Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Jo tikslas užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje. Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi.
Seimo kontrolierė Milda Vainiutė išnagrinėjo skundą, jog Kauno miesto savivaldybė netinkamai organizavo inžinerinių tinklų plėtrą pareiškėjo gatvėje, iki jo namų valdos likus vos 100 m nebuvo atvesti nuotekų tvarkymo tinklai, todėl jis neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų miesto nuotekų tinklų.
Atlikus tyrimą bei įvertinus visumą aplinkybių, Seimo kontrolierė padarė išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės veiksmai, sprendžiant nuotekų tvarkymo gatvėje organizavimo klausimus, buvo nepakankami, o geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo savivaldybės teritorijoje koordinavimas ir priežiūra, kurią turi vykdyti savivaldybės administracijos direktorius, nebuvo tinkama.
Seimo kontrolierė nustatė, kad nebuvo atliktas bendrovės (geriamojo vandens tiekėjos ir nuotekų tvarkytojos Kauno mieste) pateikiamų paaiškinimų dėl nuotekų tvarkymo tinklų įvedimo / neįvedimo gatvėje patikrinimas, jos veiksmų, siekiant užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą gatvėje, vertinimas. Kauno miesto savivaldybė pati nesprendė problemos, neieškojo (nepavedė ir bendrovei) geriausio būdo, kad pareiškėjui užtikrintų (dabar arba ateityje) saugias ir kokybės reikalavimus atitinkančias viešąsias paslaugas.
Seimo kontrolierė pažymėjo, kad savivaldybė, vykdydama savarankiškąją funkciją, ir bendrovė, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, turi ne tik teisę, bet ir pareigą ieškoti geriausio varianto, galimai ir lėšų šaltinio, kad asmeniui, kuris nori naudotis centralizuotais miesto nuotekų tinklais, būtų teikiama saugi ir kokybės reikalavimus atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga. Finansinė ar organizacinė našta negali būti uždėta gyventojams (viešųjų paslaugų vartotojams), nes įstatymai to nenumato.
Negalint užtikrinti centralizuoto nuotekų tvarkymo, gyventojams turi būti aiškiai ir motyvuotai nurodoma, kad atitinkamoje teritorijoje galimas tik individualus nuotekų tvarkymas, taigi asmenims tuomet nebūtų suteikta nepagrįstų lūkesčių.
Iš surinktos medžiagos, Valstybinio audito ataskaitos nustatyta, kad savivaldybėse infrastruktūros tinklų plėtra buvo vykdoma į retai apgyvendintas arba visai negyvenamas teritorijas. Taigi, siekiant užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą kuo didesniam gyventojų skaičiui, Seimo kontrolierės nuomone, turėtų būti numatytos savivaldybes skatinančios priemonės infrastruktūros plėtrą vykdyti (prioritetą skirti) gyvenamosiose teritorijose.
Geriamojo vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka reguliuoja Aplinkos ministerija. Aplinkos ministerija koordinuoja finansinės paramos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai; koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, kad būtų įgyvendinti įstatymo reikalavimai; tvirtina aglomeracijų ribų nustatymo kriterijus ir kita.
Seimo kontrolierės nuomone, būtina spręsti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų tobulinimo klausimą.
Seimo kontrolierės nuomone, gyventojai geranoriškai jungsis prie centralizuotų tinklų tik tada, kai pačios savivaldybės (ne vien viešųjų paslaugų teikėjai) tinkamai su jais komunikuos (teiks informaciją, konsultacijas prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų klausimais), kai finansinė, organizacinė našta nebus perkeliama gyventojams, t. y. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (įvadai, išvadai) bus įrengta iki gyventojams priklausančio (naudojamo) turto ribos ir panašiai.
Nuotrauka: pexels.com
Susijusios naujienos

Ką daryti nukentėjus nuo neapykantą kurstančios kalbos ar neapykantos nusikaltimo?

Aknystos socialinės globos namuose – pakartotinis Seimo kontrolierių įstaigos patikrinimas
