SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL POREIKIO TOBULINTI TEISINĮ REGLAMENTAVIMĄ SIEKIANT, KAD NEBŪTŲ PAŽEIDŽIAMOS ASMENŲ TEISĖS ŽEMĖS SKLYPŲ KADASTRINIŲ MATAVIMŲ TIKSLINIMO PROCESO METU PAŽYMA

Dokumento numeris 4D-2022/1-423
Data 2022-04-19
Kategorija Seimo kontrolierių pažymos
Dokumento pavadinimas SEIMO KONTROLIERĖS INICIATYVA ATLIKTO TYRIMO DĖL POREIKIO TOBULINTI TEISINĮ REGLAMENTAVIMĄ SIEKIANT, KAD NEBŪTŲ PAŽEIDŽIAMOS ASMENŲ TEISĖS ŽEMĖS SKLYPŲ KADASTRINIŲ MATAVIMŲ TIKSLINIMO PROCESO METU PAŽYMA
Kontrolierius Erika Leonaitė
Atsisiųsti

SKUNDO ESMĖ

 

 

  1. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nusprendė pradėti tyrimą savo iniciatyva siekdama nustatyti, ar aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau vadinama – Kadastro nuostatai) nustatytas teisinis reguliavimas, įtvirtinantis nekilnojamojo daikto ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje reikalavimus, yra pakankamas.

 

  1. Šio Seimo kontrolierės pradėto tyrimo pagrindu tapo Seimo kontrolierės atlikto tyrimo pagal pareiškėjos skundą metu nustatyta informacija apie galimai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – NŽT) pareigūnų veiksmais (neveikimu) ir priimamais sprendimais pažeidžiamas asmenų teises žemės sklypų kadastrinių matavimų tikslinimo proceso metu.

 

  1. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar Kadastro nuostatuose įtvirtinta tvarka, kai su kadastro žemėlapyje žymimais žemės sklypais besiribojančių žemės sklypų planų tikslinimo proceso įgyvendinimo pareiga, nors ir nesant jų kaltės, yra perkeliama asmenų, nuosavybės teise valdančių žemės sklypus, kurių planai turi būti tikslinami, atsakomybėn, nepažeidžia šių asmenų teisių ir teisėtų interesų.

 

TYRIMAS IR IŠVADOS

 

Tyrimui reikšmingos faktinės aplinkybės

 

  1. Seimo kontrolierės atlikto tyrimo pagal pareiškėjos skundą metu buvo nustatytos šios esminės faktinės aplinkybės:

4.1. pareiškėja 2005 m. gegužės 27 d. (reg. 2005 m. birželio 1 d. Nr. PR391) pateikė tuomečiam Utenos apskrities viršininkui ir Utenos apskrities Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjai prašymą „Dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo“, kuriame prašė prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio <…>, Molėtų r., „[…] suformuoti ir parduoti man namų valdos žemės sklypą. […]“;

4.2. Utenos apskrities viršininko 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 14-685 „Dėl žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje Molėtų rajone“ buvo nustatyta, kad tikslinga rengti valstybinės žemės sklypų, reikalingų eksploatacijai užtikrinti, formavimo projektą, į kurį buvo įtrauktas ir pareiškėjos naudotas žemės sklypas, kurį vėliau suformavus buvo suteiktas kadastro Nr. <…> (toliau vadinama ir – Žemės sklypas);

4.3. pareiškėja 2006 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą Molėtų Žemėtvarkos skyriui „[…] suderinti geodezinius planus ir leisti išsipirkti 17,30 a. žemės sklypą […]“. Šio pareiškėjos prašymo pagrindu Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte prie žymos, jog „Žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus“ yra tuometės Molėtų rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Z. Č. 2008 m. vasario 19 d. suderinimo viza;

4.4. Žemės sklypo planas 2008 m. vasario 19 d. buvo patikrintas Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistės R. Ž. ir Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Z. Č. suderintas;

4.5. 2008 m. liepos 1 d. sudarytoje valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje, kurios pagrindu Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos, pardavė pareiškėjai Žemės sklypą, be kita ko, buvo nurodyta, jog parduodamo Žemės sklypo nuosavybės pagrindas yra 2008 m. balandžio 8 d. išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (sutarties 5 punktas). Taip pat nurodyta, kad Pardavėjas perdavė, o Pirkėja gavo Žemės sklypo planą, kuris yra neatskiriama sudedamoji šios sutarties dalis (sutarties 8 punktas);

4.6. NŽT Molėtų skyriaus 2015 m. liepos 15 d. parengtoje išvadoje apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 10IŽ-(14.40.111) (toliau vadinama ir – Išvada) buvo nurodyta:

„Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus vyresn. specialistė R. Ž. patikrino žemės sklypo, kurio kadastro Nr. <…>, esančio Molėtų rajono savivaldybėje, kadastro duomenų bylą ir nustatė, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. <…>, planas parengtas teisingai.

Besiribojančių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, planai turi būti tikslinami.“

4.7. pareiškėja 2021 m. kovo 12 d. kreipėsi į NŽT Molėtų skyrių prašydama pateikti informaciją dėl jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo plano tikslinimo ir dėl aplinkybių, sąlygojusių tokio tikslinimo reikalingumo atsiradimo aplinkybes;

4.8. NŽT Molėtų skyrius 2021 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 40SD-1407-(14.40.137E) pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė:

„[…] Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius
(toliau – Skyrius), atsižvelgdamas į VĮ Registrų centro 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą
Nr. (11.10.4.)-UG3-427, 2015 m. liepos 14 d. išnagrinėjo žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) ribų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, atitiktį teritorijų planavimo dokumentams bei Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše […] valstybinės reikšmės kelio Nr. 173
Molėtai–Pabradė plotį (toliau – Kelias Nr. 173) ir nustatė, kad Jums nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) […] planas turi būti tikslinamas, nes neatitinka žemės sklypo formavimo projekto (toliau – Projekto), patvirtinto Utenos apskrities viršininko 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 14-250 „Dėl žemės sklypo formavimo projekto patvirtinimo Molėtų rajone“ ribų. Planas yra tikslintinas, nes kadastrinių matavimų metu
IĮ „A“ matininkės S. V. nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) ribos neatitinka Projekto grafinėje dalyje nurodyto Kelio Nr. 173 pločio
(nurodytas 19 m pločio, paženklinus sklypo ribas gaunamas 14 m kelio plotis) bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio l dalyje nustatyto valstybinės reikšmės V kategorijos kelio minimalios juostos pločio – 18 m.

[…] Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinių kelių užimta žemė neprivatizuojama, o Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl kelio juostos užimta žemė negalėjo būti parduota privačion nuosavybėn.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 […], 126 punktu Skyrius 2015-07-15 parengė išvadą Nr. 40IŽ-70-(14.40.111), kurioje kadastro tvarkytojui valstybės įmonei Registrų centrui nurodė, kad Jums priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) planas turi būti tikslinamas.

Pakartotinai pažymime, kad dėl žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) planų patikslinimo Jūs turite kreiptis į matininką, atlikusį Jūsų žemės sklypų kadastrinius matavimus, arba į kitą matininką, kuris turi kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. […]“

4.9. pareiškėja NŽT Molėtų skyrius 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 40SD-1407-(14.40.137E) 2021 m. gegužės 8 d. apskundė NŽT;

4.10. NŽT 2021 m. birželio 4 d. rašte Nr. 1SS-881-(10.5.) pareiškėjai, atsakant į jos 2021 m. gegužės 8 d. skundą, be kita ko, buvo rašoma:

„[…] manome, kad matininkė, 2006-08-01 atlikdama žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) ribų ženklinimą vietovėje, neteisingai įgyvendino Projekto plano sprendinius ties 19 m pločio keliu ir neteisingai Plane nurodė žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) šiaurės rytinę ribą ties 19 m pločio keliu. […]

Atsižvelgiant į tai, kad Nuostatų 125 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2008-12-07 iki 2015-12-31) buvo reglamentuota, kad teritoriniam skyriui nustačius, jog būtina patikslinti žemės sklypo žymimo kadastro žemėlapyje kadastro duomenis, šiuos netikslumus turi ištaisyti juridinis asmuo (matininkas). Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, kuomet teritorinis skyrius nustato, kad yra tikslintini besiribojančių žemės sklypų planai šiuos netikslumus taip pat turi ištaisyti šių žemės sklypų planus parengę juridiniai asmenys (matininkai).

VĮ Registrų centro Utenos filialas 2015-05-26 priėmė sprendimą Nr. (11.10.4.)-UGS-427, kuriame nurodė, kad žymint žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nustatė, jog jos kerta Jums nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) ribas. Skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 126 punktu, 2015-08-15 priėmė išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 40IŽ-70-( 14.40.111.), kurioje nurodė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) planas yra parengtas teisingai, o gretimas žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) planas yra tikslintinas. Taip pat Skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 126 punktu, 2015-07-14 raštu Nr. 40SD-2927-( 14.40.103.) Jus informavo, kad Jums nuosavybės teise priklausančio žemė sklypo (kadastro Nr. <…>) planas yra tikslintinas. […]

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis.

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, pažymime, kad kol nebus patikslintas žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) planas, tol negalėsite disponuoti savo turimu žemės sklypu, t. y. nebus sudaromi sandoriai.“

4.11. Seimo kontrolierių įstaigai pateiktuose su pareiškėjos skundo nagrinėjimu susijusiuose NŽT paaiškinimuose, be kita ko, buvo nurodyta:

„[…] informuojame, kad neturime dokumentais pagrįstos informacijos, kuri leistų atsakyti, dėl kokių priežasčių, atlikdami žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastro duomenų bylos tikrinimą, Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai nenustatė, jog žemės sklypo (kadastro Nr. <…>) kadastrinius matavimus atlikusi matininkė neteisingai įgyvendino Projekto plano sprendinius. […]

Nuostatų 125 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2008-12-07 iki 2015-12-31) buvo reglamentuota, kad, teritoriniam skyriui nustačius, jog būtina patikslinti žemės sklypo žymimo kadastro žemėlapyje kadastro duomenis, šiuos netikslumus turi ištaisyti juridinis asmuo (matininkas). Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, kai teritorinis skyrius nustato, kad yra tikslintini besiribojančių žemės sklypų planai, šiuos netikslumus taip pat turi ištaisyti šių žemės sklypų planus parengę juridiniai asmenys (matininkai).

Nuostatų 13 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose
teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, tuo atveju, jeigu (pagal Nuostatų 125 punktą) yra nustatoma, kad žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, vadovaudamasis Nuostatų 126 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius apie tai turi informuoti žemės sklypo savininką. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja buvo informuota Skyriaus 2015-07-14 raštu Nr. 40SD-2927-(14.40.103.) „Dėl žemės sklypo plano“. Todėl pagal Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalį, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalis, Nuostatų 13 ir 125 punktus žemės sklypo savininkas turi teisę kreiptis į matavimus atlikusį vykdytoją dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir reikalauti atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, arba ištaisyti padarytus pažeidimus.“

 

  1. Tyrimo metu taip pat nustatyta, jog NŽT Molėtų skyriaus 2015 m. liepos 15 d. Išvadoje (šios pažymos 3.6 punktas) minimų žemės sklypų, kurių kadastro Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nr. <…>, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad „[…] NŽT prie ŽŪM Molėtų skyrius 2015 m. liepos 15 d. išvada Nr. 40IŽ-71-(14.40.111.) informavo, kad šio žemės sklypo planas yra tikslintinas.“

 

Tyrimui reikšmingos teisės aktų nuostatos

 

  1. Lietuvos Respublikos įstatymai

6.1. Seimo kontrolierių įstatymo:

19 straipsnis. Seimo kontrolieriaus teisės

  1. Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę:

[…]

7) informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas.“

6.2. Viešojo administravimo įstatymo:

3 straipsnis. Viešojo administravimo principai

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais:

1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius; […]“

6.3. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo:

3 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro statusas

[…]

  1. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

[…]

9 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimai

[…]

  1. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka:

1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo;

2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo;

3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams;

4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

[…]

13 straipsnis. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimas

[…]

  1. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.“

 

  1. Kiti teisės aktai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. lapkričio 5 d.) patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau vadinama – Kadastro nuostatai) nustatyta:

„21. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų organizatorių.

[…]

  1. Jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių Nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos. Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato Nacionalinė žemės tarnyba, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs vykdytojas.
  2. Kai žemėtvarkos skyrius nustato, kad žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.“

 

  1. Teismų praktika

8.1. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Romankevič v. Lithuania, peticijos Nr. 25747/07:

„[…] gero valdymo principas paprastai nedraudžia valdžios institucijoms ištaisyti atsitiktinių klaidų, net jei jas lėmė jų pačių nerūpestingumas; tačiau riziką, atsirandančią dėl valstybės institucijos klaidų, privalo prisiimti pati valstybė, ir klaidų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita.“

8.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03:

„[…] Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; […] kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, […] įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna […]; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, […]“

8.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021:

„[…] Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia gero valdymo principo svarbą (paprastai aiškindamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas; žr., pvz., 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 41248/06)). Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr. 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 10373/05), 73 p.). Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (žr. mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) 2002 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje Pincov ir Pinc prieš Čekijos Respubliką (pareiškimo Nr. 36548/97), 58 p.). […] Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik reikšti pareigą valdžios institucijoms veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr., pvz., sprendimą byloje Moskal, 69 p.), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide nuosavybės savininkui (žr. sprendimą byloje Pincov ir Pinc, 53 p.; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Toşcuţă ir kiti prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 36900/03), 38 p.).“

8.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-194-552/2022:

„[…] Administracinių teismų praktikoje aiškinant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1. žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė – įpareigojanti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2. leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų duomenis, atliekant kadastrinius matavimus. Atitinkamai Nuostatų 21 punkte yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).“

8.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020:

„Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo nuosavybės teisės į žemę pažeidimo, atsakovui priėmus sprendimus, kuriais pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis pateko į valstybei priklausantį rajoninės reikšmės keliui suformuotą žemės sklypą.

[…] Šios administracinės bylos ginčo esmė yra nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. eA-944-261/2020, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas neginčija atsakovo teisės formuoti žemės sklypą kelio […], statybai, tačiau nesutinka su tuo, kad buvo pakeistos jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos bei dalis žemės sklypo be jo sutikimo pateko į keliui formuojamą žemės sklypą. Todėl šio ginčo dalyką sudaro pareiškėjo nuosavybės teisės pažeidimo aplinkybės.

[…] Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme bei Kadastro nuostatuose yra įgyvendintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinantis, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys (duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas), įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, gali būti pakeisti tik šio nekilnojamojo daikto savininko ar patikėjimo teise valdančio nekilnojamąjį daiktą asmens prašymu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Šiuo reguliavimu užtikrinama, kad asmens įregistruotos daiktinės teisės – nuosavybės teisės apimtis nebus kitų asmenų (ne daikto savininko ar jo įgalioto atstovo, patikėjimo teise valdančio nekilnojamąjį daiktą asmens) prašymu pakeista.

[…] Paaiškėjus, kad dėl matininko ar valstybės institucijų klaidos privačion nuosavybėn pateko valstybės išimtinei nuosavybei priklausantis turtas, institucijos turi teisę imtis priemonių, kad būtų apgintas viešasis interesas, tačiau tai turi daryti teisės aktų nustatyta tvarka – kreiptis į prokuratūrą, inicijuoti viešojo administravimo institucijų aktų ar sandorių nuginčijimą, restitucijos taikymą ir pan.“

8.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 3-61-3-02730-2013-1:

„[…] Vertinant veikos neteisėtumą bei kaltę, kaip būtinas valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog, kaip minėta, valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia).“

 

Tyrimo išvados

 

  1. Įvertinusi skundo tyrimo metu surinktą informaciją (pažymos 4 ir 5 punktai), taip pat teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, pacituotą šio pažymos 6-8 punktuose, Seimo kontrolierė teikia šias išvadas:

9.1. Seimo kontrolierės atlikto teisinio reglamentavimo, susijusio su kadastrinių matavimų dėl persidengiančių žemės sklypų planų tikslinimo poreikiu, analizė leidžia daryti išvadą, jog dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžta procedūra, kurios pagrindu NŽT, nustačiusi pirmiau patvirtintų ir nekilnojamojo turto kadastre įrašytų žemės sklypo kadastro duomenų koregavimo poreikį, atsiradusį dėl atsakingų valstybės tarnautojų ir (ar) matininko tinkamo neveikimo, turėtų savo pajėgomis ir lėšomis ištaisyti atsiradusius netikslumus. Tačiau, remiantis tiek bendraisiais teisės (teisingumo, proporcingumo, teisinio apibrėžtumo (saugumo) principais, tiek susiformavusia teismų praktika (pažymos 8.3 punktas), teigtina, jog NŽT nustačiusi anksčiau buvusį padarytą kadastrinių matavimų atlikimo ir jų suderinimo proceso pažeidimą, neturi visais atvejais perkelti žemės sklypų planų tikslinimo pareigos žemės sklypų savininkams;

9.2. tiek išnagrinėjus pirmiau paminėtą pareiškėjos atvejį ir jo tyrimo metu NŽT Seimo kontrolierei teiktus paaiškinimus, tiek tyrimo metu atlikus teismų praktikos bylose dėl žemės sklypų kadastrinių matavimo tikslinimo analizę, konstatuotina, kad tokiais atvejais, kai nustatoma, jog dėl kadastrinių matavimų patikrinimo ir jų patvirtinimo procedūrą turėjusių tinkamai įgyvendinti atsakingo viešojo administravimo subjekto tarnautojų netinkamai atliktų (neatliktų) pareigų yra atsiradusi būtinybė tikslinti tam tikro žemės sklypo ribas, yra akcentuojami tarp žemės sklypo kadastrinius matavimus užsakiusio ir tuos kadastrinius matavimus atlikusio matininko susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Tuo remdamasi NŽT teigia, jog pareiga inicijuoti ir finansuoti žemės sklypo kadastrinių matavimų patikslinimo procedūrą tenka žemės sklypo savininkui. Tokiu būdu yra ne tik eliminuojamas poreikis išsamiau įvertinti galimai netinkamai ar net neteisėtai veikusio NŽT tarnautojo, atlikusio kadastrinių matavimo derinimo procedūrą, ir (arba) matininko veiksmus, bet ir išvengiama lėšų, būtinų pakartotiniams kadastriniams matavimams atlikti, apmokėjimo klausimo.

Atsižvelgdama į tai, Seimo kontrolierė pabrėžia, jog siekis išvengti tokių viešojo administravimo institucijų tarnautojų veiksmais (neveikimu) padarytų klaidų pripažinimo ir, juolab, dėl to atsiradusių pasekmių likvidavimo perkėlimas dėl to nekaltiems suinteresuotiems asmenims, yra nepateisinami ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam atsakomybės už priimtus sprendimus principui (pažymos 6.2 punktas). Pažymėtina, jog tai ne kartą akcentavo Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pažymos 8.1 ir 8. 3 punktai);

9.3. atsižvelgdama į pirmiau padarytas išvadas, Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį į galimai esminę tokios susiklosčiusios situacijos priežastį, t. y. pakankamo teisinio reglamentavimo, nustatančio nekilnojamojo daikto ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje reikalavimus, nebuvimą.

Dabar galiojančios Kadastro nuostatų redakcijos 126 punkte (pažymos 7 punktas) yra numatyta, kad žemėtvarkos skyrius tik informuoja gretimo sklypo savininkus apie tikslintinus žemės sklypų planus. Iš to seka, kad pareiga tikslinti tokius planus priskiriama žemės sklypų savininkams ir šią pareigą minėtieji asmenys privalo įgyvendinti savo pastangomis ir lėšomis. Pastebėtina, kad, nors tokiais (kaip ir nagrinėtas pareiškėjos) atvejais kadastrinių matavimų pakeitimo iniciatyva kyla ne iš paties asmens ir ne jo prašymu, tačiau kadastrinių matavimo tikslinimo pareigą privalo įgyvendinti būtent žemės sklypo savininkas.

Iš to seka, kad Kadastro nuostatuose nėra numatyti atvejai, kai valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu galėtų būtų tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys dėl nustatytų praeityje padarytų atsakingų institucijų tarnautojų ir (arba) matininkų klaidų, kaip buvo nustatyta pareiškėjos atveju.

Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas (pažymos 6.3 punktas) žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimas galimas tik esant žemės sklypo savininko prašymui. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje (pažymos 6.3 punktas) numatyti atvejai, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Seimo kontrolierės nuomone, būtent iš šių paminėtų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatų yra kildinama Kadastro nuostatų 126 punkto nuostata, kas patvirtinama ir Lietuvos vyriausiojo teismo jurisprudencijoje (pažymos 8.5 punktas).

Tačiau pabrėžtina jau paminėtoji Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio
4 dalies nuostatose įtvirtinta išimtis dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo atvejų ne tik nekilnojamojo daikto savininko prašymo pagrindu. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas nustatė kitus galimus atvejus, kuriems esant yra leidžiamas nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų pakeitimas (pažymos 6.3 punktas). Manytina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta galimybė tokį nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo atvejų sąrašą plėsti, nustačius tokį poreikį, nedraudžia poįstatyminiame (-iuose) akte (-uose) reglamentuoti kitų atvejų, kurie galėtų būti laikomi nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų pakeitimo pagrindais.

Seimo kontrolierės nuomone, dabartinis teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Kadastro nuostatuose, nepagrįstai neklasifikuoja nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymimų žemės sklypų ribų nesutapimų su besiribojančių žemės sklypų planais atsiradimo priežasčių (matininko netinkamai atlikti darbai ir (arba) atsakingų už kadastrinių matavimų suderinimą subjektų netinkamas veikimas (neveikimas), nenumato skirtingo šių nesutapimų ištaisymo mechanizmo bei neįvardina jį įgyvendinti turinčio subjekto. Pastebėtina, kad NŽT priimamoje išvadoje dėl kadastro žemėlapyje norimo pažymėti žemės sklypo plano teisingumo ar pranešime gretimo žemės sklypo savininkui dėl žemės sklypo plano tikslinimo yra konstatuojami pagrindai, kuriais remiantis buvo padaryta išvada dėl kadastro žemėlapyje žymimo žemės sklypo plano teisingumo ir tikslintino žemės sklypo plano trūkumų. Tuo pagrindu nustačius aiškias atsiradusių netikslumų priežastis, Seimo kontrolierės nuomone, galėtų būti įtvirtinama ir aiški tokių nesutapimų pašalinimo procedūra bei numatyti ją įgyvendinantys subjektai, t. y. žemės sklypų savininkai arba atsakinga viešojo administravimo institucija;

9.4. būtina pažymėti, kad, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė yra įtvirtinta tik Kadastro nuostatų
21 punkte, t. y. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo proceso metu (pažymos
7 punktas).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teiktais išaiškinimais (pažymos 8.4 punktas), NŽT yra suteikiama teisė tokias nustatytas klaidas atitinkamai ištaisyti. Todėl, Seimo kontrolierės manymu, klaidų, nustatytų nekilnojamojo daikto ribų pažymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje proceso metu, ištaisymo galimybės taip pat turi būti numatytos teisės aktuose. Seimo kontrolierės manymu, už kadastrinių matavimų patikrinimą bei suderinamą atsakingos NŽT padarytos klaidos turi būti taisomos valstybės ir (arba) kadastrinių matavimų bylas tikrinančios bei jas derinančios institucijos sąskaita, o sąžiningai ir teisėtai veikę asmenys neturi dėl tokių viešojo administravimo subjekto tarnautojų padarytų klaidų patirti neigiamų teisinių padarinių.

Pažymėtina, kad vien tik Seimo kontrolierės tyrimo pagal paminėtą pareiškėjos skundą metu nustatyti papildomi 6 atvejai, kai NŽT priimtų išvadų pagrindu žemės sklypo savininkams yra nurodyta atlikti žemės sklypų planų tikslinimus (pažymos 4.6 ir 5 punktai). Tai, neabejotinai, yra tik maža dalis to, kas įrodo atsakingų viešojo administravimo institucijų tarnautojų daromų klaidų, kurias siekiama ištaisyti kitų asmenų, o ne valstybės, sąskaita, kiekį;

9.5. Seimo kontrolierė pabrėžia, kad teisinis reglamentavimas turi užtikrinti teisės sistemos aiškumą bei nuoseklumą, nes tai suponuoja konstitucinis teisinės valstybės principas (pažymos
8.2 punktas), todėl pirmiau paminėti šio tyrimo metu nustatyti teisinio reglamentavimo trūkumai, Seimo kontrolierės manymu, privalo būti išanalizuoti, įvertinti ir ištaisyti.

 

  1. Apibendrinant pažymėtina, kad tyrimo metu padarytų išvadų pagrindu nustatytas poreikis tobulinti esamą teisinį reglamentavimą, todėl, remiantis Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata (pažymos 6.1 punktas), Seimo kontrolierė konstatuoja, jog Kadastro nuostatuose įtirtinta tvarka, kai su kadastro žemėlapyje žymimais žemės sklypais besiribojančių žemės sklypų planų tikslinimo proceso įgyvendinimo pareiga yra perkeliama asmenų, nuosavybės teise valdančių žemės sklypus, kurių planai turi būti tikslinami, atsakomybėn, pažeidžia asmenų teises ir teisėtus interesus laisvai disponuoti savo turima nuosavybe. Remiantis tuo, būtina parengti Kadastro nuostatų pakeitimus, kurių pagrindu būtų patobulintas teisinis reglamentavimas, nustatantis aiškų su kadastro žemėlapyje žymimais žemės sklypais besiribojančių žemės sklypų planų tikslinimo procesą, garantuojantis asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų planai turi būti tikslinami dėl atsakingų institucijų tarnautojų arba kadastrinius matavimus atlikusių matininkų netinkamų veiksmų (neveikimo), teisių užtikrinimą.

Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierės iniciatyva pradėtas tyrimas pripažintinas pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS SPRENDIMAS

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė nusprendžia:

tyrimą savo iniciatyva dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą pripažinti pagrįstu.

 

SEIMO KONTROLIERIAUS REKOMENDACIJA

 

  1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio
    1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Lietuvos Respublikos Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei rekomenduoja:

 atsižvelgiant į šioje pažymoje aptartus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų trūkumus, pavesti atsakingiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir, esant poreikiui, kitų atsakingų institucijų tarnautojams parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo būtų patobulintas teisinis reglamentavimas, nustatant aiškų su kadastro žemėlapyje žymimais žemės sklypais besiribojančių žemės sklypų planų tikslinimo procesą, garantuojantį asmenų, kuriems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų planai turi būti tikslinami dėl atsakingų institucijų tarnautojų arba kadastrinius matavimus atlikusių matininkų netinkamų veiksmų (neveikimo), teisių užtikrinimą.

 

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

 

 

 

Seimo kontrolierė                                                                                                            Erika Leonaitė