Žmogaus teisių stebėsenos ataskaitoje – metų pasiekimai ir iššūkiai

Viena vertus – stipresnė apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje, naujos taikių susirinkimų laisvės garantijos, žmonių su negalia užimtumo pertvarka, didesnis visuomenės supratimas apie LGBTIQ+ asmenų diskriminaciją, kita vertus – politinės valios stoka ratifikuoti Stambulo konvenciją, suteikti teisinę apsaugą tos pačios lyties šeimoms, socialinė atskirtis ir skurdo rizika. Tai pasiekimai ir iššūkiai, kurie yra aprašomi 2023 m. žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsenos ataskaitoje.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis – svarbi priemonė krizinėje situacijoje

Per šešis mėnesius nuo orderio taikymo pradžios jis buvo pritaikytas 10 747 kartus, dažniausiai skirtas 30–39 metų vyrams. Per šį laikotarpį 7281 asmeniui orderis buvo paskirtas daugiau nei 1 kartą, dėl orderiu paskirtų įpareigojimų nesilaikymo pradėta net 4910 administracinių nusižengimų teisenų.

Seimo kontrolierė Erika Leonaitė pabrėžė orderio svarbą, kadangi jis suteikia operatyvią apsaugą smurto artimoje aplinkoje riziką patiriantiems asmenims: „Jis atskiria smurtą patyrusį asmenį nuo smurtautojo. Taip pat suteikia nukentėjusiajam galimybę atsitraukti nuo galimų smurtautojo grasinimų ar manipuliacijų, gauti profesionalią pagalbą ir ieškoti būdų, kaip nutraukti smurtinius santykius. Kartu orderio taikymo procedūra, įskaitant policijos pareigūnų atliekamą smurto rizikos vertinimą, pareiga gauti specializuotą pagalbą teikiančių organizacijų ekspertinę nuomonę atskleidžia, kad greta fizinio smurto nukentėjusiosios dažnai patiria ir kitas smurto formas – psichologinį, ekonominį smurtą, kurios iki šiol dažniausiai likdavo tarsi nematomos“.

Seimo kontrolierė taip pat akcentavo, kad orderis yra trumpalaikė, į laikiną smurto užkardymą orientuota priemonė. Todėl svarbu sukurti ir papildomas, ne administracine, o civiline tvarka taikomas priemones, kurias teismai galėtų pritaikyti tais atvejais, kai išaiškėtų ilgalaikės apsaugos poreikis. „Nors Stambulo konvencija, deja, nebuvo ratifikuota, kuriant tokį reikalavimą būtina atsižvelgti į Stambulo konvencijos standartus ir šią konvenciją ratifikavusių valstybių patirtį“, – teigė E. Leonaitė.

Ataskaitoje atkreiptas dėmesys ir į moterų su negalia patiriamo smurto artimoje aplinkoje problemą. Pagal Lietuvos negalios organizacijų forumo atlikto tyrimo duomenis, net trečdalis moterų su negalia dėl patirto smurto artimoje aplinkoje niekur nesikreipė ir tik mažiau nei penktadalis apie smurtą pranešė policijai.

Nelengvas kelias lygiateisiškumo link

2023 m. Lietuvos mokyklose po dvejus metus trukusio rengimo proceso buvo pradėtos vesti gyvenimo įgūdžių programos pamokos. Programoje aprėpiamos plataus masto gyvenimo įgūdžių teminės sritys – žmogaus sauga, pirmoji pagalba, sveikatos ugdymas, lytiškumo ugdymas, savižudybių prevencija, patyčių ir smurto prevencija, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ir socialinis bei emocinis ugdymas. Taip pat numatyta, kad įgyvendinant programą mokiniai gyvenimo įgūdžių pamokose mokysis apie lyčių lygybę bei jos svarbą bendruomenei, stereotipus, lyčių vaidmenis, ugdys netinkamo ir smurtinio elgesio atpažinimą.

Nors šių pamokų integracija į ugdymą buvo plačiai kvestionuojama tiek visuomenės, tiek sprendimų priėmėjų, tačiau jos sėkmingai palaipsniui diegiamos mokyklose. Pamokos padės jaunam žmogui sėkmingiau integruotis į visuomenę, priimti atsakingus sprendimus ir kurti savarankišką gyvenimą.

Pagal 2023 m. lyčių lygybės indekso duomenis darbo srityje, Lietuvoje vis dar išlieka ilgametė tendencija, kad moterys uždirba vidutiniškai mažiau nei vyrai absoliučioje daugumoje ekonominės veiklos sričių, o didžiausias darbo užmokesčio atotrūkis vis dar stebimas finansų ir draudimo bei informatikos ir ryšių srityse. Darbo užmokesčio dydžiai toje pačioje įmonėje, atsižvelgiant į lyginamas pareigybes, gali skirtis net iki šešių kartų. Be reikšmingų atlyginimų skirtumų tarp darbuotojų, ataskaita taip pat išryškina dar vieną svarbų aspektą – nepakankamą paramą darbuotojoms, grįžtančioms po vaiko priežiūros atostogų. Šie du faktai – dideli atlyginimų skirtumai ir nepakankama integracija po vaiko priežiūros atostogų – rodo, jog vis dar per mažai dėmesio skiriama darbuotojų lygybei ir įtraukimui.

Gera žinia yra ta, jog 2023 m. įsigaliojo nauja vaiko priežiūros atostogų tvarka, pagal kurią įvestas svarbus pokytis – tiek motinai, tiek tėvui suteikiama po du neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius. Nauja tvarka skatina tėvų lygiateisiškumą, suteikiant abiem tėvams galimybę aktyviau dalyvauti auginant vaiką. Privalomi neperleidžiami mėnesiai padės užtikrinti, kad tiek mama, tiek tėtis nepraleistų svarbių vaiko vystymosi etapų. Be to, tai turėtų paskatinti vyrus aktyviau dalyvauti vaiko auginime, kas turi teigiamą poveikį tiek šeimai, tiek visuomenei.

Aktyvias diskusijas viešojoje erdvėje ir Seime lėmė iniciatyva įvesti pokyčius moterų pavardžių darybos sistemoje – leisti moterų pavardes rašyti su galūne -a ar -ia. Pateiktas įstatymo pakeitimo projektas sulaukė didelio visuomenės, Seimo narių, lietuvių kalbos ekspertų ir teisininkų dėmesio dėl lietuvių kalbos tradicijų ir žmogaus teisių sankirtos. „Moterų pavardžių darybos sistemos pokyčio klausimas yra susijęs ne tik su lygių galimybių užtikrinimu, bet ir teise į asmens privatumą, vardo ir pavardės, kaip asmens tapatybės dalies, klausimais. Situacija primena daug metų besitęsusią diskusiją dėl trijų raidžių – w, q ir x. Tąkart galiausiai prioritetas atiteko žmogaus teisių prieigai“, – teigia Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.

Paradoksalu, bet, nepaisant nuogąstavimų dėl mažėjančio gimstamumo, iššūkiu išlieka ir pagalbinio apvaisinimo reglamentavimas, nesuteikiant galimybės šia paslauga pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims. Šio teisinio reguliavimo konstitucingumo klausimas pagal Seimo narių grupės prašymą šiemet buvo priimtas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Esminių teigiamų pokyčių LGBTIQ+ asmenų lygiateisiškumo užtikrinimo srityje 2023 m. neįvyko. Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo siekiama reglamentuoti tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių asmenų civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, nebuvo priimtas. Tiesa, Eurobarometro duomenys parodė, kad auga visuomenės supratimas apie LGBTIQ+ asmenų diskriminaciją – gerokai padaugėjo manančių, kad Lietuvoje paplitusi diskriminacija dėl buvimo translyčiu (nuo 36 proc. iki 46 proc.) bei interseksualiu asmeniu (nuo 28 proc. iki 40 proc.).

Didelį susirūpinimą kelia tai, kad 2023 m. rugsėjį Seimas jau trečią kartą nesuteikė valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Tai padaryta nepaisant Europos Žmogaus Teisių Teismo dar 2021 m. priimto sprendimo, kuriuo pripažinta, jog atsisakymas suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai „Romuva“ pažeidė draudimą diskriminuoti religijos pagrindu. Toks Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nepaisymas, Seimo kontrolierės E. Leonaitės manymu, yra pavojingas precedentas, silpninantis teisės viršenybės principą.

Kas penktas Lietuvos gyventojas patiria skurdo riziką

Kaip ir ankstesniais metais, 2023 m. didėjo dalis išmokų ir senatvės pensijos. Buvo padidintos mažiausios motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 482 Eur iki 542 Eur.  Vis dėlto, tokios išmokos kaip piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams arba šalpos negalios pensija vis dar gerokai atsilieka nuo minimalių vartojimo poreikių dydžio.

Oficialiais duomenimis, 2023 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų, t. y. maždaug kas penktas šalies gyventojas. Tai rodiklis, kuris beveik nekinta jau dvidešimt metų. Skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, vaikai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 14 proc. Lietuvos gyventojų, t. y. kas septintam gyventojui, trūko pinigų maistui.

Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas 2023 m. pateikė pastabasLietuvai, kuriose nurodė, kad vyresnio amžiaus žmonėms skiriamos mažos socialinės paramos pensijos, ir paragino Lietuvą didinti socialinės apsaugos išmokų aprėptį ir lygį. Taip pat rekomenduota imtis veiksmingų priemonių gyventojų pajamų nelygybei mažinti reformuojant mokesčių sistemą ir socialinės apsaugos sistemą. Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais susiduria nepalankioje padėtyje esantys asmenys ir grupės, ypač romai, norėdami gauti būstą, ir paragino Lietuvą didinti socialinio būsto pasiūlą bei subsidijų būstui įsigyti teikimą.

Atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų pastabas dėl žemo finansų perskirstymo šalyje, teisingumo neužtikrinančios mokesčių sistemos, kuri nepakankamai veiksminga sprendžiant skurdo ir pajamų nelygybės iššūkius šalyje, 2023 m. Lietuvos Respublikos finansų ministerija pristatė mokesčių reformą. Tačiau Seime ši reforma pritarimo nesulaukė ir buvo atidėta neribotam laikui.

Stagnacija socialinės globos įstaigų pertvarkoje, bet teigiami pokyčiai žmonių su negalia užimtumo srityje

Bene svarbiausias postūmis žmonių su negalia teisių užtikrinimo srityje – Vyriausybės išsikeltas tikslas atsisakyti visiško neveiksnumo instituto, kartu pasiūlant priemones, kurios padėtų asmenims su negalia efektyviai įgyvendinti savo teises.

Siekiant užtikrinti žmonių su negalia teisę į asmens laisvę ir saugumą, pozityviai vertintina, kad sveikatos apsaugos ministras priėmė priverstinio hospitalizavimo prevencijos 2023–2024 metų veiksmų planą. Juo yra siekiama kuo daugiau išvengti priverstinio hospitalizavimo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų ar mažinti jų skaičių. Taip pat numatyta gerinti pacientų gydymą bei priežiūrą diegiant žmogaus teisių standartais grįstas paslaugas.

2023 m. pradėta vykdyti žmonių su negalia užimtumo pertvarka ėmė duoti nors ir nežymių, tačiau teigiamų pokyčių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo daugiau nei 140 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia, iš kurių dirbo daugiau nei 43 tūkst. asmenų. Tai yra šiek tiek daugiau nei 2022 m., kai dirbo apie 41 tūkst. asmenų su negalia.

Tuo tarpu jau 10 metų vykstančioje socialinės globos įstaigų pertvarkoje, kuria siekiama nuo institucinės globos pereiti prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, proveržio nebuvo. Permainos artimoje ateityje labiausiai siejamos su mažesnių institucijų – grupinio gyvenimo namų – kūrimu, o socialinių paslaugų prieinamumas dėl nepakankamų išteklių išlieka labai ribotas.

Iššūkiai teisės į prieglobstį srityje ir pabėgėlių integracija

Nors, lyginant su 2022 m., nereguliarios migracijos į Lietuvą mastas pastebimai krito, 2023 m. buvo tęsiama dėl masinio užsieniečių antplūdžio 2021 m. paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje. Taip pat 2023 m. įstatymo lygiu buvo įtvirtinta užsieniečių, pažeidusių valstybės sienos kirtimo tvarką, „apgręžimo“ praktika.

Šios Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisos sulaukė griežtos tarptautinių organizacijų, Lietuvos ir užsienio ekspertų žmogaus teisių ekspertų kritikos. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad apgręžimų politika iš esmės paneigia teisę į prieglobstį ir valstybių pareigą negrąžinti žmogaus ten, kur jam grėstų kankinimai ar nežmoniškas elgesys.

Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą, itin išaugo integracijos klausimų aktualumas. Dauguma į Lietuvą atvykusių ne ES piliečių atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

Daug dėmesio skirta karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos priemonėms. Vykdant projektą „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“ buvo sudaryta galimybė savivaldybėms teikti paraiškas integracijos veikloms finansuoti: informavimui, konsultavimui, tarpininkavimui, atstovavimui, pilietinio orientavimo mokymams, priemonėms, palengvinančioms galimybę įsilieti į darbo rinką, bendriems renginiams su vietos bendruomene. Paraiškas pateikė ir projekte dalyvavo 48 iš 60 savivaldybių, iš kurių 22 mokė lietuvių kalbos. Taip pat buvo vykdomos programos, skirtos padėti susirasti darbą bedarbiams, ne visu etatu dirbantiesiems bei geresnio darbo ieškantiems darbuotojams.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro 2023 m. atlikto Ukrainos karo pabėgėlių poreikių ir ketinimų tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarp pagrindinių iššūkių išlieka finansinis stabilumas (25 proc.), kalbos barjeras (21 proc.), ilgalaikė būsto nuoma (19 proc.) bei įsidarbinimas (19 proc.).

Ataskaitą rasite ČIA.