PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

Dokumento numeris 4D-2024/1-39
Data 2024-04-15
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas PAŽYMA DĖL X SKUNDO PRIEŠ MIGRACIJOS DEPARTAMENTĄ PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti Atsisiųsti Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2024 m. sausio 15 d. gavo X skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, MD) pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su naujai įforminto leidimo gyventi Lietuvoje išdavimu jo sutuoktinei (toliau – Skundas).

 

  1. Skunde, be kitų aplinkybių, nurodoma:

2.1. 2022 m. spalio 13 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ, Įstatymas) 43 straipsnio 5 dalimi, suteikė teisę E. P. gyventi Lietuvoje iki 2026 m. spalio mėn.

2.2. „[…] kadangi susiklostė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, susijusios su E. P. kelionės dokumento galiojimu, leidimas jai laikinai gyventi buvo įformintas ir išduotas trumpesniam laikotarpiui, t. y. iki 2024 m. sausio 10 d.“ (šios ir kitų citatų kalba netaisyta).

2.3. „[…] iki pasibaigiant šio leidimo galiojimui, vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Migracijos departamentas, gavęs E. P. atitinkamą prašymą turėjo per 10 darbo dienų naujai įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, t. y. iki 2026 m. spalio mėn.“

2.4. „2023 m. spalio 29 d. mano žmona E. P. per MIGRIS pateikė prašymą Migracijos departamentui naujai įforminti leidimą gyventi Lietuvoje. 2023 m. lapkričio 30 d. (šiam vizitui, dėl nesuprantamų priežasčių, galėjo užsiregistruoti tik po mėnesio) atvykus į Migracijos departamento Vilniaus skyrių jai buvo paaiškinta, kad ji per klaidą vietoj prašymo pakeisti leidimą užpildė prašymą išduoti naują leidimą, todėl tą pačią dieną, t. y. lapkričio 30 d. per MIGRIS pakartotinai pateikė prašymą naujai įforminti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.“

2.5. „2023 m. gruodžio 21 d. (gauti vizitą taip pat pavyko tik po 20 d.) atvykusi į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ji pateikė biometrinius duomenis, dokumentų originalus ir sumokėjo 45 Eur. už leidimo laikinai gyventi naujai įforminimą. Minėto vizito Migracijos departamento Vilniaus skyriuje metu ji buvo informuota, kad registruotųsi naujai įforminto leidimo atsiėmimui po 10 darbo dienų, t. y. atsiimti leidimo atvyktų šių metų sausio 8 d. Tačiau šių metų sausio 8 d. atvykus į Migracijos departamento Vilniaus skyrių atsiimti naujai įforminto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, jai buvo paaiškinta žodžiu, kad naujai įforminto leidimo dar nėra ir neaišku kada ji jį gaus, todėl ji iki šių metų sausio 10 d. turi išvykti iš Lietuvos ir naujai įforminto leidimo  laukti už Lietuvos Respublikos ribų.“

2.6. „[…] tą pačią dieną atvykome į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, nes jokio raštiško paaiškinimo ar sprendimo nebuvome gavę. Tačiau Migracijos departamento Vilniaus skyriuje net nebuvome įleisti į šio skyriaus administracijos patalpas, taip pat nebuvome įleisti ir į Migracijos departamentą […]“.

2.7. „Mano žmona E. P. elektroniniu paštu Migracijos departamento direktorei pateikė skubų prašymą“, tačiau jokio atsakymo negavo.

 

  1. Pareiškėjas prašo ištirti Skunde nurodytas aplinkybes.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierė 2024 m. vasario 1 d. raštu Nr. 4D-2024/1-39/3D-255 kreipėsi į MD, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

MD 2024 m. vasario 14 d. atsakymu Nr. 10K-1849 Seimo kontrolierę informavo:

4.1. „[…] Migracijos departamentas 2022-10-13 priėmė sprendimą Nr. 22S138888 pakeisti E. P. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 3 p. ir 43 str. 1 d. 5 p. (šeimos narys) pagrindu.

Sprendime nurodyta, kad terminas, kuriam išduodamas dokumentas – 4 metai. Įstatymo 40 str. 4 d. numatyta, kad leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės
dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas
leidimas laikinai gyventi. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam
išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3
mėnesiais, leidimas laikinai gyventi įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento
galiojimas laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai
įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Vadovaujantis šia nuostata ir atsižvelgus į tai, kad E. P. kelionės dokumentas galiojo iki 2024-04-10, leidimas laikinai gyventi jai įformintas iki 2024-01-10.“

4.2. „[…] informuojame, kad užsienietis, gavęs naują kelionės dokumentą
ir pageidaujantis, kad jam leidimas laikinai gyventi būtų įformintas likusiam laikui, turi teikti prašymą
naujai įforminti leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 40 str. 2 d.). Vadovaujantis Leidimų laikinai
gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 47 p., prašymas naujai
įforminti leidimą laikinai gyventi pateikiamas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau –
MIGRIS).“
4.3. „[…] informuojame, kad E. P. 2023-10-29 per MIGRIS užpildė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi (Lietuvoje gyvena mano sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvoje (leidimo laikinai gyventi keitimas). Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad E. P. atžvilgiu 2022-10-13 priimtas sprendimas Nr. 22S138888, o su prašymu teikiamas naujai išduotas užsienietės pasas, 2023-11-30 atmetė jos prašymą, nes užpildyta neteisinga prašymo forma (užpildyta ne prašymo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi, o prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi forma – skiriasi valstybės rinkliava, nagrinėjimo terminai, procedūros ir kt.). E. P. 2023-12-01 per MIGRIS užpildė prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi ir vizitą rezervavo 2023-12-21. Migracijos departamento Vilniaus skyriuje prašymas priimtas. Prie prašymo E. P. pateikė kelionės dokumento, išduoto 2023-03-30 ir galiojančio iki 2033-03-30, kopiją.“

4.4. „[…] E. P. yra Baltarusijos pilietė, ji pildė klausimyną, dėl jos konsultuojamasi su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu (toliau – VSD). Sprendimas dėl užsienietės prašymo kol kas nėra priimtas, kadangi nėra gautas VSD atsakymas, ar užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui.“

4.5. „[…] Migracijos departamento teikiamų administracinių paslaugų organizavimo ir klientų aptarnavimo tvarką reglamentuoja Migracijos departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3K-319 patvirtintas Klientų aptarnavimo Migracijos departamente tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 12 punkte numatyta, kad paslaugos užsieniečiams Migracijos departamente teikiamos tik pagal išankstinę vizito rezervaciją interneto svetainėje adresu www.migracija.lt. Klientai be išankstinės vizito rezervacijos neaptarnaujami. Aprašo 16 punkte nurodyta, kad konsultacijos klientams teikiamos Migracijos departamento skambučių centro telefonu 8 707 67000 (skambinant iš užsienio tel. +370 5 271 7112), elektroniniu paštu [email protected] ir Migracijos departamento socialinio tinklo Facebook svetainės paskyroje. Aprašo 17 punkte pažymėta, kad laisvos formos prašymai ir skundai gali būti teikiami Aprašo 5.1–5.4 papunkčiuose nurodytais adresais arba elektroniniu paštu [email protected]. Skundai gali būti teikiami ir elektroniniu paštu [email protected].“

4.6. „[…] 2024 m. sausio 9 d. E. P. jokių prašymų elektroniniu paštu nepateikė. Įvertinus A. D. 2024 m. sausio 14 d. skunde (priedas Nr.3) pridedamą elektroninio laiško kopiją, nustatyta, kad įrašant adresatą padaryta gramatinė klaida (įrašyta @migracia.gov.lt). Konstatuotina, kad būtent dėl šios klaidos Migracijos departamente elektroninis laiškas negautas.“

 

  1. Seimo kontrolierė 2024 m. kovo 12 d. raštu Nr. 4D-2024/1-39/3D-526 papildomai kreipėsi į MD, prašydama patikslinti rašte Nr. 10K-1849 pateiktą informaciją.

MD 2024 m. balandžio 2 d. atsakymu Nr. 10K-3830 Seimo kontrolierę informavo:

5.1. „[…] Migracijos departamentas į Valstybės saugumo departamentą kreipėsi 2023-12-29, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 str. 5 d. bei Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 76 punktu.

Aprašo 48 punkte nustatyta, kad užsienietis asmeniškai užpildęs prašymą naujai įforminti leidimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo naujai įforminti leidimą pridėtų dokumentų originalus ir Aprašo 10.2 ir 10.4 papunkčiuose nurodytus dokumentus, Aprašo 10.5 papunktyje nurodytus biometrinius duomenis, kai tai būtina ir užpildyti Aprašo 10.3(1) papunktyje nurodytą Migracijos departamento parengtą klausimyną, kai tai būtina. Pagal Aprašo 10.3(1) papunktį, Migracijos departamento parengtas klausimynas pildomas, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as).

Atsižvelgiant į tai, kad E. P. atitiko Valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as), ji turėjo užpildyti klausimyną, o atsižvelgiant į klausimyne nurodytą informaciją, buvo vykdomos konsultacijos su Valstybės saugumo departamentu.“

5.2. „[…] E. P. apie tai, kad dar nėra išnagrinėtas jos prašymas buvo informuota, kai atvyko į Migracijos departamentą 2024-01-08, papildomai apie tai, kad prašymo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimas ir leidimo laikinai gyventi naujai įforminimas užtruko, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas sprendimui dėl leidimo gyventi priimti, buvo informuota 2024-02-09 per MIGRIS asmeninę paskyrą.“

5.3. „[…] Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 33 str. 3 d. nustato, kad prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas laikinai gyventi naujai įformintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos. Šiame straipsnyje nėra įtvirtinta stabdymo procedūra, tačiau galioja imperatyvi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 str. 5 d. nuostata, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.“

5.4. „Valstybės saugumo departamento vertinimas dėl E. P. Migracijos departamente gautas 2024-03-07. […] E. P. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje neišduotas, 2024-03-21 priimtas sprendimas panaikinti Migracijos departamento 2022-10-13 sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 22S138888. Apie sprendimo priėmimą E. P. informuota.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ, Įstatymas):

4 straipsnio 4 dalis – „Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.“

4 straipsnio 5 dalis – „Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.“

4 straipsnio 7 dalis – „Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“

33 straipsnio 3 dalis – „Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas laikinai gyventi naujai įformintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.“

40 straipsnio 2 dalis – „ Leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu naujai įforminamas, jeigu: 1) užsienietis pakeičia asmens duomenis; 2) leidimas laikinai gyventi tapo netinkamas naudoti; 3) šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju pasibaigia laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi; 4) leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų; 5) leidimas laikinai gyventi yra prarastas.“

 

  1. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio:

1 dalis – „Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.“

2 dalis – „Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis; 2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti; 3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų; 4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai; 5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus; 6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“

 

  1. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas):

10 punktas – „Užsienietis asmeniškai, o Aprašo 20–22 punktuose nurodytais atvejais – ir šiuose punktuose nurodytas asmuo, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Migracijos departamentą, o jeigu prašymas išduoti leidimą bus teikiamas per išorės paslaugų teikėją – per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į išorės paslaugų teikėją, ir:

10.1. pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą MIGRIS, originalus arba jų kopijas, kurių tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (toliau – dokumentų originalai);

[…]

10.3. pateikti Aprašo 8.41 ir 8.5 papunkčiuose nurodytus dokumentus, jeigu šie dokumentai nebuvo pridėti, pildant prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS;

10.31. užpildyti Migracijos departamento parengtą klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų) atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as) (šis papunktis taikomas, kai užsienietis asmeniškai atvyksta į Migracijos departamentą);

[…]

10.5. pateikti biometrinius duomenis – veido atvaizdą (išskyrus Aprašo 10.4 papunktyje nurodytus atvejus) ir užsieniečio nuo 6 metų amžiaus dviejų pirštų atspaudus“.

47 punktas – „Kai yra Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, užsienietis prašymą naujai įforminti leidimą užpildo per MIGRIS, pateikdamas Aprašo 4 priede nurodytus duomenis.“

48 punktas – „Užsienietis asmeniškai, o Aprašo 20–22 punktuose nurodytais atvejais – ir šiuose punktuose nurodytas asmuo, užpildęs prašymą naujai įforminti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą, o jeigu prašymas naujai įforminti leidimą bus teikiamas per išorės paslaugų teikėją – per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti pas išorės paslaugų teikėją, pateikti prie prašymo naujai įforminti leidimą pridėtų dokumentų originalus ir Aprašo 10.2 ir 10.4 papunkčiuose nurodytus dokumentus, Aprašo 10.5 papunktyje nurodytus biometrinius duomenis, kai tai būtina ir užpildyti Aprašo 10.3papunktyje nurodytą Migracijos departamento parengtą klausimyną, kai tai būtina.“

76 punktas – „Jeigu nagrinėjamas užsieniečio (vyresnio nei 12 metų) prašymas išduoti leidimą, tai Migracijos departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą priėmimo Įstatymo nustatytoje institucijoje dienos per MIGRIS Valstybės saugumo departamentui išsiunčia paklausimą, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos arba ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paklausimo gavimo dienos, kai prašymas išduoti leidimą nagrinėjimas pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 4 punktą skubos tvarka, Migracijos departamentui pateikia per MIGRIS ar raštu išvadą, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. […]

Migracijos departamentas, nustatęs, kad užsienietis Aprašo 10.31 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą Valstybės saugumo departamentui, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.31 papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.

Jeigu Valstybės saugumo departamentas dėl svarbių priežasčių negali pateikti išvados per nustatytą terminą, tai apie tai per MIGRIS ar raštu informuoja Migracijos departamentą. Bendras Valstybės saugumo departamento išvados pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo Migracijos departamento paklausimo gavimo dienos.“

 

  1.  Klientų aptarnavimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3K-319 (toliau – Klientų aprašas):

12 punktas – „Paslaugos užsieniečiams Migracijos departamente teikiamos tik pagal išankstinę vizito rezervaciją interneto svetainėje adresu www.migracija.lt. Klientai be išankstinės vizito rezervacijos neaptarnaujami, išskyrus šiame punkte numatytą išimtį.

Užsieniečiai, dėl objektyvių priežasčių negalintys užpildyti prašymo Aprašo 4 punkte nurodytoms paslaugoms gauti el. būdu (dėl senyvo amžiaus, neįgalumo, sunkios socialinės padėties), gali būti aptarnaujami be išankstinės vizito rezervacijos. Šiuo atveju klientui išreiškus žodinį pageidavimą, Migracijos departamento darbuotojas padeda užpildyti ir elektroniniu būdu pateikti prašymą Aprašo 4 punkte nurodytoms paslaugoms gauti.“

17 punktas – „Laisvos formos prašymai ir skundai gali būti teikiami šio Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose nurodytais adresais arba elektroniniu paštu [email protected]. Skundai gali būti teikiami ir elektroniniu paštu [email protected]. Apie galimai nesąžiningus Migracijos departamento darbuotojų veiksmus, susijusius su korupcija, klientai gali pranešti elektroniniu paštu [email protected], telefonu (8 5) 219 8442 arba užpildyti nustatytos formos pranešimą www.migracija.lrv.lt.“

 

Lietuvos Respublikos teismų praktika

 

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas:

10.1. 2010 m. gegužės 13 d. nutarime (pakartota 2013 m. vasario 20 d. nutarime) nurodė:

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

10.2. 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarime byloje Nr. 33/04 pažymėjo, kad konstituciniu teisinės valstybės principu „[…] turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimuose) yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo.“

10.3. „Teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas suponuoja valstybės pareigą apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės galės būti realiai įgyvendintos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d., 2020 m. vasario 18 d. nutarimai).“

 

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, yra konstatavęs:

„[…]. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą […]. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, […], taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. […]. […] kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.)“ (žr. 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Atsižvelgiant į Skunde nurodytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, tyrimo išvados bus pateikiamos dėl kiekvienos iš šių dalių atskirai:

12.1. dėl prašymo naujai įforminti leidimą nagrinėjimo;

12.2. dėl asmenų aptarnavimo ir prašymų nagrinėjimo Migracijos departamente.

 

Dėl prašymo naujai įforminti leidimą nagrinėjimo

 

  1. Pareiškėjas nurodė, kad jo žmona 2023 m. spalio 29 d. per Migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS) pateikė prašymą naujai įforminti leidimą gyventi Lietuvoje. 2023 m. lapkričio 30 d. atvykus į Migracijos departamento Vilniaus skyrių jai buvo paaiškinta, kad ji per klaidą vietoj prašymo pakeisti leidimą užpildė prašymą išduoti naują leidimą, todėl tą pačią dieną, t. y. lapkričio 30 d., per MIGRIS pakartotinai pateikė prašymą naujai įforminti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. 2023 m. gruodžio 21 d. atvykusi į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ji pateikė biometrinius duomenis, dokumentų originalus, tačiau per teisės aktuose nustatytą terminą leidimas nebuvo išduotas ir ji turėjo išvykti iš Lietuvos.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– Migracijos departamentas 2022 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą pakeisti Pareiškėjo žmonai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas 4 metams, tai yra iki 2026 m. spalio 13 d. Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjo žmona turėjo kelionės dokumentą, kuris galiojo iki 2024 m. balandžio 10 d., leidimas laikinai gyventi vadovaujantis teisės aktų nuostatomis jai įformintas iki 2024 m. sausio 10 d.

– Pareiškėjo žmona 2023 m. spalio 29 d. per MIGRIS užpildė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas užsienietės vizito metu 2023 m. lapkričio 30 d. atmetė jos prašymą, nes buvo užpildyta neteisinga prašymo forma. Pareiškėjo žmona 2023 m. gruodžio 1 d. per MIGRIS užpildė prašymą naujai įforminti leidimą laikinai gyventi ir rezervavo vizitą 2023 m. gruodžio 21 d., kurio metu Migracijos departamento Vilniaus skyriuje prašymas priimtas.

– Pareiškėjo žmona pildė klausimyną, dėl jos buvo konsultuojamasi su Valstybės saugumo departamentu (toliau – VSD). VSD išvadą pateikė 2024 m. kovo 7 d., ir šios išvados pagrindu 2024 m. kovo 21 d. buvo panaikintas Pareiškėjo žmonai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

 

  1. UTPĮ 33 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas laikinai gyventi naujai įformintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu naujai įforminamas, jeigu pasibaigia laikotarpis, kuriam buvo įformintas leidimas laikinai gyventi.

Aprašo 47 punkte numatyta, kad kai yra UTPĮ 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, užsienietis prašymą naujai įforminti leidimą užpildo per MIGRIS, pateikdamas Aprašo 4 priede nurodytus duomenis.

Vadovaujantis Aprašo 48 punktu, užsienietis, užpildęs prašymą naujai įforminti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą, pateikti prie prašymo naujai įforminti leidimą pridėtų dokumentų originalus ir Aprašo 10.2 ir 10.4 papunkčiuose nurodytus dokumentus, Aprašo 10.5 papunktyje nurodytus biometrinius duomenis, kai tai būtina, ir užpildyti Aprašo 10.3papunktyje nurodytą Migracijos departamento parengtą klausimyną, kai tai būtina.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjo žmona prašymą užpildė per MIGRIS sistemą ir 2023 m. gruodžio 21 d. vizito Migracijos departamente metu pateikė reikiamus dokumentus, užpildė pateiktą klausimyną ir jos prašymas buvo priimtas. Migracijos departamentas, įvertinęs klausimyne pateiktus atsakymus, kreipėsi į VSD dėl išvados, ar užsienietė nekelia grėsmės Lietuvos saugumui, pateikimo. VSD vertinimas dėl užsienietės Migracijos departamente gautas 2024 m. kovo 7 d.

 

  1. Pastebėtina, kad UTPĮ nereglamentuoja situacijos, kai užsienietis, turintis Migracijos departamento priimtą galiojantį sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kreipiasi su prašymu naujai įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau paaiškėja, kad, pagal Aprašo 48 punkto nuostatas, užpildžius Migracijos departamento parengtą klausimyną turi būti vertinama jo grėsmė Lietuvos saugumui.

Migracijos departamento teigimu, nustačius, jog užsienietis patenka į vertintinų asmenų kategoriją, vadovaujamasi UTPĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostata, numatančia, kad MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

Šiuo tiriamu atveju, MD, atsižvelgdamas į Pareiškėjo žmonos klausimyne pateiktą informaciją, kreipėsi į VSD, kuris vertino, ar užsienietė nekelia grėsmės Lietuvos saugumui. VSD pateikus išvadą ir nustačius, kad grėsmė yra, MD panaikino užsienietei išduotą leidimą gyventi Lietuvoje.

Būtina pažymėti, kad UTPĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatos turi būti taikomos tada, kai gaunamas užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tai yra, kai užsienietis dar neturi galiojančio MD sprendimo leisti jam laikinai gyventi Lietuvoje ir kai atliekamas šio asmens vertinimas dėl sprendimo leisti / neleisti laikinai gyventi priėmimo. Pareiškėjo žmona jau turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris galiojo iki 2026 m. spalio 13 d., ji užpildė prašymą dėl naujo leidimo įforminimo (pasibaigus ankstesnio dokumento galiojimo laikotarpiui), todėl jos prašymo nagrinėjimui turėtų būti taikomos UTPĮ 33 straipsnio 3 dalies ir 40 straipsnio 2 dalies nuostatos.

 

  1. Būtina pažymėti, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių.

Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje numatyta prašymų naujai įforminti leidimą nagrinėjimo procedūra turi būti baigta per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos ir UTPĮ nėra numatyta šios procedūros stabdymo / pratęsimo galimybių, o MD, nagrinėdamas tokius prašymus, taiko prašymo dėl naujo leidimo išdavimo nagrinėjimo procedūrą ir tam tikra apimtimi, nors ir nepasikeitus duomenims apie užsienietį, iš naujo vertina besikreipiančiojo situaciją ir galimybę gauti leidimą gyventi Lietuvoje, nors toks pagrindas nėra nustatytas įstatyme.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek pagal UTPĮ 4 straipsnio 5 dalį, tiek ir pagal Aprašo 76 punktą, kuriais vadovaujantis MD kreipiasi į VSD, VSD išvadai pateikti yra nustatytas terminas – ne ilgesnis kaip 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Ir tik tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių VSD negali pateikti išvados per nustatytą terminą, jis apie tai informuoja MD, o bendras išvados pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Taigi UTPĮ 33 straipsnio 3 dalyje numatytas 10 dienų prašymų naujai įforminti leidimą nagrinėjimo terminas tampa objektyviai neįgyvendinamas.

 

  1. Būtina pabrėžti, kad, kai praktikoje taikoma kitokia užsieniečių prašymo nagrinėjimo procedūra, neatitinkanti Įstatymo nuostatų, pažeidžiamas ne tik įstatymo viršenybės, bet ir teisėtų lūkesčių apsaugos (terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas prašymas ir išduotas dokumentas) principas.

Asmenų teisėti lūkesčiai yra vienas iš teisinės valstybės principo elementų greta teisinio tikrumo ir teisino saugumo, kuriuos visus privalo užtikrinti valstybė. Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Šiuo tiriamu atveju UTPĮ 33 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad prašymas naujai įforminti leidimą turi būti išnagrinėtas per 10 dienų, o praktikoje MD taikoma procedūra Įstatyme nenumatyta ir užsieniečiui nėra aiški, todėl ši situacija vertintina kaip neužtikrinanti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų.

 

  1. Apibendrinant tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tokia situacija, kai vienos kategorijos prašymų nagrinėjimui taikomos kitokių prašymų nagrinėjimui numatytos procedūros ir nesilaikoma Įstatyme numatytos tvarkos ir terminų, nėra tinkama ir neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų bei šiame įstatyme įtvirtintų principų. Todėl, atsižvelgdama į Vidaus reikalų ministerijos kompetenciją rengti Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, sprendimų, rezoliucijų, kitų teisės aktų projektus, organizuoti ir (arba) koordinuoti priimtų teisės aktų įgyvendinimą, Seimo kontrolierė vidaus reikalų ministrei rekomenduoja inicijuoti teisinio reglamentavimo tobulinimą, užtikrinant Įstatymo ir Aprašo nuostatų atitiktį įstatymo viršenybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

 

Dėl asmenų aptarnavimo ir prašymų nagrinėjimo Migracijos departamente

 

  1. Pareiškėjas nurodė, kad jo žmona elektroniniu paštu Migracijos departamento direktorei išsiuntė prašymą dėl delsimo išnagrinėti jos prašymą, tačiau jokio atsakymo negavo, o atvykus į Migracijos departamentą, nebuvo priimta ir negavo jokios informacijos.

 

  1. Skundo tyrimo metu nustatyta:

– Paslaugos užsieniečiams Migracijos departamente teikiamos tik pagal išankstinę vizito rezervaciją interneto svetainėje adresu www.migracija.lt. Klientai be išankstinės vizito rezervacijos Migracijos departamente ir teritoriniuose skyriuose neaptarnaujami.

– Migracijos departamentas negavo elektroniniu paštu atsiųsto užsienietės prašymo, nes patikrinus Pareiškėjo pateiktą informaciją buvo nustatyta, kad prašymas buvo išsiųstas neteisingu elektroninio pašto adresu.

– Pareiškėjo žmona per MIGRIS asmeninę paskyrą 2024 m. vasario 9 d. buvo informuota, kad jos prašymo dėl naujai įforminto leidimo laikinai gyventi nagrinėjimas užtruko, nes nėra gautas kompetentingos institucijos atsakymas, kuris būtinas sprendimui dėl leidimo gyventi priimti, ji taip pat informuota apie sprendimą panaikinti išduotą leidimą.

 

  1. Klientų apraše numatyta, kad paslaugos užsieniečiams Migracijos departamente teikiamos tik pagal išankstinę vizito rezervaciją interneto svetainėje adresu www.migracija.lt. Klientai be išankstinės vizito rezervacijos neaptarnaujami, išskyrus atvejus, kai jie negali užpildyti prašymų elektroniniu būdu dėl senyvo amžiaus, neįgalumo, sunkios socialinės padėties.

Pareiškėjai prašymus ir skundus gali teikti elektroniniu paštu [email protected], [email protected], [email protected] arba užpildyti nustatytos formos pranešimą per www.migracija.lrv.lt.

Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas ir jo žmona, sužinoję, kad vėluojama išduoti naujai įformintą leidimą, atvyko į Migracijos departamentą iš anksto nerezervavę vizito, todėl nebuvo priimti. Iš pateiktos informacijos taip pat nustatyta, kad Pareiškėjo žmona laišką el. paštu išsiuntė nurodžiusi neteisingą adresą, todėl Migracijos departamentas jo negavo ir atsakymas nebuvo pateiktas.

Migracijos departamentas apie prašymo nagrinėjimo eigą ir priimtą sprendimą informavo užsienietę per asmeninę jos MIGRIS paskyrą.

 

  1. Apibendrinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tai yra, kad elektroniniu paštu pateiktas prašymas MD nebuvo gautas dėl neteisingai nurodyto adreso ir užsienietė atvyko į Migracijos departamentą be išankstinės vizito rezervacijos, todėl nebuvo priimta, Skundo dalis dėl asmenų aptarnavimo ir prašymo nagrinėjimo atmestina.

 

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos  Respublikos  vidaus  reikalų  ministerijos  pareigūnų veiksmų (neveikimo), dalį dėl prašymo naujai įforminti leidimą gyventi Lietuvoje nagrinėjimo pripažinti pagrįsta.

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio
    1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia X skundo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), dalį dėl asmenų aptarnavimo ir prašymų nagrinėjimo atmesti.

 

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė vidaus reikalų ministrei rekomenduoja, atsižvelgiant į šios pažymos 13–19 punktuose konstatuotus teisinio reguliavimo trūkumus, inicijuoti teisinio reglamentavimo tobulinimą, užtikrinant Įstatymo ir Aprašo nuostatų atitiktį įstatymo viršenybės, teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principams bei aiškiai numatant prašymų naujai įforminti leidimus nagrinėjimo procedūrą, kai atliekamas papildomas užsieniečių vertinimas.

 

Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                                 Erika Leonaitė