Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė atliko tyrimą savo iniciatyva dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, galimai netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su naujų žemės sklypų formavimu nuosavybės teisių atkūrimui.
Žemės ūkio ministerija 2018 metų pabaigoje konstatavo, kad Vilniaus mieste susidariusi sudėtinga situacija, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus – Vilniaus mieste nuosavybės teisės buvo atkurtos tik 56,42 proc. prašymus pateikusių piliečių. Viena iš pagrindinių priežasčių, trukdančių efektyviai spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą buvo nurodytas vangus naujų žemės sklypų Vilniaus mieste formavimas ir laisvos (neužstatytos) žemės, kurioje būtų galima projektuoti (planuoti) naujus žemės sklypus, trūkumas.
Seimo kontrolierė tyrimu konstatavo tokius faktus:
1. Žemės grąžinimo proceso užbaigimo terminas 2017 m. kovo 13 d. tuometės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane buvo nustatytas 2019 m. III ketvirtis. Šis terminas 2019 m. rugsėjo 8 d. buvo pratęstas, galutinę žemės grąžinimo proceso pabaigos Vilniaus mieste datą nustatant 2020 m. III ketvirtį.
2. Vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo būdų yra naujo žemės sklypo laisvose (neužstatytose) teritorijose perdavimas pretendentų nuosavybėn neatlygintinai. Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant naują žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas prima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę. Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
3. Kai mieste naujų žemės sklypų yra pakankamas skaičius, visiems pretenduojantiems į naują žemės sklypą asmenims nurodytu laiku neatvykus pasirinkti sklypo arba per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirinkus iš siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Tai nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje.
4. Savivaldybių administracijų direktoriai buvo įpareigoti iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtinti miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai paskelbti savivaldybės interneto svetainėje; o iki 2019 m. sausio 1 d. savivaldybių administracijų direktoriai turėjo organizuoti iki 2018 m. sausio 1 d. patvirtintose miesto teritorijose, patvirtinti parengtus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus. Šie reikalavimai nustatyti Žemės reformos įstatymo 22 straipsnyje.
5. Vykdant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus įpareigojimus, laisvos valstybinės žemės teritorijų, kuriose planuota suprojektuoti naujus žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, sąrašas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411, kuris vėliau buvo pildomas naujomis teritorijomis.
6. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 metais tvirtino, kad Vilniaus mieste yra laisvos žemės trūkumas ir žadėjo priimti sprendimą dėl laisvos žemės naujų žemės sklypų formavimui nuosavybės teisių atkūrimui trūkumo (tai būtų sudarę sąlygas priimti pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą sprendimus dėl piniginės kompensacijos skyrimo).
7. 2020 metais poziciją dėl naujų valstybinės žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui formavimo savivaldybės administracija pakeitė iš esmės, teigdama, jog naujų žemės sklypų Vilniaus mieste nuosavybės teisių atkūrimui poreikis bus visiškai patenkintas.
8. Savivaldybės administracija nepateikė NŽT konkrečios informacijos, kiek bus suformuota naujų žemės sklypų, ir ar jų pakaks visiems piliečiams, kurie įrašyti į piliečių eilę naujam žemės sklypui gauti. Savivaldybės administracija paaiškino, kad pateikti tikslų ir galutinį naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, skaičių nėra galimybės, kol nėra baigtos teritorijų planavimo ir žemės sklypų suprojektavimo procedūros. Savivaldybė nurodė, kad siekdama įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, rengdama teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdų projektus ir projektuodama naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, privalo atsižvelgti į kiekvienos konkrečios planuojamos teritorijos urbanistinį kontekstą, inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros poreikį, gamtosauginius ir kitus reikalavimus, taip pat būsimiesiems sklypų savininkams užtikrinti tinkamą suprojektuotų naujų žemės sklypų naudojimą pagal atitinkamus žemės sklypų naudojimo būdus.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo poziciją dėl pretendentų teisės į nuosavybės apsaugą pažeidimą. EŽTT 2017 m. spalio 10 d. sprendimu nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmo protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) pažeidimą, nes pretendentui nebuvo nei atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę, nei išmokėta kompensacija. Nors EŽTT sutiko, kad valstybei žemės grąžinimas yra sudėtingas procesas, vis dėlto nusprendė, kad dėl valdžios institucijų delsimo pareiškėjas patyrė nežinomybę, pernelyg didelę naštą.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė akcentavo atsakingo valdymo principą, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, numatant, jog valdžia tarnauja žmonėms.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė pateikė išvadas:
– Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte savivaldybės administracijos direktoriui nustatytas reikalavimas iki 2019 m. sausio 1 d. patvirtinti iki 2018 m. sausio 1 d. nustatytose miesto teritorijose žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus neįvykdytas. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad tuometis Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje būtų taikęs savivaldybės administracijos direktoriui Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nustatytas poveikio priemones dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos pareigos neįvykdymo.
– Vilniaus mieste iki šiol nėra įgyvendintas Lietuvos valstybės prioritetiniu pripažintas piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo uždavinys, nors 2017 m. kovo 13 d. tuometės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nustatytas žemės grąžinimo proceso užbaigimo Vilniaus mieste terminas buvo pratęstas iki 2020 metų III ketvirčio.
– Nors tarpinstituciniai susitikimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso Vilniaus mieste spartinimo vykdyti reguliariai, savivaldybės administracijos prisiimti įsipareigojimai laiku nevykdyti. NŽT, neturėdama informacijos, kiek Vilniaus mieste bus suformuota naujų žemės sklypų ir ar jų pakaks visiems piliečiams, įrašytiems į eilę gauti naują žemės sklypą, neturėjo galimybės įgyvendinti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, t. y. priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė konstatavo, kad prielaida dėl netinkamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, sprendžiant klausimus, susijusius su naujų žemės sklypų formavimu nuosavybės teisių atkūrimui, pažymoje nurodytu aspektu pasitvirtino.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė rekomendavo Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
- atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniaus mieste iki šiol nėra įgyvendintas Lietuvos valstybės prioritetiniu pripažintas piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo uždavinys […]. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ne kartą akcentavo neturinti teisinio pagrindo įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, tai yra priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais, neturėdama informacijos, kiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patvirtintose teritorijose bus suformuota naujų žemės sklypų, ir ar jų pakaks visiems piliečiams, įrašytiems į eilę gauti naują žemės sklypą […];
- atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, net ir nesant konkretaus galiojančio teisinio reglamentavimo pažeidimų, konstatuoja pretendentų teisės į nuosavybės apsaugą pažeidimą, akcentuodamas, kad ilgą laiką nepriimant sprendimo dėl turėtos žemės grąžinimo ar kompensavimo už negrąžinamą žemę pareiškėjas patiria nežinomybę, pernelyg didelę naštą;
- spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į žemę Vilniaus mieste atkūrimo proceso efektyvaus koordinavimo, užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyto atsakingo valdymo principo […] įgyvendinimą.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
