aA Seimo kontrolierės: kovoje su prekyba žmonėmis daroma pažanga, tačiau jos dar nepakanka

Seimo kontrolierės dr. Erika Leonaitė ir dr. Jolita Miliuvienė Seimo Žmogaus teisių komitete pristatė Kovos su prekyba žmonėmis padėties Lietuvos Respublikoje 2025 m. apžvalgą. Apžvalgoje vertinama, kaip keičiasi prekybos žmonėmis mastas ir formos, kokių priemonių ėmėsi valstybės institucijos, savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos siekdamos kovoti su šiuo reiškiniu ir kaip nukentėjusiesiems užtikrinama pagalba bei galimybė siekti teisingumo. Seimo kontrolierės taip pat apžvelgė, kaip įgyvendinamos ankstesniais metais rengtoje apžvalgoje institucijoms pateiktos rekomendacijos. Analizė rodo, kad institucijos imasi vis daugiau veiksmų, tačiau jų dar nepakanka, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys, ypač užsieniečiai, būtų laiku atpažinti ir sulauktų reikiamos pagalbos.

Daugiausia išnaudojami užsieniečiai

2025 m. prekybos žmonėmis srityje vykdyti 37 ikiteisminiai tyrimai, 5 bylos perduotos teismams, o nusikalstamos veikos galimai buvo vykdomos 15-oje savivaldybių. Ankstesniais metais pastebėta tendencija išlieka: išnaudojami daugiausia užsieniečiai. Iš 62 asmenų, kurie 2025 m. ikiteisminiuose tyrimuose pripažinti nukentėjusiaisiais, tik 5 yra Lietuvos piliečiai. Daugiausia nukentėjusiųjų atvyko iš Šri Lankos ir Uzbekistano, taip pat iš Filipinų, Kirgizijos, Tadžikistano, Ukrainos, Kazachstano, Baltarusijos, Venesuelos ir Mongolijos. Visų jų išnaudojimo tikslo šalis buvo Lietuva.

Kaip pažymima ataskaitoje, dažniausiai asmenys išnaudojami priverstiniam darbui: 40 proc. nukentėjusiųjų išnaudoti transporto ir logistikos sektoriuje, apie 20 proc. statybose, dar tiek pat įvairiose pramonės, gamybos ir paslaugų įmonėse. Seksualinis išnaudojimas sudarė vos kelis procentus prekybos žmonėmis atvejų.

„Taigi, tipiška prekybos žmonėmis auka Lietuvoje šiandien yra iš trečiosios šalies dirbti atvykęs žmogus, dažniausiai vyras, kuris dėl priklausomybės nuo darbdavio, kalbos barjero ir menkų galimybių orientuotis svetimoje šalyje patiria išnaudojimą. Aiškiai apibrėžtas portretas gali padėti užkardyti kelią prekybai žmonėmis minėtose srityse, tačiau tai tikrai nėra vieninteliai nukentėjusieji ir nevyriausybinių organizacijų duomenys geriau iliustruoja realią situaciją“, – sako Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė.

Pagalbą gauna daugiausia lietuviai

Pagalbos nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims sistema yra prieinama visose Lietuvos apskrityse. Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis duomenimis, 2025 m. 244 nukentėjusiems ar galimai nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims pagalba teikta daugiausia Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse. Vis dėlto net 203 iš visų pagalbą gavusių asmenų buvo Lietuvos piliečiai.

Lietuvos piliečiai dažnai nesutinka bendradarbiauti su teisėsauga. Nepranešdami apie patirtą išnaudojimą, lietuviai nėra oficialiai pripažįstami nukentėjusiaisiais, nors pagalbos kreipiasi ir ją gauna. Užsieniečiams bendradarbiavimas su teisėsauga yra susijęs su jų teisine padėtimi Lietuvoje, todėl nukentėjusiaisiais jie pripažįstami dažniau. Vis dėlto pagalbos sistema užsieniečius pasiekia gerokai rečiau. Iš 62 nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiais 2025 m. pripažintų asmenų, nevyriausybinių organizacijų pagalbą gavo tik 34. Tai rodo galimus nukentėjusių ar galimai nukentėjusių asmenų nukreipimo į pagalbos sistemą trūkumus.

„Išlieka tendencija, kad, neturėdami būsto Lietuvoje, užsieniečiai negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir dėl to taip pat susiduria su kliūtimis gauti pagalbą“, – sako Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė.

Informacija nepasiekia tų, kuriems jos labiausiai reikia

Viena svarbiausių prielaidų, kad nukentėję ar galimai nukentėję asmenys gautų jiems reikalingą pagalbą, yra tinkamas asmenų informavimas apie prieinamą pagalbą. Vis dėlto nukentėjusiesiems dažniausiai pateikiama bendra informacija apie pagalbą nuo visų nusikaltimų nukentėjusiems asmenims, o specializuotą pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikiančios organizacijos plačiau nepristatomos.

Nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims praktikoje taip pat nėra įteikiamas nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedas. Be to, lietuvių kalbos nemokantiems užsieniečiams ir bendra informacija dažnai pateikiama tik lietuvių kalba. Ataskaitoje pabrėžiama, kad toks informacijos teikimas yra nepakankamas siekiant užtikrinti, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėję asmenys realiai suprastų savo teises ir pagalbos gavimo galimybes.

Institucijos šią problemą pripažįsta ir ėmėsi pirmųjų žingsnių. Generalinė prokuratūra 2026 m. planuoja išversti Nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedą į papildomas kalbas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo interneto svetainėje paskelbė informaciją apie pagalbą dažniausiai nukentėjusiųjų suprantamomis kalbomis, tarp jų kirgizų, uzbekų, tadžikų ir kazachų.

Ne mažesnė problema yra institucijų tarpusavio susižinojimas. Teisėsauga nerenka duomenų, kiek asmenų pareigūnai nukreipia į pagalbą teikiančias organizacijas, o teisėsaugos ir nevyriausybinių organizacijų duomenys apie nukentėjusiuosius nesutampa. Todėl šiandien neįmanoma objektyviai įvertinti, kiek nukentėjusiųjų yra identifikuojami, nukreipiami į pagalbą teikiančias organizacijas ir kiek asmenų taip ir nėra tinkamai informuojami.

„Informacijos suteikimas yra pirmas žingsnis teikiant pagalbą. Jei žmogus negauna aiškios informacijos jam suprantama kalba apie tai, kokias teises turi ir kur gali kreiptis, pagalba jam lieka tik teorinė galimybė. Nukentėjusiajam reikia ne nuorodos į bendrą svetainę, o konkretaus atsakymo, kas, kur ir kaip jam padės. Lygiai taip pat svarbūs tikslūs duomenys. Šiandien skirtingos institucijos tą pačią situaciją mato skirtingai, o dalis svarbios informacijos apskritai nerenkama. Be patikimų duomenų negalime įvertinti, ar pagalba pasiekia žmones, kur nukreipti prevenciją ir kiek lėšų iš tikrųjų reikia. Tik duomenimis grįsti sprendimai gali būti veiksmingi, kitaip dirbame aklai“, – pabrėžia dr. E. Leonaitė.

Savivaldybių įsitraukimas labai nevienodas

Dalis savivaldybių kovos su prekyba žmonėmis srityje dirba aktyviai: rengia prevencinius renginius mokyklose, informuoja rizikos grupes, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tačiau apžvalgoje pastebima, kad ši veikla vis dar išlieka fragmentiška. Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos sudarytos tik 17-oje iš 60 savivaldybių, ir tik 6 iš jų pateikė informacijos apie realią komisijų veiklą. 16 savivaldybių nurodė neturinčios jokių duomenų apie prekybą žmonėmis, nors dalyje jų buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, taip pat teikiama pagalba nukentėjusiems ar galimai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims.

„Prekyba žmonėmis neprasideda ir nesibaigia teismo salėje. Nukentėję žmonės gyvena, dirba ir ieško pagalbos konkrečioje savivaldybėje. Būtent savivaldybės socialiniai darbuotojai, kitų su žmonėmis dirbančių institucijų ir įstaigų specialistai pirmieji gali pastebėti, kad žmogus atsidūrė išnaudotojų rankose. Kai savivaldybė teigia, kad prekybos žmonėmis jos teritorijoje nėra, dažniausiai tai reiškia kad problemos niekas neidentifikuoja. Šis nusikaltimas nepaiso savivaldybių ribų, todėl ir atsakas negali priklausyti nuo to, ar konkreti savivaldybė įsitraukia į kovą su šiuo reiškiniu.

Tarpinstituciniai susitikimai prekybos žmonėmis klausimais kai kuriose apskrityse parodė, kad prie vieno stalo susitikus prokuratūros, policijos savivaldybės atstovams ir nevyriausybinėms organizacijoms konkrečių atvejų aptarimui, greičiau pasikeičiama turima informacija ir galima veiksmingiau susitarti, kaip veikti toliau. Tokie susitikimai turi tapti reguliarūs ir apimti visas savivaldybes, o ne priklausyti nuo pavienių iniciatyvų“, – sako dr. J. Miliuvienė.

Teisingumas nukentėjusiesiems vis dar ribotas

2025 m. Lietuvos teismuose išnagrinėta 11 baudžiamųjų bylų dėl prekybos žmonėmis ir nuteista 12 asmenų, tarp jų viena įmonė. Tačiau apeliacinės instancijos teismuose skirtos bausmės buvo gerokai švelnesnės nei pirmosios instancijos.

Pirmosios instancijos teismuose 3 asmenims skirtų bausmių vidurkis – 7 m. 8 mėn.,o apeliacinės instancijos teismuose 9 asmenims skirtų laisvės atėmimo bausmių vidurkis svyruoja nuo sutrumpintos 9 mėn. bausmės iki 6 m. Vienam asmeniui skirtas 2 m. laisvės atėmimas, kurio vykdymas atidėtas 3 m.

Seimo kontrolierė dr. E. Leonaitė atkreipia dėmesį, kad prekybos žmonėmis ir išnaudojimo bylose vis dar kyla nemažai iššūkių: 

„Nusikaltimą įrodyti ypač sudėtinga tais atvejais, kai nukentėjusio žmogaus laisvė nebuvo tiesiogiai apribota, tačiau pasinaudota jo pažeidžiamumu – kalbos nemokėjimu, sunkia materialine padėtimi, priklausomybe nuo darbdavio ar kitomis aplinkybėmis. Bylų dėl prekybos žmonėmis nėra daug, todėl matome ir gana skirtingą tų pačių ar panašių faktinių aplinkybių vertinimą teismuose. Pavyzdžiui, ar apgaule į Lietuvą priviliota pažeidžiama kalbos nemokanti ir nuo kaltininko materialiai priklausoma mergina turėjo galimybių nesutikti su išnaudojimu prostitucijai. Aiškių ir nuoseklių praktikos standartų stoka apsunkina ne tik bylų nagrinėjimą, bet ir teisėsaugos pareigūnų darbą. Todėl labai svarbu nuolat stiprinti teisėjų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencijas. Net ir dalinė specializacija prekybos žmonėmis srityje reikšmingai prisidėtų prie veiksmingo institucijų atsako.“

Piniginės baudos 2025 m. buvo skirtos 3 asmenims: 7000 Eur ir 7500 Eur fiziniams asmenims, 25 000 Eur juridiniam asmeniui. Apžvalgos pristatymo metu akcentuota, kad nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos sumos dažniausiai nedidelės, kai kuriais atvejais siekiančios vos 500–1 000 Eur. Kontrolierių teigimu, priteisiamos sumos neatspindi dabartinės ekonominės situacijos ir nėra proporcingos nukentėjusiųjų patirtims, nes teismai iki šiol vadovaujasi beveik prieš dešimtmetį suformuota praktika.

Pokyčių yra, bet daug kas dar lieka planuose

Seimo kontrolierės pasidžiaugė, kad dalis ankstesnių jų rekomendacijų jau įgyvendinama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pakeitė pagalbą teikiančių organizacijų atrankos konkurso sąlygas. Nuo 2026 m. finansavimą gali gauti daugiau nei viena pagalbą teikianti organizacija, o apgyvendinimas ir maitinimas finansuojami ir tiems žmonėms, kurie dar nėra oficialiai pripažinti nukentėjusiaisiais. Ministerija taip pat numato kitąmet pagalbai nukentėjusiesiems skirti 370 tūkst. eurų. Tai pirmasis pagalbai finansuoti skiriamų lėšų padidinimas po kelerių metų, nes nuo 2021 m. ši suma siekė apie 300 tūkst. eurų ir nekito, nors atvejų daugėjo, o paslaugos brango.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ėmėsi iniciatyvos, kad prekybos žmonėmis temos pagal Gyvenimo įgūdžių programą būtų dėstomos visose klasėse besimokantiems mokiniams.

Vis dėlto, reikšminga dalis numatytų pokyčių dar nėra įgyvendinta. Duomenų rinkimo tobulinimą Vidaus reikalų ministerija numato įgyvendinti tik 2028 m. antroje pusėje, o reguliarūs tarpinstituciniai susitikimai visose apskrityse dar nebuvo inicijuoti. Taip pat išlieka aktualus poreikis tobulinti prekybos žmonėmis nukentėjusių ar galimai nukentėjusių asmenų tinkamo informavimo ir nukreipimo į pagalbos paslaugas mechanizmą, pašalinant jo spragas.

Ką būtina daryti toliau

Seimo kontrolierės išskiria tris kryptis, nuo kurių labiausiai priklausys, ar kova su prekyba žmonėmis taps veiksmingesnė. Pirmiausia būtina toliau didinti finansavimą tiek pagalbai nukentėjusiesiems, kad jos užtektų visapusiškai ir tęstinei pagalbai, tiek Valstybinei darbo inspekcijai, kuri atlieka svarbų vaidmenį nustatant išnaudojimo darbe atvejus. Antra, reikia tobulinti duomenų rinkimo metodus ir keitimąsi jais, kad institucijų ir nevyriausybinių organizacijų duomenys būtų suderinti ir leistų realiai įvertinti situaciją. Trečia, būtina stiprinti koordinavimą savivaldybių lygmeniu, reguliariai rengiant specializuotų prokurorų, policijos, pasieniečių, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų susitikimus apskrityse. Lietuvos savivaldybių asociacija nurodė esanti pasirengusi tarpininkauti organizuojant tokius susitikimus, tad dabar svarbu, kad pavienės iniciatyvos virstų nuolatine praktika visose apskrityse.