Pereiti į pagrindinį turinį
Asociatyvi nuotr. canva.com
2026 m. rugsėjo 30 d.

Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai nepritarė „Loud Fish“ koncertui

Seimo kontrolieriai dr. Jolita Miliuvienė ir Aleksandr Radčenko konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nepritarusi grupės „Loud Fish“ koncertui vienoje Vilniaus lauko kavinėje, nepakankamai pagrindė tokį savo sprendimą ir neproporcingai apribojo pareiškėjo saviraiškos, kultūros sklaidos laisves bei teisę į taikius susibūrimus.

Savivaldybė savo sprendimą grindė tuo, kad grupė dalį dainų atlieka rusų kalba, o dėl tebesitęsiančio Rusijos karo prieš Ukrainą bei visuomenės nuotaikų toks renginys galėtų sulaukti neigiamos visuomenės reakcijos ar pasipriešinimo.

Tačiau Seimo kontrolierių atliktas tyrimas parodė, kad savivaldybės sprendimas nebuvo pagrįstas jokias konkrečiais duomenimis apie realią grėsmę viešajai tvarkai.

Sprendimas buvo grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis

Savivaldybė argumentavo, kad ankstesni grupės pasirodymai buvo sulaukę neigiamos reakcijos. Vis dėlto tyrimo metu pati savivaldybė pripažino neturinti informacijos apie ankstesniuose grupės pasirodymuose fiksuotus viešosios tvarkos pažeidimus. Jos sprendimas iš esmės buvo grindžiamas keliais skundais, žiniasklaidos straipsniais ir komentarais socialiniuose tinkluose, bet nebuvo vertinama, ar tai sudaro pakankamą pagrindą drausti renginio organizavimą.

Be to, savivaldybės turėtoje informacijoje buvo ne tik neigiamų, bet ir grupę palaikančių gyventojų reakcijų. Vis tik gavusi pranešimą apie rengiamą koncertą, savivaldybė atsižvelgė tik į neigiamus atsiliepimus.

Seimo kontrolieriai savo išvadose priminė, kad saviraiškos ir kūrybos laisvė, teisė į taikius susirinkimus yra Konstitucijos saugomos vertybės. Jų ribojimas galimas tik tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje, ribojimai nustatomi įstatymais ir yra proporcingi siekiamam tikslui bei tinkamai pagrįsti. Vien galima neigiama visuomenės reakcija pagal Konstituciją, įstatymus, teismų praktiką negali savaime tapti pakankamu pagrindu riboti šias konstitucines teises.

„Saviraiškos laisvė apima ne tik visuomenės palankiai ar abejingai priimamas idėjas, bet ir tas, kurios gali šokiruoti, trikdyti ar būti nepriimtinos daliai visuomenės. Konstitucijos preambulėje įtvirtinta, kad esame atvira visuomenė, taigi tokia, kurioje nebūtinai visi kalba ir galvoja vienodai, bet kurioje toleruojami skirtingi požiūriai, raiškos formos ir skoniai. Numanoma viešosios tvarkos pažeidimo rizika ar visuomenės priešiškumas nėra pakankamas pagrindas riboti saviraiškos ir susirinkimų laisvę. Tam minėta grėsmė turi būti reali, pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, turi būti vertinamas visas kontekstas, pavyzdžiui, atlikėjų pažiūros, pasirinktas atlikti repertuaras, tikslas, kuriuo siekiama skleidžiant tam tikras idėjas. Esant kokių nors neramumų rizikai, būtent savivaldybei tenka pareiga pasirūpinti viešosios tvarkos užtikrinimu“, – pabrėžia Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė.

Rusų kalbos vartojimas savaime nėra pagrindas drausti renginį

Kadangi savivaldybės nepritarimas koncertui buvo motyvuojamas tuo, jog grupė kai kurias dainas atlieka rusų kalba, Seimo kontrolieriai tyrimo išvadose taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad rusų kalbos vartojimas Lietuvoje nėra draudžiamas. Kaip tik atvirkščiai: Konstitucija draudžia diskriminaciją kalbos pagrindu, įpareigoja sudaryti sąlygas puoselėti tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų kalbą, kultūrą, papročius, o Tautinių mažumų įstatymas garantuoja tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims teisę viešai ir privačiai vartoti savo kalbą.

„Tuo tarpu savivaldybės sprendimas, panašu, buvo siejamas išimtinai su rusų kalbos vartojimu, o ne su renginio turiniu ar jo keliama grėsme. Ypač šį įspūdį sustiprina faktas, kad prieš priimdama sprendimą Vilniaus miesto savivaldybė neįvertino galimybių užtikrinti viešąją tvarką kitomis priemonėmis, su organizatoriumi neaptarė galimų papildomų saugumo priemonių“, – sako Seimo kontrolierius Aleksandr Radčenko.

Seimo kontrolieriai tyrime akcentavo, jog planuoto koncerto repertuaras buvo daugiakalbis – be rusų ir lietuvių kalbų, grupė ketino atlikti lenkų, ukrainiečių ir baltarusių kūrinius, įskaitant ir atlikėjų, kurie viešai ir nedviprasmiškai pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Šių aplinkybių savivaldybė irgi nevertino.

Abstraktus reglamentavimas gali sąlygoti pareigūnų piktnaudžiavimus

Kartu Seimo kontrolieriai tirdami skundą nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės institucijų patvirtintuose teisės aktuose nėra pakankamai aiškiai reglamentuota, kaip turi būti nagrinėjami pranešimai apie renginius, kai renginiui nereikalingas savivaldybės leidimas, o organizatorius tik turi apie jį savivaldybei pranešti.

Be to, nors šiuose teisės aktuose leidimo renginiui išdavimas ar nepritarimas renginiui siejamas su sąvoka „neigiama visuomenės reakcija ar pasipriešinimas“, tačiau nėra nustatyta aiškių kriterijų, kaip tokia reakcija turi būti nustatoma ir vertinama.

„Toks abstraktus reglamentavimas gali sąlygoti pareigūnų piktnaudžiavimą, be kita ko, nepagrįstai ribojant konstitucines žmogaus teises ir laisves. Spėju, kad kas antras mūsų sostinėje vykstantis renginys gali hipotetiškai kažkam nepatikti, ir tai jau galėtų reikšti neigiamą reakciją. Bet kažkaip neteko girdėti, jog dėl kelių neigiamų komentarų socialiniuose tinkluose savivaldybė draustų, pavyzdžiui, Jessicos Shy koncertus“, – sako Aleksandr Radčenko.

Skundas pripažintas pagrįstu

Seimo kontrolieriai skundą pripažino pagrįstu ir konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nepritarti „Loud Fish“ koncertui buvo nepakankamai motyvuotas, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir neatitiko proporcingumo principo. Grupės atstovams pateiktu atsakymu savivaldybė pažeidė atlikėjų teisę į gerą viešąjį administravimą, nepagrįstai suvaržė jų saviraiškos bei kultūros sklaidos laisvę ir neproporcingai apribojo taikių susibūrimų laisvę.

Savivaldybei rekomenduota ateityje atidžiau vertinti visas aplinkybes sprendžiant dėl sutikimo rengti renginius, taip pat pakeisti teisės aktus ir nustatyti aiškią tvarką ir kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama, ar konkretus renginys iš tiesų gali sukelti tokią grėsmę, kad jo organizavimui būtų galima nepritarti.

Kitos naujienos

2026 m. rugsėjo 30 d.

Lietuvos bankas asmens prašymo nagrinėjimą vilkino beveik pusę metų

Skaityti daugiau

2026 m. rugsėjo 29 d.

Seimo kontrolierė: teisinis neaiškumas nepateisina prašymo nagrinėjimo vilkinimo

Skaityti daugiau

2026 m. rugsėjo 29 d.

Kokybiška teisėkūra: visuomenės įsitraukimas neturėtų prasidėti tada, kai sprendimai jau priimti

Skaityti daugiau

2026 m. rugsėjo 24 d.

Sprendžiant apsaugos nuo smurto klausimus, siūloma įvesti ilgalaikį apsaugos orderį

Skaityti daugiau

2026 m. rugsėjo 18 d.

Patikrinimai Kėdainių socialinės globos įstaigose rodo, kad gyventojų savarankiškumo skatinimui ir palaikymui reikėtų skirti daugiau dėmesio

Skaityti daugiau

Naujienlaiškio prenumerata

Prenumeruokite naujienlaiškį ir gaukite įstaigos naujienas el. paštu. Prenumeratos bet kada galima atsisakyti.