aA PAŽYMA DĖL X SKUNDO NR. 5D-2026/2.2-915 PRIEŠ VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJĄ

SKUNDO ESMĖ

1. Seimo kontrolierė gavo X (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) Vištyčio seniūnijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjos 2026 m. balandžio 29 d. prašymų išduoti leidimą laidoti ir 2026 m. gegužės 1 d. prašymo dėl informacijos pateikimo registracija bei nagrinėjimu. 2026 m. rugsėjo 2 d. gauti papildomi Pareiškėjos paaiškinimai (toliau – Skundas).

2. Skunde Pareiškėja nurodo:
2.1. 2026 m. balandžio 29 d. el. paštu Savivaldybės Vištyčio seniūnijai pateikė prašymą išduoti leidimą laidoti tėtį. Prašyme, be kita ko, nurodė, kad tėčio laidojimo paslaugų organizavimą vaikai įgyvendina nuo to momento, kai jiems buvo pranešta apie tėčio mirties faktą.
2.2. 2026 m. gegužės 1 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą pateikti informaciją, susijusią su jos 2026 m. balandžio 29 d. el. paštu pateikto prašymo registravimu Vištyčio seniūnijoje (nurodyti registravimo datą ir numerį).
2.3. Iki kreipimosi į Seimo kontrolierę ji nėra gavusi atsakymo į savo 2026 m. gegužės 1 d. prašymą. „Tokiu darbuotojų neveikimu buvo pažeista mano teisė į gerą viešąjį administravimą, teisė gauti informaciją ir asmenų prašymų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai“;
2.4. „2026 m. balandžio 29 d. ir 2026 m. gegužės 1 d. prašymai buvo skirtingo dalyko: pirmuoju buvo prašoma išduoti leidimą laidoti, antruoju – pateikti informaciją apie prašymo gavimą ir registravimą bei koreguoti leidimo Nr. LL-233 formuluotę“;
2.5. „[…] 2026 m. gegužės 1 d. prašymą koreguoti 2026 m. balandžio 29 d. leidimo Nr. LL-233 formuluotę (išbraukiant įrašą „ir fizinio asmens pateiktą medicininį mirties liudijimą“, jeigu turimi omenyje kiti asmenys, o ne A vaikai) iš esmės neatsakyta. […].“
2.6. „Jeigu […] už kapavietę atsakingas asmuo yra B, tai […] leidimas turėjo būti išduotas arba jam, arba kitam laidojančiam asmeniui esant jo rašytiniam sutikimui […]. Kadangi nemačiau B sutikimo, negaliu žinoti, ar jis […] išdavė sutikimą […] laidoti A šeimos kapavietėje Vištyčio miestelio kapinėse, ir kokiam asmeniui jis išdavė leidimą laidoti A šeimos kapavietėje. […]“.

TYRIMO IŠVADOS

3. Tyrimo metu 2026 m. birželio 3 d. ir liepos 14 d. raštais Seimo kontrolierė kreipėsi į Savivaldybę, prašydama paaiškinti Skunde nurodytas aplinkybes.

4. Seimo kontrolierė gavo Savivaldybės 2026 m. birželio 26 d. ir liepos 27 d. raštus (2 priedas).

5. Tyrimui aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Seimo kontrolierių įstatyme (toliau – ir SKĮ), Viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), Vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ), Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (toliau – ir Kapinių tvarkymo taisyklės), Žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo bei tvarkymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos apraše, patvirtintame Savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. B-TS-1222 (toliau – ir Aprašas), Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B-ĮV-1169 (toliau – ir Prašymų aprašas), pateikiamas 3 priede, teismų praktika pateikiama 4 priede.

6. Išanalizavus Pareiškėjos Skunde nurodytas faktines aplinkybes (1 priedas), Savivaldybės pateiktus paaiškinimus (2 priedas) ir teisės aktų nuostatas (3 priedas), vertinant Savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmus (neveikimą), susijusius su Pareiškėjos prašymų gavimu, registravimu ir nagrinėjimu, darytinos toliau nurodytos išvados.

Dėl leidimo laidoti išdavimo
6.1. Ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas, vadovaujantis VSĮ 6 straipsnio 41 punktu, yra viena iš savivaldybių savarankiškųjų (įstatymų nustatytų (priskirtų)) funkcijų (3 priedo 2 punktas). Ši funkcija įgyvendinama vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, kurių 14 punktas nustato, kad leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą (3 priedo 5 punktas). Aprašo 6 punkte (galiojo iki 2026 m. rugsėjo 2 d.) buvo nustatyta, kad rašytinį leidimą laidoti Savivaldybės teritorijoje esančiose viešosiose kapinėse pagal Kapinių tvarkymo taisyklių priede pateiktą formą išduoda Savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai (3 priedo 6 punktas).
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Pareiškėja 2026 m. balandžio 29 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Vištyčio seniūnijos seniūno pavaduotoją (elektroninio pašto adresu ), prašydama išduoti leidimą laidoti tėčio palaikus (toliau – leidimas) (2 priedo 1.1 papunktis). Pareiškėja tą pačią dieną, atvykusi į Vištyčio seniūniją, pateikė rašytinį prašymą bei Medicininio mirties liudijimo ir Urnos sertifikato kopijas (2 priedo 1.1 papunktis).
Kaip nurodė Savivaldybė, Vištyčio seniūnija, atsižvelgusi į Pareiškėjos 2026 m. balandžio 29 d. pateiktą rašytinį prašymą (reg. Nr. PL-469), tą pačią dieną išdavė leidimą laidoti reg. Nr. LL-233 (2 priedo 1.1 papunktis).
6.2. Kapinių tvarkymo taisyklių 20 ir 22 punktuose (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2026 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; atsakingo asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas); kapavietėje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sutikimui; miręs atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje (3 priedo 5 punktas). Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė), vadovaujantis šių taisyklių 21 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2026 m. liepos 1 d.), turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis (3 priedo 5 punktas).
Aprašo 9 punkte (galiojusiame iki 2026 m. rugsėjo 2 d.) buvo nurodyta, kad leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui, pateikusiam atitinkamos Seniūnijos seniūnui medicininį mirties liudijimą, prašymą ir anksčiau šioje kapavietėje palaidoto asmens mirties liudijimą (liudijimo nuorašą) arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą civilinės būklės aktų registravimo funkciją vykdančio padalinio. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo dėl palaidojimo (leidimo) išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ar jis nenurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.
Skundo tyrimo metu Savivaldybė dėl asmenų, atsakingų už kapavietės, kurioje Pareiškėja pageidavo laidoti (toliau – Kapavietė), priežiūrą, nurodė, kad pagal turimus duomenis, atsakingais asmenimis už Kapavietės priežiūrą buvo įrašyti B (kuris 2005 m. laidojo C) ir D (kuris 2009 m. laidojo E). Po D mirties už Kapavietės priežiūrą liko atsakingas B (2 priedo 1.4 papunktis).
Savivaldybė pažymėjo, kad Vištyčio seniūnijoje nebuvo gauta kitų asmenų rašytinių prašymų ar sutikimų pakeisti Kapavietę prižiūrinčius asmenis ar kitokiu teisiškai reglamentuotu būdu siekta patvirtinti kitų asmenų teisę į jos priežiūrą (2 priedo 1.4 papunktis). Savivaldybė nenurodė, kokiu pagrindu atsakingu asmeniu už Kapavietės priežiūrą buvo įrašytas D esant gyvam B.
Pažymėtina, kad iš Skundo tyrimo metu gautų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar Vištyčio seniūnijoje, prieš išduodant Pareiškėjai leidimą laidoti Nr. LL-233, buvo gautas rašytinis atsakingo asmens už Kapavietės priežiūrą, tai yra B, sutikimas. Todėl neaišku, ar nebuvo pažeistos Kapinių tvarkymo taisyklių bei Aprašo (galiojusio iki 2026 m. rugsėjo 2 d.) nuostatos. Atsižvelgiant į tai, tikslinga teikti Savivaldybei rekomendaciją, jog būtų pateikta informacija ir ją patvirtinantys dokumentai, ar B buvo pateikęs rašytinį sutikimą laidoti A Kapavietėje; jeigu taip, nurodyti, kada sutikimas buvo gautas ir užregistruotas; jeigu ne, informuoti, kokiu kitu Aprašo 9 punkte (galiojo iki 2026 m. rugsėjo 2 d.) nurodytu pagrindu Pareiškėjai buvo išduotas leidimas laidoti Nr. LL–233.

Dėl prašymų, pateiktų Vištyčio seniūnijai, registravimo ir nagrinėjimo
6.3. Taisyklių 24 punktas nustato prašymui keliamus reikalavimus, o pagal 24.5 papunktį prašymas, be kita ko, turi būti pasirašytas jį pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai prašymas teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leistų identifikuoti jį pateikusį asmenį arba patikrinti dokumento autentiškumą. Taisyklių 40 punkte reglamentuojama, kad raštu pateiktas prašymas, neatitinkantis 24 punkte nustatytų reikalavimų, per 5 darbo dienas nuo jo gavimo institucijoje turi būti grąžinamas pareiškėjui, nurodant grąžinimo priežastis, pasiūlant pašalinti nustatytus trūkumus ir nustatant ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą jiems ištaisyti, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Vadovaujantis Taisyklių 18 punktu, gali būti neregistruojami žodžiu pateikti prašymai, į kuriuos galima atsakyti arba kuriais galima išspręsti asmeniui rūpimus klausimus iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną, nepažeidžiant asmenų ar institucijos interesų, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenustato kitaip (3 priedo 4 punktas). Pagal Prašymų aprašo 24 punktą prašymai ir skundai turi būti registruojami dokumentų registruose arba naudojamose informacinėse sistemose (3 priedo 7 punktas).
Skundo tyrimo metu nustatyta, kad Vištyčio seniūnijoje gauti šie Pareiškėjos dokumentai:
1) 2026 m. balandžio 29 d. el. paštu pateiktas prašymas išduoti leidimą laidoti (toliau – Prašymas) (2 priedo 1.1 papunktis);
2) 2026 m. balandžio 29 d. Seniūnijoje pateiktas prašymas (vietoje užpildyta teisės aktuose nustatyta prašymo forma) išduoti leidimą laidoti (toliau – Prašymas Nr. 2) (2 priedo 1.1 papunktis);
3) 2026 m. gegužės 1 d. prašymas, kuriame buvo prašoma suteikti informaciją, susijusią su el. paštu pateikto Prašymo gavimu ir registravimu Vištyčio seniūnijoje, taip pat buvo prašoma „koreguoti“ leidimo laidoti Nr. LL-233 formuluotę (toliau – Prašymas Nr. 3) (2 priedo 1.2 papunktis).
Vištyčio seniūnijoje:
1) Prašymas Nr. 2 užregistruotas 2026 m. balandžio 29 d., suteikiant reg. Nr. PL-469 (2 priedo 1.1 papunktis);
2) el. paštu pateiktas Prašymas 2026 m. birželio 25 d. buvo „įsegtas“ į dokumento registracijos kortelę Nr. PL-469 (toliau – Dokumento registracijos kortelė) kaip papildomas dokumentas prie Prašymo Nr. 2 (2 priedo 2.1 papunktis);
3) Prašymas Nr. 3 2026 m. gegužės 4 d. taip pat buvo „įsegtas“ į Dokumento registracijos kortelę kaip papildomas dokumentas prie Prašymo Nr. 2 (2 priedo 2.3 papunktis).
Skundo tyrimo metu Savivaldybė nurodė, kad Pareiškėjos Prašyme buvo „[…] pateikta informacija, susijusi su asmens duomenimis, todėl, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tą pačią dieną gautas prašymas nebuvo užregistruotas, kadangi nebuvo galimybės identifikuoti prašymą ar skundą pateikusio asmens arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo“ (2 priedo 1.3 papunktis). Taip pat Savivaldybė nurodė, kad Vištyčio seniūnijos seniūno pavaduotoja, įvertinusi aplinkybę, jog Prašymas ir Prašymas Nr. 2 buvo gauti iš to paties asmens ir buvo susiję su ta pačia tema, priėmė sprendimą užregistruoti raštu Vištyčio seniūnijoje pateiktą Prašymą Nr. 2, o el. paštu gautą Prašymą „įsegti“ į Dokumento registracijos kortelę kaip papildomą dokumentą prie Prašymo Nr. 2 (2 priedo 2.1 papunktis).
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog el. paštu pateiktas Prašymas neatitiko Taisyklių 24.5 papunktyje nustatyto reikalavimo pasirašyti prašymą atitinkamu būdu, nesudarė teisinio pagrindo jo neregistruoti. Taisyklių 24 punkte nustatyti prašymo formos reikalavimai, o šių reikalavimų nesilaikymo teisinės pasekmės reglamentuotos 40 punkte, kuriame įtvirtinta prašymo trūkumų šalinimo procedūra. Taigi, Vištyčio seniūnija, gavusi el. paštu pateiktą Prašymą, vadovaudamasi Prašymų aprašo 24 punktu (3 priedo 7 punktas), turėjo jį užregistruoti, ir, įvertinus Prašymo turinį, priimti sprendimą dėl jo nagrinėjimo, atsisakymo nagrinėti ar pradėti trūkumų šalinimo procedūrą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėja dar tą pačią dieną (2026 m. balandžio 29 d.) atvyko į Vištyčio seniūniją ir pateikė Prašymą Nr. 2, todėl seniūnijos darbuotojai turėjo galimybę ją identifikuoti ir taip pašalinti Savivaldybės nurodytą trūkumą, susijusį su el. paštu pateikto Prašymo pateikėjo tapatybės nustatymu ir (arba) tinkamu jo pasirašymu. Nepaisant to, veiksmų dėl el. paštu gauto Prašymo užregistravimo jo gavimo dieną nebuvo imtasi.
Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybės nurodytos VAĮ 11 straipsnio 3 dalies nuostatos negalėjo būti teisiniu pagrindu neregistruoti Pareiškėjos Prašymo, nes šioje teisės normoje reglamentuojami atsisakymo nagrinėti prašymus pagrindai, tačiau joje nėra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto teisė atsisakyti registruoti institucijoje gautą dokumentą. Taisyklės numato tik vieną išimtį iš pareigos registruoti gautus prašymus – 18 punkte nustatytą atvejį, kai žodžiu pateiktas prašymas išnagrinėjamas iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną, nepažeidžiant asmenų ar institucijos interesų. Skunde nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dokumentų registravimo paskirtis – užtikrinti objektyvų dokumento gavimo fakto ir datos (laiko) užfiksavimą, dokumentų atsekamumą, jų nagrinėjimo terminų apskaičiavimą bei asmenų teisę į tinkamą viešąjį administravimą.
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Savivaldybė Skundo tyrimo metu nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių sprendimą Pareiškėjos Prašymą Nr. 3 registruoti ne kaip naujai gautą kreipimąsi, o kaip papildomą dokumentą prie Prašymo Nr. 2. Toks sprendimas nėra aiškus, nes, visų pirma, Prašymo Nr. 2 nagrinėjimas 2026 m. gegužės 4 d. jau buvo baigtas – Vištyčio seniūnija 2026 m. balandžio 29 d. jau buvo išdavusi leidimą laidoti Nr. LL-233 (2 priedo 1.1 ir 2.3 papunkčiai); visų antra, net jei Prašymas Nr. 3 buvo susijęs su anksčiau Vištyčio seniūnijai pateiktais Pareiškėjos prašymais, iš jo turinio spręstina, kad tai buvo atskirą nagrinėjimo dalyką turintis kreipimasis, t. y. ne prašymas išduoti leidimą laidoti (tai jau buvo padaryta dieną prieš), o prašymas pateikti tam tikrą informaciją ir atlikti tam tikrus veiksmus.
Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuotina, kad Vištyčio seniūnija nesivadovavo Taisyklių ir Prašymų aprašo nuostatomis, nes neužtikrino tinkamo Pareiškėjos prašymų registravimo: 1) Prašymas nebuvo užregistruotas jo gavimo dieną; jis buvo „įsegtas“ į Dokumento registracijos kortelę, kaip papildomas dokumentas prie Prašymo Nr. 2; be to, el. paštu pateiktas Prašymas į Dokumento registracijos kortelę kaip papildomas dokumentas prie Prašymo Nr. 2 „įsegtas“ tik 2026 m. birželio 25 d., t. y. Seimo kontrolierei atliekant Skundo tyrimą; 2) Prašymas Nr. 3 nebuvo užregistruotas kaip naujai gautas kreipimasis, o taip pat buvo „įsegtas“ Į Dokumento registracijos kortelę kaip papildomas dokumentas prie jau baigto nagrinėti Prašymo Nr. 2.
Šiame kontekste pastebėtina, kad bet kokiomis priemonėmis gautų prašymų registravimas dokumentų valdymo sistemoje jų gavimo dieną yra svarbus todėl, kad paprastai registruojant prašymą fiksuojama ne tik data, bet ir tikslus registravimo laikas, kas leidžia objektyviai nustatyti prašymų pateikimo eiliškumą. Pareiškėjos Skundo tyrimo kontekste pažymėtina, kad tą pačią dieną Pareiškėjai atvykus į Vištyčio seniūniją užpildyti prašymo išduoti leidimą laidoti raštu, būtent Prašymas Nr. 2, atsižvelgiant į jo dalyko tapatumą, galėjo būti „prijungtas“ prie kiek anksčiau el. paštu pateikto Prašymo.
6.4. Viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas asmenų prašymus, taip pat turi vadovautis VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintu išsamumo principu, nustatančiu, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (3 priedo 3 punktas).
Pareiškėja Prašyme Nr. 3 Vištyčio seniūnijos prašė: 1) informuoti, ar Vištyčio seniūnijoje buvo užregistruotas ir kada Pareiškėjos el. paštu pateiktas Prašymas; koks registracijos numeris jam buvo suteiktas; 2) „koreguoti leidimo Nr. LL-233 formuluotę“, išbraukiant įrašą „ir fizinio asmens pateiktą medicininį mirties liudijimą“, jei tai turimi omeny kiti asmenys, o ne A vaikai (1 priedo 2.2 papunktis, 2 priedo 2.3 papunktis).
Vištyčio seniūnija 2026 m. gegužės 29 d. rašte Nr. SS-300 (toliau – Raštas) Pareiškėjai nurodė, kad: el. paštu pateiktame Prašyme buvo nurodyta informacija, susijusi su ypatingais asmens duomenimis, nebuvo galimybės identifikuoti prašymą teikiantį asmenį arba patikrinti prašymo autentiškumą, todėl, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Prašymas nebuvo užregistruotas tą pačią dieną, kai jis buvo gautas; Prašymas buvo registruojamas kartu su 2026 m. balandžio 29 d. gautu pasirašytu rašytiniu Prašymu Nr. 2, pagal kurį buvo išduotas leidimas laidoti (2 priedo 1.2 papunktis).
Pažymėtina, kad šios pažymos 6.3 papunktyje jau buvo konstatuota, kad VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos negalėjo būti teisinis pagrindas neregistruoti Pareiškėjos Prašymo, taip pat, kad Vištyčio seniūnija privalėjo, užregistravusi el. paštu pateiktą Prašymą, pradėti trūkumų šalinimo procedūrą, o nustatyti trūkumai turėjo būti traktuojami kaip pašalinti, Pareiškėjai Seniūnijoje raštu pateikus Prašymą Nr. 2.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rašte Vištyčio seniūnija:
– nenurodė datos (būtent šios informacijos Pareiškėja ir prašė Prašyme Nr. 3), kada Prašymas buvo užregistruotas Vištyčio seniūnijoje, taip pat nenurodė, kada el. paštu gautas Prašymas buvo „įsegtas“ į Dokumento registracijos kortelę kaip papildomas dokumentas prie Prašymo Nr. 2.
Atsižvelgus į Skundo tyrimo metu nustatytą aplinkybę, kad Pareiškėjos el. paštu gautas Prašymas į Dokumento registracijos kortelę „įsegtas“ 2026 m. birželio 25 d., darytina išvada, kad Vištyčio seniūnijos atsakymo Pareiškėjai teikimo metu (2026 m. gegužės 29 d.) el. paštu gautas Prašymas nebuvo „įsegtas“ į Dokumento registracijos kortelę kaip papildomas dokumentas prie Prašymo Nr. 2, t .y. Prašymo gavimo faktas Savivaldybės (Vištyčio seniūnijos) dokumentų sistemoje tuo metu iš viso niekaip nefiksuotas, o Pareiškėjai Rašte pateikta informacija neatitiko informacijos, esančios Savivaldybės (Vištyčio seniūnijos) disponuojamuose dokumentuose. Pažymėtina ir tai, kad Vištyčio seniūnija nei gavusi Prašymą Nr. 3, nei rengdama Raštą nesiėmė jokių veiksmų dėl el. paštu gauto Prašymo užregistravimo;
– neišnagrinėjo Pareiškėjos Prašymo Nr. 3 dalies dėl formuluotės leidime laidoti Nr. LL-233 „koregavimo“.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vištyčio seniūnija nagrinėdama Pareiškėjos Prašymą Nr. 3 nesivadovavo VAĮ įtvirtintu išsamumo principu, kurio laikantis Vištyčio seniūnija ne tik privalėjo pateikti Pareiškėjos Prašyme Nr. 3 prašomą informaciją, bet ir užtikrinti, kad teikiama informacija atitiktų faktines aplinkybes, taip pat turėjo atsakyti, kas nuspręsta dėl Pareiškėjos prašymo „koreguoti“ leidimo laidoti Nr. LL-233 formuluotę. Taigi Vištyčio seniūnijos parengtas Raštas negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ įtvirtintą išsamumo principą, nes jame nurodyta informacija neatitiko Vištyčio seniūnijos turimų dokumentų duomenų, taip pat nebuvo atsakyta į visus Pareiškėjos Prašyme Nr. 3 suformuluotus prašymus.

7. Apibendrinus Skundo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vištyčio seniūnija, neregistruodama Pareiškėjos el. paštu pateikto Prašymo jo gavimo dieną, netinkamai registruodama Pareiškėjos Prašymą Nr. 3, Rašte nepateikdama informacijos dėl visų Prašyme 3 suformuluotų prašymų, o taip pat pateikusi Pareiškėjai faktinių aplinkybių neatitinkančią informaciją apie Prašymo registravimą, nesivadovavo Taisyklių, Prašymų aprašo ir VAĮ nuostatomis bei gero administravimo principu, kuris teismų praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (4 priedas). Tokiais Vištyčio seniūnijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeista Pareiškėjos teisė į gerą viešąjį administravimą, apimanti teisę, kad jos prašymai būtų registruojami ir nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka, ir teisę gauti išsamią, teisingą informaciją.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjos Skundas dėl Vištyčio seniūnijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjos prašymų registracija, nagrinėjimu, pripažintinas pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAS

8. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Seimo kontrolierė nusprendžia
X skundą dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su Pareiškėjos prašymų registracija, nagrinėjimu, pripažinti pagrįstu.

SEIMO KONTROLIERĖS REKOMENDACIJOS

9. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 14 ir 17 punktais, Seimo kontrolierė Vilkaviškio rajono savivaldybės merui rekomenduoja:
9.1. atkreipti dėmesį į pažymos 6.3 ir 6.4 papunkčiuose nurodytas aplinkybes, teisės aktų pažeidimus ir imtis veiksmų, kad Vištyčio seniūnijoje gaunami dokumentai būtų registruojami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytos tvarkos;
9.2. teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai išnagrinėti Pareiškėjos Prašymą Nr. 3 ir pateikti informaciją, kuri Pareiškėjai nebuvo suteikta Vištyčio seniūnijos Rašte;
9.3. informuoti, ar B buvo pateikęs rašytinį sutikimą laidoti A Kapavietėje; jeigu taip, nurodyti, kada sutikimas buvo gautas ir užregistruotas Vištyčio seniūnijoje; jeigu nebuvo pateikęs, informuoti, kokiu kitu Aprašo 9 punkte (galiojusiame iki 2026 m. rugsėjo 2 d.) nurodytu pagrindu Pareiškėjai buvo išduotas leidimas laidoti Nr. LL–233 (pateikti informaciją patvirtinančių dokumentų kopijas).

Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie siūlymų (rekomendacijų) išnagrinėjimą Seimo kontrolieriui turi būti pateikiama nedelsiant priėmus sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją), bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.
Apie rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus prašoma informuoti Seimo kontrolierę (rekomendacijų nagrinėjimo rezultatus ir juos pagrindžiančius dokumentus Seimo kontrolierei pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą ar el. p. [email protected]).

Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė

 
1 priedas
SKUNDE PATEIKTA INFORMACIJA
Seimo kontrolierei pateiktame Pareiškėjos Skunde nurodyta:
1. 2026 m. balandžio 29 d. el. paštu Savivaldybės Vištyčio seniūno pavaduotojai S. A. pateikė prašymą „[…] išduoti leidimą 2026 m. balandžio 20 d. mirusio tėčio a. a. A […] kremuoto (2026 m. balandžio 28 d. pažyma apie žmogaus palaikų kremavimą Nr. 11302), laidojimui (C, E ir F) šeimos kape Vištyčio miestelio kapinėse“ (toliau – Prašymas).
Prašyme „[…] buvo patvirtinta, jog tėčio laidojimo paslaugų organizavimą mes – A vaikai – X, G ir H [toliau – A vaikai], įgyvendiname nuo to momento, kai mums buvo pranešta apie tėčio mirties faktą“; „[…] buvo akcentuota, kad tėčio […] urnos laidojimui šeimos kapavietėje Vištyčio miestelio kapinėse reikalingus dokumentus pateikiame mes – A vaikai. Ši aplinkybė yra svarbi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate 2026 m. balandžio 23 d. inicijuoto ir atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12755-26 pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 555 str., dėl A mirties priežasties nustatymo kontekste.“
„[…] buvo pridėti visi reikalingi dokumentai: 2026 m. balandžio 21 d. medicininis mirties liudijimas Nr. 26-39336044, 2026 m. balandžio 28 d. pažyma apie žmogaus palaikų kremavimą Nr. 11302, […] [Pareiškėjos] tapatybės kortelės nuotrauka.“
2.. „[…] mūsų duomenimis, šeimos kapavietės atsakingu asmeniu buvo įvardintas […] J, su juo buvo derinamas šeimos kapavietės naudojimo mūsų tėčio laidojimui klausimas. Tik 2026 m. balandžio 28 d. Vištyčio seniūnijos atstovė informavo, kad kapavietės atsakingas asmuo yra B“.
3. 2026 m. gegužės 1 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Savivaldybės Vištyčio seniūno pavaduotoją S. A. prašydama informuoti, ar Vištyčio seniūnijoje buvo gautas ir užregistruotas Pareiškėjos Prašymas; jeigu taip, buvo prašoma nurodyti, kada užregistruotas, koks registracijos numeris buvo suteiktas (toliau – 2026 m. gegužės 1 d. prašymas).
„Nagrinėjamu atveju svarbus buvo paties […] Prašymo gavimo Savivaldybės Vištyčio seniūnijoje fakto užfiksavimo momentas, nes tik mes – A vaikai galėjome pateikti leidimo laidoti šeimos kape išdavimui reikalingus dokumentus […].“
3. „Savivaldybės Vištyčio seniūno pavaduotoja S. A. pokalbio 2026 m. balandžio 29 d. savo kabinete metu paminėjo, kad K ir B buvo pateikę kažkokius prašymus, tačiau prie jų nebuvo pateikti visi leidimo laidoti išdavimui reikalingi dokumentai. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti, kad K dalyvavimas A laidojimo organizavimo procese buvo nutrauktas, gavus informaciją apie galimai nesavaiminę tėčio mirtį, ko pasėkoje inicijavome ikiteisminį tyrimą mirties priežasties nustatymui“.
4. Iki šiol (iki kreipimosi į Seimo kontrolierę) Pareiškėja negavo atsakymo į 2026 m. gegužės 1 d. prašymą, taip pat nebuvo raštu informuota „[…] nei apie gavimą, nei apie nagrinėjimą, nei apie duomenų patikslinimo poreikį. Tokiu darbuotojų neveikimu buvo pažeista mano teisė į gerą viešąjį administravimą, teisė gauti informaciją ir asmenų prašymų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.“

2. Pareiškėja Skundo tyrimui pateikė:
2.1. Prašymo kopiją, kuriame nurodyta:
„mes, X, G ir H, kreipiamės į Jus, prašydami išduoti leidimą mūsų 2026 m. balandžio 20 d. mirusio tėčio a. a. A […] kremuoto (2026 m. balandžio 28 d. pažyma apie žmogaus palaikų kremavimą Nr. 11302) laidojimui šeimos (C, E, F) šeimos kape Vištyčio miestelio kapinėse.
Patvirtiname, kad tėčio laidojimo paslaugų organizavimą įgyvendiname nuo to momento, kai buvo pranešta apie tėčio mirties faktą.
Kadangi mūsų duomenimis šeimos kapavietės atsakingu asmeniu buvo įvardintas vyriausiojo šeimos brolio C sūnus J, su juo buvo derinamas kapavietės naudojimo mūsų tėčio laidojimui šeimos kape klausimas.
Tik 2026 m. balandžio 28 d. seniūnijos atstovė mus informavo, kad kapavietės atsakingas asmuo yra B.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad tėčio A sertifikuotos urnos laidojimui šeimos kapavietėje Vištyčio miestelio kapinėse reikalingus dokumentus pateikiame mes – A vaikai“.
2.2. 2026 m. gegužės 1 d. prašymo kopiją, kuriame, be kita ko, nurodyta:
„Primenu, kad 2026 m. balandžio 29 d. elektroniniu paštu […] pateikiau prašymą visų trijų mirusio A vaikų vardu […], kuriuo prašyta išduoti leidimą mūsų 2026 m. balandžio 20 d. mirusio tėčio a. a. A […] laidojimui šeimos (C, E, F) šeimos kape Vištyčio miestelio kapinėse.
Patvirtinome, kad tėčio laidojimo paslaugų organizavimą įgyvendiname nuo to momento, kai mums buvo pranešta apie tėčio mirties faktą.
Prašau informuoti, ar buvo užregistruotas ir kada Vištyčio seniūnijoje buvo užregistruotas aukščiau nurodytas prašymas su visais reikalingais dokumentais A laidojimui šeimos kape, koks registracijos numeris buvo suteiktas pirmiau nurodytam elektroniniu paštu Jums atsiųstam prašymui išduoti leidimą laidoti tėtį A šeimos kape.
Pažymiu, kad informacija reikalinga apie elektroniniu paštu Jums atsiųstą prašymą išduoti leidimą laidoti A šeimos kape, o ne apie Jūsų kabinete man pateiktą pildyti formą.
Kartu su aukščiau išdėstytu prašau koreguoti 2026 m. balandžio 29 d. Vištyčio seniūnijos leidimo Nr. LL-233 formuluotę, išbraukiant neaišku kokiu teisiniu pagrindu suformuluotą įrašą „ir fizinio asmens pateiktą medicininį mirties liudijimą“, jei tai turimi omeny kiti asmenys, o ne A vaikai.
Jokie laidojimo paslaugų veiksmai (nei K, nei kitų asmenų) negalėjo būti vykdomi, esant gyviems mirusio A vaikams.“

3. Seimo kontrolierei papildomai pateiktame Pareiškėjos Skunde, be kita ko, nurodyta:
3.1. „Dokumento „įsegimas į kito dokumento registracijos kortelę kaip papildoma medžiaga“ nėra dokumento registravimas. […].
Atskirai atkreiptinas dėmesys, kad 2026 m. balandžio 29 d. ir 2026 m. gegužės 1 d. prašymai buvo skirtingo dalyko: pirmuoju buvo prašoma išduoti leidimą laidoti, antruoju – pateikti informaciją apie prašymo gavimą ir registravimą bei koreguoti leidimo Nr. LL-233 formuluotę. […]“;
„Į mano 2026 m. gegužės 1 d. prašymą koreguoti 2026 m. balandžio 29 d. leidimo Nr. LL-233 formuluotę (išbraukiant įrašą „ir fizinio asmens pateiktą medicininį mirties liudijimą“, jeigu turimi omenyje kiti asmenys, o ne A vaikai) iš esmės neatsakyta. […]“;
3.2. „[…] kuriuo konkrečiu Žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo bei tvarkymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. B-TS-1222 (toliau – Aprašas), 9 punkto pagrindu leidimas Nr. LL-233 buvo išduotas man.
Ši aplinkybė yra esminė. Jeigu […] už kapavietę atsakingas asmuo yra B, tai […] leidimas turėjo būti išduotas laidojančiam asmeniui esant jo [B] rašytiniam sutikimui […].
Kadangi nemačiau B sutikimo, negaliu žinoti, ar jis, kaip šeimos kapavietė prižiūrėtojas, išdavė sutikimą išduoti leidimą laidoti A šeimos kapavietėje Vištyčio miestelio kapinėse, ir kokiam asmeniui jis išdavė leidimą laidoti A šeimos kapavietėje. […].“

2 priedas
TYRIMO METU GAUTA INFORMACIJA

Seimo kontrolierė:
1. 2026 m. birželio 26 d. gavo Savivaldybės 2026 m. birželio 25 d. raštą Nr. SD-1057, kuriame nurodyta:
1.1. „Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vištyčio seniūnijoje (toliau – Vištyčio seniūnija) 2026-04-29 buvo gautas iš Pareiškėjos elektroninio pašto dėžutės elektroninis laiškas su prašymu išduoti leidimą laidojimui ir tą pačią dieną (2026-04-29) apie 16.30 val. į Seniūniją atvyko pati Pareiškėja ir pateikė rašytinį prašymą išduoti leidimą laidoti bei pateikė visus leidimui laidoti reikiamus dokumentus. Abu prašymai buvo registruoti kartu 2026-04-29 Nr. PL-469.
Vištyčio seniūnijoje 2026 m. balandžio 29 d. leidimas Nr. LL-233 išduotas rašytinio prašymo pagrindu, pateiktu Pareiškėjai atvykus į Vištyčio seniūniją. Rašytinio leidimo laidoti išdavimą reglamentuoja Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. B-TS-1222 „Dėl Žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo bei tvarkymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo bei tvarkymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo (TAR, 2022-11¬28, Nr. 24078) (toliau – Aprašas) III skyrius „LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS“. Minėto Aprašo 6 punkte nurodyta, kad rašytinį leidimą laidoti Savivaldybės teritorijoje esančiose viešosiose kapinėse pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių priede pateiktą formą išduoda Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai, atliekantys kapinių priežiūrą seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą.“
1.2. „Vištyčio seniūnijoje 2026-05-01 iš X elektroninio pašto dėžutės, gautas laiškas buvo pridėtas prie 2026-04-29 prašymo. 2026-05-29 X buvo pateiktas atsakymas Nr. SS-300 į jos 2026-05-01 prašymą“, kuriame, be kita ko, nurodoma:
„[…] piliečių prašymų (skundų) nagrinėjimą viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 24 punkte nurodyta, kad prašymas (skundas), kuris pateiktas raštu, turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.
Atsižvelgdami į tai, kad elektroniniame laiške, išsiųstame 2026-04-29 iš X elektroninio pašto dėžutės, pateikta informacija, susijusi su ypatingais asmens duomenimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, gautas prašymas tą pačią dieną nebuvo užregistruotas, kadangi nebuvo galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo.
Pažymime, kad elektroninis laiškas, išsiųstas 2026-04-29 iš X elektroninio pašto dėžutės, buvo registruojamas kartu su 2026-04-29 gautu pasirašytu rašytiniu prašymu 2026-04-29 Nr. PL-469, pagal kurį buvo išduotas leidimas laidoti 2026-04-29 Nr. LL-233.“
1.3. „Paaiškiname, kad piliečių prašymų (skundų) nagrinėjimą viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 24 punkte nurodyta, kad prašymas (skundas), kuris pateiktas raštu, turi būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.
Atsižvelgdami į tai, kad elektroniniame laiške, išsiųstame 2026-04-29 iš X elektroninio pašto dėžutės, pateikta informacija, susijusi su asmens duomenimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tą pačią dieną gautas prašymas nebuvo užregistruotas, kadangi nebuvo galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo.
Pažymime, kad elektroninis laiškas, išsiųstas 2026-04-29 iš X elektroninio pašto dėžutės, buvo registruojamas kartu su 2026-05-01 gautu pasirašytu rašytiniu prašymu Nr. PL-469.“
1.4. „[…] kapų knygų įrašai […] patvirtina, kad atsakingi asmenys už kapavietę yra du:
B atsakingu už kapavietę asmeniu buvo įtrauktas Savivaldybės Vištyčio seniūnijos 2005-02-14 (Mirties liudijimo išdavimo Nr. […]), 2005-02-13 mirus C (laidojimo data 2005-02-15);
D atsakingu už kapavietę asmeniu buvo įtrauktas Savivaldybės Vištyčio seniūnijos 2009-11-04 (Mirties liudijimo išdavimo Nr. […]), 2009-11-04 mirus E (laidojimo data 2009-11-06).
D mirus, už šią kapavietę automatiškai liko atsakingas B. Kuris jau anksčiau buvo įtrauktas kaip kapavietę prižiūrintis asmuo.
Aprašo 9 punktas numato, kad Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui, pateikusiam atitinkamos Seniūnijos seniūnui medicininį mirties liudijimą […], prašymą ir anksčiau šioje kapavietėje palaidoto asmens mirties liudijimą (liudijimo nuorašą) arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą civilinės būklės aktų registravimo funkciją vykdančio padalinio. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo dėl palaidojimo (leidimo) išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ar jis nenurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.
Pažymime, kad Vištyčio seniūnijoje nebuvo gauta kitų asmenų rašytinių prašymų ar sutikimų pakeisti kapavietę prižiūrinčius asmenis ar kitokiu teisiškai reglamentuotu būdu siekiama patvirtinti kitų asmenų teisę į kapavietės priežiūrą.
Kaip savo paaiškinime nurodė Vištyčio seniūnijos seniūno pavaduotoja S. A., pagal cemety.lt sistemoje, pridėtus duomenis ir pridėtus kapų knygų įrašus, atsakingi asmenys už kapavietę yra du – D (kuris 2009 metais laidojo E ir taip buvo įtrauktas kaip atsakingas asmuo už kapavietę) ir B (kuris 2005 metais laidojo C į šią kapavietę ir taip įsirašė pagal knygas kaip dar vienas atsakingas asmuo už kapavietę). Taip buvo įtraukti kaip du atsakingi asmenys už šią kapavietę ir cemety.lt patalpintos laidojimo knygų kopijų nuotraukos. Kadangi D jau yra miręs, todėl už šią kapavietę atsakingas automatiškai liko B, kuris buvo įtrauktas pagal laidojimo knygas. Apie B ir D pakeitimą J jokių patvirtinančių duomenų nėra. Taip pat pažymima, kad savanoriškas kapavietės tvarkymas nesuteikia „už kapavietę atsakingo asmens“ statuso.“
2. 2026 m. liepos 27 d. gavo Savivaldybės 2026 m. liepos 27 d. raštą Nr. SD-1279 ir papildomus dokumentus, kuriuose, be kita ko, nurodyta:
2.1. „Pareiškėjos […] elektroniniu paštu Vištyčio seniūnijai pateiktas 2026 m. balandžio 29 d. prašymas dėl leidimo laidoti išdavimo (toliau – Prašymas) buvo gautas atvykus Pareiškėjai į Vištyčio seniūnijos patalpas ir atskiru registracijos numeriu nebuvo užregistruotas, tačiau registruojant pateiktą pasirašytą prašymą „Dėl leidimo laidoti išdavimo“, kurio reg. Nr. PL-469, buvo įsegtas į dokumento registracijos kortelę Nr. PL-469 kaip papildoma medžiaga.“
Pareiškėjos Prašymas į dokumento registracijos kortelę Nr. PL-469 kaip papildomas dokumentas įsegtas – 2026 m. birželio 25 d.
„Vištyčio seniūnijos seniūno pavaduotoja, įvertinusi situaciją, kad abu 2026-04-29 gauti prašymai iš to paties asmens ir ta pačia tema, vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu, priėmė sprendimą ir užregistravo pasirašytą prašymą, o elektroniniu paštu gautą prašymą įsegė kaip papildomą dokumentą“;
2.2. „[…] gautame el. paštu laiške pridėto prašymo nebuvo techninės galimybės atspausdinti, nes jis buvo įdėtas į el. laišką, bet ne kaip priedas, todėl ir buvo pateikta užpildyti prašymo „Dėl leidimo laidoti išdavimo“ formą“;
2.3. „Vištyčio seniūnijoje gautas Pareiškėjos 2026 m. gegužės 1 d. prašymas nebuvo užregistruotas atskiru numeriu, o įsegtas į dokumento registracijos kortelę Nr. PL-469 kaip papildomas dokumentas.“
Pareiškėjos 2026 m. gegužės 1 d. prašymas į dokumento registracijos kortelę Nr. PL-469 kaip papildomas dokumentas įsegtas – 2026 m. gegužės 4 d.
2.4. „Teisės aktai nenumato galimybės Vištyčio seniūnijoje neregistruoti elektriniu paštu gauto prašymo vien dėl to, kad jis nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju, nors ir buvo padaryti formalūs procedūriniai pažeidimai, tačiau jie neturėjo įtakos sprendimo priėmimui, Pareiškėjai paslauga buvo operatyviai suteikta (leidimas laidoti buvo išduotas 2026-04-29 reg. Nr. LL-233), tokiu būdu buvo užtikrintas gero viešojo administravimo principo laikymasis.
Užtikriname, kad ateityje visose Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijose gauti asmenų prašymai visais atvejais bus registruojami įstatymų nustatyta tvarka.“

 
3 priedas
TYRIMUI REIKŠMINGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATOS
Nacionalinės teisės aktai:
1. Seimo kontrolierių įstatymo:
12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalis: „Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.“
2. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos“: „Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos: […]; 41) ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas.“
3. Viešojo administravimo įstatymo:
3 straipsnis „Viešojo administravimo principai“: „Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi šiais principais: […]; 5) išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.“
10 straipsnio „Administracinių sprendimų priėmimas“ 4 dalis: „Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“
11 straipsnio „Prašymų ir skundų administraciniam sprendimui priimti pateikimas ir nagrinėjimas“ 3 dalis: „Prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu: 1) nėra galimybės prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo; […].“
4. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875:
18 punktas: „Prašymai ar skundai, pateikti žodžiu, į kuriuos galima atsakyti arba kuriais galima išspręsti asmeniui rūpimus klausimus iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną, nepažeidžiant asmenų ar institucijos interesų, institucijoje gali būti neregistruojami, jeigu institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenustato kitaip. […]. Į tokius prašymus ar skundus turi būti atsakoma iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią institucijos darbo dieną. […].“
23 punktas: „Prašyme ar skunde turi būti: 23.1. fizinio asmens vardas, pavardė ir (ar) kita įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose nustatyta informacija, būtina siekiant asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą, išskyrus Taisyklių 18 punkte nurodytą atvejį; 23.2. Civilinio kodekso 2.44 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu; 23.3. kontaktinė informacija ryšiui su asmeniu palaikyti – telefono numeris, elektroninio pašto adresas, adresas arba prireikus kitų elektroninių ryšių priemonių nuorodos ar (ir) numeriai.“
24 punktas: „Prašymas ir skundas raštu turi būti: 24.1. parašytas valstybine kalba […]; 24.2. parašytas įskaitomai; 24.3. konkretus ir suprantamas; 24.4. parašytas taip, kad jo turinys ar forma nepažeistų etiketo ir geros moralės normų; 24.5. pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant prašymą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto prašymo skaitmeninė kopija arba prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia prašymą ar skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.“
28 punktas: „Institucijos darbuotojas, jam institucijos suteiktu elektroninio pašto adresu ar kitomis institucijos naudojamomis elektroninių ryšių priemonėmis gavęs prašymą ar skundą, turi ne vėliau kaip artimiausią savo darbo dieną persiųsti jį institucijos administracijos padaliniui, vykdančiam dokumentų registravimo funkcijas, išskyrus atvejus, kai į prašymą ar skundą pagal kompetenciją galima atsakyti Taisyklių 18 punkte nustatytais terminais.“
40 punktas: „Prašymas ar skundas, pateiktas raštu nesilaikant Taisyklių 23 ir (ar) 24 punktuose nustatytų reikalavimų, per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo institucijoje dienos naudojant asmens prašyme ar skunde nurodytą kontaktinę informaciją grąžinamas (arba, jei dokumentai elektroniniai, pateikiama toliau išdėstyta informacija) asmeniui, pateikusiam prašymą ar skundą, nurodant tokio prašymo ar skundo grąžinimo priežastis, siūlant ištaisyti nustatytus trūkumus ir nustatant terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, trūkumams ištaisyti, jei institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo nenusprendžia kitaip. Kai per institucijos nustatytą terminą asmuo nepateikia institucijai pagal Taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatytus reikalavimus įforminto prašymo ar skundo, toks prašymas ar skundas laikomas nepaduotu.“
5. Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugsėjo 6 d. iki 2026 m. liepos 1 d.):
14 punktas: „Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą […].“
20 punktas: „Už kapavietės […] priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė […] arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – žurnalas). […].“
21 punktas: „Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės […] priežiūrą, miršta […], jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje […] palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės […] nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis […].“
22 punktas: „Kapavietėje […] laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės […] priežiūrą asmens sutikimui. Miręs atsakingas už kapavietės […] priežiūrą asmuo gali būti palaidotas toje kapavietėje […], laikantis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.“
6. Žmonių palaikų laidojimo ir kapinių lankymo bei tvarkymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. B-TS-1222:
6 punktas (galiojo iki 2026 m. rugsėjo 2 d.) – „Rašytinį leidimą laidoti Savivaldybės teritorijoje esančiose viešosiose kapinėse pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių priede pateiktą formą išduoda Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai, atliekantys kapinių priežiūrą seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje (toliau – atitinkamos Seniūnijos seniūnas).“
9 punktas (galiojo iki 2026 m. rugsėjo 2 d.) –„Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui, pateikusiam atitinkamos Seniūnijos seniūnui medicininį mirties liudijimą ar LR Sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, prašymą ir anksčiau šioje kapavietėje palaidoto asmens mirties liudijimą (liudijimo nuorašą) arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą civilinės būklės aktų registravimo funkciją vykdančio padalinio. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo dėl palaidojimo (leidimo) išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ar jis nenurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.“
7. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B-ĮV-1169, 24 punktas: „Prašymai ir skundai turi būti registruoti dokumentų registruose ar naudojamose informacinėse sistemose, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro priimtų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų.“ 
4 priedas
TYRIMUI REIKŠMINGA TEISMŲ PRAKTIKA
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant Viešojo administravimo įstatymo normas (pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2016 m. birželio 1 d. pasitarime), konstatuota:
„[…] Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). […]. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). […]. Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).“