Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatyme Seimo kontrolieriams suteikta teise pradėti tyrimą savo iniciatyva, kai nustatomi pareigūnų galimo piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių požymiai, atliko tyrimą savo iniciatyva, kurio pagrindu buvo pareiškėjos Seimo kontrolierei pateikto skundo dėl pareigūnų galimai biurokratiškų veiksmų (neveikimo) sprendžiant aktualų klausimą dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano patikslinimo tyrimo metu nustatyta informacija.
Pareiškėjos skundo Seimo kontrolierei esmė buvo susijusi su tuo, jog pareiškėja žemės sklypą, kuriam buvo atlikti kadastriniai matavimai ir kuris jau buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įsigijo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o žemės sklypo ribų planas, kuris yra pareiškėjos nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, buvo atsakingų valstybės institucijų suderintas ir patvirtintas. Todėl pareiškėjai skunde Seimo kontrolierei nurodžius, jog Nacionalinė žemės tarnyba jai pateikė nurodymą savo iniciatyva atlikti žemės sklypo plano tikslinimo procedūrą, Seimo kontrolierei kilo abejonės dėl galimo pareiškėjos teisių laisvai disponuoti savo turtu apribojimo. Tuo pagrindu Seimo kontrolierė pradėjo tyrimą savo iniciatyva, siekdama išanalizuoti tokį Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos pagrįstumą / nepagrįstumą bei įvertinti tokiose situacijose žemės savininkams kylančias pasekmes.
Tyrimo savo iniciatyva metu Seimo kontrolierė atliko teisinio reglamentavimo, susijusio su kadastrinių matavimų dėl persidengiančių žemės sklypų planų tikslinimo poreikiu, analizę, ir padarė išvadą, jog dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžta procedūra, kurios pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi pirmiau patvirtintų ir nekilnojamojo turto kadastre įrašytų žemės sklypo kadastro duomenų koregavimo poreikį, atsiradusį dėl atsakingų valstybės tarnautojų ir (ar) matininko tinkamo neveikimo, turėtų savo pajėgomis ir lėšomis ištaisyti atsiradusius netikslumus. Remdamasi tiek bendraisiais teisės (teisingumo, proporcingumo, teisinio apibrėžtumo (saugumo) principais, tiek susiformavusia teismų praktika kadastrinių matavimų tikslinimo srityje, Seimo kontrolierė konstatavo, jog Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi anksčiau buvusį padarytą kadastrinių matavimų atlikimo ir jų suderinimo proceso pažeidimą, neturi visais atvejais perkelti žemės sklypų planų tikslinimo pareigos žemės sklypų savininkams, kas daugeliu atvejų yra daroma galiojant dabartiniam teisiniam reguliavimui. Seimo kontrolierė taip pat pabrėžė, jog siekis išvengti viešojo administravimo institucijų tarnautojų veiksmais (neveikimu) padarytų klaidų pripažinimo ir, juolab, dėl to atsiradusių pasekmių likvidavimo perkėlimas dėl to nekaltiems suinteresuotiems asmenims, yra nepateisinami ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam atsakomybės už priimtus sprendimus principui.
Atlikto tyrimo išvadose Seimo kontrolierė išreiškė nuomonę, kad dabartinis teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, nepagrįstai neklasifikuoja nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymimų žemės sklypų ribų nesutapimų su besiribojančių žemės sklypų planais atsiradimo priežasčių (matininko netinkamai atlikti darbai ir (arba) atsakingų už kadastrinių matavimų suderinimą subjektų netinkamas veikimas (neveikimas), nenumato skirtingo šių nesutapimų ištaisymo mechanizmo bei neįvardina jį įgyvendinti turinčio subjekto. Tuo remdamasi, Seimo kontrolierė Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei pateikė rekomendaciją, siūlydama pavesti atsakingiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir, esant poreikiui, kitų atsakingų institucijų tarnautojams parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų patobulintas teisinis reglamentavimas, nustatant aiškų, su kadastro žemėlapyje žymimais žemės sklypais besiribojančių žemės sklypų planų, tikslinimo procesą, garantuojantį asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų planai turi būti tikslinami dėl atsakingų institucijų tarnautojų arba kadastrinius matavimus atlikusių matininkų netinkamų veiksmų (neveikimo), teisių užtikrinimą.
Minėtoje Seimo kontrolierės pažymoje padarytos išvados ir teikta rekomendacija buvo išnagrinėtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, kuri institucijos atsakyme Seimo kontrolierei išreiškė nuomonę, jog siekiant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose reglamentuoti tvarką, kuria vadovaujantis Nacionalinė žemės tarnyba galėtų atlikti (inicijuoti) Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų žemės sklypo kadastro duomenų (sklypo ribos ir / ar ploto) pakeitimus, susijusius dėl atsakingų valstybės tarnautojų ir / ar matininko netinkamo veikimo, toks atvejis pirmiausia turėtų būti nustatytas įstatyminėse nuostatose, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Tuo remdamasi, Žemės ūkio ministerija Seimo kontrolierę informavo, kad planuojama parengti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir jį pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstymui.
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
