kategorijos prašymų nagrinėjimui taikomos kitokių prašymų nagrinėjimui numatytos procedūros ir nesilaikoma Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatytos tvarkos ir terminų, nėra tinkama ir neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų bei šiame įstatyme įtvirtintų principų.
Seimo kontrolierė vidaus reikalų ministrei rekomendavo inicijuoti teisinio reglamentavimo tobulinimą, užtikrinant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo nuostatų atitiktį įstatymo viršenybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.
Su skundo pažyma galite susipažinti čia.
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
