2021 m. sausio 27 d.

Viešojo administravimo subjekto pareigūnų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas taikant ne tarnybinio nusižengimo tyrimo, o administracinę procedūrą

Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir nurodė, kad Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau vadinama ir – Panevėžio AVPK) pateikė prašymą ir du skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų įvertinimo ir informacijos suteikimo, tačiau kreipimaisi buvo išnagrinėti neišsamiai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, pagal vieną iš skundų visai nepradėta administracinė procedūra.

Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal vieną iš pareiškėjo skundų Panevėžio AVPK atliko tarnybinį patikrinimą, tačiau pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas daugiau nei po mėnesio nuo kreipimosi dienos buvo informuotas apie tarnybinio tyrimo rezultatus. Gavę dar vieną pareiškėjo skundą dėl galimai netinkamų policijos pareigūnų veiksmų, Panevėžio AVPK atliko aplinkybių patikslinimą, kurio metu negavo informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, todėl tarnybinio patikrinimo neatliko ir apie tai informavo pareiškėją.

 Seimo kontrolierius akcentavo, kad savo praktikoje dažnai susiduria su atvejais, kai asmenų kreipimaisi dėl viešojo administravimo subjekto, t. y., policijos įstaigos arba pareigūno, veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo yra nagrinėjami taikant ne administracines, o tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras.

Pagal LVAT suformuluotą praktiką tarnybinis patikrinimas nėra laikomas asmens pažeistų teisių gynimo būdu, nes jo išvados gali sukelti teisines pasekmes tik tikrinamam asmeniui, o asmens (pareiškėjo, pranešėjo ir kt.) teisėms ir teisėtiems interesams įtakos neturi.

Tai reiškia, kad asmuo (pareiškėjas, pranešėjas ir kt.), kuris kreipėsi į kompetentingus asmenis / institucijas / įstaigas dėl policijos pareigūnų veiksmų (neveikimo) ir jo skundas buvo išnagrinėtas taikant tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras, neturi teisės skųsti jam pateikto atsakymo taip, kaip tai yra nustatyta viešąjį administravimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o kartu netenka ir galimybės ginti savo pažeistas teises bei įgyvendinti konstitucinę teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją arba teismą.

Skundo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas skundėsi dėl policijos pareigūnų veiksmų, turinčių jam tiesioginę neigiamą įtaką, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti vertinamas taikant ne tarnybinio nusižengimo tyrimo, o administracinę procedūrą, t. y., pareiškėjo skundai turėjo būti išnagrinėti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis ir dėl jų turėjo būti priimti administraciniai sprendimai, o tai nebuvo padaryta.

Todėl Seimo kontrolierius Augustinas Normantas padarė išvadą, kad Panevėžio AVPK pareiškėjo skundus išnagrinėjo netinkamai, nesilaikydami viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų bei gero viešojo administravimo principų.

Nuotrauka: pexels.com

Susijusios naujienos